9052d964-74d5-4183-a77b-52e091067fcb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-487/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51602-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.;2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam M.

S. (M. S.), nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiajam A. Z., vertėjui Giedriui KaÅ¡ubai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo: M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 150 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti; - pagal BK 284 straipsnį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (griežtesnei bausmei apimant švelnesnę) ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir pradėti dirbti.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ , M. S. įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. birželio 15 d., vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 5 d. apie 15.40 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, kerÅ¡taudamas dėl to, kad A.

Z. prieÅ¡ tai tariamai netinkamai vairavo transporto priemonę, tyčia rankomis sudavė mažiausiai tris smÅ«gius į automobilio Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklÄ , taip jį sudaužydamas, po ko tyčia rankomis sudavė mažiausiai aÅ¡tuonis smÅ«gius automobilio Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusiam A. Z. į galvÄ , tuo padarydamas Å¡iam kairės akies traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kaktoje, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies jungine, ko pasėkoje, dėl regėjimo aÅ¡trumo kaire akimi sumažėjimo ir su tuo susijusio didelės dalies – 30 procentų – bendro darbingumo praradimo, A.

Z. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei, tęsdamas veikÄ , mažiausiai keturis kartus kojomis spyrė į automobilio Volkswagen Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių iÅ¡orinę bei vidinę puses, tuo bÅ«du sunkiai sutrikdė A. Z. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A.

Z. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo nuteistajam M. S. ir bausmės paskyrimo pakeisti bei paskirti M. S. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio sankcijos ribose. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, bei kvalifikavo teisiamojo veiksmus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo normas, M.

S. parenkant bausmės rūšį ir dydį, t. y. nepagrįstai pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė pernelyg Å¡velniÄ , neteisingÄ bausmę. Anot apelianto, teismo nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. 2.2. Aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymÄ , apeliantas pažymi, kad vieno iÅ¡ nusikaltimų, už kurio padarymÄ nuteistas M. S., sankcija numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmę.

Todėl Å¡ios sankcijos ribose teismas ir turėjo paskirti bausmę M. S.. Å iuo aspektu apeliantas nurodo, kad kiekvienas iÅ¡ BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų turi svarbiÄ ir savarankiÅ¡kÄ reikÅ¡mę, tačiau pirmu punktu įstatymo leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Gi, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį pirmiausia ir nustato įstatymo leidėjas, konstatuodamas BK specialiosios dalies straipsnių sankcijas. 2.3. Apelianto nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sÄ lygų M.

S. skirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau sprendė, esant pagrindÄ skirti Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , konstatuodamas, kad sankcijoje numatytos pačios Å¡velniausios bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams – paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir įgyvendintų tik vienÄ iÅ¡ bausmės paskirčių – asmens nubaudimÄ . 2.4. Apelianto nuomone, Kauno apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvai yra prieÅ¡taringi, neįtikinami ir neįrodo, kad Å¡i įstatymo norma buvo pritaikyta tinkamai.

Antai, teismas, įvertinęs, kad M. S. yra ne Lietuvos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, oficialių pajamų neturi, nekilnojamojo ar kito privalomo registruoti turto neturi, savo iniciatyva atlygino visas iÅ¡laidas ir žalÄ , nepilnamečių vaikų neturi, iÅ¡laiko sutuoktinę, kuri praradusi 60 procentų darbingumo, moka nuomos mokestį už nuomojamÄ butÄ , konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės M. S. paskyrimas akivaizdžiai pažeistų Å¡io sutuoktinės interesus. Gi, apelianto teigimu, visos Å¡ios aplinkybės nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tai, kad M. S. nėra Lietuvos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), atlygino iÅ¡laidas ir žalÄ , iÅ¡laiko sutuoktinę ir moka buto nuomos mokesčius, yra įprasta (normali) bet kurio žmogaus gyvenimo (elgesio) norma. Todėl nėra pagrindo minėtas aplinkybes, o taip pat tai, kad M. S. nedirba, neturi turto, nepilnamečių vaikų, pripažinti iÅ¡imtinėmis. Apelianto nuomone, atitinkamos teismo iÅ¡vados rodo, kad Lietuvos piliečio teisės ir teisėti interesai mažiau apsaugomi nei asmenų, atvykusių iÅ¡ kitų Å¡alių, kad užsieniečiams leistina daugiau nei vietos gyventojams, jog nuteistojo sutuoktinės interesai pripažįstami svarbesniais nei nukentėjusiojo. 2.5.

Taip pat anot apelianto, vien tai, kad M. S. kaltu prisipažino, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nesumažina jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nusikalstamais veiksmais jo (nukentėjusiojo) sveikatai padarytos žalos, nes dėl sužalojimo individualumo nebeįmanoma atstatyti prarastos sveikatos. Teismas pripažino, kad M. S. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, jo veiksmai sukėlė sunkius padarinius – jis (nukentėjusysis) praktiškai prarado galimybę matyti viena akimi, prarado 30 procentų bendro darbingumo. 2.6.

Apeliantas teigia, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nustatytos ir iÅ¡vardintos aplinkybės iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis pripažintos nepagrįstai. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. S. teisiamas ne pirmÄ kartÄ , nusikalstamus veiksmus atliko įžūliai, vieÅ¡oje vietoje dėl menkavertės priežasties, kas, anot apelianto, rodo, kad M. S. iÅ¡ ankstesnių teistumų nepasimokė, nesugeba savęs kontroliuoti, atvykęs į svetimÄ Å¡alį, elgiasi įžūliai, iÅ¡Å¡aukiančiai, nesiskaitydamas su aplinkiniais, t. y. yra pavojingas visuomenei ir realios laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimas dar labiau jam sustiprina nebaudžiamumo jausmÄ , kad padarius labai sunkų nusikaltimÄ galima iÅ¡vengti pelnytos bausmės. Todėl, tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Apelianto nuomone, prokuroro pasiÅ«lyta 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo teisinga. 2.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teisingumo principas yra taikytinas ne tik teisiamam asmeniu, bet ir asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Teigiama, kad Å¡iuo atveju teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , pažeidė įstatymus, teisingumo principus, liko neįgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. Kauno apygardos teismas, skirdamas M.

S. Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. BK 54 straipsnio 3 dalį, nes Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ taikė, nesant teisinių pagrindų ir sÄ lygų jÄ taikyti. Todėl apelianto manymu teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas ir M. S. paskirta bausmė, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies, BK 284 straipsnio ribose, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ patenkinti III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nukentėjusiojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu neskundžiamos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, t. y. įrodymų vertinimas, jų gavimo teisėtumas ar pagrįstumas, taip pat jų pagrindu kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį. Nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta, anot apelianto, per Å¡velnia bausme. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo klausimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nustatyta, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. S. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Todėl teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsniu), paskyrė Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ dvejiems metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

7. Taip pat teismas nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ parinko Å¡velniausiÄ iÅ¡ straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių - bausmės vidurkį atitinkančios trukmės vieÅ¡uosius darbus. Ä®vertinus, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, esant idealiajai veikų sutapčiai, teismas bausmes subendrino bausmių apėmimo bÅ«du (griežtesnei apimant Å¡velnesnę bausmę), ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė griežtesnę iÅ¡ paskirtų - laisvės apribojimÄ dvejiems metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

6. Nukentėjusysis A. Z., praÅ¡ydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. S. skirtos bausmės, apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , teigdamas, kad byloje nebuvo nustatyta jokių iÅ¡skirtinių (iÅ¡imtinių) aplinkybių, dėl kurių nuteistajam neturėtų bÅ«ti skiriama BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

7. Nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo A. Z. apeliacinio skundo argumentais. Kolegijos vertinimu, išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, ir yra per švelni, negalima. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius bausmės skyrimo nuteistajam M. S. motyvus. Teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, bausmių skyrimo pagrindus (BK 41, 54 ir 61 straipsniai).

Teismo buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ , M. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Ä®vertinus visumÄ Å¡ių aplinkybių bausmei keliamų tikslų kontekste, padarytos nusikalstamos veikos bei už jÄ paskirtos bausmės proporcingumÄ , buvo paskirta teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė.

8. Pastebėtina, kad galiojanti teisminė praktika dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis) įvertinimo, o taip pat BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo yra plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose. Be to, matyti, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir nežymiai, tačiau kinta.

9. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų- bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo - iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Visgi atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Gi, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

10. Tokiu bÅ«du, aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017).

11. IÅ¡ to, kas buvo iÅ¡aiÅ¡kinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktikÄ dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, nors ir toliau pažymi, kad Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų iÅ¡imtinių aplinkybių nustatymÄ vis labiau sieja su tiek nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visuma. Svarbiausia yra tai, kad bÅ«tent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

12. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

13. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina ir tai, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė.

14. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016).

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika ir Å¡ioje byloje pagrįstai nustatė aplinkybes, kurių visuma sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. S. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nustatytos aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek su Å¡iÄ veikÄ padariusio M. S. asmenybės pavojingumÄ apibÅ«dinančiais duomenimis.

16. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 284 straipsnis) priskiriama nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimams. Labai sunkios nusikalstamos veikos sukelta pasekmė – nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (neatstatomas regėjimo aštrumo kaire akimi sumažėjimas, 30 procentų bendro darbingumo praradimas). Visgi, vertinant M. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, palyginus jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad M.

S. veiksmai, nors ir buvo atlikti įžūliai bei dėl menkavertės dingsties, buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, neplanuoti, padaryti spontaniÅ¡kai, veikiant netiesiogine tyčia. Nėra nustatyta ir tai, kad nuteistasis, sužalodamas nukentėjusįjį, bÅ«tų panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones, specialiai pritaikytus žmogui žaloti. Sužalojimas (kairės akies trauma, pasireiÅ¡kusi kairės akies ragenos kiaurine žaizda ir traumine burkstančia katarakta), lėmęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , padarytas vienu smÅ«giu (vienu trauminiu poveikiu).

17. Byloje taip pat buvo konstatuotos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte, t. y. M. S. pripažinimas padarius veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (viso proceso metu nuosekliai kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiÅ¡kai, nesistengė sumenkinti savo paties vaidmens, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo) bei visiÅ¡kas nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Å iuo aspektu buvo įvertinta ir nukentėjusiojo pozicija, patvirtinanti, kad jam padaryta žala pilnutinai atlyginta ir ateityje Å¡is nereikÅ¡ nuteistajam materialinių pretenzijų, o taip pat tai, jog nuteistasis atlygino valstybei visas iÅ¡laidas, susijusias su jo paties perdavimu į Lietuvos RespublikÄ , ir Kauno teritorinei ligonių kasai - nukentėjusiojo gydymo metu turėtas iÅ¡laidas.

Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad nuteistasis savo elgesį iÅ¡ tikrųjų vertina kritiÅ¡kai, supranta jo atliktų veiksmų pavojingumÄ , kad pasielgė netinkamai, ir dėl tokio elgesio gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pozicija - kritinis požiÅ«ris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, pastangos kiek tik galima suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius – atlyginti materialines pretenzijas, leidžia teismui spręsti ne tik apie jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio. Å iuo aspektu teisėjų kolegija ne kÄ mažiau reikÅ¡minga laiko ir paties nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad, nors dėl patirto sužalojimo jam nuoskauda liko, visgi kaltininkui jis atleidžia (t. 3, b. l. 92).

18. Individualizuojant bausmę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, tai, kad byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki aptariamos veikos padarymo nuteistasis Lietuvos Respublikoje nebuvo administracine tvarka baustas ir teistas. Po nagrinėjamo įvykio padarymo jis buvo nubaustas už virÅ¡ytÄ greitį, kas neabejotinai M. S. apibÅ«dina kaip nedrausmingÄ eismo dalyvį, visgi, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas veikos padarymo dienÄ (t. 1, b. l. 183-185).

Jokių kitų duomenų apie naujus administracinius pažeidimus po jam inkriminuotos veikos padarymo byloje nėra. Nors byloje yra duomenys apie nuteistojo teistumÄ Estijos Respublikoje (t. 1, b. l. 188), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ Lietuvoje, nėra galimybės į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgti, kadangi nėra aiÅ¡ku, ar veikos, už kurias M. S. buvo teistas minėtoje valstybėje, bÅ«tų laikomos nusikalstamomis Lietuvoje.

Kita vertus, ankstesnis teistumas nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, juolab, kad asmens pavojingumÄ apibÅ«dina ne vien tik teistumo faktas, bet ir jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir (ar) kitų teisės pažeidimų pobÅ«dis. Lietuvoje, kaip minėta, M. S. buvo teisiamas pirmÄ kartÄ . Anksčiau aptartas nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir jo elgesio vertinimas paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl nurodomo M. S. pavojingumo visuomenei ir jo nebaudžiamumo jausmo stiprinimo, paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Byloje esantys M. S. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko tarpas, per kurį negauta duomenų apie M. S. daromus teisės pažeidimus, iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas.

19. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skirtinÄ bausmę, kaip reikÅ¡mingus vertino taip pat ir duomenis apie nuteistojo Å¡eiminę padėtį ir socialinius ryÅ¡ius. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, M. S. vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie oficialų darbÄ nebuvo pateikta, tačiau nustatyta, kad nuteistasis rÅ«pinasi savo sutuoktine, kuriai nuo 2016 m. birželio 30 d. buvo nustatytas prarastas 60 procentų darbingumo lygis ((duomenys neskelbtini) ir kiti sutrikimai (t. 3, b. l. 80-81)) ir, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nuteistasis, jos bÅ«klė dėl jai konstatuoto susirgimo – (duomenys neskelbtini) nuolat blogėja, iÅ¡laiko jÄ bei bÅ«stÄ , kuriame Å¡eima gyvena.

Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad, paskyrus nuteistajam M. S. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, t. y. jį izoliavus, nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nukentėtų jo Å¡eimos interesai (bÅ«tų atskirtas nuo sutuoktinės, kuria rÅ«pinasi). Tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, į bausmę pažiÅ«rėdamas ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, jog teismo nepagrįstai buvo akcentuotos aplinkybės dėl M. S. pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos užsienio valstybėje buvimo, iÅ¡laidų atlyginimo, darbo ir turto neturėjimo. PrieÅ¡ingai nei mano apeliantas, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas per Å¡ias aplinkybes vertino nuteistÄ jį, jo elgesį, pažymėdamas, kad, jei ne M. S. iniciatyva visiÅ¡kai atlyginti iÅ¡laidas byloje, žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimas galėjo bÅ«ti apsunkintas arba visiÅ¡kai neįmanomas.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prigimtiniai nuteistojo šeimos interesai bei kiti svarbūs socialiniai aspektai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, ieškant teisingos pusiausvyros tarp vienos (nustatytų gyvenimiškų aplinkybių) ir kitos (padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių) pusių.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pusiausvyrÄ . Tokiu bÅ«du, vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Taigi, bausmė (jos rÅ«Å¡is ir dydis) už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kiekvienoje baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti ir, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M.

S. bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas M. S. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytos pagrįstai ir nuteistajam paskirta tinkama – Å¡velnesnė, negu sankcijoje numatyta, bausmė. Skundžiamame nuosprendyje sprendimas paskirti atitinkamÄ bausmės rūšį ir dydį yra motyvuotas, įvertinta Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, todėl keisti jį dėl kokių nors neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių nėra pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. S. Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmės rūšį - laisvės apribojimÄ , jo terminÄ nustatė maksimaliam laikotarpiui (dvejiems metams) ir įpareigojo vykdyti skundžiamame nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Kolegijos vertinimu, Å¡i M. S. parinkta bausmės rÅ«Å¡is leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrÄ jÄ prevencijÄ , nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , kelio naujiems nusikaltimams užkirtimÄ ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimÄ ).

IÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su M. S. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe, negalima. Konstatuotina, kad nuteistajam tiek atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtosios bausmės, tiek paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė nelaikytina neteisinga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrÄ tarp tikslo kaltininkÄ nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

M. S. paskirta bausmė ir rÅ«Å¡imi, ir dydžiu nėra nei aiÅ¡kiai per griežta, nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji teisinga ir jÄ keisti pagrindo nėra.

22. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teisinis pagrindas keisti jį nukentėjusiojo A. Z. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nenustatytas.

23. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo pateiktas praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiajam atstovavimo iÅ¡laidas, patirtas dėl apeliacinio skundo parengimo. Byloje pateiktas dokumentas, patvirtinantis turėtas iÅ¡laidas, t. y. 300 Eur sumos pinigų priėmimo kvitas 2018-07-02 Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis A. Z. advokatui A. Trumpuliui už teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , kuris netenkintas, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiajam atstovavimo iÅ¡laidas iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (M. S.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo A. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo A. Z. praÅ¡ymÄ priteisti jam iÅ¡ nuteistojo M. S. (M. S.) 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė