2017-07-05 Nr. AB-13360-3-61-3-01740-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-576-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01740-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) parduoti pareiškėjai ne aukciono tvarka lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjai asmenine nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). (b. l. 3–5).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. B. skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (b. l. 16–17).

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), spręsdama įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį rūšinio teismingumo klausimą, 2017 m. sausio 9 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-4/2017 nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą parduoti pareiškėjai 0,12 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), t. y. iš esmės siekia sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu. Taigi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes yra susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą. Toks ginčas, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl teismas nurodė, jog byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėja S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir skundą priimti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendros kompetencijos teismo jurisdikcija – teisinio santykio prigimtis bei pobūdis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Pareiškėja nurodo, kad jos iš skundo turinio, akivaizdžiai matyti, jog atsakovas daugelį metų vilkino sprendimo, dėl nurodyto sklypo, esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), pardavimo, priėmimą nors pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą privalo tai padaryti. Pažymėjo, jog skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, kuriuos jis privalo pagal savo kompetenciją atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos S. B. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. skundu, pateiktame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, reikalauja įpareigoti NŽT ne aukciono tvarka lengvatinėmis sąlygomis parduoti žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjai asmenine nuosavybės teise priklausantis statinys. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą motyvuodamas tuo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės teisės normų, todėl ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, kad nagrinėjamu atveju skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, kuriuos jis privalo pagal savo kompetenciją atlikti, o ginčas kilo dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Aptariant skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Pažymėtina, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 18 d. skunde aiškiai yra išreiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pareiškėjos reiškiamo reikalavimo matyti, kad jame nėra keliamas ginčas dėl administracinių procedūrų, t. y. ginčas išimtinai susijęs su žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Taip pat akcentuotina, kad esamas išreikštas pareiškėjos reikalavimas nėra išvestinis iš kitų reikalavimų , kurie būtų susiję su administraciniais teisiniais aspektais.

Iš paties skundo turinio taip pat aiškiai matyti, kad pareiškėja iš esmės ginčija NŽT nesutikimą sudaryti su pareiškėja sutartį lengvatine tvarka. Tai parodo, jog skunde aiškinamas ir grindžiamas sąlygų, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, egzistavimas. Be to pareiškėja pati prie skundo priedų pridėjo NŽT 2017 m. balandžio 26 d. raštą, kuriame detaliai nurodyti atsakovo nesutikimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties motyvai, t. y. kad pareiškėjos nuosavybės teise disponuojamas statinys neatitinka įstatyme nustatytos statinio sąvokos. Šis atsakovo raštas taip pat parodo, kad atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų ir vertino pareiškėjos pateiktus skundus. Tai, kad pareiškėja atsakovo nesutikimą leisti be aukciono įsigyti valstybinį žemės sklypą, įvardija kaip vilkinimą ir pareigų neatlikimą, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas kilęs viešojo administravimo srityje.

Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė