2020-04-09 Nr. AB-7293-3-63-3-00713-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-863-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00713-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui (teisių perėmėjas valstybės įmonė Registrų centras) (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Žydrutis“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vėgėlė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Tauragės filialo (toliau – ir Filialas, atsakovas) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (9.7.19)NTRS-232 „Dėl daiktų, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (9.7.19)NTRS-232); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. csprl-108 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. csprl-108); 3) įpareigoti atsakovą įregistruoti Bendrovės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (tvenkinius), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tvenkiniai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Filialas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, Sprendimu Nr. (9.7.19)NTRS-232 atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises į ginčo Tvenkinius, o Komisija Sprendimu Nr. csprl-108 minėtą Filialo sprendimą pripažino pagrįstu. Pareiškėjo teigimu, Filialas nepagrįstai atmetė Bendrovės 2018 m. kovo 8 d. prašymą vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, t. y. dėl to, kad Bendrovė jau buvo kreipusis dėl tų pačių daiktinių teisių įregistravimo tų pačių dokumentų pagrindu, kadangi Bendrovės 2018 m. kovo 8 d. prašymas buvo papildytas naujais dokumentais, jame buvo pateikti nauji paaiškinimai ir iš esmės patikslintos kadastrinių matavimų bylos. Atsakovas privalėjo atlikti pareiškėjo naujai pateiktų duomenų analizę, t. y. klausimą dėl daiktinių teisių įregistravimo nagrinėti iš naujo ir priimti dėl to sprendimą, o ne formaliai atmesti Bendrovės prašymą.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nors Filialas Sprendime Nr. (9.7.19)NTRS-232 nurodė, jog prašymą atmeta vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, ginčijamame sprendime išdėstė ir kitas atsisakymo įregistruoti daiktines teises priežastis, todėl pareiškėjas laikė, kad jo 2018 m. kovo 8 d. prašymas vis dėlto buvo išnagrinėtas iš naujo.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, jog Bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į ginčo Tvenkinius atsiradimo. Pasak pareiškėjo, Tvenkinius Bendrovė įsigijo 1993 metais privatizavusi Padievyčio valstybinį žuvų ūkį viešo akcijų pasirašymo būdu. Pareiškėjo pateikti privatizavimo dokumentai yra pakankamas pagrindas daiktinėms teisėms į ginčo Tvenkinius įregistruoti.

5. Atsakovas Filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Filialas nurodė, kad tvenkinių, į kuriuos pareiškėjo nuosavybės teisės jau yra įregistruotos, teisinė registracija buvo atlikta ne pagal 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį, o pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 1087, kuriame nėra duomenų, kad pareiškėjas yra ginčo Tvenkinių savininkas. Privatizuojant Padievyčio valstybinio ūkio žuvų tvenkinius ir žuvų sandėlį, nebuvo atlikta privatizuojamo turto inventorizacija ir teisinė registracija. Viešojo akcijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta 1993 metais, o statinių kadastrinių matavimų bylos sudarytos tik 2018 m. sausio 5 d., todėl neaišku, ar turtas, privatizuotas pagal 1993 m. kovo 5 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį Nr. 21, apima ir hidrotechninius statinius, nurodytus 2018 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų byloje. Be to, hidrotechniniai statiniai yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“ ir kurį ši įmonė įgijo pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-3142, šio žemės sklypo kadastro duomenyse nėra duomenų apie kitiems asmenims priklausančius statinius ir inžinerinius įrenginius. Todėl registro tvarkytojas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo, nes registracijai pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių atsiradimo fakto.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vėgėlė“ skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais ir 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3, 5 ir 8 punktais, konstatavo, jog ginčo Tvenkinius Bendrovė įsigijo 1993 m. kovo 3 d., t. y. po 1991 m. liepos 25 d., todėl nagrinėjamu atveju Sąrašo 3 ir 5 punktuose išvardyti dokumentai negali būti pagrindas įregistruoti ginčo Tvenkinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo Tvenkiniai yra žemės sklype, kuris yra UAB „Žydrutis“ nuosavybė, o byloje esančios 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punkte pažymėta, jog žemės sklype, (duomenys neskelbtini), stovi pirkėjui nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžineriniai įrenginiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 str. 1 d.). Viešajame registre įregistruota 2013 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Bendrovė yra ginčo Tvenkinių savininkė, todėl Filialo Sprendimą Nr. (9.7.19)NTRS-232 laikė teisėtu ir pagrįstu bei netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Filialą įregistruoti Bendrovės nuosavybės teises į ginčo Tvenkinius.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Vėgėlė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pateikti dokumentai patvirtina Bendrovės nuosavybės teisę į ginčo Tvenkinius. Šią nuosavybės teisę Bendrovė įgijo pagal 1993 m. kovo 5 d. viešojo akcijų pasirašymo sutartį bei 1993 m. balandžio 16 d. Padievyčio valstybinio žuvų ūkio tvenkinių ir sandėlio perdavimo–priėmimo aktą ir jo priedą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą rašytinio sandorio pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

12. Bendrovės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punktą bei pritaikė Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį ir dėl to neteisingai konstatavo faktą, kad prašomi įregistruoti Tvenkiniai yra UAB „Žydrutis“ nuosavybė. Statinių nuosavybės teisės perėjimo klausimas minėtoje sutartyje nebuvo aptartas, nenurodyta, kokie konkretūs statiniai priklauso UAB „Žydrutis“, o iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Žydrutis“ iš UAB „Vėgėlė“ buvo įsigijęs kitus tvenkinius, iš kurių du ir buvo 2013 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytame žemės sklype.

13. Atsakovas Filialas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Bylos ginčo esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (9.7.19)NTRS-232, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Vėgėlė“ 2018 m. kovo 8 d. prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo Tvenkinius, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip yra pareiškęs reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. csprl-108, kuriuo paliktas galioti Filialo Sprendimas Nr. (9.7.19)NTRS-232, ir įpareigoti atsakovą įregistruoti Bendrovės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (Tvenkinius).

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad ginčo Tvenkinius Bendrovė įsigijo po 1991 m. liepos 25 d., todėl jų įsigijimo sandoris nelaikomas dokumentu, kurio pagrindu galima įregistruoti nuosavybės teisę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo Tvenkiniai yra UAB „Žydrutis“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o viešajame registre įregistruotoje 2013 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi pirkėjui nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai (inžineriniai įrenginiai).

16. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad skundo reikalavimai turėjo būti tenkinti, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina Bendrovės nuosavybės teisių į ginčo Tvenkinius, taip pat nepagrįstai sprendė, kad Tvenkiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Žydrutis“. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad VĮ Registrų centro valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu nuo 2019 m. kovo 1 d. pakeista VĮ Registrų centro struktūra – panaikinti teritoriniai padaliniai – filialai. Pasikeitus VĮ Registrų centro struktūrai, atsakovo VĮ Registrų centro Tauragės filialo (kodas 179204613) procesines teises ir pareigas perėmė į VĮ Registrų centras (kodas 124110246), todėl šioje byloje VĮ Registrų centras laikytinas VĮ Registrų centro Tauragės filialo teisių perėmėju (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 str. 2 d.).

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime.

20. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas (ABTĮ 43 str. 1 d.). Manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti, teisėjas siūlo teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo priimtoje nutartyje nurodomi teisėjų kolegijos nariai ir kolegijos pirmininkas (ABTĮ 67 str. 4 d. 1 p.). Administracinis teismas sprendimą dėl iš esmės išnagrinėtos bylos priima pasitarimų kambaryje teisėjų balsų dauguma. Teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomonių, pareikštų tariantis pasitarimų kambaryje. Posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimtą sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai (ABTĮ 84 str. 1 d.).

21. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja, atliekanti procesinius veiksmus ir vidinio administravimo funkcijas, Aušrelė Mažrimienė 2018 m. liepos 2 d. nutartimi bylai pagal UAB „Vėgėlė“ skundą nagrinėti sudarė kolegiją, susidedančią iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės. Šios sudėties teisėjų kolegija dalyvavo administracinę bylą nagrinėjant 2018 m. spalio 17 d., tačiau šioje byloje priimtą skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą pasirašė tik teisėjos Eglė Kiaurakytė ir Vida Stonkuvienė (II t., b. l. 16).

22. Kaip minėta, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepasirašytas teisėjo (šiuo atveju vienos teisėjos iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos teisėjų), yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.

23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo UAB „Vėgėlė“ skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėgėlė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė