904edf4f-cbeb-4ac8-8c55-e312b9bd0d3a · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto V.

I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AMG KONSTRUKCIJOS“ ieÅ¡kinį atsakovui V. I. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „AMG KONSTRUKCIJOS“ nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė su atsakovu V. I. rangos sutartį, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo įstiklinti atsakovo balkonÄ , o atsakovas – sumokėti 9 530,46 Lt.

IeÅ¡kovas sutartus darbus atliko, o atsakovas juos priėmė 2008 m. spalio 7 d. pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ ir sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Nepaisant to, atsakovas nevisiÅ¡kai atsiskaitė ir liko skolingas 2 001,76 Lt. Remdamasis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 001,76 Lt dydžio skolÄ ir 192,50 Lt dydžio delspinigius. Atsakovas V. I. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad su tuometiniu ieÅ¡kovo direktoriumi T. P. buvo žodžiu sutarę, jog visiÅ¡kai atsiskaitys, kai ieÅ¡kovas atliks papildomus darbus (apskardins palanges bei plyÅ¡ius tarp įstiklinimo konstrukcijos ir grindų).

Vėlesnis atsakovo direktorius A. G. Å¡io raÅ¡ytinio susitarimo nepatvirtino. Be to, atsakovo teigimu, atlikti darbai buvo nekokybiÅ¡ki (visa konstrukcija sumontuota per toli nuo sienos, viename virÅ¡utinė konstrukcijos dalies kampe tarp stiklų yra didelis darbas). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo statybos rangos sutartimi, kuri kartu yra ir vartojimo rangos sutartis.Nagrinėdamas atsakovo argumentÄ , kad balkono įstiklinimo darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai, teismas pažymėjo, kad atsakovas trÅ«kumais įvardina tai, jog stiklas ir rėmas yra nutolę nuo sienos bei virÅ¡utinės konstrukcijos viename iÅ¡ kampų tarp stiklų yra didelis tarpas.

Tačiau, teismo nuomone, kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų balkono nuotraukų, didelis tarpas tarp sumontuotų balkono stiklų yra ir balkono deÅ¡inėje pusėje, taip pat didelis tarpas yra ir tarp balkono turėklų įstiklinto kampo. Be to, net keletÄ kartų didesni tarpai nei nurodomi atsakovo yra tarp įstiklintų balkono turėklų aptvėrimų ir balkonų grindų bei tarp balkono turėklų ir virÅ¡utinės balkono stiklo konstrukcijos. Teismo vertinimu, jau priimant darbus atsakovui turėjo bÅ«ti matomi akivaizdÅ«s tarpai tarp balkono stiklo ir konstrukcijų, iÅ¡ kurių tik du tarpus atsakovas laiko darbų trÅ«kumais.

Todėl atsakovas, darbų priėmimo metu nepareiškęs pretenzijų dėl akivaizdžiai matomų dviejų tarpų balkono stiklo konstrukcijose, neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 str. 3 d.). Teismas taip pat sprendė, kad nors atsakovas ir teigia, jog du tarp balkono stiklo konstrukcijų esantys tarpai, nepaisant kitų tarpų, laikytini darbų trūkumais, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų: balkono konstrukcijų projekto bei nuotraukų ar kitokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaimynų balkonuose ieškovo sumontuotos stiklo konstrukcijos yra be tarpų; buvusio ieškovo vadovo bei kito atitinkamos srities specialisto patvirtinimų, kad atsakovo balkone esantys du tarpai laikytini statybos darbų trūkumais; nepasinaudojo CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise skirti ekspertizę trūkumams nustatyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.).

Be to, teismo nuomone, nors atsakovas ir teigia, kad pablogėjo įstiklinto balkono panaudojimo pagal paskirtį galimybės (per balkono tarpus pučia vėjas ir teka vanduo), iki Å¡iol atsakovas pats Å¡ių trÅ«kumų nėra paÅ¡alinęs. Taigi atsakovas neįrodė, kad konstrukcijoje esantys du tarpai laikytini trÅ«kumais.Teismo nuomonę, aukščiau padarytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir paties atsakovo teiginiai, kad jis buvo žodžiu susitaręs su tuometiniu ieÅ¡kovo vadovu T. P. , jog pastarasis už rangos sutartyje nurodytÄ kainÄ atliks papildomus darbus – apskardins palanges bei plyÅ¡ius tarp įstiklinimo konstrukcijos ir grindų, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ 2 001,76 Lt darbų kainÄ tik po papildomų darbų atlikimo.

Pasak atsakovo, vėlesnis ieÅ¡kovo vadovas A. G. nepripažino tarp atsakovo ir T. P. sudaryto žodinio susitarimo bei pareikalavo sumokėti skolÄ . Tuomet 2008 m. lapkričio 8 d. atsakovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl darbų broko. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių sudarytos rangos sutarties pakeitimai ar papildymai buvo sudaromi raÅ¡tu, susitarimai dėl papildomų darbų taip pat turėjo bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu (CK 1.73 str. 1 d. 1 p., 6.192 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡alys buvo sudariusios rangos sutarties pakeitimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus už tÄ pačiÄ rangos sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 1.93 str.).Teismas, remdamasis padarytomis iÅ¡vadomis, konstatavo, kad ieÅ¡kovas visus sutartyje numatytus darbus atliko kokybiÅ¡kai, todėl atsakovas privalėjo sumokėti visÄ sutartÄ kainÄ , o vėluodamas tai padaryti – mokėti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas V. I. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas neatsižvelgė į apelianto, kaip vartotojo, statusÄ . Teismas vertino tik atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , tačiau neatsižvelgė, kad apeliantas (vartotojas) yra silpnesnė Å¡alis ir, neturėdamas specialių žinių ar atitinkamos patirties, galėjo net ir matomų defektų neįvertinti kaip darbų trÅ«kumų.

Å iuo atveju CK 6.678 straipsnio 1 dalis neapriboja apelianto teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui pretenzijÄ ir po darbų priėmimo. Dėl Å¡ios priežasties apeliantas dar 2008 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo, tačiau į pretenzijÄ buvo sureaguota netinkamai – atsakovas ne tik neapžiÅ«rėjo trÅ«kumų, bet ir informavo, kad tam neturi specialistų. Tokį atsakovo atsakymÄ , patvirtinantį jo aplaidumÄ ir vengimÄ bendradarbiauti, teismas vertino netinkamai.

Apelianto teigimu, Å¡iuo atsakymu atsakovas faktiÅ¡kai pripažino, kad darbai atlikti nekokybiÅ¡kai.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog atsakovas iki Å¡iol nėra trÅ«kumų paÅ¡alinęs savo sÄ skaita, patvirtina, kad darbų rezultatÄ galima naudoti pagal paskirtį. Tokia iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, nes pats teismas nustatė dar daugiau trÅ«kumų nei nurodė apeliantas. Apeliantas visų trÅ«kumų atsiliepime nenurodė, nes savo pretenzijose buvo nurodęs tik du plyÅ¡ius konstrukcijose, todėl laikėsi nuoseklumo.

Tačiau šie trūkumai yra ir jie buvo pastebėti po darbų priėmimo. Be to, priešingai nei sprendė teismas, apeliantas darbų rezultato negali naudoti pagal paskirtį (pučia vėjas, lyjant bėga vanduo). Trūkumų apeliantas nėra pašalinęs dėl kilusio ginčo ir ribotų finansinių galimybių.

3. Teismas argumentai yra prieÅ¡taringi. Viena vertus, teismas nurodė, kad apeliantas galėjo pastebėti akivaizdžius trÅ«kumus darbų priėmimo metu, todėl neturi teisės jais remtis, kita vertus, pažymėjo, kad tokius trÅ«kumus galėtų patvirtinti ekspertizė. Tokia pozicija leidžia abejoti ekspertizės skyrimo tikslingumu. Nepaisant to, apelianto nuomone, ekspertizė galėtų bÅ«ti skiriama, kad bÅ«tų gautas papildomas įrodymas prie jau pateiktų nuotraukų ir pretenzijų. IeÅ¡kovas BUAB „AMG KONSTRUKCIJOS“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, savaip interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ginčo esmėsPirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikavo vartojimo statybos ranga (CK 6.672 str. 1 d., 6.681 str. 1, 4 d.). Teismas, spręsdamas dėl apelianto, kaip užsakovo, pareigos patikrinti priimamų darbų (jų rezultato) kokybę ir Å¡ios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinių pasekmių, taip pat teisingai rėmėsi bendrosiomis rangos sutarties nuostatomis – CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbų trÅ«kumų faktu, kurie galėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (akivaizdÅ«s trÅ«kumai) (CK 6.644 str. 2 d.).

Užsakovo turimas vartotojo statusas nepanaikina tokios pareigos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino įrengtos balkono stiklinimo sistemos trÅ«kumų pobÅ«džio bei apimties, kas lėmė iÅ¡ dalies neteisingo sprendimo priėmimÄ .Visų pirma teismas nepagrįstai trÅ«kumams prilygino ne tik apelianto nurodytus stiklinimo konstrukcijoje esančius tarpus, bet ir kai kuriuos paties teismo balkono nuotraukose pastebėtus tarpus konstrukcijoje. Tiek po darbų (jų rezultato) perdavimo, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantas trÅ«kumais įvardino tai, kad konstrukcija sumontuota per toli nuo sienos, kad virÅ¡utinės konstrukcijos dalies viename iÅ¡ kampų tarp stiklų yra didelis tarpas (b. l. 12, 17, 27).

Teismas sprendė, kad tokiu atveju trÅ«kumu turėtų bÅ«ti laikomas ir tarpas tarp stiklų balkono deÅ¡inėje pusėje, tarpas tarp balkono turėklų įstiklinto kampo, tarpai tarp balkono turėklų aptvėrimų ir balkono grindų bei balkono turėklų ir virÅ¡utinės balkono stiklo konstrukcijos. Tačiau tokia iÅ¡vada padaryta neįvertinus visų bylos aplinkybių. Apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su buvusiu ieÅ¡kovu vadovu buvo žodžiu susitarta dėl naujos sutarties sudarymo ateityje, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs atlikti papildomus darbus – apskardinti balkono palanges bei plyÅ¡ius tarp konstrukcijos ir balkono grindų (b. l. 17, 42).

Nors pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino apeliantÄ neįrodžius, kad papildomi darbai turėjo bÅ«ti atlikti už tÄ pačiÄ 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartyje numatytÄ kainÄ , tačiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog tarpai tarp balkono turėklų aptvėrimų ir balkono grindų bei balkono turėklų ir virÅ¡utinės balkono stiklo konstrukcijos yra trÅ«kumai.Teismo iÅ¡vados dėl darbų (jų rezultato) kokybės taip pat yra prieÅ¡taringos: vienas vertus, teismas iÅ¡ pradžių pripažino, kad stiklinimo konstrukcijoje matomi tarpai turėtų bÅ«ti laikomi akivaizdžiais trÅ«kumais, tačiau, kita vertus, vėliau sprendė esant neįrodyta, jog apelianto nurodyti tarpai konstrukcijoje iÅ¡ tiesų yra jos trÅ«kumai.

Teismas, atsižvelgdamas į tokius prieÅ¡taravimus, taip pat apelianto, kaip vartotojo statusÄ , turėjo skirti statybos ekspertizę, tuo labiau, kad tokiÄ galimybę buvo nurodęs ir apeliantas, jis buvo sutikęs prisiimti ekspertizės iÅ¡laidas (b. l. 19) (CPK 212 str. 1 d.). Tokia ekspertizė buvo paskirta apeliacinės instancijos teisme. Ekspertas nustatė tris balkono stiklinimo sistemos trÅ«kumus (l. 35-36). Pirma, sistema sumontuota vietomis tarp stiklų paliekant nelygius tarpus. Antra, sistema sumontuota netiksliai (kreivai), dėl ko viename kampe stiklų rėmai tiksliai nesueina ir neužsifiksuoja (tarp rėmų ir stiklų lieka apie 1 cm tarpas) bei stiklai sunkiai atsidaro.

Trečia, tarp sienos ir stiklinimo konstrukcijos tarpinės yra apie 1 cm tarpas. Nurodyta, kad visos nustatytos aplinkybės neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų (CK 6.663 str. 1 d.). Šalys nepateikė pastabų dėl ekspertizės akto, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo juo abejoti (CPK 218 str.).Ekspertas taip pat nustatė, kad nurodyti pirmasis ir antrasis trūkumai galėjo būti darbų perdavimo-priėmimo metu, bet galėjo atsirasti ir balkono stiklinimo sistemos naudojimo metu; jokių požymių, jog šie trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo sistemos naudojimo, nėra.

Tik trečiasis trÅ«kumas tikrai buvo darbų perdavimo-priėmimo metu, jį buvo galima nustatyti vizualiai. Kolegijos vertinimu, pirmieji du trÅ«kumai yra esminiai, norint juos paÅ¡alinti, kaip nurodyta ekspertizės akte (l. 37), reiktų permontuoti konstrukcijÄ . Tuo tarpu trečiasis trÅ«kumas nėra esminis – jis pasireiÅ¡kia tik tuo, kad buvo panaudota per siaura tarpinė, toks trÅ«kumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas lengviau ir pigiau. Atsižvelgdama į apelianto, kaip vartotojo, prioritetinę teisių gynybÄ , apelianto nuosekliÄ pozicijÄ dėl trÅ«kumų pastebėjimo tik po darbų perdavimo, eksperto iÅ¡vadÄ , kad pirmieji du trÅ«kumai galėjo atsirasti ir po darbų perdavimo, jie nebuvo sÄ lygoti netinkamo darbų rezultato naudojimo, kolegija sprendžia, kad esminiai stiklinimo sistemos trÅ«kumai negalėjo bÅ«ti nustatyti priimant darbÄ , todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Å i nuostata, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, netaikytina ir nustatyto trečiojo trÅ«kumo atžvilgiu dėl jo nereikÅ¡mingumo.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl darbų (jų rezultato) trÅ«kumų per sutartyje nustatytÄ garantinį terminÄ (b. l. 27) (sutarties 5.7 p., CK 6.666 str. 3 d., 6.678 str. 1 d.). IeÅ¡kovui Å¡ių trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, apelianto atsisakymas apmokėti už atliktus darbus prilygintinas jam įstatymo suteikta teise reikalauti sumažinti darbų kainÄ (CK 6.665 str. 1 d. 2 p., 6.687 str. 1 d.).

Ekspertizės akte konstatuota, kad nustatytų trÅ«kumų paÅ¡alinimas kainuotų apie 1 500 Lt (l. 37), todėl bÅ«tent Å¡ia suma ir mažintinas apelianto įsiskolinimas – iki 501, 76 Lt. Byloje praÅ¡oma priteisti ir 192,50 Lt dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo visos sutarties kainos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis kainos yra sumokėta, delspinigiai mažintini iki 100 Lt (CK 6.73 str. 2 d.).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo priimtas teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovo pabaigos, tačiau iki Å¡iol pastarasis sprendimas neįvykdytas, ieÅ¡kovas nėra iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o bankroto byloje pateiktas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ (b. l. 86-87, 91, 100-103).

Esant tokioms aplinkybės, pagrindo nutraukti bylÄ ar, kaip nurodo apeliantas, visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį, nėra (CK 2.95 str. 3 d., CPK 293 str. 8 p.).Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis keistinas, sumažinant ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto (atsakovo) priteistinÄ Ä¯siskolinimo sumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtitinkamai pakeitus sprendimÄ , laikytina, kad buvo patenkinti 2/3 apelianto skundo reikalavimų, todėl, remiantis Å¡ia proporcija, apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina dalis apeliaciniame procese patirtų ekspertizės iÅ¡laidų – 2 420 Lt (b. l. 98, 118, 123) bei dalis Å¡iame procese turėtų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 533 Lt (b. l. 108), iÅ¡ viso 2 953 Lt (CPK 93 str. 1-3 d., 5 d., 98 str.).

Nors ieÅ¡kovas nurodo apeliaciniame procese patyręs 700 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, tačiau iÅ¡ pateikiamos sÄ skaitos (b. l.

60) negalima nustatyti, ar Å¡ios iÅ¡laidos yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat nėra pateikta įrodymų apie sÄ skaitos apmokėjimÄ , todėl aptariamos iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų apie Å¡alių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tuo tarpu nuo valstybės patirtų iÅ¡laidų abi Å¡alys yra atleistos (CPK 83 str. 1 d. 1, 8 p., 2 d., 96 str. 4 d.).Ekspertui už atliktÄ ekspertizę sumokėtina iÅ¡ apelianto avanso, įmokėto į apeliacinės instancijos teismo specialiÄ ja sÄ skaitÄ (CPK 91 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ pakeisti, iÅ¡dėstant sprendimo rezoliucinę dalį taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AMG KONSTRUKCIJOS“ (į. k. 300968530) iÅ¡ atsakovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 501,76 Lt (penkių Å¡imtų vieno lito ir 76 ct) dydžio skolÄ ir 100 Lt (vieno Å¡imto litų) dydžio delspinigius, iÅ¡ viso 601,76 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienÄ litÄ ir 76 ct).KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“Priteisti atsakovui V.

I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AMG KONSTRUKCIJOS“ (į. k. 300968530) 2 953 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo specialiosios sÄ skaitos iÅ¡mokėti ekspertui Sigitui Mitkui 3 630 Lt (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų) už atliktÄ ekspertizę. TeisėjaiKazys KailiÅ«nas Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis