2020-02-05 Nr. AB-2600-3-61-3-03454-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-97-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03454-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. prašymą dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas pratęsti projekto rengimo terminą, nes šis reikalavimas nebuvo pateiktas anksčiau ir pareiškėjas nespėjo jo įvykdyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nekonkretus, todėl įpareigojo pareiškėją tiksliai suformuluoti prašymo reikalavimą, kuris, be kita ko, turi būti nukreiptas konkrečiam atsakovui (trečiajam suinteresuotam asmeniui), formuluojant reikalavimus atsižvelgti į sprendimus, kuriuos gali priimti administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, bei atitinkamą instituciją nurodyti atsakovu (trečiuoju suinteresuotu asmeniu). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tikslindamas reikalavimą, turi nurodyti, kokios institucijos, kokiu dokumentu nustatytą terminą jis prašo pratęsti ir iki kada. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie prašymo nepridėjo įrodymų, kuriais grindžia skundą, todėl pasiūlė pareiškėjui juos pateikti. Be to, nurodė, kad turi būti sumokėtas žyminis mokesti ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti jo asmens kodą, kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (jei turi), nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka bei pageidavimą dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi laikė pareiškėjo prašymą nepaduotu, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu siųsta teismo korespondencija su 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pašto skyriuje buvo saugoma nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., tačiau pareiškėjas jos iš pašto neatsiėmė. Teismo priėjo išvadą, pareiškėjas bylos eiga nesidomi, nors tokią pareigą turi. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 16 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, jų teismas savo iniciatyva negali pašalinti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad jis negavo 2019 m. spalio 16 d. nutarties ir negalėjo žinoti apie nustatytus trūkumus ir juos pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti: tiksliai suformuluoti prašymo reikalavimą, nurodyti, kokios institucijos, kokiu dokumentu nustatytą terminą prašoma pratęsti ir iki kada, pateikti įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymo reikalavimus, atitinkamą instituciją nurodyti atsakovu (trečiuoju suinteresuotu asmeniu), pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti jo asmens kodą, kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (jei turi) bei nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka ir pageidavimą dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, išskyrus trūkumą dėl elektroninio pašto nurodymo, kadangi pareiškėjas savo prašyme buvo nurodęs savo elektroninio pašto adresą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjui jo prašyme nurodytu adresu siųsta teismo korespondencija su 2019 m. spalio 16 d. nutartimi į teismą grįžo neįteikta su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, ir priėjo išvadą, kad pareiškėjas nesidomi bylos eiga, nors tokią pareigą turi. Atsižvelgęs į tai, kad prašymo trūkumai nepašalinti, teismas pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ normos konstruojamos ir teismų praktika orientuojasi į tai, jog dėl tinkamo informavimo atsakomybė padalijama ir teismui, ir paties proceso dalyviams, tačiau bylos proceso dalyvių tinkamas informavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga (2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-53/2011). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. administracinėje byloje Nr. AS-985-822/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, ir grąžino skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dėl termino trūkumams šalinti nustatymo niekada nebuvo įteiktos pareiškėjui. Iš esmės tokias pat išvadas priėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-244-552/2017.

Teisėjų kolegija, nors ir pripažindama, kad pareiškėjas savo bylos eiga nesidomėjo (atskirajame skunde pareiškėjas nepaaiškina savo procesinio pasyvumo, neatsiimant korespondencijos pašte, priežasčių padavus skundą teismui) ir neatmestina, kad tinkamai negynė savo galbūt pažeistų teisių, vis tik atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nepanaikina bylą nagrinėjančio teismo pareigos imtis proporcingų priemonių siekiant tinkamai informuoti bylos proceso dalyvius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tik vieną kartą pabandęs registruotu laišku išsiųsti procesinius dokumentus pareiškėjui, nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas informuoti pareiškėją apie priimta nutartį dėl prašymo trūkumų nustatymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde buvo nurodęs ir savo elektroninio pašto adresą, tačiau pirmosios instancijos teismas juo nebandė susisiekti su pareiškėju. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs netinkamą savo adresą arba būtų persikėlęs. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjui negavus pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, nesuėjo ir minėtoje nutartyje nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, kadangi šio termino eigos pradžia buvo susieta su minėtos nutarties gavimo momentu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjo T. A. prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė