9052330f-b33e-4e35-9ce9-d49e112dbca1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                 Administracinė byla Nr. I-4931-815/2015     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04335-2014-5                                            Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui V.

K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2014 m. rugsėjo 24 d. skundu, praÅ¡ydamas (b. l. 1–3):1.1. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. 2S-4745 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 2S-4745);1.2. panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, ir LukiÅ¡kių TI-K) direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimÄ Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 62-708);1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nutarime Nr. 62-708 skirta nuobauda nėra teisėta ir pagrįsta, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. PareiÅ¡kėjas pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ 2014 m. liepos 19 d. buvo iÅ¡kviestas paskambinti praÅ¡yme nurodytais numeriais. Baigęs vienÄ pokalbį, nevirÅ¡ydamas nustatytos pokalbio trukmės (15 min.), pareiÅ¡kėjas norėjo paskambinti kitu praÅ¡yme nurodytu numeriu, tačiau jam neleista. PareiÅ¡kėjas mėgino paaiÅ¡kinti pareigÅ«nui, kad skambina kitu numeriu, nevirÅ¡ydamas bendros nustatytos pokalbio trukmės, kad pareiÅ¡kėjui nedraudžiama to daryti, tačiau pareigÅ«nas taip nemanė, neturėjo tokių duomenų, vadovavosi nustatyta praktika ir liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

PareiÅ¡kėjas nedelsdamas parašė paaiÅ¡kinimÄ , tačiau į jį neatsižvelgta.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, nutarime Nr. 62-708 ir pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyti neteisingi, iÅ¡kraipyti, faktiniais ir kitais įrodymais objektyviai nepagrįsti teiginiai. PareiÅ¡kėjas remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio nuostata, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymuose nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis, taip pat 102 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad kam skambinti pasirenka nuteistasis, kad Å¡iame straipsnyje nenustatyta, jog nuteistasis gali skambinti tik vienu numeriu, tik aiÅ¡kiai nurodyta maksimali pokalbio trukmė.

BVK 102 straipsnio 2 dalies nuostatas iÅ¡ esmės atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172 įsakyme „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 75 punktÄ vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali virÅ¡yti 15 minučių.2.3.

Pasak pareiÅ¡kėjo, tariamo inkriminuoto pažeidimo metu jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, buvo diagnozuotas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl to pareiÅ¡kėjas tuo metu negalėjo tinkamai suprasti pareigÅ«no elgesio, negalėjo tinkamai valdyti savo abejonės dėl pareigÅ«no reikalavimo teisėtumo ir vykdyti pareigÅ«no reikalavimÄ .2.4. PareiÅ¡kėjo nuomone, jis nepažeidė BVK 102 straipsnio, pareigÅ«no reikalavimai nelaikytini teisėtais, taigi, pareiÅ¡kėjas jų vykdyti neprivalėjo, o todėl ginčijosi.

PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad nutarime Nr. 62-708 jam skirta nuobauda yra itin griežta.2.5. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su skirtÄ ja nuobauda, pateikė skundÄ Departamentui, kuris, pasak pareiÅ¡kėjo, formaliame, nepagrįstame ir neteisėtame sprendime Nr. 2S-4745 nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas vienas skambutis, todėl dar kartÄ pareiÅ¡kėjas negalėjo skambinti, taip pat nurodė, jog pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pareiÅ¡kėjas yra įpareigotas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o kadangi Å¡io reikalavimo nevykdė, buvo pagrįstai ir teisėtai nubaustas.2.6.

Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jis patyrė nepatogumų, buvo pažemintas ir dvasiÅ¡kai nuskriaustas, todėl tikslinga kompensuoti neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 300 eurų. II Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas, Å¡ioje administracinėje byloje atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato BVK, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 36–39).1.

LukiÅ¡kių TI-K remiasi BVK 102 straipsniu, jo 2 dalimi, 110 straipsniu, jo 1 dalimi, 142 straipsnio 1 dalimi, 143 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad suimtieji / nuteistieji supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti.2. PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2010 m. gegužės 10 d., tÄ dien jis buvo supažindintas su BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, TI taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimÄ ;

Å¡iuos faktus patvirtina pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytas 2010 m. gegužės 10 d. įsipareigojimas. Nors pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su visomis vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais, tačiau vis tiek jų nesilaikė ir pažeidė, nors žinojo, kokios gali bÅ«ti pasekmės, be to, tai yra jau ne pirma paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus.3. PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 19 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimÄ : apie 10.55 val., atsižvelgiant į nuteistojo, t. y. pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ymÄ , jam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min.; pareiÅ¡kėjas, baigęs vienÄ telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrÄ kartÄ kitu numeriu, į prižiÅ«rėtojo reikalavimus neskambinti antrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas nereagavo, ginčijosi, kÄ pats patvirtino savo skunde.

Nuteistajam bandant pradėti antrÄ telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vertindamas pareiÅ¡kėjo padarytÄ suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ , LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 19 d. paaiÅ¡kinimu, kita surinkta medžiaga, įvertinęs visas aplinkybes, 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 pareiÅ¡kėjui paskyrė nuobaudÄ â€“ draudimÄ viena mėnesį pirkti maisto produktus.

Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį, skirta teisėtai ir pagrįstai, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, taigi, ji neturėtų bÅ«ti panaikinta.4. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl paskirtos nuobaudos, nustatė, kad nuobauda paskirta pagrįstai, jÄ skiriant teisėtumas nepažeistas, todėl nėra jokio pagrindo jÄ naikinti.5. PareiÅ¡kėjui pagrįstai paskirta nuobauda už suėmimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , pareigÅ«nai veikė teisėtai, skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į drausmės pažeidimų pobÅ«dį ir aplinkybes, į turimÄ surinktÄ dokumentinę medžiagÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių jo patirtÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kaip ta žala pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimu. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiajam ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Å iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti.

Toks pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas taip pat atmestinas.6. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ir toliau nelinkęs laikytis bausmės atlikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, yra kategoriÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ įstaigos administracijÄ , piktnaudžiaudamas teismine gynyba.7. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmai, susiję su telefoninio pakalbio suteikimu pareiÅ¡kėjui, yra teisėti ir pagrįsti, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 21–24).1.

Kalėjimų departamente, iÅ¡nagrinėjus su pareiÅ¡kėjo skundu susijusiÄ medžiagÄ , nustatyta, kad 2014 m. liepos 19 d. LukiÅ¡kių TI-K apie 10.55 val. nuteistajam V. K., vadovaujantis BVK 102 straipsniu, leista paskambinti telefonu; pareiÅ¡kėjas, baigęs vienÄ telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrÄ kartÄ kitu numeriu, į pareigÅ«nų reikalavimus neskambinti antrÄ kartÄ nereagavo, ginčijosi; pareiÅ¡kėjui bandant paskambinti antrÄ kartÄ , pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 102 straipsnio ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.Konstatuota, kad LukiÅ¡kių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktÄ medžiagÄ , vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, nutarime Nr. 62-708 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ draudimÄ 1 mėnesį pirkti maisto produktus.

Nuobauda paskirta pažeidimÄ padariusiam nuteistajam, nuobaudÄ paskyręs pareigÅ«nas nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų, todėl, remiantis BVK143 straipsnio 8 dalimi, skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.2. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Pagal BVK 10 straipsnį bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymuose nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. SpecialiÄ sias nuteistųjų teises nustato atskirų rÅ«Å¡ių bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys BVK skyriai (BVK 11 straipsnio 2 dalis). BVK 102 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai.Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, kam skambinti pasirenka nuteistasis, telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 straipsnio 2 dalis). Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ BVK 102 straipsnio 3 dalis). Skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

3. Departamentas, pagrįsdamas savo pozicijÄ , taip pat remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PÄ® taisyklės), jų XIX skyriaus normomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ (124, 126, 127 punktais).4. PareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime, kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems priklausančių telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 85 ir 86 straipsniai.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 19 d. pasinaudojo teise paskambinti telefonu, t. y. 1 kartÄ paskambino vienu telefono numeriu ir kalbėjosi, jį prižiÅ«rintys pareigÅ«nai pagrįstai neleido jam skambinti kitais telefonų numeriais. BVK ir PÄ® taisyklių prasme pakalbis laikomas įvykusiu, kai nuteistasis telefonu prisiskambina ir turi galimybę kalbėtis jam priimtinÄ laikÄ , bet ne ilgiau kaip 15 min.5. Remiantis BVK 12 straipsniu, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (2 dalis).

SpecialiÄ sias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rÅ«Å¡ių bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys BVK. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, taip pat ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Ä®statyme nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus / susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatyme nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rÅ«Å¡is ir skyrimo tvarkÄ nustato BVK (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010).6. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos, be kita ko, draudimas iki 1 mėn. pirkti maisto produktus.

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Å io įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 straipsnio 1 dalis); BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai.Pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti Å¡ioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (LVAT 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-25/2014).

PareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė BVK 102 straipsnio bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl, pagal BVK 142 straipsnį pareiÅ¡kėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymÄ buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudÄ â€“ draudimÄ 1 mėn. pirkti maisto produktus.7. Departamentas, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 25 d. skundÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai, skundžiamas Departamento 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.8.

Departamentas dėl žalos atlyginimo remiasi VAÄ® 42 straipsnio 1 dalimi, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nurodo, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, bet veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie pareiÅ¡kėjui padarytÄ tariamÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad nėra nustatytas teisės aktų neteisėtumas. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais. Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės.Taigi, nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalai atlyginti, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ Å¾alÄ .

IV 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. K., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundÄ tenkinti.2. Teismo posėdyje liudytojas R. V., (duomenys neskelbtini), be kita ko, paaiÅ¡kino: įvykio datos nepamena, bet patį įvykį atsimena; pareiÅ¡kėjas surinko praÅ¡yme nurodytÄ vienÄ telefono numerį (praÅ¡yme buvo nurodytas ne vienas telefono numeris), pakalbėjo apie pusę leidžiamo laiko, pokalbio pabaigoje pasakė, kad dar kažkam skambins; baigęs pokalbį, pareiÅ¡kėjas nuspaudė telefono aparate ragelio padėjimo mygtukÄ , bet ragelio nepadėjo, o iÅ¡ karto labai greitai ėmė rinkti kitÄ numerį (Å¡is numeris buvo nurodytas praÅ¡yme); pareiÅ¡kėjas numerį renka neįprastai, viena ranka stengiasi pridengti; jis, R.

V., turėdamas rankoje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pamatė, kad pareiÅ¡kėjas renka ne tÄ patį, o kitÄ numerį, iÅ¡ karto priminė pareiÅ¡kėjui, kad nuteistiesiems leidžiamas vienas pokalbis, galintis trukti 15 min.; vienas telefoninis pokalbis – kai susisiekiama su abonentu, pakalbama, pokalbį baigus padedamas ragelis; neleidus pareiÅ¡kėjui skambinti antruoju numeriu, pareiÅ¡kėjo pozicija pasikeitė: iÅ¡ asmens, kuris džiaugiasi, kad gali paskambinti, pareiÅ¡kėjas, galima sakyti, tapo agresyvus; pareiÅ¡kėjui surinkus antrÄ numerį, jis, R.

V., nuspaudė ragelį (baigė skambutį).3. Teismo posėdyje liudytojas A. Z. (A. Z.), (duomenys neskelbtini), be kita ko, paaiÅ¡kino: remiantis tarnybine medžiaga, pareiÅ¡kėjas norėjo paskambinti papildomai, o pagal BVK leidžiamas vienas skambutis, ne ilgesnis kaip 15 min., todėl pareiÅ¡kėjui neleistas antras skambutis; ar jis, A. Z., buvo skambinimo vietoje, neprisimena, galbÅ«t nebuvo; tuo atveju, jeigu įvykio metu jo nebÅ«na, apie įvykį gauna praneÅ¡imÄ iÅ¡ prižiÅ«rėtojo ar korpuso vyresniojo.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 10 d. įsipareigojime Nr. 172-441 pasirašytinai patvirtino, be kita ko, kad (b. l. 40):1.1. susipažino su BVK, Suėmimo vykdymo įstatymo, PĮ taisyklių, TI taisyklių, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. V-46 „Dėl nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ ar areÅ¡tinę tvarkos patvirtinimo“, Suimtųjų elgesio taisyklių, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl materialinių ir energetinių resursų tausojimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ pagrindinėmis nuostatomis ir dienotvarkės reikalavimais;1.2. yra perspėtas, jog už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės reikalavimų pažeidimÄ bei suimtiesiems draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų saugojimÄ bei naudojimÄ gali bÅ«ti nubaustas drausmine tvarka.2.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ : atsižvelgiant į nuteistojo V. K. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , jam buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min.; pareiÅ¡kėjas, 11.07 val. baigęs vienÄ telefoninį pokalbį (skambino numeriu (duomenys neskelbtini)), bandė paskambinti antrÄ kartÄ kitu numeriu ((duomenys neskelbtini)), į prižiÅ«rėtojo reikalavimus neskambinti antrÄ kartÄ nereagavo, ginčijosi, pareiÅ¡kėjui bandant pradėti antrÄ telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas (žr., pavyzdžiui, nutarimÄ Nr. 62-708 (b. l. 6, 28, 41), LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų 2014 m. liepos 19 d. tarnybinius praneÅ¡imus (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43)).3.

LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai 2014 m. liepos 19 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose „Dėl V. K. pažeidimo“ iÅ¡ esmės nurodė, kad: 2014 m. liepos 19 d. nuteistajam V. K. buvo suteikta galimybė paskambinti telefonu; V. K. skambino 10.55 min. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), 11.07 val. baigė vienÄ pokalbį ir pradėdamas antrÄ telefoninį pokalbį rinko kitÄ numerį (duomenys neskelbtini); korpuso vyresnysis priminė V. K. skambinimo tvarkÄ (leidžiamas tik vienas telefoninis pokalbis), vadovaudamasis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 5 punktu, pareikalavo laikytis skambinimo tvarkos, tačiau V.

K. Å¡ių reikalavimų nevykdė, ginčijosi, sakydamas, kad pareigÅ«nas privalo parodyti „popierius“, kad pareiÅ¡kėjas yra nuteistas, ir toliau skambino telefonu; nuteistajam pažeidus skambinimo telefonu tvarkÄ ir bandant pradėti antrÄ telefoninį pokalbį, pokalbis 11.07 min. buvo nutrauktas ir V. K. gražintas į kamerÄ ; spec. priemonės nepanaudotos; apie įvykį praneÅ¡ta direktoriaus budinčiam padėjėjui (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43).

4. Direktoriaus budintis padėjėjas paminėtuose 2014 m. liepos 19 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose „Dėl V. K. pažeidimo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas nurodyta tarnybiniuose praneÅ¡imuose, pareiÅ¡kėjas galimai pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, kam skambinti pasirenka nuteistasis), 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) (2014 m. liepos 19 d. tarnybiniai praneÅ¡imai „Dėl V.

K. pažeidimo“ (b. l. 29 ir 42, 30 ir 43)).5. PareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 19 d. paaiÅ¡kinime, be kita ko, nurodė: 2014 m. liepos 19 d. apie 11.00 val. jis buvo iÅ¡kviestas paskambinti praÅ¡yme nurodytais numeriais; pirma pasikalbėjo su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), po to, likus laisvo laiko, surinko praÅ¡yme nurodytÄ kitÄ numerį – (duomenys neskelbtini); pareigÅ«nas pokalbį nutraukė, paaiÅ¡kinęs, kad kitu numeriu skambinti negalima, galima skambinti tik vienu numeriu; pagal BVK 102 straipsnio 2 dalį vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., tačiau BVK nenurodyta, kad skambinti galima tik vienu numeriu, tokia pati teisė įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje; pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol itin dažnai per 15 min. rinkdavo ne vienÄ numerį; pareigÅ«nas nėra tinkamai susipažinęs su įstatymais ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimais bei komentarais, vykdė neteisėtÄ veiklÄ , nutraukdamas pareiÅ¡kėjui priklausantį skambutį (kurio nebuvo uždraudę praÅ¡ymÄ tikrinę atsakingi darbuotojai)(b. l. 31–32, 44–45).6.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis V. K. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 min. (atsižvelgiant į V. K. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ) V. K. buvo suteiktas priklausantis vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min., V. K., baigęs vienÄ telefoninį pokalbį, bandė paskambinti antrÄ kartÄ kitu numeriu, į prižiÅ«rėtojo reikalavimus neskambinti antrÄ kartÄ nuteistasis nereagavo, ginčijosi, V.

K. bandant pradėti antrÄ telefoninį pokalbį, pokalbis buvo nutrauktas), kad savo veiksmais V. K. pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min., kam skambinti pasirenka nuteistasis), 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2014 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ draudimÄ vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino nuobaudos apskundimo tvarkÄ (b. l. 6, 28, 41).

Nutarimo Nr. 62-708 kopijÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2014 m. liepos 24 d., tai patvirtino savo paraÅ¡u (nutarimas Nr. 62-708 (b. l. 28, 41)).

7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 25 d. skundÄ dėl nutarime Nr. 62-708 paskirtos nuobaudos – draudimo vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus – panaikinimo (b. l. 25–27), 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. 2S-4745 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ nusprendė, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo (b. l. 7, 33). Sprendime Nr. 2S-4745, be kita ko, nurodyta:7.1. Departamentas susipažinęs su skundu susijusia dokumentine medžiaga nustatė, kad 2014 m. liepos 19 d. apie 10.55 val. pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ .

MinėtÄ dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas vienas telefoninis pokalbis, negalintis trukti ilgiau kaip 15 min., tačiau baigęs vienÄ telefoninį pokalbį pareiÅ¡kėjas bandė paskambinti antrÄ kartÄ kitu numeriu, į prižiÅ«rėtojo reikalavimus neskambinti antrÄ kartÄ nereagavo, ginčijosi. PareiÅ¡kėjui bandant paskambinti antrÄ kartÄ , pokalbis buvo nutrauktas. Nurodytais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 102 straipsnio 2 dalį (vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių) ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus).7.2.

BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistuosius vykdyti visus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau nevykdydamas pareigÅ«no reikalavimo neskambinti antrÄ kartÄ , pareiÅ¡kėjas nevykdė Å¡ios pareigos, taip pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus.7.3. Darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktÄ dokumentinę medžiagÄ bei vadovaudamas BVK 142 straipsniu, nutarime Nr. 62-708 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ draudimÄ vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus.

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta nevirÅ¡ijant įgaliojimų, todėl, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nutarime Nr.62-708 skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas V. K. praÅ¡o teismÄ , be kita ko, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ Nr. 2S-4745 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ (b. l. 7, 33) bei LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimÄ Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 28, 41).Pabrėžtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes liudytojas R.

V., (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog: pareiÅ¡kėjas surinko praÅ¡yme nurodytÄ vienÄ telefono numerį (praÅ¡yme buvo nurodytas ne vienas telefono numeris), pakalbėjo apie pusę leidžiamo laiko, pokalbio pabaigoje pasakė, kad dar kažkam skambins; baigęs pokalbį, pareiÅ¡kėjas nuspaudė telefono aparate ragelio padėjimo mygtukÄ , bet ragelio nepadėjo, o iÅ¡ karto labai greitai ėmė rinkti kitÄ numerį (Å¡is numeris buvo nurodytas praÅ¡yme); pareiÅ¡kėjas numerį renka neįprastai, viena ranka stengiasi pridengti; jis, R.

V., turėdamas rankoje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pamatė, kad pareiÅ¡kėjas renka ne tÄ patį, o kitÄ numerį, iÅ¡ karto priminė pareiÅ¡kėjui, kad nuteistiesiems leidžiamas vienas pokalbis, galintis trukti 15 min.; vienas telefoninis pokalbis – kai susisiekiama su abonentu, pakalbama, pokalbį baigus padedamas ragelis; neleidus pareiÅ¡kėjui skambinti antruoju numeriu, pareiÅ¡kėjo pozicija pasikeitė: iÅ¡ asmens, kuris džiaugiasi, kad gali paskambinti, pareiÅ¡kėjas, galima sakyti, tapo agresyvus; pareiÅ¡kėjui surinkus antrÄ numerį, jis, R.

V., nuspaudė ragelį (baigė skambutį).2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl teisės aiÅ¡kinimo. PareiÅ¡kėjas mano, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas gali skambinti keliems abonentams, tačiau pokalbių trukmė negali virÅ¡yti 15 minučių, tuo tarpu atsakovas mano prieÅ¡ingai, t. y. teigia, jog Å¡i nuostata reiÅ¡kia, kad vienas telefoninis pokalbis vienam abonentui negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.Akcentuotina, kad Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, jų 126 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparate tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose; pareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį.

Taigi, Å¡ios nuostatos reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui galima skambinti tik vienam abonentui.Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata yra tokia pati kaip ir Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostata, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktÄ vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, ir bendra pokalbio telefonu trukmė negali virÅ¡yti 15 minučių, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui, kuris yra nuteistasis (dėl to ginčo nėra), Suėmimo vykdymo įstatymo bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nėra taikomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų ir suimtųjų statuso skirtumus analogiÅ¡koje byloje yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-215/2014). Ypač pažymėtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų statusų skirtumus įrodo ir tai, jog suimtieji gali skambinti kiekvienÄ dienÄ (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punktas), o nuteistieji, esantys kalėjimo paprastoje grupėje, – tik vienÄ kartÄ per savaitę (Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas).3.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisės aiÅ¡kinimÄ bei faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, konstatuotina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2S-4745 „Dėl skundo iÅ¡nagrinėjimo“ ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 62-708 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėti bei pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.4. PareiÅ¡kėjas V.

K. taip pat praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Å ioje administracinėje byloje nėra nustatyti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos neteisėti veiksmai, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ negalima tenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                     Egidija Puzinskaitė           Rasa Ragulskytė-Markovienė           Ernestas Spruogis