2022-06-08 Nr. AB-15242-3-62-3-03535-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2664-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03535-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., A. F. S. A., N. F. S. A., K. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., A. F. S. A., N. F. S. A., K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai F. S. J. A., A. K. K. K., A. F. S. A., N. F. S. A., K. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21M41842 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2339 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl pareiškėjo F. S. J. A. (toliau – ir pareiškėjas) dalyvavimo demonstracijose juos persekioja karinė grupuotė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai buvo sekami, sulaukė grasinančių laiškų ir žinučių. Todėl jie išvyko dėl baimės būti nužudytiems, nes po gautų grasinimų nužudė pareiškėjo draugus, kurie kartu dalyvavo demonstracijose.

3. Pareiškėjai nurodė negalintys pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, tačiau į šią aplinkybę atsakovas neatsižvelgė. Atsakovas taip pat neatsižvelgė, kad pareiškėjų šeimoje yra kiti padidintos rizikos grupėms priskiriami asmenys: moteris ir net trys nepilnamečiai vaikai. Taigi šiuo atveju pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms net pagal tris kategorijas, todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką. (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai ir vietinės teisėsaugos struktūros šios šeimos apsaugoti negali. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo prašymą, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kurį pareiškėjai prašo panaikinti.

4. Pareiškėjų teigimu, Komisija nepasisakė dėl jų išdėstytų motyvų, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmenys neturėjo teisės kirsti sieną. Vien toks pareiškėjų veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjų pasakojimas, kuriuo buvo grindžiamas jų prieglobsčio prašymas, nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Tyrimo metu neidentifikuotos aplinkybės, sudarančios prielaidą spręsti, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, o atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas taip pat nustatė, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini)nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovo manymu, jis išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikė jų teisinį įvertinimą. Informacija yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) duomenis.

8. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas įvertinus tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Todėl atsakovas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjams gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, su šiomis išvadomis sutiko ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundą dėl ginčijamo Sprendimo.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti F. S. J. A. ir A. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo F. S. J. A. ir A. K. K. K. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

10. Teismas byloje nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Minėtame prašyme nurodyta, kad jo šeimai grasina partija (duomenys neskelbtini), ji bandė pagrobti vaikus. 2021 m. lapkričio 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), vedęs, turi žmoną ir tris vaikus, giminių, likusių (duomenys neskelbtini), neturi. Politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Išvykti iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su šeima turėjo todėl, kad dalyvavo demonstracijose, o tai nepatinka politinėms partijoms, todėl partijos ėmė jiems grasinti. Pareiškėjas gavo elektroninį laišką, grasinančią žinutę jam ir jo šeimai. Kita išvykimo iš šalies priežastis yra ta, kad jo žmona, duktė, kuriai 10 metų, buvo sekamos politinių partijų atstovų narių. Pareiškėja A. K. K. K. (toliau – pareiškėja) apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Jų pasai liko Baltarusijoje viešbutyje, o asmens tapatybės korteles paėmė Lietuvos pareigūnai. Ji gimė ir iki išvykimo gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad prieglobsčio prašo dėl to, kad jos vyrui buvo grasinama. Pareiškėjos vyras su draugais eidavo į mitingų aikšteles. 2019 m. spalio 25 d. šalyje prasidėjo demonstracijos. Vyras buvo bedarbis, dalyvavo mitinguose, reikalavo darbo. Buvo nužudyti kai kurie vyro bendražygiai, demonstracijos vyko šalia dukters mokyklos. Po to, kai vyro bendražygis buvo nužudytas, vyras išsigando ir išėjo iš namų. Kartą pareiškėja vežė vaikus į mokyklą, tada pastebėjo, kad viena mašina juos seka. Vyras sakė nebevesti vaikų į mokyklą, palikti namuose, kad būtų saugūs. Pareiškėjas gavo popierinį grasinimą voke su pridėta kulka. Kas buvo užrašyta laiške, pareiškėja nežinojo. Kalbėdama apie demonstracijų vietas, pareiškėja nurodė – (duomenys neskelbtini) vietovėje.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į faktinę situaciją jų kilmės šalyje. Pareiškėjų apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateiktų prašymų suteikti jiems prieglobstį. Atsakovas rėmėsi EPPB (ESPA) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), kurios atskleidė, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad grupuotės siekia susidoroti su aktyvistais, žurnalistais, kitais asmenimis, kurie reikšmingai prisideda prie protestų ir yra įtakingi. Tačiau pareiškėjas kartais dalyvaudavo demonstracijose ir nepriklauso nei vienai grupei, kurias savo taikiniais pasirinkę teroristinės grupuotės, todėl, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad savo vienu ar keletu dalyvavimų demonstracijose pareiškėjas galėjo patraukti grupuotės dėmesį.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negrindė savo prašymo aplinkybėmis, kad jis būtų politinės partijos aktyvistas, nurodė, kad jokiai politinei partijai ir organizacijai jis nepriklausė, buvo tik paprastas dalyvis. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, nepateikta įrodymų, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytojus prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėjai yra darbingo amžiaus (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jie visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas prašymo dėl prieglobsčio pateikimo metu minėjo, kad buvo grasinama pagrobti jo vaikus, tačiau apklausos metu nei jis, nei jo žmona šio fakto nepatvirtino. Todėl tokia grėsmė laikytina nepatvirtinta. Teismas konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimai nepagrindė jų baimės patirti persekiojimą, Departamentas pagrįstai nepriskyrė pareiškėjų prie padidintos rizikos asmenų profilių.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjų įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

15. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta.

16. Analizuodamas draudimo atvykti į Lietuvą termino pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo ir pareiškėjos atžvilgiu taikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas su pareiškėja praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui ir pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Kadangi pirmosios instancijos teismas pakeitė ginčijamo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinęs šį terminą iki dvejų metų, teismas nustatė būtinybę pakeisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas nepritarė pareiškėjų pozicijai, kad Komisija nepagrįstai jų skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

21. Pareiškėjai nurodė priežastį, neleidžiančią jiems pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi radikalios (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir organizacijos, kurių veikla yra nukreipta į demonstrantų prieš (duomenys neskelbtini)valdžią ir asmenų, bent kiek susijusių su Vakarų kultūra ir vertybėmis. persekiojimą. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2003 m.

įkūrė (duomenys neskelbtini), kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas (duomenys neskelbtini) 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini).

Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini)yra pripažinęs teroristine organizacija. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) teroristinė grupuotė, įkurta (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) įsikišimo į (duomenys neskelbtini) pilietinį karą. Ji yra glaudžiai susijusi su (duomenys neskelbtini). Protestus (duomenys neskelbtini) taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini), naudoję perteklinę jėgą. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjams už pareiškėjo dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus – kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, moteris bei nepilnamečiai vaikai, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

22. Pareiškėjų teigimu, informacija (EPPB duomenys), kuria rėmėsi atsakovas, pirmosios instancijos teismas, yra rekomendacinio pobūdžio, nėra privaloma. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Pareiškėjai pažymėjo ir tai, kad apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

23. Atsakovas neatliko informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, t. y. nevertino ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statusų skirtumų. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

24. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

25. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais jo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Todėl užsieniečių deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

28. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vertinant pareiškėjų individualias savybes ir tai, kad jų kilmės valstybėje, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Pareiškėjų pasakojimuose yra daugybė nesutapimų, todėl jų istorijos apie grėsmę iš (duomenys neskelbtini) yra mažai tikėtinos. Pareiškėjas lakoniškai papasakojo savo istoriją apklausos metu, nesileido į paaiškinimus, kalbėjo labai trumpai, abstrakčiai. Pareiškėja pasakojo faktus, kurių jos vyras neminėjo, t. y. apie tai, kad vyro draugas buvo nužudytas, po ko pareiškėjas slapstėsi. Pareiškėjas pasakojo tik apie tai, kad ir jo draugai gavo grasinančio pobūdžio žinutes. Apie tai, kad jo draugas buvo nužudytas, o jis turėjo slapstytis, pareiškėjas neminėjo. Tai kelia abejonių pasakojimo tikrumu, nes abejotina, kad tokį faktą jis galėjo pamiršti ar laikyti nesvarbiu. Nesutampa ir pareiškėjo dalyvavimo demonstracijose trukmė abiejų pareiškėjų pasakojimuose. Įvertinus pareiškėjų pasakojimus, pastebėta, kad pasakojimai nedetalūs, nenuoseklūs, esminiai faktai abiejų pareiškėjų pasakojimuose nesutapo.

30. Analizuojant surinktą informaciją buvo vertinama ir tai, ar pareiškėja ir jos vaikai galėtų būti priskiriami prie pažeidžiamų asmenų grupės asmenų pagal „slankiojančią skalę“. Pareiškėjas prašymo dėl prieglobsčio pateikimo metu minėjo, kad buvo grasinama pagrobti jo vaikus, tačiau apklausos metu nei jis, nei jo žmona šio fakto nepatvirtino. Todėl tokia grėsmė yra nepatvirtinta.

31. Atsakovo teigimu, teisės aktai neįpareigoja jo rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

32. Anot atsakovo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš organizacijos tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Pareiškėjai naujesnės patikimos informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, nepateikė.

33. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjai skunde nepateikė.

34. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

35. Nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjai nenurodo.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

38. Apeliaciniame skunde akcentuojama pareiškėjų teisė būti tiesiogiai išklausytiems. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisė pareiškėjams buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme ir sąlygoti išimties iš bendros taisyklės apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka taikymo. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

V. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjams prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, pripažinęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jiems pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

41. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

42. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

43. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

44. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

47. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

48. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

49. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

50. Minėta, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamiems ir diskriminuojamiems kilmės valstybėje dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose prieš šalies valdžią.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) tyrimą. Remiantis EPPB ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) ir keliose kitose gubernijose prasidėjo masinis protestų judėjimas. Vykstant protestams, keitėsi keliami reikalavimai – žmonės reikalavo sisteminių pokyčių, tokių kaip vyriausybės atsistatydinimas ir nauji rinkimai, taip pat konstituciniai pakeitimai. Be to, žmonės dalyvavo demonstracijose, išreikšdami pasipiktinimą dėl smurtinio atsako, kuriuo buvo sutikti pirmieji protestai. Protestus jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Protestuose dalyvavę žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys (duomenys neskelbtini) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų. (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ((duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini)yra atsakingi už tikslinį žmonių persekiojimą. Už pagrobimus pirmiausia atsakingi milicijos būriai. Rasta mažai informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi prieš kitas ginkluotąsias pajėgas, dalyvavusias smurtaujant prieš protestuotojus. Vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

52. Vertinant prieglobsčio prašytojų situaciją nustatyta, kad jie baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine, o ne asmenine, grėsme. Pareiškėjai teigė, kad kilmės šalį paliko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo. Tačiau atsakovas, pirmosios instancijos teismas, vertindami pareiškėjo ir jo sutuoktinės pasakojimą, akcentavo parodymų neišsamumą, prieštaringumą, nenuoseklumą, negalėjimą jį patvirtinti objektyviais įrodymais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepašalino savo pasakojimo trūkumų ir nepaneigė atsakovo tyrimo, pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, lėmusių išvadą apie pareiškėjo parodymų neįtikinamumą, jų deklaratyvumą. Pareiškėjas nedetalizavo, kodėl, nebūdamas teroristinės grupuotės taikiniu (dažniausiai grupuotės pagrindiniai taikiniai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini), aktyvistai, žurnalistai), kartais dalyvaudamas demonstracijose, jis ir jo šeima atkreipė į save (duomenys neskelbtini)dėmesį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas su sutuoktine skirtingai nurodė pareiškėjo dalyvavimo protestuose laikotarpį, grasinimo formą (elektroninis ar popierinis laiškas), nesutapo pasakojimai apie bandymą pagrobti vaikus. Pareiškėjos ir jo sutuoktinės pasakojimo trūkumai sąlygoja išvadą apie prieglobsčio prašytojų paaiškinimų neatitikimą realybei. Apklaustieji vengė pateikti įvykio detales, o jų nenuoseklus, neinformatyvus pasakojimas neleido identifikuoti svarbių aspektų, galinčių patvirtinti išdėstytų faktų realumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjai iš esmės atsakovui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje, jų nesiedami su individualia situacija, t. y. jie nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus.

54. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami jų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

56. Atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nors pareiškėjai teigia, kad duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, yra selektyvūs, neaktualūs, tačiau atsakovo surinktos informacijos jie nepaneigė, neįrodė, kad būtent jų gyvybei ir sveikatai gali kilti grėsmė grįžus į kilmės valstybę. Atsakovas pareiškėjų ginčijamą Sprendimą grindė 2021 m. duomenimis, t. y. informacija, kuri buvo surinkta pareiškėjų išvykimo iš kilmės valstybės metais. Vadinasi, atsakovo nurodyti duomenys atitinka tinkamumo kriterijų, ir jais pagrįstai buvo remiamasi vertinant pareiškėjų situaciją.

57. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jų manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

58. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjų argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėjus vertinti kaip pabėgėlius, t. y. esant išvadai, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjų galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjų nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jų, kaip pabėgėlių, statuso.

59. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., A. F. S. A., N. F. S. A., K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė