2017-10-12 Nr. AB-18638-3-61-3-01184-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4773-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01184-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (15/6- 12) 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja paaiškino, jog atsakovas tyrimą dėl jos baimės būti persekiojamai kilmės valstybėje atliko paviršutiniškai, neužtikrindamas visapusiško įrodymų ištyrimo. Paaiškino, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei ((duomenys neskelbtini)), ji į savo kilmės valstybę bijo grįžti dėl sutuoktinio grasinimų ją nužudyti, praeityje patirto psichologinio ir fizinio smurto, dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kilmės valstybėje nesančios galimybės išsiskirti, valdžios institucijų toleravimo tokio pobūdžio veiksmų ir pagalbos nesuteikimo.

3. Pažymėjo, jog pareiškėjos duoti parodymai prieštarauja Migracijos departamento išvadoje pateiktai versijai, kad ji nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti skyrybas, kad jos šeima leido skirtis ir gyventi jų namuose. Apklausų metu pareiškėja nurodė, jog 2010 metais susituokė, o 2013 metais jai gimė sūnus. Vyras prieš pareiškėją smurtavo, grasino nužudyti, jei jo neklausys, ribojo jos judėjimo laisvę (neleido lankyti tėvų, nepaklusus – mušdavo, įkalindavo kambaryje), pas vyrą grįždavo, nes ją su vyru sutaikydavo jos tėvai. Pareiškėjos tėvas yra vyro pusbrolis, o vyro sesuo – susituokusi su jos broliu, 2012 metais buvo pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teismo procesas truko aštuonis mėnesius, tačiau genties žmonės sutaikė pareiškėją su vyru. Antrą kartą skyrybų proceso pareiškėja neiniciavo, o prašė giminių įtikinti jos vyrą palikti ją ramybėje ir išsiskirti. Antrą kartą teikti skyrybų prašymą pareiškėjai draudė ir tėvas, nes tai užtrauktų gėdą giminei. Pirmą kartą teikti skyrybų prašymą galėjo, nes dar nebuvo susilaukusi vaikų.

4. Pareiškėjos nuomone, pagrįstos baimės objektyvų pobūdį pagrindžia ir atsakovo surinkta informacija apie išsiskyrusių moterų padėtį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyrybos moteriai reiškia būti atstumtai ir paliktai be finansinės pagalbos. Visuomenėje vis dar tikima, kad skyrybos atneša negarbę šeimai, be to, tokios moterys laikomos antrarūšėmis. Šie socialiniai–kultūriniai įsitikinimai apsunkina sąlygas išsiskyrusiai moteriai grįžti į tėvų namus. (duomenys neskelbtini) galiojančių įstatymų prieš smurtą šeimoje nepakanka ginti moteris ir vaikus nuo smurto šeimoje. Svetimavimas, nekaltybės praradimas (taip pat ir prievartavimo atveju), atsisakymas tekėti/vesti, bandymas susituokti su kitu asmeniu nei pageidauja giminė, skyrybos yra veiksmai, kurie laikomi amoraliais ir yra moralinių nusikaltimų pagrindas. Šių nusikaltimų aukos gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Pareiškėja rėmėsi Kanados imigracijos ir pabėgėlių valdybos 2016 m. vasario 15 d. parengtu pranešimu apie moralinius nusikaltimus (duomenys neskelbtini), teisėsaugos institucijų teikiamą apsaugą ir pagalbą šių nusikaltimų aukoms ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenės moterys yra laikomos giminės/šeimos ar vyro nuosavybe, yra kontroliuojama jų laisvė judėti, elgesys, išrenkamas būsimas vyras. Užtraukus gėdą giminei, asmuo gali būti fiziškai sužalojamas, priverčiamas badauti, nusižudyti. Moterų laisvių ir teisių ribojimas gali pasireikšti ir nesmurtiniu būdu, ribojant teisę į švietimą, gydymą, įsidarbinimą, socialinį gyvenimą ir pan., tačiau šiems metodams nepasiteisinus „pereinama“ prie smurtinių veiksmų. Asmenys, atliekantys šiuos smurtinius veiksmus, yra giminės, šeimos nariai. Siekiant grąžinti giminei garbę, vidutiniškai per metus užfiksuojama apie 50–60 asmenų nužudymų (duomenys neskelbtini), tačiau realiai šių nusikaltimų skaičius didesnis. Asmenims, patiriantiems smurtinius veiksmus dėl moralinių nusižengimų, nėra užtikrinama efektyvi apsauga, policija nėra suinteresuota padėti, kadangi moraliniai nusikaltimai priskiriami šeimos nesutarimams ir paliekami spręsti jos nariams. (duomenys neskelbtini) taip pat užfiksuoti dideli moterų savižudybių susideginant skaičiai, tačiau tikėtina, jog šiuos nusikaltimus atliko būtent šeimos nariai dėl padarytos negarbės šeimai.

5. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jai gresiančio pavojaus sveikatai ar net gyvybei bei būti persekiojamai dėl nepaklusimo sutuoktiniui (grėsmė būti persekiojamai kyla tiek iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės narių, tiek iš paties sutuoktinio, pabrėžiant, jog valdžios institucijos toleruoja smurtą prieš moteris, o smurtautojai nėra baudžiami) neprieštarauja informacijai apie padėtį kilmės valstybėje ir visuotinai žinomiems faktams bei patvirtina apklausų metu užfiksuotas aplinkybes.

6. Pateikta informacija apie moralinius nusikaltimus, vykdomus kilmės valstybėje, rodo, jog pareiškėjos baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta ne tik subjektyviomis aplinkybėmis, bet ir objektyvaus pobūdžio faktais, t. y., ją deportavus kyla reali rizika, jog ji patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 46–50) prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, jog jis, išnagrinėjęs ir įvertinęs kilmės valstybės informaciją, pareiškėjos paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėja gyvenamojoje vietoje asmeniškai nepatyrė individualaus pobūdžio veiksmų, kurie galėtų būti laikomi persekiojimu 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme. Atsakovas rėmėsi 2017 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. (15/6-12) 13PR-43RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į (duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, pateikta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę. Atsakovas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) skyrybų procesai vyksta, ši procedūra yra reglamentuota įstatymais. Pati pareiškėja nurodė, kad vieną kartą asmeniškai buvo kreipusi dėl skyrybų, procesas buvo pradėtas, tačiau nutrauktas, nes ji sutiko taikytis su vyru. Pareiškėja 2017 m. kovo 10 d. apklausos metu patvirtino, kad antrą kartą palikusi vyrą nesiėmė jokių veiksmų pakartotinai pradėti skyrybų procesą. Tiek kilmės valstybės informacija rodo, tiek ir pati pareiškėja apklausos metu patvirtino, kad kreiptis dėl skyrybų gali tiek vyras, tiek moteris, be to, teismas juos būtų išskyręs ir be jos vyro sutikimo. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją moteris (duomenys neskelbtini) yra pažeidžiama ir jai gali grėsti smurtas ar net nužudymas dėl garbės tuo atveju, kai ji lieka viena, t. y. šeima (tėvai, kiti giminaičiai) nepalaiko moters, nesutinka jos priimti atgal į šeimą, kadangi nenori, kad ji išsiskirtų ir tuo užtrauktų gėdą šeimai, nes skyrybos sugadina moters reputaciją bei paveikia visą šeimos socialinį statusą ir pan. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ji turėjo savo šeimos palaikymą, grįžo gyventi atgal į tėvų namus, tėvas ją gynė nuo vyro, t. y. šeima jai suteikė apsaugą nuo vyro ir leido skirtis.

9. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, aktualią informaciją apie kilmės valstybę ir pareiškėjos individualią situaciją. Pareiškėjos paaiškinimai dėl moralinių nusikaltimų yra labiau teorinio pobūdžio, nesusiję su realia, konkrečia pareiškėjos situacija. Šiuo atveju nėra objektyvių ir svarių argumentų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę atsirastų persekiojimo grėsmė dėl jos santuokos, o ginčijame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

10. Pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos buvo vertintos tos pačios aplinkybės kaip ir sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, jog nėra priežasčių pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį: tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jai grėstų kankinimai, su ja būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jos orumas, ar ji tokiu būdu būtų baudžiama, ar kad jai asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu (b. l. 84–92) pareiškėjos K. A. A. A. skundą atmetė.

12. Teismas, vertindamas ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 86, 87 straipsniais ir nurodė, jog teisės aktai numato sąlygas, kurioms esant suteikiamas prieglobstis. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 96, 116 punktais, numatančiais pateikto prašymo suteikti prieglostį nagrinėjimo tvarką.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. birželio 14 d. prieglobsčio prašyme ir tos pačios dienos vykdytos apklausos metu nurodė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl terorizmo grėsmės, baimės būti nužudytai (duomenys neskelbtini) kovotojų. Antrosios apklausos, kuri vyko 2016 m. liepos 14 d., ir papildomos apklausos, kuri vyko 2017 m. kovo 10 d., metu pareiškėja jau nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl konfliktų su sutuoktiniu, kuris nenori su ja skirtis. Pareiškėja aiškino, kad jos sutuoktinis su ja elgėsi grubiai, grasino nužudyti, draudė aplankyti tėvus, išeiti iš namų. Dėl vyro elgesio pareiškėja ne kartą buvo grįžusi pas tėvus į namus, tačiau susitaikius su vyru vėl pas jį grįždavo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2012 m. padavė prašymą skyryboms, tačiau po aštuonių mėnesių skyrybų procesas buvo nutrauktas, nes giminės sutaikė ją su vyru. 2016 m. vasario mėn., pareiškėjos teigimu, galutinai nusprendė palikti ir išsiskirti su vyru, todėl sugrįžo pas tėvus (tėvai gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) mieste), o 2016 m. birželio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes, jos teigimu, vyras nenorėjo skirtis. Tai, kad pareiškėja skirtingai aiškino išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, ji aiškino netinkamai atliktu vertimu. Tvirtino, kad ji nuo pat pradžių nurodė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl konfliktų su sutuoktiniu, kuris nenori skirtis. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas laikė, kad pagrindinė išvykimo priežastis iš kilmės valstybės yra pareiškėjos konfliktas su sutuoktiniu, kuris nenori skirtis, ir tyrė, ar pareiškėjos nurodytas pasakojimas atitinka tikrovę ir, ar egzistuoja Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant suteikiamas prieglobstis.

14. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentui pareiškėja pateikė santuokos liudijimo, gimimo liudijimo, identifikacinės kortelės kopijas bei savo vaiko gimimo liudijimo kopiją. Minėti dokumentai patvirtino prieglobsčio prašytojos asmens tapatybę bei faktus, kad ji yra ištekėjusi bei turi vaiką, tačiau nepatvirtino pareiškėjos nurodyto pasakojimo apie tariamą grėsmę jos gyvybei ir sveikatai kilmės valstybėje. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas papildomai vadovavosi ir surinkta informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Remiantis šia informacija buvo nustatyta, kad moteris (duomenys neskelbtini) yra pažeidžiama ir jai gali grėsti smurtas ar net nužudymas dėl garbės tuo atveju, kai ji lieka viena, t. y. šeima (tėvai, kiti giminaičiai) nepalaiko moters, nesutinka jos priimti atgal į šeimą, kadangi nenori, kad ji išsiskirtų ir tuo užtrauktų gėdą šeimai, nes skyrybos sugadina moters reputaciją bei paveikia visą šeimos socialinį statusą ir pan. Taip pat pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) teisinė apsauga nuo smurto šeimoje nėra pakankama.

15. Iš pareiškėjos paaiškinimų buvo nustatyta, kad dėl galimo sutuoktinio smurto ji keletą kartų buvo grįžusi į tėvų namus, kurie yra tame pačiame mieste. Gydymo įstaigoje pareiškėja, pasakodama savo gyvenimo istoriją, nurodė, kad vienas iš brolių jai padėjo užpildyti reikalingus dokumentus skyryboms. Paskutinį kartą pareiškėja iš vyro namų į tėvų namus, jos teigimu, išvyko 2016 m. vasario mėn., o iš kilmės valstybės – birželio mėn. Pareiškėja nenurodė, kad šiuo laikotarpiu jai būtų kilusi kokia nors reali grėsmė. Pareiškėja tik nurodė, kad vyras buvo atvykęs į jos tėvų namus siekdamas susitaikyti. Antrą kartą pradėti skyrybų proceso ji nesiekė, tačiau negalėjo nuosekliai paaiškinti tokio apsisprendimo priežasčių. Vieną kartą K. A. A. A. teigė, kad jai tai draudžia daryti tėvas dėl tradicijų (bus užtraukta gėda giminei), kitą kartą nurodė, kad tėvas neprieštaravo skyryboms, sutiko, kad ji su vaiku negyventų pas vyrą, taip pat pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrybų procesas gali būti inicijuotas tiek vyro, tiek moters, o teismas gali išskirti ir be vieno iš jų sutikimo.

16. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja atsakovo konstatuotą jos pasakojimo apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nenuoseklumą aiškina netinkamai atliktu vertimu. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, bylos medžiagos nustatyta, kad jos gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prieglobsčio prašymą rašė pati (duomenys neskelbtini) kalba, kurią migracijos pareigūnams nurodė mokanti. Su migracijos pareigūnais pareiškėja bendravo (duomenys neskelbtini) kalba vertėjo pagalba. Su advokatu ir gydytoju pareiškėja bendravo anglų kalba. Iš byloje esančios Švenčionių PSC epikrizės Nr. 20172280 anamnezės matyti, kad pareiškėja nuosekliai gydytojui išdėstė aplinkybes, susijusias su jos savijauta, gyvenimo istoriją. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl kalbos barjero esančių neatitikimų jos pasakojime laikytini nepagrįstais.

17. Teismas pripažino, jog pareiškėjos skunde nurodyta informacija apie moterų padėtį iš esmės nesiskiria nuo atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę. Nors ginčo dėl bendros moterų padėties (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau, įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, duotus apklausų metu, buvo spręsta, kad ši informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie jai gresiantį pavojų (duomenys neskelbtini), susijusį su santuokiniais santykiais. Iš pareiškėjos paaiškinimų buvo matyti, kad ji turėjo savo šeimos palaikymą, tėvai ją priėmė, gynė nuo vyro, ji grįžo gyventi atgal į tėvų namus, brolis padėjo užpildyti skyrybų dokumentus, t. y. šeima jai suteikė apsaugą nuo vyro ir leido skirtis. Be to, pareiškėjos žiniomis, jos sutuoktinis su sūnumi yra išvykęs iš gyvenamosios vietos. Teismas akcentavo, jog jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę atsirastų persekiojimo grėsmė dėl jos santuokos, nes jos vyras nenori skirtis, byloje nenustatyta. Todėl ginčijamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nėra pagrįsta, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nors pareiškėja būtinybę suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje motyvuoja neefektyvia teisėsaugos institucijų apsauga kilmės valstybėje bei pateikta informacija apie moralinius nusikaltimus kilmės valstybėje, kad ją deportavus kyla reali rizika, jog prieš ją bus naudojamas smurtas, gali kilti grėsmė jos gyvybei, kadangi kilmės valstybė toleruoja smurtinius veiksmus prieš moteris, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, grindžiami išskirtinai prielaidomis. Teismas akcentavo, jog Migracijos departamentas priimdamas sprendimą dėl papildomos apsaugos vertino tas pačias aplinkybes kaip ir sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių. Pareiškėja nenurodė, kad kilmės valstybėje siekė pasinaudoti teisėsaugos institucijų apsauga, siekdama apsiginti nuo smurto šeimoje, ir jos negavo. Teismo posėdyje baimę grįžti į kilmės valstybę pareiškėja taip pat grindė abstrakčiais teiginiais, kalbėdama apie egzistuojančias tradicijas kilmės valstybėje, tačiau nenurodė jokių individualių aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos bendro pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais duomenimis teiginiai neįrodo realios, pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei Konvencijos prasme. Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos kilmės valstybėje esančią situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, buvimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

20. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo atsakovo ginčijamą sprendimą pripažinti nemotyvuotu ir nepagrįstu. Sprendimas priimtas remiantis išvada, kurioje išsamiai aprašyti tyrimo veiksmai, nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis vertinimas. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai buvo apsunkinta teisė į teisminę gynybą, nebuvo. Pareiškėjos atstovas teismui pateikė motyvuotą skundą. Iš pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat buvo matyti, kad neigiamo sprendimo motyvai pareiškėjai žinomi.

21. Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėja K. A. A. A. apeliaciniu skundu (b. l. 95–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą dėl Migracijos departamento ginčijamo sprendimo panaikinimo tenkinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Remiasi pareiškėjos apklausų metu užfiksuotais paaiškinimais ir nurodo, jog pareiškėjos apklausų metu duoti parodymai prieštarauja tiek išvadoje, tiek ginčijamame teismo sprendime pateiktai versijai, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų pradėti skyrybų procesą, jog jos šeima pritarė ir leido skirtis su vyru, leido gyventi jų namuose.

22.2. Atsakovo surinkta informacija apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini) liudija, kad dėl to, jog pareiškėja neturi galimybių skirtis, kadangi jos šeima nesutiko dėl dar kartą pateikiamo prašymo skirtis, jai gresia smurtas ar net nužudymas dėl negarbės šeimai užtraukimo, tačiau šie argumentai nebuvo analizuoti, apsiribojant atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę.

22.3. Teismas, nurodydamas, jog pareiškėjos pateikti teiginiai neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje numatytų priežasčių, remiasi išimtinai atsakovo išvadoje pateiktais argumentais.

22.4. Nors pabėgėlio apibrėžime lytis konkrečiai neminima, tačiau plačiai pripažįstama, kad ji gali turėti įtakos patiriamo persekiojimo ar skriaudos pobūdžiui ir tokio elgesio priežastims. Tinkamai aiškinamas pabėgėlio apibrėžimas apima ir su lytimi susijusius prašymus.

22.5. Remiasi Aprašo 116 punktu ir nurodo, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog į savo kilmės valstybę bijo grįžti dėl iš jos sutuoktinio gaunamų grasinimų nužudyti, praeityje patirto psichologinio ir fizinio smurto, nesančios galimybės išsiskirti (tėvai neleidžia, laikoma negarbės užtraukimu šeimai), nesuteikiamos valdžios institucijų pagalbos bei tokio pobūdžio veiksmų toleravimo (prieš moteris, nepaklūstančias šeimos vyrams, plačiai vartojamas smurtas, nėra baudžiamumo už šiuos veiksmus). Taigi pareiškėjos baimė patirti persekiojimą savo valstybėje yra visiškai pagrįsta dėl gresiančio psichologinio, fizinio smurto vien todėl, kad ji yra moteris ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, t. y. persekiojimo veiksmai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos tautybe, lytimi bei priskyrimu socialinei grupei. Atsakovas, teismas nepagrįstai nevertino šio fakto, kadangi jis tiesiogiai susijęs su pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimu.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 111–116) prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentais, papildomai pateikiami šie argumentai:

23.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs kilmės valstybės informaciją, pareiškėjos paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėja savo gyvenamojoje vietoje asmeniškai nepatyrė jokio individualaus pobūdžio veiksmų, kurie galėtų būti laikomi persekiojimu Konvencijos prasme. (duomenys neskelbtini) skyrybų procesai vyksta, ši procedūra yra reglamentuota įstatymais. Pati pareiškėja nurodė, kad vieną kartą ji asmeniškai buvo kreipusis dėl skyrybų ir procesas buvo pradėtas, tačiau nutrauktas, nes ji sutiko taikytis su vyru. 2017 m. kovo 10 d. apklausos metu pareiškėja patvirtino, kad antrą kartą ji nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų pakartotinai pradėtas skyrybų procesas. Kilmės valstybės informacija liudija, pareiškėja apklausos metu patvirtino, kad kreiptis dėl skyrybų gali tiek vyras, tiek moteris, be to, teismas juos būtų išskyręs ir be jos vyro sutikimo.

23.2. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją moteris (duomenys neskelbtini) yra pažeidžiama ir jai gali grėsti smurtas ar net nužudymas dėl garbės tuo atveju, kai ji lieka viena, t. y. šeima (tėvai, kiti giminaičiai) nepalaiko moters, nesutinka jos priimti atgal į šeimą, kadangi nenori, kad ji išsiskirtų ir tuo užtrauktų gėdą šeimai. Tačiau pagal pareiškėjos paaiškinimus buvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo savo šeimos palaikymą, tėvai ją priėmė, ji grįžo gyventi atgal į tėvų namus, tėvas ją gynė nuo vyro. Pareiškėja iš tiesų apklausos metu buvo nurodžiusi, kad jos tėvas nesutiko ir neleido kreiptis dėl skyrybų, tačiau pareiškėjos atsakymai į užduotus papildomus ir patikslinančius klausimus pagrindžia minėtą Migracijos departamento išvadą. Pareiškėjos apklausa patvirtina, kad pareiškėjos tėvas būtent po vaiko gimimo davė sutikimą pareiškėjai skirtis ir priėmė ją atgal į šeimą, t. y. suteikė apsaugą nuo vyro. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo savo šeimos palaikymą, tėvai ją priėmė, gynė nuo vyro, ji grįžo gyventi atgal į tėvų namus.

23.3. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Skunde pateikti pareiškėjos paaiškinimai dėl moralinių nusikaltimų vertintini labiau kaip teorinio pobūdžio, nesusiję su realia, konkrečia pareiškėjos situacija.

23.4. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas įvertino Migracijos departamento, pareiškėjos argumentus bei surinktus duomenis ir nurodė, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvai yra pakankami šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti, o pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, yra deklaratyvūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (15/6- 12) 12PR-43 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Migracijos departamento pareigos išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl prieglobsčio jai suteikimo, Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ginčijamas aktas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti prieglobstį, yra teisėtas bei nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos pateiktą prašymą.

26. Pareiškėja apeliaciniu skundu su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pabrėždama, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl jos šeimos sutikimo skirtis ir remdamasis šia neteisinga prielaida nepagrįstai sprendė, jog jai kilmės valstybėje persekiojimo grėsmė nekyla.

27. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, visų pirma pabrėžia, kad 1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnis apibrėžia „pabėgėlio“ sąvoką. Šios konvencijos 1 straipsnio A dalis numato, kad Konvencijoje terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris, be kita ko, dėl įvykių, buvusių iki 1951 m. sausio 1 d., arba dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti. Pažymėtina, jog pati Konvencija nepateikia baigtinio joje minimų socialinių grupių sąrašo (Tarptautinės apsaugos gairės: „Priklausymas tam tikrai socialinei grupei” 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A (2) dalies ir (arba) jos 1967 m. Protokolo dėl Pabėgėlių statuso kontekste (angl. Guidelines on International Protection: “Membership of a Particular Social Group” within the Context of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or its 1967 Protocol relating to the Status of Refugees). Tačiau pareiškėja yra teisi, kad asmens priklausymą atitinkamai socialinei grupei gali lemti ir asmens lytis bei su tai susijusi asmeniui kylanti pagrįsta baimė būti persekiojamam (Tarptautinės apsaugos gairės: Su lytimi susijęs persekiojimas 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A (2) dalies ir (arba) jos 1967 m. Protokolo dėl Pabėgėlių statuso kontekste (angl. Guidelines on International Protection: Gender-Related Persecution within the Context of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or its 1967 Protocol Relating to the Status of Refugees). Vis dėlto, tokia asmeniui galimai kylanti grėsmė yra vertinama žvelgiant į konkrečią situaciją ir vertinant asmens, siekiančio tarptautinės apsaugos, nurodytų aplinkybių atitiktį tarptautiniam, nacionaliniam reguliavimui, nustatančiam tokios apsaugos suteikimo pagrindus ir tvarką.

28. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2017 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas), nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2017 m. sausio 31 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), nuostatos.

29. Ginčui spręsti aktuali Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Kaip matyti, ši nuostata iš esmės atkartoja Konvencijos 1 straipsnio A dalies reguliavimą.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-10/2012).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad valstybės turi pareigą, spręsdamos dėl asmens grąžinimo į atitinkamą valstybę, atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 2, 3 straipsnių nuostatas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. liepos 8 d. sprendimą M.E. prieš Daniją). Iš EŽTT 2016 m. kovo 23 d. sprendime byloje F. G. prieš Švediją pateiktų išaiškinimų matyti, kad institucijoms, sprendžiančioms asmenų prieglobsčio, jų grąžinimo į kilmės valstybę klausimus, tenkančios pareigos įvertinti aplinkybes, su kuriomis yra siejamas tarptautinės apsaugos poreikis, apimtis skiriasi priklausomai nuo tokių aplinkybių pobūdžio. Šioje byloje EŽTT akcentavo, jog tuo atveju, kai prieglobsčio prašymas yra grindžiamas individualizuota rizika, prieglobsčio siekiantis asmuo turi pagrįsti tokias aplinkybes. Jeigu asmuo pasirenka tokiomis aplinkybėmis nesiremti ir neatskleisti specifinių individualių aplinkybių dėl prieglobsčio suteikimo, iš valstybės institucijų negali būti tikimasi tokių aplinkybių įvertinimo. Tačiau atsižvelgus į absoliutų EŽTK 2 ir 3 straipsniuose numatytų teisių pobūdį, įvertinus prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą, institucijos savo iniciatyva turi įvertinti, ar kilmės valstybėje nebus pažeistos EŽTK 2, 3 straipsniuose nurodytos žmogaus teisės. Tai ypatingai pasisakytina apie situacijas, kai nacionalinėms institucijoms yra žinoma apie tai, kad prieglobsčio prašytojas yra grupės, kuri sistemiškai yra veikiama netinkamo elgesio tam tikroje valstybėje, narys (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą byloje F. G. prieš Švediją). Kita vertus, EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje savaime nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėto EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Taigi pirmiau nurodytas reguliavimas ir teismų praktika lemia poreikį įvertinti individualią asmens prašančio tarptautinės apsaugos situaciją ir spręsti dėl apsaugos jam suteikimo.

33. Vertindama Migracijos departamento ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio pareiškėjai nesuteikimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Migracijos departamentas nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra pareiškėjos konfliktas su sutuoktiniu, kuris nenori skirtis, ir tyrė, ar pareiškėjos nurodytas pasakojimas atitinka tikrovę bei, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant suteikiamas prieglobstis. Atitinkamai, toks vertinimas šiuo atveju ir apibrėžia nagrinėjamo administracinio ginčo ribas.

34. Nurodytu aspektu pažymėtina, jog Migracijos departamento pažymoje apie santuokas (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad bet kuris sutuoktinis gali prašyti skyrybų dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl kilusio konflikto (K. A. A. A. asmens byla, l. 60–70). Pateiktoje informacijoje pažymima, jog (duomenys neskelbtini) moterys yra pažeidžiamos ir joms gali grėsti smurtas ar net nužudymas dėl garbės tuo atveju, kai šeima (tėvai, kiti giminaičiai) nepalaiko moters skyrybų atveju, nesutinka jos priimti atgal į šeimą. Šioje šalyje skyrybų skaičius auga, tačiau jos vis dar išlieka tabu, socialiai nepriimtina praktika, paprastai yra tikima, kad skyrybos užtraukia gėdą šeimai, kenkia moters reputacijai, neigiamai paveikia šeimos socialinį statusą ir pan. Pateiktoje medžiagoje taip pat nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) moterų teisinė apsauga nuo smurto šeimoje nėra pakankama (K. A. A. A. asmens byla, l. 60–70).

35. Migracijos departamentas pripažino, kad ši surinkta informacija apie santuokas ir skyrybų procesą (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos pasakojimą apie bendrą moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju ginčo tarp proceso šalių nekyla dėl bendros moterų padėties (duomenys neskelbtini). Proceso šalys nesutaria dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos pateiktas pasakojimas nors ir atitinka Migracijos departamento pateiktą informaciją apie bendrą norinčių išsiskirti moterų padėtį (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie jai gresiantį pavojų. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji turėjo savo šeimos paramą skyrybų su sutuoktiniu atveju ir remiantis šia nepagrįsta prielaida nepagrįstai konstatavo, jog jai negresia smurtas, nužudymas dėl negarbės šeimai užtraukimo dėl siekio inicijuoti skyrybas.

36. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja apklausų metų nurodė, kad ji ištekėjo 2010 metais, jos sutuoktinis su ja elgėsi netinkamai, grasino nužudyti, jeigu jo neklausys, neleisdavo aplankyti tėvų, neleisdavo išeiti iš namų, 2012 metais ji padavė skyrybų prašymą. Pradėtas skyrybų procesas po aštuonių mėnesių buvo nutrauktas, nes giminės pareiškėją sutaikė su vyru, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė, ji tai palikdavo sutuoktinį, tai vėliau sugrįždavo, kol 2016 m. vasario mėnesį galutinai nusprendė palikti ir išsiskirti su sutuoktiniu.

Nurodytu laikotarpiu pareiškėja grįžo gyventi į tėvo namus ir iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2016 m. birželio mėnesį (K. A. A. A. asmens byla, l. 46–53, 50). 2017 m. kovo 10 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad iš pradžių jos tėvas prieštaravo skyryboms, nes ji turi nepilnametį sūnų, tačiau vėliau sutiko, tik sutuoktinis prieštaravo ir nenorėjo skirtis. Pareiškėja taip pat pripažino, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja gentinis paprotys nupirkti skyrybas – sumokėti atitinkamą išpirką vyrui, kad jis sutiktų skirtis, tačiau pabrėžė, jog jos šeima nesutarė su jos sutuoktiniu dėl išpirkos (K.

A. A. A. asmens byla, l. 50). Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja turėjo savo šeimos palaikymą skyrybų su sutuoktiniu klausimu, ji grįžo gyventi atgal į tėvų namus, todėl nėra pagrįsto pagrindo spręsti, kad pareiškėjai gresia smurtas ar nužudymas dėl negarbės šeimai užtraukimo (K. A. A. A. asmens byla, l. 51). Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) skyrybų procesai vyksta, pati prieglobsčio prašytoja nurodė, jog vieną kartą – 2012 metais – ji asmeniškai kreipėsi dėl skyrybų ir procesas buvo pradėtas, tačiau buvo nutrauktas, susitaikius su sutuoktiniu, antrą kartą pareiškėja palikusi sutuoktinį nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pakartotinai pradėtas skyrybų procesas, nors ir turėjo savo tėvo sutikimą (K.

A. A. A. asmens byla, l. 49, 50, 77). Pakartotinio skyrybų proceso neinicijavimą pareiškėja apklausos metu siejo ne su neefektyvios sistemos išsiskirti nebuvimu, su šeimos nepalaikymu, bet su sutuoktinio nesutikimu skirtis (K. A. A. A. asmens byla, l. 50, 52). Tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog ši aplinkybė 2012 metais jai nekliudė inicijuoti skyrybų proceso (K. A. A. A. asmens byla, l. 50).

37. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nurodė, jog ji paskutinį kartą iš sutuoktinio namų į tėvų namus, jos teigimu, išvyko 2016 m. vasario mėnesį, o iš kilmės valstybės – 2016 m. birželio mėnesį ir nenurodė, kad šiuo laikotarpiu kilmės valstybėje jai būtų kilusi kokia nors reali grėsmė, pareiškėja tik nurodė, kad sutuoktinis buvo atvykęs į jos tėvų namus, siekdamas susitaikyti, sutuoktinis pareiškėjos tėvų namuose prieš ją smurto nenaudojo, tik nepagarbiai su ja bendravo, grasino paviešinti jos intymius įrašus viešojoje erdvėje (K. A. A. A. asmens byla, l. 50–52). Pažymėtina ir tai, kad nors Migracijos departamento medžiagoje pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) teisinė apsauga nuo smurto šeimoje nėra pakankama, tačiau pati pareiškėja nurodė, kad ji aktualiu metu gyveno jos tėvų namuose, pareiškėjos tėvas ją gynė nuo sutuoktinio (K. A. A. A. asmens byla, l. 51). Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad apklausų metu pareiškėjos buvo teiraujamasi, ar ji dėl sutuoktinio grasinimo, šantažo nesikreipė į policiją, tačiau ji paaiškino, kad ji policijoje negalėtų atvirai papasakoti apie sutuoktinio grasinimus paviešinti jos intymius vaizdo įrašus (K. A. A. A. asmens byla, l. 52). Nurodyti pareiškėjos liudijimai leidžia teigti, kad ji nesikreipimą į kompetentingas institucijas siejo ne su šių institucijų veiklos neefektyvumu, neužtikrinimu jos galimai pažeistų teisių, bet su jos pačios nenoru kreipiantis į institucijas nurodyti pareiškėjos sutuoktinio grasinimų pobūdį. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos nurodytas aplinkybes dėl jos šeimos sutikimo inicijuoti skyrybas ir nepagrįstai sprendė, jog jai kilmės valstybėje persekiojimo grėsmė nekyla, nepagrįstai remiasi pavieniais apklausų metų išsakytais teiginiais, neatsižvelgdama į visų nurodytų aplinkybių visumą. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat neteigė, kad jos apklausų metu pateiktas pasakojimas buvo netinkamai išverstas į lietuvių kalbą, todėl šiuo atveju atsižvelgtina į pareiškėjos pateiktų paaiškinimų visumą, kurie paneigia pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus (b. l. 95–101).

38. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjos įvardintos aplinkybės nepatvirtina jos pasakojimo apie būtent jai gresiantį pavojų (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodyti motyvai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėja iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) savo gyvenamojoje vietoje asmeniškai nepatyrė jokių individualaus pobūdžio veiksmų, kurie galėtų būti laikomi persekiojimu Konvencijos prasme, nėra teisinių prielaidų spręsti, kad, pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, kiltų jos persekiojimo grėsmė dėl siekio skirtis su sutuoktiniu (K. A. A. A. asmens byla, l. 81–83). Šiame kontekste svarbu tai, kad pareiškėja pati nurodė, jog šiuo metu jos sutuoktinis su sūnumi yra išvykęs iš gyvenamosios vietos ir jai nėra žinoma, kur jie yra (K. A. A. A. asmens byla, l. 50). Taigi šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad Migracijos departamentas netinkamai sprendė pabėgėlio statuso suteikimo klausimą pareiškėjai.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus, susijusius su bendra situacija (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–101). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišreiškė abejonių atsakovo surinkta ir pareiškėjos pateikta informacija apie bendrai problemišką moterų situaciją kilmės valstybėje. Vis dėlto ši bendrai neigiama situacija nėra tokio masto, jog pareiškėjai būtų galima suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėja kaip pagrindinę išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastį nurodė jos sutuoktinio elgesį, siekį nuo jo pabėgti (K. A. A. A. asmens byla, l. 50, 52). Pareiškėjos pasiteiravus, kokios problemos kiltų, jeigu šiuo metu ji grįžtų į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, ji savo baimę siejo tik su sutuoktinio grasinimais, nuo kurių siekdama apsiginti ji į savo kilmės institucijas nesikreipė (K. A. A. A. asmens byla, l. 46–53). Šiuo atveju pareiškėja nenurodė kitų individualiai vertintinų aplinkybių, dėl kurių buvimo jai kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus. Administracinėje byloje taip pat nėra pateikta informacijos, kad pareiškėjos kilmės valstybėje vyktų ginkluotas konfliktas, kilmės šalyje pareiškėjai grėstų realus pavojus patirti rimtą grėsmę ar būtų sudarytos sąlygos sistemingiems pagrindinių žmogaus teisių ribojimams. Atsižvelgus į nurodytus argumentus spęstina, jog Migracijos departamentas tinkamai vertino papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo klausimą.

40. Nurodytų išvadų nepaneigia ir pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas formaliai vertino pareiškėjos pateiktą prašymą suteikti jai prieglobstį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos apklausą, suteikė jai galimybę papasakoti apie prieglobsčio suteikimo priežastis, pateikė patikslinančius klausimus, atsakovas taip pat surinko informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, bendrą moterų padėtį (duomenys neskelbtini) bei jų galimybes inicijuoti skyrybų procesą ir vertino ją pareiškėjos nurodytų aplinkybių kontekste (K. A. A. A. asmens byla, l. 29–31, 46–53, 60–70). Dėl šių motyvų nėra pagrindo pritarti pareiškėjos vertinimui, kad jos pateikto prašymo vertinimas buvo atliktas formaliai (Aprašo 99, 115 p.).

41. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio, išimtinai rėmėsi atsakovo pateiktais argumentais. Iš priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sutiko su tuo, jog Migracijos departamento pateiktos išvados dėl moterų situacijos (duomenys neskelbtini) atitinka pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tačiau pabrėžė, jog individualios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja bijo grįžti į savo kilmės valstybę, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Skunde teismui bei apeliaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, leidžiančių kitaip vertinti teismo padarytas išvadas ir spręsti apie tarptautinės apsaugos taikymo pareiškėjai būtinumą (b. l. 1–9, 95–101).

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prieglobsčio vertinimą iš naujo. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjos apeliacinio skundo ar kitais argumentais teisinio pagrindo nėra. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos K. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė