2020-01-29 Nr. AB-2089-3-62-3-02347-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-50-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02347-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 19.3.1; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Poraistė“ (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017m. spalio 16 d. sprendimą Nr. R6-6043 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką/miško žemę.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei buvo išduotas valstybinis Romato durpyno žemės naudojimo teisės aktas Nr. 000198, kuris pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės kodekso 19, 21 straipsnių nuostatas suteikė jai teisę neterminuotai naudotis Romato durpyno teritorijoje suformuotu žemės sklypu su natūroje pažymėtomis ir žemės plane suteiktomis naudotis jo ribomis. 1995 m. rugsėjo 21 d. Jonavos valstybinės durpių įmonės teises ir pareigas perėmė AB „Poraistė“, o 1999 m. gegužės 3 d.–UAB „Poraistė“. Kauno apskrities viršininko 2007 m. birželio 28 d. Nr. 02-04-7436 patvirtintas „Juridinių asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai statiniams eksploatuoti, sąrašas“, kuriame UAB „Poraistė“ Romato durpynui eksploatuoti suprojektuotas tose pačiose Romato durpyno ribose esantis 79,6810 ha žemės sklypas, žemės sklypo Nr. 210, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos, naudojimo pobūdis – naudingųjų iškasenų gavybos požeminių kasinių (šachtomis) ir gręžinių.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2015 m. UAB „Poraistė“ užsakė žemės sklypo Nr. 210 kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus, šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patikslintas žemės sklypo plotas iš 79,6810 ha į 80,0216 ha. Jokių duomenų apie tai, kad žemės sklype yra miškas ar miško žemės naudmenų, kadastrinių matavimų metu nenustatyta. Nekilnojamojo turto registre nėra registruota specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 22 d. su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama Kaišiadorių skyriaus, sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 6SŽN-26-(14.6.62.), kurios pagrindu UAB „Poraistė“ valdo ir naudoja žemės sklypą pagal viešame registre įregistruotą jo naudojimo būdą (naudingųjų iškasenų teritorijos). Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 1998–2017 m. išdavė leidimus pareiškėjui eksploatuoti Romato durpyną. Pareiškėjas, 2017 m. kovo 31 d. su Geologijos tarnyba sudaręs Romato telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. KN-17-15p įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą žemės sklype atlikti naudingųjų iškasenų – durpių kasimo darbus ir užsiimti kita veikla pagal 2004 m. parengtą ir patvirtintą Kaišiadorių rajono Romato durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektą (toliau – ir Naudojimo projektas).

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Romato durpyno ribose Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2002–2014 m. buvo inventorizuota ir įregistruota 29,07 ha miško/miško žemės neteisėtai, neinformuojant apie tai bendrovės, vykdančios durpynų eksploatavimo darbus. Šie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys duomenys neatitinka nustatytų ir įregistruotų žemės sklypo kadastro duomenų, todėl 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „Poraistė“ kreipėsi į atsakovą su prašymu juos išregistruoti. Pareiškėjo manymu, skundžiamu Sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 30.6 punktas nustato, jog kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Teisės aktai, galioję tiek atliekant miškų inventorizavimą, tiek registraciją Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, numatė reglamentavimą, pagal kurį durpynų žemė nėra inventorizuojama ir registruojama kaip miškas/miško žemė.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai buvo suformuotas dar 1979 m. Remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Durpių telkinių teikimo eksploatuoti Lietuvos TSR teritorijoje nuostatų 9 punktu, šie duomenys registruoti sklypų suteikimo eksploatuoti apskaitos knygoje Nr. 55 pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Šio žemės sklypo suformavimą ir išviešinimą patvirtina ir 1987 m. Valstybinės miškų tarnybos archyve esančio Kaišiadorių rajono Romato ir Didžiojo Raisto durpynų medynų planas, kuriame aiškiai matyti 1979 m. Jonavos valstybinei durpių įmonei suteikto naudotis Romato durpyno teritorijoje suformuoto žemės sklypo ribos ir tai, kad šis žemės sklypas buvo priskirtas naudotis „durpynams“, o ne miško žemei. Šie duomenys, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai suformuotas ir įregistruotas daug anksčiau nei atsakovas įregistravo jame esant miško žemę. Ginčo sklype miško žemės nebuvo užfiksuota nei Nekilnojamojo turto, nei Žemės gelmių registre (1997 m. duomenys).

8. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, nagrinėdamas jo prašymą, privalėjo vadovautis specialia teisės norma – Žemės gelmių įstatymu. Atsakovo atsisakymas žemės sklypą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius, bet ir viešąjį interesą, nes pareiškėjas negali tinkamai prižiūrėti durpyno nusausinimo sistemų, negali įrengti Naudojimo projekte pažymėtų priešgaisrinių juostų, yra sudaromos kliūtys durpyno rekultivacijai.

9. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Romato durpyno k. v., pagal Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško. Atsakovas pažymėjo, kad 26,17 ha plotas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ ir apie tai pareiškėjas informuotas Tarnybos raštais.

12. Atsakovas akcentavo, kad ginčo žemės sklype 29,07 ha miško žemės plote esantys miškai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti, 2003 m. spalio 9 d. įsteigus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, pagal 2002 m. miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2012 m. miškų inventorizacijos duomenis, o Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti 2014 m. kovo 24 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto pagrindu. Ginčo sklypas pirmą kartą suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2015 m. balandžio 23 d., t. y. naudingųjų iškasenų gavybai suformuotas ir įregistruotas daug vėliau nei atsakovas įregistravo jame esant miško žemę, todėl nėra pagrindo žemės sklypo išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro pagal Kadastro nuostatų 30.6 punktą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime sutiko, kad skundas būtų tenkintas, jeigu nebus pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kitos paskirties (naudingųjų iškasenų teritorijos) 80,0216 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 210, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio ribas įeina valstybinės reikšmės miško dalis, suprojektuotas nuomai be aukciono UAB „Poraistė“, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime prašė skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Tarnyba 1998 m. birželio 10 d. išdavė leidimą Nr. 52-98 AB „Poraistė“ (dabar UAB „Poraistė) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriuo suteikta teisė naudoti Romato telkinio išteklius 81,3 ha plote pagal išteklių naudojimo sutarties sąlygas. Vėliau leidimas ne kartą buvo keičiamas, išduodant pakartotinį leidimą, tačiau Romato durpių telkinio naudojimo ribos keitėsi nežymiai (dėl kartografavimo duomenų patikslinimo), o jo naudojimas nebuvo nutrauktas. Šiuo metu pareiškėjo teisė naudoti Romato telkinio durpių išteklius 78,2 ha ploto kasybos sklype suteikta 2017 m. kovo 31 d. išduotu pakartotiniu leidimu Nr. KN-17-15p. Taigi, pareiškėjas pagal Geologijos tarnybos išduotus leidimus teisėtai naudoja Romato telkinio durpių išteklius.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas naudoja Romato telkinio durpių išteklius Žemės sklype ir dėl to nėra ginčo. Pagal viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise jį valdo NŽT. Esminis ginčas byloje kyla dėl Miškų valstybės kadastre įregistruoto miško/miško žemės duomenų Žemės sklype išregistravimo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro dėl jų neatitikimo Nekilnojamojo turto registro ir Žemės gelmių registro duomenims.

16.2. Miškų valstybės kadastro duomenimis, Žemės sklype yra 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre miško žemė ginčo žemės sklype įregistruota 2003 m. spalio 9 d. ir 2014 m. birželio 9 d. pagal valstybinės sklypų miškų 2002 m. ir 2012 m. inventorizacijos duomenis. Ištraukos iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro patvirtina, kad 26,17 ha žemės valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo pagrindu. Šie duomenys oficialūs ir byloje nenuginčyti, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl miško/miško žemės inventorizavimo, jų registravimo neteisėtumo.

16.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymu išregistruoti pareiškėjo nuomojamame Žemės sklype Miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką/miško žemę, o, patikslinus Miškų valstybės kadastrą, inicijuoti valstybinės reikšmės plotų schemų tikslinimą.

16.4. Tarnyba skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti.

17. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Duomenų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą, taip pat jų keitimą, išregistravimą reglamentuoja Kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 30.6 punktas nustato, kad kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto (toliau –ir Kadastro objektas) registravimo kadastre. Teismas sprendė, kad minėta teisės norma numato Kadastro objekto išregistravimą iš Kadastro, esant Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytoms tam tikroms sąlygoms, t. y., jeigu savaime mišku apaugusi ne miško žemė patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą ir jeigu šie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti iki Kadastro objekto registravimo kadastre.

18. Teismas taip pat sprendė, kad ginčo žemės sklypas pagal jo naudojimo būdą (naudingųjų iškasenų gavybai) viešame Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas daug vėliau nei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško. Nesant Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytų sąlygų, teismo vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo Žemės sklypą išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro.

19. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, nes atsakovas skundžiamą Sprendimą pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis, nurodydamas tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, privalėjo vadovautis Žemės gelmių įstatymu ir jo pagrindu įregistruotais Žemės gelmių registro duomenimis apie ginčo žemės sklypą, pažymėjo, kad Kadastro nuostatų 30.6 punkte įtvirtinta sąlyga yra siejama su žemės sklypo įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, tačiau nesiejama su kitais kadastrais.

21. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, siejamų su pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimais eksploatuojant Romato telkinį, pagal ginčo dalyką nėra reikšmingi šiai bylai, nes byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl teismas šių argumentų nenagrinėjo.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Poraistė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. R6-6043 ir įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – išregistruoti iš 80,0216 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotą mišką/miško žemę. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai išaiškino Kadastro nuostatų 30.6 punkte įtvirtintą sąlygą dėl žemės sklypo suformavimo išviešinimo, nes neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas ir pradėjo funkcionuoti tik 1996–1998 m., tačiau iki tol egzistavo kiti registrai.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai vertino pareiškėjo teises. Teismas privalėjo vertinti, kad žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas dar iki teisės aktų, reglamentuojančių Nekilnojamojo turto registro steigimą, įsigaliojimo, o pareiškėjas yra įgijęs teises eksploatuoti šį žemės sklypą. Romato durpyno žemės sklypas naudingųjų iškasenų gavybai suformuotas ir įregistruotas, t. y. jo suformavimas išviešintas daug anksčiau nei atsakovas įregistravo jame mišką/miško žemę. Akcentavo, kad Romato durpyno žemės sklypas, remiantis Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1987 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Durpių telkinių teikimo eksploatuoti Lietuvos TSR teritorijoje nuostatų 9 punktu, registruotas sklypų suteikimo eksploatuoti apskaitos knygoje Nr. 55. Vėliau pareiškėjui suteikto eksploatuoti Romato durpyno žemės sklypo ribos 2006–2007 m. buvo tik tikslintos rengiant žemėtvarkos projektą ir 2015 m. atliekant kadastrinius matavimus. Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į faktą dėl Romato durpyno žemės sklypo registracijos atlikimo pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusius teisės aktus ir negynė šios įgytos subjektinės teisės, t. y. sklypo suformavimo išviešinimo bei padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų apie šių duomenų įregistravimą iki 2015 m. birželio 4 d.

25. Pareiškėjas teigia, kad Romato durpyno paskirties žemės sklypo išviešinimą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos archyve esantis 1987 m. Kaišiadorių rajono Romato ir Didžiojo Raisto durpynų medynų planas bei aplinkybės, kad su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu suderintame 2004 m. naudojimo projekte ir 2005 m. derintame Romato durpių telkinio plane nėra pastabų dėl miško ar miško žemės naudojimo apribojimų.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą ir nevertindamas to, kad Tarnyba apskritai negalėjo naudingųjų iškasenų gavybai suformuotame valstybiniame žemės sklype įregistruoti miško/miško žemės, t. y. kad valstybės Miškų valstybės kadastras sudarytas, remiantis neteisėtai Romato durpyne atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, pažeidė procesines teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad 1995 m. sudarytame Lietuvos durpynų kadastre nuo 1997 m. liepos 17 d. yra įregistruoti Romato durpyno duomenys ir nurodyta, kad durpynas naudojamas nuo 1963 m. sausio 1 d. Taigi, atsakovui buvo prieinami ir žinomi duomenys, kad ginčo teritorijoje yra naudojamas durpynas, nes registro duomenys yra vieši.

28. Pareiškėjas pažymi, kad tiek atsakovo veiksmai, kuriais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus Romato durpyno žemės sklype registruotas miškas/miško žemė, tiek ir skundžiamas Sprendimas kelia itin didelį pavojų viešajam interesui, nes, kilus gaisrui Romato durpyne, jį užgesinti taptų sudėtinga, o gaisro pasekmės būtų sunkios. Taip pat atsakovo veiksmai, kuriais dalis Romato durpyno žemės sklypo neteisėtai inventorizuota ir Miškų valstybės kadastre registruota kaip miškas/miško žemė, ir skundžiamas atsakovo Sprendimas daro žalą ne tik UAB „Poraistė“, bet ir viešajam interesui – aplinkai, žemės gelmėms, visuomenei, tačiau teismas to neįvertino.

29. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Romato durpyno žemės sklype neteisėtai įregistravus mišką/miško žemę bei Sprendimu atsisakius šiuos neteisėtus veiksmus ištaisyti, pažeistas ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis, kuris nustato įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą, neturint tam suteiktų įgaliojimų, bei priimti sprendimus pagal savo kompetenciją, siekiant kitų negu įstatymu numatytų tikslų.

30. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. raštą Nr. (12-2)-D8-4448 „Dėl durpynų eksploatavimo valstybinės reikšmės miškų plotuose“ bei prašė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1454-261/2019 pateiktais išaiškinimais dėl Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. 31. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas gali naudotis jam suteiktu leidimu naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių šią veiklą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. R2-1938 pareiškėją informavo, kad ginčo teritorija yra valstybines reikšmes miško plotas, priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybines reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Analogiška informacija buvo pateikta Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr.R2-2404, 2015 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. R2-1132, 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. R2-1338, 2016 m. birželio 15 d. rašte Nr. R2-878. Atsakovo teigimu, pareiškėjas praleido trisdešimties dienų terminą ginčyti minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1370.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su apeliaciniu skundu sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 35. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta keisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Kadastro nuostatų 30.6 punkte numatytu pagrindu.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė padaręs išvadą, kad nėra nustatytos Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo sąlygos, nes pareiškėjo naudojamas ginčo žemės sklypas pagal jo naudojimo būdą (naudingųjų iškasenų gavybai) viešame Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas daug vėliau (2015 m.) negu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruotas 29,07 ha miško plotas, iš jo 26,17 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į ginčo sklypo teritoriją (2003 m. ir 2014 m. pagal valstybinės miškų sklypų 2002 m. ir 2012 m. inventorizacijos duomenis).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Kadastro nuostatų 30.6 punkto nuostatas, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad kompetentingų subjektų sprendimų pagrindu ginčo žemės sklypą kitai paskirčiai – durpynų eksploatavimai nepertraukiamai teisėtai naudoja nuo 1987 m., taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad kitame viešame registre – 1995 m. sudarytame Lietuvos durpynų kadastre nuo 1997 m. liepos 17 d. yra įregistruoti Romato durpyno duomenys ir nurodyta, kad jis eksploatuojamas nuo 1963 m. sausio 1 d. Savo argumentams pagrįsti pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. raštą Nr. (12-2)-D8-4448 „Dėl durpynų eksploatavimo valstybinės reikšmės miškų plotuose“ bei prašė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1454-261/2019 pateiktais išaiškinimais dėl Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo.

38. Pareiškėjas UAB „Poraistė“ į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 14 d., prašydamas Kadastro nuostatų 30.6 pagrindu išregistruoti iš Miškų valstybės kadastro mišką/miško žemę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas (buvusios Jonavos valstybinės durpių įmonės teisių perėmėjas) nuo 1979 m. iki dabar nepertraukiamai naudoja (duomenys neskelbtini) esantį Romato durpyną, naujausias Geologijos tarnybos leidimas išduotas 2017 m. kovo 31 d., žemės nuomos sutartis sudaryta 2015 m. birželio 22 d. Nr. 6SŽN-26(14.6.62.), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. 2004 m. buvo patvirtintas Romato durpių telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas, visame Romato durpyne įrengta nusausinimo sistema (hidrotechniniai statiniai), kuri matoma viešai prieinamuose žemėlapiuose; tuo tarpu šioje vietoje, ant pareiškėjo hidrotechninių statinių 2003 m. ir 2012 m. registruota 29,07 ha valstybinės reikšmės miško, nors nei Nekilnojamojo turto registre, nei žemės nuomos sutartyje nėra jokių specialiųjų žemės naudojamų sąlygų ar apribojimų, susijusių su valstybinės reikšmės mišku. Atsakovas ginčijamu byloje Sprendimu, atsisakydamas Kadastro nuostatų 30.6 punkto pagrindu išregistruoti mišką/miško žemę iš ginčo žemės sklypo, rėmėsi aplinkybe, kad iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2015 metais šioje teritorijoje 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuoti ir Miškų valstybės kadastre 2003 m. ir 2014 m. įregistruoti miško žemės plotai.

39. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Miškų įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastro sudarymą, įtvirtinta, kad valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose (1 d.); medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (2 d.); valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti (3 d.). Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Nagrinėjamos bylos kontekste minėtos Miškų įstatymo nuostatos pagrindžia atsakovo Valstybinės miškų tarnybos kompetenciją atlikti valstybinę miškų inventorizaciją visuose miškuose, tarp jų ir savaiminukais apaugusioje ne miško žemėje, taip pat ir pareiškėjui suteiktame naudotis (2015 m. išnuomotame) kitos paskirties žemės sklype. Šioje byloje nėra ginčo dalyku 2003 m. ir 2012 m. atliktos miško/miško žemės sklypinės miškų ginčo žemės sklype inventorizacijos duomenys, taigi, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad užfiksuoti faktiniai Kaišiadorių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 431 kvartalo 2002 m. ir 2012 m. inventorizacijos duomenys apie miško/miško žemės plotus, medžių rūšis, amžių (nuo 15 iki 75 metų) neatitiktų realiai egzistuojančių. Nagrinėjamoje byloje reikšmingu laikytinas tik pats šių duomenų įraukimo į Miškų valstybės kadastrą faktas, o duomenų įtraukimo teisiniai aspektai svarstytini tik Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo galimybės prasme.

42. Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatyta, kad kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Aptariamu atveju turi būti nustatytas faktas, kad ginčo objektu esantis kadastro objektas atitinka kriterijus savaime mišku apaugusiai ne miško žemei ir kitos paskirties žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas anksčiau, negu kadastro objektas Miškų valstybės kadastre. Ši teisės nuostata yra formalaus pobūdžio ir galimybę išregistruoti kadastro objektą (savaime mišku apaugusią ne miško žemę) sieja su tam tikrų reikšmingų duomenų įtraukimu į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio pagrindiniu nurodomą Nekilnojamojo turto registrą, kuriame tvarkomi ypatingos svarbos valstybės informaciniai ištekliai; juos sudaro visai valstybei svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir pagrindiniuose registruose (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio 3 punktas, 3 straipsnio 1 punktas). Apelianto argumentai dėl duomenų išviešinimo kituose registruose – Žemės gelmių registre, Lietuvos durpynų kadastre nėra pakankamas pagrindas taikyti Kadastro nuostatų 30.6 punkte nustatytą taisyklę, nes šių registrų, kaip valstybės informacijos išteklių, reikšmė nėra tapati Nekilnojamojo turto registro svarbai.

43. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingas išvadas dėl Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo ir pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino, paliko atsakovo Sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo apeliaciniam teismui nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1454-261/2019 m. neturi precedento reikšmės, nes skiriasi svarbios bylų aplinkybės – pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje kitos paskirties žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas nuo 2000 m., o nagrinėjamu atveju – 2015 metais.

44. Kitas pareiškėjo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktas dokumentas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. raštas Nr. (12-2)-D8-4448 „Dėl durpynų eksploatavimo valstybinės reikšmės miškų plotuose“ taip pat neturi įtakos, sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. rašte niekaip nėra paneigiamas Kadastro nuostatų 30.6 punkto aiškinimas, kurį ir pateikė pirmosios instancijos teismas. Rašte nurodoma informacija, kad Kadastro nuostatų 30.6 punkto taikymo atveju nebūtų taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, nėra reikšminga nagrinėjamu atveju.

Priešingai, Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 21 d. rašte pateikiama informacija, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos galėtų būti tikslinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.2 punkte nustatytu atveju, t. y. ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatytu atveju patikslinus Miškų valstybės kadastro duomenis.

Šios procedūros metu ir turėtų būti vertinamos tos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo teises į kitos paskirties – naudingųjų iškasenų teritorijos ginčo žemės sklypą. Į nagrinėjamos bylos dalyką nepatenka tokie faktai kaip Romato durpyno įregistravimas 1997 m. Lietuvos durpynų kadastre, Geologijos tarnybos nuo 1998 m. išduodami leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei dėl to sudaryta sutartis, 2004 m. patvirtintas Romato durpių telkinio naudojimo (kasybos bei rekultivavimo) projektas, 2007 m. sprendimas dėl ginčo žemės sklypo suprojektavimo, 2015 m. sudaryta žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo teisės į ginčo žemės sklypą bei naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų teritorijos.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kaip sudarančias pagrindą taikyti Kadastro nuostatų 30.6 punktą, bei ginti jų pagrindu kylančius lūkesčius.

45. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Poraistė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė