9057a767-df97-4e65-b386-c0735678a02f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-255-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01873-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A. B. (A. B.) ir J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5581-275/2014 pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir J. S. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nutraukti 2006 m. balandžio 28 d. dienÄ tarp J. S. ir UAB „Archidis“ sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-padavimo sutarties dalį, kuria J. S. pardavė UAB „Archidis“ žemės sklypus, esančius Nemenčinės pl. 43, 43A ir 45, Vilniuje.

Prašė taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant minėtus sklypus. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovės BUAB „Archidis“ 72855/182200 dalių žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 43, Vilniuje, 43176/155300 dalių žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 43A, Vilniuje ir 1049/2033 dalių žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, perleidimo draudimo.

Atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai neužtikrina jokių ieÅ¡kovų reikalavimo teisių, stabdo bankroto procedÅ«ras ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovė J. S. neturi jokių reikalavimo teisių pagal ginčo sutartį, nes 2006 m. gegužės 31 d.

Reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad visas reikalavimo teises pagal sutartį ji yra perleidusi A. B.. Be to, 2006 m. birželio 2 d. notaro liudijimas patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus, kylančius iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi sutiko su BUAB „Archidis“ atskiruoju skundu – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieškovų A.

B. ir J. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankrutuojančios bendrovės turto atžvilgiu Å¡iuo metu nėra tikslingas. Nurodė, kad bankroto byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , todėl bankroto administratoriui reikia suteikti galimybę realizuoti šį turtÄ , siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, kad draudimas parduoti turtÄ gintų tik dviejų galimų kreditorių- ieÅ¡kovų interesus.

Be to, atsakovas pateikė 2006 m. birželio 2 d. liudijimÄ , kurį iÅ¡davė notarė G. Å ., kuriame nustatyta, kad atsakovas yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ ginčo pirkimo-pardavimo sutarties, o tai rodo preliminarų ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovai A. B. ir J. S. (toliau – apeliantai) atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės- laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje bÅ«tina, nes Å¡iuo metu vyksta aktyvus turto realizavimas- turtas perleidžiamas, parduodamas iÅ¡ varžytinių, todėl yra rizika, kad apeliantų teisės bus negrįžtamai pažeistos.

2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo klausimus, neturi vertinti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, iÅ¡ esmės spręsti Å¡alių ginčo, todėl pasisakydamas apie 2006 m. birželio 2 d. notarės liudijimo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę pažeidė minėtas teismų praktikos suformuluotas taisykles. Atsakovas BUAB „Archidis“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus:1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas stabdytų bankroto procedÅ«ras ir turto realizavimÄ . Pažymėjo, kad ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. balandžio 28 d., o reikalavimas nutraukti Å¡iÄ sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nes nesumokėta 20 procentų kainos, pareikÅ¡tas 2014 m. rugsėjo mėn. Be to, 2012 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas apelianto A. B. kreditorinis reikalavimas. 2. Apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės nėra.

Taikyti restitucijÄ , taip, kaip praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, nėra galimybių, nes visi praÅ¡omi grÄ Å¾inti sklypai yra užstatyti atsakovui priklausančiais pastatais, dalis jų jau yra perleisti sÄ Å¾iningiems įgijėjams. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo panaikintos anksčiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl ginčo sklypų nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Apeliantai siekia, kad bÅ«tų užtikrinti jų ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti reikalavimai, inter alia restitucija natÅ«ra, grÄ Å¾inant apeliantei J.

S. ginčo sklypus. Pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas grindžiamas iÅ¡ esmės dviem argumentais, t. y. apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl preliminaraus ieÅ¡kinio nepagrįstumo, kuriuo teismas rėmėsi, panaikindamas ankstesne savo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, ir įrodinėja grėsmę bÅ«simo, galimai jiems palankaus, teismo sprendimo vykdymui. CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Taigi teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieÅ¡kovui bus priimtas palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo turtui negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ . Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas bei nuosekli teismų praktika paneigia apelianto argumentus, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo klausimus, teismas neturi vertinti ieÅ¡kinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamai aplinkybių, leidžiančių abejoti galimai apeliantams palankaus teismo sprendimo priėmimu, kurių apeliantai atskirajame skunde nepaneigė. Be to, teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nors Å¡is sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105-464/2015 ir kt.). IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir 2015 m. vasario 2 d. ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, jog apeliantei J. S. atsakovas prievoles pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė, o pirkimo-pardavimo sutartis dalyje CK 6.217 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti nutraukta, nes atsakovas neįvykdė įsipareigojimo sumokėti A.

B. dėl nemokumo, bei dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos esminiu sutarties pažeidimu. IÅ¡ Å¡io teismo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas preliminarus ieÅ¡kinio nepagrįstumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ , bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu pasitvirtino. Nors minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau Å¡i aplinkybė apeliacinės instancijos teismui sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju nėra poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta Å¡is preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos taikymo klausimÄ , neturi jokios prejudicinės galios, tačiau leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagr?stai panaikino Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kiti atskirojo skundo argumentai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisingai įvertino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo klausimÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo atsisakyti Å¡ias priemones taikyti.

Apeliantų skunde iÅ¡dėstytais argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiama nutartis, kuria buvo panaikintos ankstesne teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                  Rasa Gudžiūnienė