Legislator Case Law & Legislation
905b613f-5fdf-40a4-830f-cf6a7a9047c4 AI generated

905b613f-5fdf-40a4-830f-cf6a7a9047c4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 905b613f-5fdf-40a4-830f-cf6a7a9047c4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-990-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00189-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Lamutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei,2015 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ atsakovams R.

Legislator headnote

AI generated

905b613f-5fdf-40a4-830f-cf6a7a9047c4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų Å¡alinimo vietų steigimo, priežiÅ«ros (įskaitant priežiÅ«ra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-990-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00189-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Lamutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å arkauskienei,2015 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ atsakovams R.

R. ir E. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2015-03-16 kreipėsi į teismÄ praÅ¡ymu, kuriuo praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų R. R. ir E. R. (toliau – ir atsakovai) pareiÅ¡kėjo naudai 205,20 € dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas taip pat 2015-04-03 praÅ¡ymu praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti 52,57 € bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatus, kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Taip pat nurodo, kad remiantis Å¡ių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad pagal Å¡ių nuostatų 60 punktÄ minėtos vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, nekilnojamojo turto objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo jo atsakovai R.

R. ir E. R., todėl mano, kad jie turi prievolę mokėti minėtÄ vietinę rinkliavÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti vietinę rinkliavÄ iÅ¡ atsakovų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.Atsakovai atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė.Nei pareiÅ¡kėjo atstovas, nei atsakovai ar jų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek atsakovai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai, t. y. pareiÅ¡kėjas – teismo Å¡aukimu, atsakovai – neesant informacijos apie jų gyvenamÄ sias ir darbo vietas, vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovai neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepranešė, negauti ir praÅ¡ymai bylos nagrinėjimÄ atidėti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja: Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktÄ komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimÄ , organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymÄ ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimÄ .

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.Rinkliavų įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) reglamentuoja rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę (Ä®statymo 1 straipsnis). Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Ä®statymo 12 straipsnio 1-4 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ , tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grÄ Å¾inimo atvejus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose LVAT bylose (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.

LVAT yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan.Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Europos Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas „teršėjas moka“ principÄ , yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Å iuo metu galiojančioje Europos SÄ jungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomÄ konkretų komunalinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo metodÄ , todėl Å¡is padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu bÅ«ti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu bÅ«du. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotÄ bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti Å¡ių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes Å¡ie du parametrai daro tiesioginę įtakÄ minėtų iÅ¡laidų sumai.

Å iuo požiÅ«riu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamÄ remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiÅ¡kai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemÄ buvo perkeltas įgyvendinant Europos SÄ jungos teisės aktus bei sÄ voka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybės narėse aiÅ¡kinama vienodai (Direktyvos 2006/12/EB preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu bÅ«du.Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTÄ® 13 straipsnis).

LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013-06-27 sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 60 punktÄ per nustatytÄ laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ (toliau – ir vietinė rinkliava) iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (pagal bendrovės valdybos patvirtintÄ tvarkÄ ) iÅ¡ rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai buvo nustatyta ir Nuostatuose patvirtintuose Tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T1-47 1 punktu (2.2-2.3 punktai) bei Tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. T1-317 1 punktu (6 punktas).Pagal VÄ® Registrų centro 2015-02-04 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad atsakovams R. R. ir E. R. nuosavybės teise nuo 2006-03-02 priklauso gyvenamosios (butų) paskirties butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostatų 1 priedo 3 eilutėje (Tarybos 2013-06-27 sprendimo Nr. T1-168 redakcija galiojanti nuo 2013-07-01) už gyvenamosios paskirties butÄ esanti daugiabučiame name Plungės miesto teritorijoje nustatyta 162,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava.

Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2008-02-28 sprendimo Nr. T1-47 1 punktu, 4.1.1 punkte bei Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009-12-23 sprendimo Nr. T1-317 1 punktu, 32.3 punkte už tokį patį nekilnojamojo turto objektÄ nustatyta 133,00 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į aukščiau iÅ¡analizuotÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 atsakovai buvo vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalėjo jÄ mokėti.

Minėtų parametrų pagrindu atsakovams už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 už minėtÄ jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektÄ turėjo bÅ«ti paskaičiuota ne didesnė kaip 708,50 Lt ((133,00 Lt x 3,5 metų) + (162,00 Lt x 1,5 metų)), t. y. 205,20 €, dydžio vietinė rinkliava. Tiek Å¡iuo metu Nuostatų aktualios redakcijos XI skyriuje, tiek ankstesnėse Nuostatų redakcijose buvo numatyta galimybė taikyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovams nustatytas lengvatas.

Duomenų apie tai, kad atsakovai bÅ«tų sumokėję praÅ¡omÄ priteisti vietinę rinkliavÄ ar jos dalį, byloje taip pat nėra.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 205,20 € dydžio nesumokėtÄ vietinę rinkliavÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTÄ® 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas.

PraÅ¡ymui atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai, bei sÄ Å¾iningumo principas, iÅ¡ kurio turinio pareiÅ¡kėjui, praÅ¡ančiam atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kyla teisinis imperatyvas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiÅ¡kai, pateikti tokį reikalavimÄ patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-690-14).Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija, atstovaujama advokato Lino Songailos, 2012-04-03 teisinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. SGKA-20125/0008 įsipareigojo pareiÅ¡kėjui teikti teisines paslaugas, tarp kurių ir pareiÅ¡kėjo nurodytų procesinių dokumentų rengimas bei pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjÄ turi teisę atstovauti advokatai Laura Gumuliauskienė, Asta Astrauskienė, Linas Songaila ir Aivaras Korsakas, o už Å¡ios sutarties vykdymÄ ir tiesioginį bendradarbiavimÄ su pareiÅ¡kėju atsakingas yra advokatas Linas Songaila.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pateikė ir elektroniniu paraÅ¡u pasirašė advokatas Linas Songaila. Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija 2015-03-18 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SGKA Nr. 11172 už teisines paslaugas pagal pridedamÄ specifikacijÄ Nr. 11172, suma 2733,24 €. Minėtos specifikacijos 14 eilutėje nurodyta, kad nesumokėtos vietinės rinkliavos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų R. R. ir E. R. pirmosios instancijos teisme teisinių paslaugų įkainis yra 52,57 €.

Pagal AB SEB banko 2015-03-31 vietinio mokėjimo nurodymÄ Nr. 4730, pareiÅ¡kėjas minėtai profesinei bendrijai sumokėjo 2733,24 €, mokėjimo paskirtis – SGKA11172, 2015-03-18, teisinės paslaugos, sutartis Nr. SGKA-2012/0008.Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 3 punktu nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyta MMA – 300,00 €. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už 2015-03-16 praÅ¡ymo parengimÄ teismui.

Taigi minėtas praÅ¡ymas parengtas esant 300 € dydžio MMA. Remiantis rekomendacijų 8.2 punktu (redakcija galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20 – praÅ¡ymas teismui suraÅ¡ytas 2015-03-16), maksimali galima priteisti suma už skundo parengimÄ teismui sudaro 900,00 € (3 koef. x 300,00 € MMA).Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 52,57 € suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio.

PareiÅ¡kėjas skundÄ pateikė elektronine forma elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. PareiÅ¡kėjo skundo ir jo priedų kopijas, skirtas atsakovei, ruošė ir siuntė teismas. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo skundo turinį, pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų analogiÅ¡kų pareiÅ¡kimų kiekį, sprendžiamo teisinio klausimo naujumÄ bei pareiÅ¡kėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiÅ¡kėjui pastovumÄ , konstatuoja, jog Å¡i administracinė byla visiÅ¡kai nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo ar specialių žinių.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ iÅ¡ atsakovų R. R. ir E. R. priteistina 15,00 € Lt, t. y. po 7,50 € iÅ¡ kiekvieno, bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, nusprendžia: tenkinti pareiÅ¡kėjo UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.PareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) solidariai iÅ¡ atsakovų R.

R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 205,20 € (du Å¡imtus penkis eurus 20 centų) vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 už nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).Tenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo:pareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iÅ¡ atsakovės R.

R. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 7,50 € (septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų;pareiÅ¡kėjui UAB „TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 171780190) iÅ¡ atsakovo E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 7,50 € (septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                 Laimutė Jokubauskaitė