9048859e-ca2b-41cc-ba6d-ca2d7dc539a1 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-475-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04295-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.6.11.16 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. P. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui D. R. praÅ¡ydamas pripažinti tarp Å¡alių 2019 m. liepos 18 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. R., o ieškovui M. P. – 2 150 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2019 m. liepos 18 d. 18 val. Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį kurioje nenurodyta, kad automobilis bÅ«tų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu, nurodytas trÅ«kumas – silpnai Å¡aldantis kondicionierius. Pažymėjo, kad žodžiu buvo informuotas tik apie smulkų kėbulo apibraižymÄ , apie tai, kad automobiliui pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai.

Po sutarties sudarymo nuvažiavus apie 200 km iÅ¡ Klaipėdos į KaunÄ , automobilis sugedo, ieÅ¡kovas už 54,90 Eur nupirko ir įmontavo naujÄ akumuliatorių, tačiau tai nepadėjo. Dėl nurodyto įvykio kilo įtarimų, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ , kuris 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme nurodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 22d. iki 2019 m. liepos 18 d. buvo 4 eismo įvykiai. Pažymėjo, kad atsakovas buvo automobilio valdytojas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 25 d., todėl turėjo žinoti apie Å¡iuos eismo įvykius, tačiau jų pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, nors tai imperatyvai nurodyta CK 6.431¹ straipsnyje.

Mano, kad atsakovas, sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sÄ moningai nenurodė duomenų apie parduodamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykiuose ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ suklaidino. IeÅ¡kovo teigimu, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 6.4311 straipsniai), be to, sutartį ieÅ¡kovas sudarė dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis), nes, žinodamas apie perkamo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykiuose, ieÅ¡kovas tokio sandorio nebÅ«tų sudaręs.

3. IeÅ¡kinyje pažymima, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nutraukti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo D. R. 2019 m. liepos 18 d. sudarytÄ automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iÅ¡ atsakovo 2 150 Eur sumokėtÄ sumÄ už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iÅ¡ atsakovo 1 024,02 Eur žalos atlyginimÄ ; 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-464-1067/2020 ieÅ¡kinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi sprendimÄ pakeitė ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ atsakovo D. R. 860,42 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 860,42 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei vienam iÅ¡ kito priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar niekine dėl CK 6.4311 straipsnio pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teikia šį ieškinį.

4. Atsakovas D. R. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė civilinę bylÄ nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o nusprendus ieÅ¡kinį nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia tapatų reikalavimÄ , kuris jau buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. civilinėje byloje e2-464-1067/2020, mano, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. kas sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovÄ piktnaudžiaujant teise (CPK 95 straipsnis). Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju yra tos pačios Å¡alys, tas pats ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir tas pats ieÅ¡kinio dalykas, t. y. ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020, siekiama tapačių teisinių pasekmių, kurių siekė ir ankstesniu ieÅ¡kiniu, tik nurodo skirtingÄ ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , t. y. pasirinko kitÄ teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ sandorio pripažinimÄ negaliojančiu taikant restitucijÄ .

IeÅ¡kovo ankstesnio ieÅ¡kinio reikalavimai apėmė ir reikalavimÄ priteisti jam pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 2 150 Eur, ir tai vertina kaip tapatų ieÅ¡kinio dalykÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 20 d. sprendime konstatavo, kad neturi pagrindo sutartį pripažinti niekine. Apygardos teismo procesiniame sprendime iÅ¡dėstyta mintis, kad „neužkerta kelio ieÅ¡kovui, jei jis mano, kad suklydo ar atsakovo buvo apgautas, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu“, nereiÅ¡kia, jog bet koks ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas naujas ieÅ¡kinys nebus tapatus jau iÅ¡nagrinėtam.

6. Atsiliepime į ieškinį pažymima, jog apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo, nes dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė. Aplinkybė, kad sutartyje nenurodyti bet kokie įvykiai, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį niekine. Eismo įvykių nenurodymas būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškinys būtų grindžiamas automobilio paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėto eismo įvykio priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį).

IeÅ¡kovo teiginiai buvo paneigti jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad sekančiÄ dienÄ po pirkimo–pardavimo sudarymo ieÅ¡kovas atliko techninę automobilio apžiÅ«rÄ ir automobilį intensyviai eksploatavo – po sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniÅ¡kai po 73 km kasdien. IeÅ¡kovas konstatavo eilę automobilio detalių nusidėvėjimų, bet tai yra tikėtina, nes automobilis yra 16 metų senumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo M. P. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

8. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas pirko naudotÄ automobilį turėdamas tikslÄ jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovas, iki sudarant ginčijamÄ sutartį, automobilį apžiÅ«rėjo, pavažinėjo pats, trÅ«kumų nepastebėjo. Nusipirkęs automobilį ir su juo nuvažiavus apie 200 km, ieÅ¡kovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis „pradėjo purtytis“, dėl to konsultavosi su pardavėju (atsakovu).

Tačiau duomenų, jog atsakovas slėpė transporto priemonės trÅ«kumus, nenustatyta, automobilio trÅ«kumai nebuvo akivaizdÅ«s, bet galėjo bÅ«ti atitinkančiomis priemonėmis nustatyti autoservise, užklausiant informacijos iÅ¡ trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs veiksmus, siekdamas paslėpti esamus ir galimus pastebėti trÅ«kumus, prieÅ¡ingai – atsakovas sudarė pakankamas sÄ lygas iÅ¡bandyti pirkėjui automobilį ir jis turėjo visas galimybes patikrinti, nustatyti galimus trÅ«kumus ir nuspręsti, ar esant nusidėvėjimui, konkretiems trÅ«kumams, automobilio kaina pirkėjÄ tenkina, ar ji yra per aukÅ¡ta, ar iÅ¡ esmės automobilis pirkėjui yra netinkamas.

Darytina iÅ¡vada, kad nustatytos aplinkybės nėra pagrindas nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarant sutartį, galiojo privalomoji techninė apžiÅ«ra, kurios metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Tačiau vien tai, kad skelbime apie automobilio pardavimÄ buvo nurodyta, jog automobilis neturi defektų ir yra galiojanti transporto priemonės techninė apžiÅ«ra, pirkėjui esant atidžiam ir rÅ«pestingai apžiÅ«rint perkamÄ naudotÄ automobilį, nelaikytina esminiu kriterijumi sprendžiant dėl automobilio įsigijimo, juo labiau, kad ieÅ¡kovui atsakovas buvo sudaręs pakankamas sÄ lygas apžiÅ«rėti automobilį.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir nurodytas vienas trÅ«kumas – silpnai Å¡aldantis kondicionierius. Bet nėra nustatyta, kad atsakovas bÅ«tų privalėjęs nurodyti sutartyje kitus trÅ«kumus, kadangi ieÅ¡kovo nurodyti automobilio trÅ«kumai nepatenka tarp privalomų, kurie nustatyti CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d.

įsakymu Nr. 2B-231 2 punkte. Todėl Å¡iuo atveju spręstina, kad atsakovas pareigÄ pateikti pirkėjui reikalaujamÄ informacijÄ Ä¯vykdė. Nagrinėjamu atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog automobilio negalima naudoti pagal jo paskirtį. Byloje nustačius, kad įsigyta transporto priemone po sutarties sudarymo dalyvauti eisme buvo galima, ieÅ¡kovas galėjo jÄ naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kÄ patvirtina ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė – ieÅ¡kovas su įsigyta transporto priemone nuvažiavo apie 200 km, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nustatyti trÅ«kumai buvo paslėpti, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalavo taikyti CK 6.4311 straipsnį.

IeÅ¡kovo vertinimu jeigu atsakovas bÅ«tų atskleidęs informacijÄ apie visus automobilio gedimus, ieÅ¡kovas nebÅ«tų jo pirkęs, ieÅ¡kovo, kaip pirkėjo, valiÄ suformavo tikslios ir objektyvios informacijos apie automobilio bÅ«klę nepakankamumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę prieÅ¡ įsigyjant apžiÅ«rėti automobilį, jo defektus ir nuspręsti ar automobilis yra tinkamas, ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti.

10. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio įsigijimo metu nuo jo pardavėjas nuslėpė automobilio trÅ«kumus, prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys, pagrindžia aplinkybes, kad sutarties sudarymo metu automobilis galėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad automobilio trÅ«kumai sužinoti apžiÅ«rint ieÅ¡kovui automobilį ir sužinota iÅ¡ pardavėjo informacija, ieÅ¡kovui nekliudė priimti sprendimÄ Ä¯sigyti automobilį už mažesnę nei skelbime buvo nurodyta kaina.

Taip pat, esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovas turėjo visas apsisprendimo galimybes automobilį įsigyti ar jo neįsigyti, t. y. sprendimÄ priėmė savo apsisprendimu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilis jo pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, ir ieÅ¡kovas, žinodamas automobilio eksploatavimo trukmę ir ridÄ , bei kitus duomenis prisiėmė rizikÄ Ä¯sigyti konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo automobilį. IÅ¡ esmės sutiktina su atsakovo argumentais, kad CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė), iÅ¡imtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų reikalavimų, nes atsakovas parduodamas ieÅ¡kovui automobilį neslėpė jo trÅ«kumų ir sudarė ieÅ¡kovui sÄ lygas apžiÅ«rėti automobilį, sprendimÄ pirkti ieÅ¡kovas priėmė pats, apžiÅ«rėjęs automobilį, su juo pavažiavęs, įvertinęs jo tinkamumÄ pats (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Ä®vertinusi byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , į tai, kad automobilis nėra naujas (2003 metų gamybos) ir dėl to gali turėti tam tikrų trÅ«kumų, ieÅ¡kovo praÅ¡omas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo bÅ«das – grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, yra aiÅ¡kiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trÅ«kumams.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas nusipirktu automobiliu naudojosi gana intensyviai nuo automobilio įsigijimo dienos. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų pasirinkimas turi bÅ«ti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trÅ«kumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trÅ«kumų mastÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, įrodymams ir teisinei reglamentacijai, ieÅ¡kinys atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas plačiau nepasisakė dėl įrodymų, Å¡alių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ .

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2 000 Eur. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti pilna apimtimi.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai analizavo ir netinkamai vertino įrodymų visetÄ , nepagrįstai neįvertino ir atmetė ieÅ¡kovo ir ieÅ¡kovo atstovo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir argumentus. Sutartyje nurodyta, jog vienintelis automobilio trÅ«kumas yra veikiantis, tačiau silpnai Å¡aldantis kondicionierius. Standartinėje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formoje yra laukeliai skirti pažymėti kitiems transporto priemonės trÅ«kumams, tačiau sutartyje nėra pažymėti jokie kiti automobilio trÅ«kumai.

Taip pat sutartyje nėra nurodyta, kad automobilis kada nors būtų buvęs apgadintas eismo ar kitų įvykių metu. Vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paklausė atsakovo, ar pastarasis sutartį buvo parengęs iki ieškovo atvykimo galimai įsigyti ginčo transporto priemonę. Atsakovas nurodė, kad sutartį šis užpildė dar prieš atvykstant ieškovui. Iki pasirašant sutartį, atsakovas teigė, kad vienintelis automobilio trūkumas yra ant kėbulo esantys smulkūs pabraižymai.

Taip pat buvo nurodęs, kad automobiliui yra pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai. Pažymėtina, kad automobilio skelbime www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. TÄ patvirtina automobilio pardavimo skelbimas, kurį įdėjo ir apmokėjo atsakovas. Nusipirkęs automobilį ir su juo spėjęs nuvažiuoti apie 200 km, t. y. iÅ¡ Klaipėdos, kur pirko automobilį, į KaunÄ , ieÅ¡kovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis.

Nežinodamas gedimo priežasties ieÅ¡kovas skambino atsakovui, pokalbio telefonu metu jis klausė atsakovo kokios galėtų bÅ«ti ydingo variklio darbo priežastys. Atsakovas nurodė, kad greičiausiai bus sugedęs ar pasenęs akumuliatorius arba starteris. Todėl ieÅ¡kovas už 54,90 Eur nupirko ir į automobilį įmontavo naujÄ akumuliatorių. Tačiau įdėjus naujÄ akumuliatorių automobilis taip pat sunkiai ir ne iÅ¡ karto kÅ«rėsi, o variklis ir toliau purtėsi. Po Å¡io įvykio ieÅ¡kovas įtarė, kad automobilis gali turėti ir daugiau trÅ«kumų bei galimai galėjo bÅ«ti nukentėjęs per eismo ar kitokius įvykius.

Todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie eismo ar kitokius įvykius, kuriuose yra dalyvavęs Automobilis. Lietuvos Respubliko transporto priemonių draudikų biuras 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakyme dėl informacijos suteikimo nurodė, kad informacija apie eismo įvykius, į kuriuos yra pakliuvę automobiliai yra saugoma 7 metus ir per šį laikotarpį iki 2019 m. liepos 18 d. automobilis yra susijęs su 4 eismo ar kitais įvykiais.

Ieškovo žiniomis bei techninio paso duomenimis, atsakovas buvo automobilio valdytojas vėliausiai nuo 2011 m. liepos 25 d., todėl turėjo žinoti apie šiuos eismo įvykius, tačiau jų pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė. Tikėtina, kad automobilis nuo atsakovo įsigijimo momento, (t. y. per penkis metus nuo automobilio įsigijimo) galėjo turėti ir daugiau eismo įvykių. Automobilio remonto metu, serviso darbuotoja pastebėjo, kad ginčo automobiliui buvo atlikti šie darbai: kapotas, priekiniai sparnai, remontuoti priekiniai žibintai (prilituoti žibintų laikikliai).

Dėl pastarosios priežasties, ieÅ¡kovas daro prielaidÄ , kad automobilis per visÄ eksploatacijos laikotarpį galėjo turėti daugiau nei keturis eismo įvykius.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas sÄ moningai pažeidė CK 6.4311 straipsnio imperatyvius reikalavimus, t. y. pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė informacijos apie automobilio dalyvavimÄ eismo įvykiuose (atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad prieÅ¡ susitinkant su potencialiu automobilio pirkėju – ieÅ¡kovu, jau buvo parengęs ir atsispausdinęs pirkimo-pardavimo sutartį), kas sudaro pagrindÄ Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančiÄ CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Be to, automobilio pirkimo–pardavimo metu neužfiksavus automobilio defektų, o tik nurodžius, kad parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiÅ«ra bei su silpai Å¡aldančiu kondicionieriumi, t. y. nurodžius, kad automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas, nurodytas trÅ«kumas gali bÅ«ti traktuojamas kaip pirkėjui (ieÅ¡kovui) nežinomas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas nepagrįstai akcentuoja pirkėjo (ieÅ¡kovo) rÅ«pestingumo ir atidumo stokÄ , nurodant, kad ieÅ¡kovas pirkdamas lengvÄ jį automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti įsigyjamo daikto kokybe, todėl jo paties nerÅ«pestingas elgesys yra reikÅ¡mingas ir esminis sprendžiant parduoto daikto trÅ«kumų įrodytinumo faktÄ .

Daugiau nei akivaizdu, kad atsakovas sÄ moningai parengė sutartį dviem egzemplioriais, dar prieÅ¡ susitinkant su ieÅ¡kovu, t. y. sÄ moningai nenurodė apie transporto priemonės dalyvavimus eismo įvykiuose. IeÅ¡kovas neįrodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu Å¡ie automobilio trÅ«kumai (t. y. automobilio dalyvavimas eismo įvykiuose) buvo aptarti su ieÅ¡kovu ar buvo tokie akivaizdÅ«s, kad ieÅ¡kovas be specialaus tyrimo bÅ«tų galėjęs juos pastebėti, o tik deklaratyviai konstatavo, kad automobilio įsigijimo metu matydamas automobilio trÅ«kumus ieÅ¡kovas pats prisiėmė rizikÄ .

IÅ¡ 2019 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti ne visi Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e nurodyti duomenys, t. y. nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, tačiau nenurodyti privalomi duomenys apie transporto priemonės trÅ«kumus (tik pažymėta apie silpnai Å¡aldantį, tačiau veikiantį kondicionierių), taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trÅ«kumus. 2019 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių automobilio defektų ar trÅ«kumų, nenurodė informacijos apie parduodamo lengvojo automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovas pagrįstai mano, kad atsakovas pažeidė CK 6.431¹ straipsnio bei Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trÅ«kumus.

Å iuo konkrečiu atveju, atsakovas pažeidęs aukščiau nurodytus reikalavimus, privalo prisiimti atsakomybę dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovui tik sužinojus apie eismo įvykius, ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡siuntė trumpÄ jÄ (sms) žinutę bei el. laiÅ¡kÄ atsakovui ant sutarties nurodytais kontaktais. IeÅ¡kovas atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieÅ¡kovu. Atsakovas į žinutę bei el. laiÅ¡kÄ neatsakė.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-1297-1092/2020) sprendimo motyvuojamosios dalies punkte nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas – M. P. pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (pvz., dėl apgaulės), taip pat nekėlė klausimo dėl sutarties pripažinimo niekine dėl CK 6.4311 straipsnio pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad teismai negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, nes šiuos elementus formuluoja išimtinai ieškovas.

Paminėtina aplinkybė, kad automobilis Å¡iuo metu turi visus trÅ«kumus, kurie buvo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. jis yra techniÅ¡kai netvarkingas, negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtos apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvÄ ir aplinkybes, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2019 m. liepos 18 sudarytos transporto priemonės sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovo teismo posėdžio metu paklausus, kodėl jis nenurodė transporto priemonės eismo įvykių, pastarasis nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, pasak atsakovo, nebuvo vietos eismo įvykiams pažymėti. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas atvykęs susitikti su ieÅ¡kovu jau turėjo atspausdintas dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaip sÄ Å¾iningas pardavėjas planuodamas parduoti ginčo automobilį privalės nurodyti visus jam žinomus eismo įvykius.

Å iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovas pastatomas į situacijÄ , kuomet teismo sprendimu nurodyta, jog neva pardavėjas neprivalo nurodyti eismo įvykių, tačiau įstatyme (CK 6.4311 straipsnis) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 imperatyviai įtvirtinta nuostata, dėl ko pardavėjas privalo nurodyti visus jam žinomus eismo įvykius. IeÅ¡kovas ketindamas parduoti ginčo automobilį negalės gintis prieÅ¡ potencialų pirkėjÄ nurodydamas pirmosios instancijos skundžiamÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ Å¾iningu pardavėju, patenka į jo padėtį bloginančiÄ situacijÄ .

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2021 m. liepos 21 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (EPP) buvo pateiktas advokato G. Ž. atsiliepimas į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. 2021 m. spalio 19 d. į bylÄ buvo pateikta atstovavimo sutartis, kuria advokato padėjėjas M. U. atstovauja atsakovÄ D. R. Byloje taip pat pateikti du pinigų priėmimo kvitai: 2021 m. gruodžio 28 d. 1 400 Eur ir 2022 m. sausio 11 d. 600 Eur. Pažymėtina, kad abeji paminėti pinigų priėmimo kvitai yra pasiraÅ¡yti advokato G.

Ž. Byloje taip pat nėra pateiktas ir praktikos vadovo perįgaliojimas. Be to, prie sÄ skaitų už teisines paslaugas nėra nepateikta teisinių paslaugų apimties detalizacija ar laiko apimtys procesiniam dokumentui paruoÅ¡ti. Kitaip tariant, nėra aiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas, be iÅ¡laidų detalizacijos priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ pateiktų pinigų priėmimo kvitų neaiÅ¡kų už kokias konkrečiai teisines paslaugas atsakovas D. R. yra sumokėjęs. Kyla pagrįstas klausimas, ar 1 400 Eur suma yra apmokėta už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , o ar 6 00 Eur suma yra už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme.

Svarbu pažymėti, kad abiejuose pinigų priėmimo kvituose yra pasirašęs advokatas G. Ž., nors pinigų priėmimo kvitus pateikė advokato padėjėjas M. U. Pažymėtina ir tai, kad pagal aukščiau minėtÄ atstovavimo sutartį atsakovÄ atstovavo advokato padėjėjas M. U., nors tiek pirmas, tiek ir antrasis pinigų priėmimo kvitai pasiraÅ¡yti advokato G. Ž. IÅ¡ to kas pateikta matyti, kad praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jų pagrindimas raÅ¡tu teismui nepateiktas, o teismui pateiktame pinigų priėmimo kvite nėra nurodoma, kokioje byloje yra patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, nepateiktas Å¡ių iÅ¡laidų detalizavimas, todėl ieÅ¡kovas mano, kad teismas negalėjo įvertinti ar visos Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos Å¡ioje byloje.

Å iuo konkrečiu atveju, atsakovo atstovai praÅ¡ymo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo atstovų pateiktas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Svarbu pažymėti ir tai, kad iÅ¡ pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo lieka neaiÅ¡ku, ar pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjosi iÅ¡laidas, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos).

16. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisti apeliacijoje patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tik byloje nustatytų aplinkybių subjektyviu sau naudingu interpretavimu, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ keisti, ar juo labiau – naikinti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėsto teismo įvertintus įrodymus ir pateikia savo subjektyvų sau naudingÄ jų interpretavimÄ , tačiau nenurodo nė vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs. T. y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bandydamas iÅ¡ naujo pasibylinėti jau kartÄ teismo iÅ¡nagrinėtame ginče. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį grindžiamÄ visiÅ¡kai tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Å¡alių tapatumo nėra. Naujame ieÅ¡kinyje nenurodyta jokių naujų aplinkybių, nepridėta jokių naujų įrodymų, tik paÅ¡alinti kai kurie buvę pateikti su ankstesniu ieÅ¡kiniu.

Taigi vienintelis skirtumas tarp ieÅ¡kinių – tai tapačių aplinkybių skirtingas teisinis kvalifikavimas, t. y. ieÅ¡kinio teisinis pagrindas, kuris pagal kasacinio teismo praktikÄ neturi įtakos ieÅ¡kinių tapatumui nustatyti, ir teisinio kvalifikavimo pagrindu suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju taip pat laikytinas tapačiu. Å ioje byloje ieÅ¡kovas yra pasirinkęs kitÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ sandorio pripažinimÄ negaliojančiu taikant restitucijÄ atsakovui grÄ Å¾inat automobilį, o ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant už automobilį sumokėtus pinigus, t. y.

Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekiama tapačių teisinių pasekmių, kurių ieÅ¡kovas siekė ir ankstesniu ieÅ¡kiniu, kadangi nutraukus sutartį taip pat taikoma restitucija (CK 6.222 straipsnis), ieÅ¡kovo ankstesnio ieÅ¡kinio reikalavimai apėmė ir reikalavimÄ jam priteisti pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 2 150 Eur, o tokia situacija vertintina kaip tapatus ieÅ¡kinio dalykas. Taigi nagrinėjamu atveju yra visi trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje suformuluoti tapataus ieÅ¡kinio kriterijai, t. y. tos pačios Å¡alys, tas pats ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir tas pats ieÅ¡kinio dalykas siekiamo teisinio rezultato prasme.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad minėtoje iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas ir savo apeliacinį skundÄ grindė tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl eismo įvykių nenurodymo sutartyje ir teisiniais argumentais dėl CK 6.4311 straipsnio normų pažeidimo, nuo to ieÅ¡kovas pradėjo savo apeliacinio skundo argumentacijÄ , nurodydamas, jog teismas privalėjo niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes konstatuoti ex officio. Å ioje byloje pateiktÄ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas taip pat grindžia jau kitoje byloje iÅ¡nagrinėtomis, įvertintomis ir netgi paneigtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl automobilio trÅ«kumų ir jų reikÅ¡mingumo, tačiau vis tiek bando klaidinti teismÄ .

Atsakovas tiek ankstesnėje išnagrinėtoje byloje, tiek apklaustas šioje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto nėra, sutartis yra rašytinės formos. Ieškovas nepagrįstai argumentuoja, kad šalių sudaryta sutartis pripažintina niekine dėl CK 6.4311 straipsnio nuostatų pažeidimo, kadangi nei šioje, nei kitose teisės normose nenustatyta, kad sutarties formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Juo labiau, jokia teisės norma nenustato, kad sutartis negalioja vien todėl, kad joje nenurodyti visi eismo ar kiti įvykiai kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į įstatymo normos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti eismo įvykius tikslÄ , t. y. ja siekiamÄ užtikrinti interesÄ , jos sisteminius ryÅ¡ius (CK 1.9 straipsnis). VisiÅ¡kai akivaizdu, kad aptariamos teisės normos paskirtis yra apsaugoti pirkėjÄ nuo paslėptų trÅ«kumų, kadangi:

1) reikia nurodyti tik tokius įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta;

2) nedraudžiama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl transporto priemonės su bet kokiais trÅ«kumais, ir pardavėjas už juos neatsako, jei jie pirkėjui yra ar turi bÅ«ti žinomi (CK 6.333 straipsnio 2 dalis, 6.334 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina ir į kasacinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, tik tuomet, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, Å¡i teisė suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Taigi vien aplinkybė, kad sutartyje nenurodyti bet kokie įvykiai, netgi tie, kurių metu transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, juo labiau pirkėjui tai atskleidus žodžiu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sutartį niekine.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde melagingai nurodo, neva „automobilis Å¡iuo metu turi visus trÅ«kumus, kurie buvo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. jis techniÅ¡kai netvarkingas, negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir dalyvauti vieÅ¡ajame eisme“. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad „nusipirkęs automobilį ir su juo spėjęs nuvažiuoti apie 200 kilometrų, t. y. iÅ¡ Klaipėdos, kur pirko automobilį, į KaunÄ , ieÅ¡kovas pastebėjo, kad automobilis pradėjo sunkiai kurtis, variklis pradėjo purtytis.

Nežinodamas gedimo priežasties ieÅ¡kovas skambino atsakovui...“. Tokie ieÅ¡kovo teiginiai buvo paneigti jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad nepaisant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančios techninės apžiÅ«ros, ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ po pirkimo–pardavimo sudarymo savarankiÅ¡kai sėkmingai atliko techninę automobilio apžiÅ«rÄ , kurios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros rezultatų ataskaita patvirtina, jog transporto priemonė atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus – tai yra oficialus, didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad techninės apžiÅ«ros automobilis nebÅ«tų praėjęs, jei automobilio variklis neužsivestų, purtytųsi ir pan., kaip teigia ieÅ¡kovas. Nei anksčiau iÅ¡nagrinėtoje, nei Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nenurodė jokio konkretaus automobilio trÅ«kumo, kuris neleistų automobilio eksploatuoti, t. y. ieÅ¡kovas konstatavo eilę automobilio detalių nusidėvėjimų, kas yra visiÅ¡kai suprantama, turint omeny, jog ieÅ¡kovas pirko 16 metų senumo automobilį. Ankstesnėje byloje ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo buvo priteista 809,60 Eur suma už purkÅ¡tukų pakeitimÄ naujais, nors pats ieÅ¡kovas pateikė tai atlikusios įmonės raÅ¡tÄ , kuriame konstatuota, jog purkÅ¡tukai nusidėvėję tolygiai, todėl labiausiai tikėtina, jog purkÅ¡tukai sugedo, nusidėvėjo nuo laiko, ridos ar tiesiog eksploatuojant automobilį.

Nebuvo nustatyta, kad jie yra sugedę ar sulūžę ir dėl to draudžiama eksploatuoti automobilį. Turint omeny parduoto automobilio 16 metų „amžių“ ir 286 300 km ridÄ , toks nusidėvėjimas yra savaime suprantamas vidutiniam pirkėjui. Galima pagrįstai manyti, kad taip pat tolygiai yra susidėvėjusios ir kitos automobilio detalės. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatuota, jog ieÅ¡kovas automobilį intensyviai eksploatuoja, po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo net 5 136 km, t. y. vidutiniÅ¡kai kasdien po 73 km, kad ieÅ¡kovas servise pasikeitė purkÅ¡tukų komplektÄ naujais originaliais už 809,60 Eur ir Å¡i suma sprendimu jam buvo priteista iÅ¡ atsakovo.

Taigi apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis nuvažiavo tik 200 km grįžtant iÅ¡ Klaipėdos, kur pirko automobilį, į KaunÄ , kad iÅ¡ karto apie tai informavo atsakovÄ , neatitinka tikrovės. Minėta, pats ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ sėkmingai praėjo automobilio techninę apžiÅ«rÄ , be to, pats apeliaciniame skunde nurodo, kad į atsakovÄ kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. SMS žinute ir elektroniniu paÅ¡tu, t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas nenurodo jokių automobilio trÅ«kumų, kurie nebuvo įvertinti anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Bet kokiu atveju, anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl sutarties nutraukimo, buvo konstatuota, kad automobilis, kompensavus ieÅ¡kovo iÅ¡laidas purkÅ¡tukų pakeitimui, yra tinkamas eksploatuoti, naudoti pagal paskirtį, Å¡i aplinkybė turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje nebegali bÅ«ti kvestionuojama (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi ieÅ¡kovo motyvas, kad sutartyje nebuvo nurodyti eismo įvykiai, yra formalus ir nesudaro pagrindo pripažinti sutarties negaliojančia, kadangi ieÅ¡kovo teisės jau buvo apgintos įstatymo nustatytu bÅ«du priteisiant jam remonto iÅ¡laidas.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, kad atskirai dėl eismo įvykių pažymėtina, jog Å¡ie buvo visiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio iÅ¡orė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galÄ , buvo padaryti tik bamperio apibraižymai, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į prieÅ¡ais stovėjusios maÅ¡inos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikÅ¡telėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise.

Todėl ieškovas ieškinyje nepagrįstai rėmėsi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1371-794/2018, kurioje buvo nustatyta, kad automobilis jau po techninės apžiūros atlikimo iki pirkimo–pardavimo sudarymo dalyvavo eismo įvykyje, dėl kurio pripažintas sunaikintu, automobiliui uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Ieškovo ieškinio argumentai, kad jis gal būtų subjektyviai apsisprendęs nepirkti automobilio, žinodamas apie eismo įvykius, kurių metu buvo apgadintas kėbulas, yra deklaratyvūs ir hipotetiniai.

Su parduotu automobiliu susiję eismo įvykiai buvo žodžiu atskleisti ieÅ¡kovui, jie iÅ¡ esmės buvo susiję tik su automobilio kėbulo apgadinimais, apibraižymais, todėl nebuvo nurodyti sutartyje. Ankstesnėje iÅ¡nagrinėtoje byloje pats ieÅ¡kovas pripažino, jog kėbulo apibraižymus matė ir tai jo apsisprendimui pirkti automobilį įtakos neturėjo. Ypatingai daug sako aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ne iÅ¡ visų draudimo bendrovių gavo informacijÄ apie eismo įvykio pobÅ«dį (dėl bendrovių taikomos privačių duomenų apsaugos politikos), tačiau nei ankstesnėje byloje, nei Å¡ioje byloje tai akcentuodamas, taip ir nepaprašė teismo tuos įrodymus iÅ¡reikalauti (CPK 199 straipsnis), t. y. pats nusiÅ¡alino nuo įrodinėjimo pareigos vietoje to darydamas prielaidas.

Apibendrinus iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė tapatų jau teisme iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kinį (tiek forma, tiek faktiniu turiniu) tiesiog formaliai nurodęs kitÄ teisinį pagrindÄ , taip bandydamas nesÄ Å¾iningai pasibylinėti iÅ¡ naujo teismo jau iÅ¡nagrinėtame ginče. IeÅ¡kovas skunde nenurodė nei procesinės, nei materialinės teisės normų pažeidimų, tiesiog mano, jog teismas privalėjo iÅ¡spręsti bylÄ vertindamas aplinkybes ir įrodymus pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ .

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ioje byloje advokatas G. Ž. klientui kreipusis teisinės pagalbos, atliko ieÅ¡kinio teisinį įvertinimÄ , teikė konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų, parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o advokato padėjėjas M. U. atstovavo atsakovÄ tik teismo posėdžiuose. Atsakovas sumokėjo advokatui G. Ž. už suteiktas paslaugos 2 000 Eur per du kartus (2021 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. spalio 11 d.), kÄ patvirtina nustatytos formos kvitai, kuriuose yra nurodyta, už kokias paslaugas sumokėta (pabraukta).

IeÅ¡kovo argumentas, kad kvitus pateikė advokato padėjėjas M. U., o ne advokatas G. Ž., yra nesuprantamas, kadangi įstatymas nenustato, jog kvitus ar kitus dokumentus (įrodymus) privalo asmeniÅ¡kai pateikti tik juos surašęs asmuo. Minėti kvitai buvo pateikti lydraščiu iki teismo posėdžio per EPP, lygiai taip pat kaip ir ieÅ¡kovo iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. Å ios iÅ¡laidos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, netgi nustatytų vien už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Rekomendacijų 8.2 punktas).

Tuo tarpu advokato padėjėjas M. U. dalyvavo 2021 m. spalio 20 d. parengiamajame ir 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžiuose už savo paslaugas pateikė 150 Eur kvitÄ 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu (praÅ¡ymų papildymų stadija), kurį teismas priėmė: teisėja paklausė ieÅ¡kovo atstovo ar Å¡is neprieÅ¡tarauja įrodymo pridėjimui prie bylos, ar nori su pateiktu įrodymu susipažinti, tačiau ieÅ¡kovo atstovas nepageidavo susipažinti ir neprieÅ¡taravo priėmimui (posėdžio garso įraÅ¡as nuo 4 min.).

Tai užfiksuota ir posėdžio informacinėje pažymoje (2022 m. sausio 20 d. 10:37:39, 2022 m. sausio 20 d. 10:37:43), tačiau teismo sprendime apie Å¡ias (150 Eur) iÅ¡laidas kažkodėl nebuvo net užsiminta. Taigi ieÅ¡kovas, jo atstovas pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų turinio, Å¡ių įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, tačiau naujomis aplinkybėmis grindžia apeliacinį skundÄ , nors Å¡is negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, advokato padėjėjo perįgaliojimas teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 19 d. (EPP DOK-43127), dokumente yra pasiraÅ¡ytas praktikos vadovo advokato A. Ž. leidimas atstovauti atsakovÄ . Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo: 1) atmestas ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinys atsakovui D. R. dėl tarp Å¡alių 2019 m. liepos 18 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) kaip prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), restitucijos taikymo – transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valst. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), gražinimo atsakovui D. R., o ieškovui M. P. – 2 150 Eur bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) priteista iš ieškovo M. P. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. R. naudai.

25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendimas priimtas neiÅ¡analizavus visų su byla susijusių aplinkybių, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, sprendimas priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagristai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Faktinės bylos aplinkybės 26.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria M. P. už 2150 Eur iš D. R. įsigijo automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rida 286300 km, galiojo 2017 m. rugpjūčio 11 d. atlikta techninė apžiūra, automobilis 2003 metų gamybos, pirmos registracijos data - 2005 m. liepos 25 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir nurodytas vienas trūkumas – silpnai šaldantis kondicionierius.

27. Pateikta UAB „Solorina“ 2014 m. gruodžio 3 d. TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sÄ skaita – remontuoti parkavimo sistemos sensoriai, dekoratyvinė juostelė, dažymo darbai.

28. Pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. graudžio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai dėl automobilio, kur konstatuojama aplinkybės dėl automobilio stiklo, kad jis ne kartÄ remontuotas, kad pažeistas korozijos, ne kartÄ dažytas ir kt., pateiktos fotonuotraukos su kėbulo apibraižymu. 29. 2019 m. rugpjūčio 22 d. gauta informacija iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų apie automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminius įvykius (2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d., 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d.). 30. 2019 m. rugpjūčio 22 d. ieÅ¡kovas SMS žinute informavo atsakovÄ , kad automobilis turi daug gedimų bei trÅ«kumų, t. y. variklio gedimai, sankabos, važiuoklės gedimai ir t. t., kurie nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. IeÅ¡kovas informavo atsakovÄ , kad nori nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atgauti sumokėtus pinigus bei patirtas iÅ¡laidas.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-464-1067/2020 atmestas ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinys D. R., kuriuo buvo praÅ¡oma:

1) nutraukti tarp atsakovo D. R. ir ieÅ¡kovo M. P. 2019 m. liepos 18 d. sudarytÄ automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 150 Eur sumokėtÄ sumÄ už automobilį pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį;

3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1024,02 Eur žalos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

32. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ pakeistas ir jo rezoliucinė dalis iÅ¡dėstyta taip: „IeÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ atsakovo D. R. 860,42 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 860,42 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ atsakovo D. R. 865,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti atsakovui D. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P. 838,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“. Be to, priteista ieÅ¡kovui M. P. iÅ¡ atsakovo D. R. 609,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteista atsakovui D. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P. 1 093,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui M.

P. 150 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Dėl Å¡alių sutarties pripažinimo niekine 33. IeÅ¡kovas M. P. nesutinka su skundžiamu sprendimu nurodydamas, kad 2019 m. liepos 18 d. tarp Å¡alių sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinis sandoris pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovas sutartyje nenurodė keturių jam žinomų eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobilis. Be to, daro prielaidÄ , kad tokių autoįvykių galėjo bÅ«ti ir daugiau.

34. Å ios bylos įrodinėjimo dalykas yra susijęs su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020, kuriame tarp Å¡ios bylos Å¡alių yra pasisakyta dėl ieÅ¡kovo kaip transporto priemonės pirkėjo kito jo teisių gynimo bÅ«do, įskaitant ir Å¡alių sutarties nutraukimÄ .

35. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų pasirinkimas turi bÅ«ti proporcinga priemonė, kuri skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trÅ«kumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trÅ«kumų mastÄ . CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama bÅ«tent kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo bÅ«dų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

36. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 ieškinio dalis dėl sutarties nutraukimo buvo atmesta, o ieškinys dėl žalos atlygimo buvo patenkintas iš dalies, todėl šioje byloje neįrodyta, kad atsakovo nenurodymas sutartyje eismo įvykių, kuriuose dalyvavo ieškovui parduotas automobilis yra susijęs su tuo, kad ieškovui buvo parduota transporto priemonė, kuri negali būti naudojama pagal paskirtį.

37. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sutartis gali bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia, kai ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020,).Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas iÅ¡saugant sandorį.

CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su Å¡ių dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.

39. CK 6.4311 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

40. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. spalio 26 d. virÅ¡ininko įsakymu „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡as. Å iame sÄ raÅ¡e nurodyta, jog, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, turi bÅ«ti nurodomi Å¡ie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė, motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys), ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra, eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta (1.1.-1.6. p.).

Taip pat turi būti nurodyti šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (2.1.-2.6. p.).

41. Tačiau paminėtame teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.431-1 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo pardavimo sutartį daro niekine ir negaliojančia.

42. IÅ¡ Å¡alių 2019 m. liepos 18 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad joje nurodyti tokie duomenys – parduodamos motorinės transporto priemonės gamybinė markė/komercinis pavadinimas, motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris, nurodyta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra yra galiojanti, nurodytas trÅ«kumas – silpnai Å¡aldantis kondicionierius. IeÅ¡kovas prižįsta, kad žodžiu buvo informuotas tik apie smulkų kėbulo apibraižymÄ , apie tai, kad automobiliui pakeista sankaba, sumontuoti nauji stabdžių diskai bei kaladėlės, naujas radiatorius, pakeisti tepalai bei filtrai.

43. Byloje nustatyta, kad po sutarties sudarymo nuvažiavus apie 200 km iÅ¡ Klaipėdos į KaunÄ , automobilis sugedo, ieÅ¡kovas už 54,90 Eur nupirko ir įmontavo naujÄ akumuliatorių, tačiau tai nepadėjo, ieÅ¡kovas skambino atsakovui dėl informacijos apie gedimÄ , Å¡i aplinkybė buvo įvertinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 ir nenustatyta kaip paslėptas parduoto automobilio trÅ«kumas.

44. Atsakant į apeliacinio skundo motyvÄ , jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovui tik sužinojus apie eismo įvykius, ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡siuntė trumpÄ jÄ (sms) žinutę bei el. laiÅ¡kÄ atsakovui ant sutarties nurodytais kontaktais, ieÅ¡kovas atsakovo prašė per 7 dienas susisiekti su ieÅ¡kovu, tačiau atsakovas į žinutę bei el. laiÅ¡kÄ neatsakė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡i aplinkybė įrodo atsakovo vengimÄ bendradarbiauti CK 6.200 str. turinio prasme, bet neįrodo niekinio sandorio sudarymo.

45. Byloje įrodyta, jog atsakovas Sutartyje nebuvo nurodęs informacijos apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovui parduotas Automobilis. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktÄ pažymÄ , Automobilis iki 2019 m. liepos 18 d. buvo patekęs į keturis eismo įvykius: 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gegužės 23 d, 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Solorina“ 2014 m. gruodžio 3 d. remonto sÄ mata patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 27 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ir taisytas galinis Automobilio bamperis bei galiniai statymo sistemos sensoriai, atliktų darbų kaina – 985,13 Lt (285,31 Eur). Dėl kitų 3 autoįvykių aplinkybių įrodymų iÅ¡ draudimo kompanijų ieÅ¡kovui nepavyko gauti.

46. Byloje nustatyta, kad nei išnagrinėtoje byloje, nei šioje byloje ieškovas neprašė teismo išreikalauti iš draudimo bendrovių įrodymus apie autoįvykius, kuriuose dalyvavo parduotas automobilis. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu vertėsi automobilių pardavimo verslu, byloje neįrodyta, kad ieškovas sudarė sutartį su profesionaliu verslininku, todėl ieškovui šioje byloje netaikytinos vartotojų interesus ginančios teisės normos dėl teismo aktyvaus vaidmens renkant įrodymus.

47. Atsakovas savo paaiÅ¡kinimu nurodo, kad Å¡ie autoįvykiai buvo nereikÅ¡mingi, t. y. dėl jų nukentėjo tik automobilio iÅ¡orė: 2014 m. lapkričio 27 d. žiede kitas automobilis įvažiavo į galÄ , buvo padaryti tik bamperio apibraižymai, 2015 m. gegužės 23 d. atsakovas prie perėjos automobiliu atsitrenkė į prieÅ¡ais stovėjusios maÅ¡inos kablį, buvo įlenktas tik valstybinis numeris, 2017 m. vasario 28 d. stovėjimo aikÅ¡telėje atsakovas įsirėmė į priekyje stovintį automobilį, apgadinimų atsakovo automobiliui nebuvo, nes vėl atsiremta tik valstybiniu numeriu, 2018 m. lapkričio 30 d. kieme kaimynė, važiuodama atbuline eiga, užkliuvo už automobilio priekio, įskilo priekinis bamperis ir buvo įbrėžtas žibintas, draudiko lėšomis jie buvo pakeisti servise.

48. Šių atsakovo nurodomų aplinkybių ieškovas nepaneigė, neteikė rašytinių įrodymų dėl jo nurodomų autoįvykių kitokios apimties, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog tikėtina, kad automobilis nuo atsakovo įsigijimo momento, (t. y. per penkis metus nuo automobilio įsigijimo) galėjo turėti ir daugiau eismo įvykių, nes automobilio remonto metu, serviso darbuotoja pastebėjo, kad ginčo automobiliui buvo atlikti šie darbai: kapotas, priekiniai sparnai, remontuoti priekiniai žibintai (prilituoti žibintų laikikliai).

49. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

50. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

51. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020 konstatuota, kad pirkėjų apsauga nuo paslėptų transporto priemonės trÅ«kumų yra susijusi, tiesa, netiesiogiai, su vieÅ¡uoju interesu – užtikrinti eismo ir jo dalyvių saugumÄ . Tačiau toli gražu ne kiekvienas eismo įvykis, kuriame transporto priemonė apgadinama, gali sukelti tokius transporto priemonės trÅ«kumus, kurie kelia realų pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui.

Vadinasi, CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra ginti ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , be to, Å¡io reikalavimas nesilaikymas ne visada reiÅ¡kia ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , sudarantį pakankamÄ pagrindÄ sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine. Kad dėl minėtos normos pažeidimo pirkimo–pardavimo sutartis neprivalo bÅ«ti visais atvejais pripažįstama niekine, patvirtina ir kitų apygardos teismų praktika (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-544/2020).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose buvo apgadinta transporto priemonė, paskirtis yra apsaugoti transporto priemonių pirkėjus nuo paslėptų parduodamos transporto priemonės trūkumų, kurių gali atsirasti dėl jos dalyvavimo eismo įvykyje. Šioje byloje įrodyta, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuotas tik vienas parduotos transporto priemonės paslėptas trūkumas – kuro purkštukai, tačiau byloje neįrodyta su kokiu nenurodytu sutartyje autoįvykiu gali būti siejamas šis trūkumas, 53.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jog apie eismo įvykius ieškovas buvo informuotas prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje dėl jų mažareikšmiškumo, nes dėl jų nukentėjo tik automobilio išorė. Eismo įvykių nenurodymas būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškinys būtų grindžiamas automobilio paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėto eismo įvykio priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį).

IeÅ¡kovo teiginiai buvo paneigti jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, kad sekančiÄ dienÄ po pirkimo–pardavimo sudarymo ieÅ¡kovas atliko techninę automobilio apžiÅ«rÄ ir automobilį intensyviai eksploatavo – po sutarties sudarymo (nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.) nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniÅ¡kai po 73 km kasdien.

54. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 37 punkte konstatuota, kad Automobilio pardavimo metu atsakovas neįvykdė pareigos atskleisti Automobilio sunkaus užvedimo ilgiau pastovėjus ir variklio purtimosi trÅ«kumÄ , Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėjo tik po Sutarties sudarymo ir sukėlė akivaizdžių nepatogumų ieÅ¡kovui naudojantis Automobiliu, todėl teisėjų kolegija šį Automobilio trÅ«kumÄ laiko paslėptu. Pažymėtina, kad Å¡is paslėptas trÅ«kumas nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ nutraukti Sutartį, nes kuro purkÅ¡tukų trÅ«kumas ieÅ¡kovo buvo operatyviai ir veiksmingai paÅ¡alintas ir ieÅ¡kovas Automobiliu toliau naudojosi pagal jo paskirtį.

Vadinasi, Å¡io trÅ«kumo negalima laikyti esminiu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tačiau nustatytas kokybės trÅ«kumas sudaro pagrindÄ spręsti dėl ieÅ¡kovo reikalaujamų iÅ¡laidų, patirtų Å¡alinant Automobilio kuro purkÅ¡tukų problemÄ , atlyginimo (sutartinės civilinės atsakomybės), nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pardavė ieÅ¡kovui daiktÄ su paslėptais kokybės trÅ«kumais.

55. Byloje paminėta įsiteisėjusia nutartimi įrodyta, kad iš atsakovo ieškovui priteista tik dalis žalos atlyginimo, o ieškovo reikalavimas dėl sutarties nutraukimo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties 48, 51 punktuose konstatuota, kad teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovu, kad atsakovas jam pardavė Automobilį su netinkamai veikiančia sankaba ar Automobilio pardavimo skelbime klaidino dėl sankabos remonto, todėl ir šioje byloje neįrodyta, kad dėl nenurodytų eismo įvykių sutartyje ieškovui buvo parduotas automobilis su paslėptais trūkumais, kurie galėtų būti nutylėtų eismo įvykių priežastimi (pažeista kėbulo geometrija, pakabos defektai), be to, įrodžius, jog trūkumai yra esminiai (kai automobilio negalima naudoti pagal paskirtį).

56. Teisėjų kolegijos nuomone, logiÅ¡ka, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Pats prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultacijÄ pagal jam pateiktus duomenis. Taigi, ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotÄ 16 metų senumo automobilį, kad ilgÄ laikÄ eksploatuotas automobilis, jo mazgai, detalės yra nusidėvėję, gali bÅ«ti remontuoti arba remontuotini ir turi bÅ«ti atidesnis ir rÅ«pestingesnis bei imtis priemonių, kad įsitikintų automobilio technine bÅ«kle.

Darytina iÅ¡vada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«kle ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ , kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trÅ«kumų. Manytina, jog atidus ir rÅ«pestingas pirkėjas analogiÅ¡koje kaip Å¡i situacijoje bÅ«tų kreipęsis į specialistus dėl automobilio bÅ«klės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik iÅ¡orine vizualia automobilio apžiÅ«ra. Todėl Å¡ios bylos kontekste susieti ieÅ¡kovo nurodytus nupirkto automobilio trÅ«kumus su atsakovo nenurodytais ginčo sutartyje autoįvykiais nėra teisinio pagrindo.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 13 d. priimtoje nutartyje (civilinė byloje Nr. 3K-3-345-248/2017) yra pažymėjusi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų, savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas. Taigi, Å¡iuo atveju ir parduodamas nenaujas automobilis turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai nevirÅ¡yti įprastinių automobilio eksploatavimo sÄ naudų ir ženkliai nepabloginti jo eksploatacinių savybių.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas ketindamas parduoti ginčo automobilį negalės gintis prieÅ¡ potencialų pirkėjÄ nurodydamas pirmosios instancijos skundžiamÄ sprendimÄ , nes Å¡ioje byloje nėra konstatuota, kad automobilio pardavėjas neturi pareigos vykdyti CK 6.4311 straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti visus įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis. Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra ar tokios informacijos nepateikimas daro sandorį niekiniu kai iÅ¡nagrinėtas Å¡alių ginčas dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

59. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog automobilio trÅ«kumai yra esminiai, trukdantys naudoti daiktÄ pagal jo tikslinę paskirtį, neįrodė, kad nustatyti 16 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo bÅ«sena, kad su tokiais trÅ«kumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir ieÅ¡kovo nurodyti trÅ«kumai yra susiję su atsakovo nenurodytais sutartyje autoįvykiais. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o tai, kad padarė kitokias iÅ¡vadas nei norėtų apeliantas, nelemia sprendimo neteisėtumo.

60. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1371-794/2018, tačiau jo nurodomoje byloje buvo nustatyta tokia faktinė aplinkybė, kad dėl nenurodyto sutartyje autoįvykio įsigytam automobiliui buvo sustabdytas leidimas dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, nes VÄ® „Regitra“ buvo pateikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenys apie tai, kad 2016 m. gegužės 25 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu sugadintÄ automobilį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. Å ioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl nenurodytų sutartyje autoįvykių ieÅ¡kovo įsigytas automobilis neatitiko automobiliui keliamų techninių reikalavimų.

61. Paminėtoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nutarties 47 punkte buvo konstatuota, kad kitÄ dienÄ po Automobilio pirkimo–pardavimo Sutarties sudarymo ieÅ¡kovo iniciatyva buvo atlikta Automobilio techninė apžiÅ«ra kurios metu jokių sankabos defektų nebuvo nustatyta . Todėl byloje įrodyta, kad nepaisant pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojančios techninės apžiÅ«ros, ieÅ¡kovas kitÄ dienÄ po pirkimo–pardavimo sudarymo savarankiÅ¡kai atliko techninę automobilio apžiÅ«rÄ , kurios transporto priemonės techninės apžiÅ«ros rezultatų ataskaita patvirtina, jog transporto priemonė atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus.

62. Ä®vertinusi byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apelianto praÅ¡omas taikyti jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo bÅ«das – grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, yra aiÅ¡kiai neproporcinga priemonė nurodomiems automobilio trÅ«kumams, atsiradusiems dėl 2019 m. liepos 18 d. parduoto ieÅ¡kovui automobilio, kuris  nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nuvažiavo 5 136 km, t. y. vidutiniÅ¡kai po 73 km kasdien.

63. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 7-687/2017).

65. Å ioje byloje iÅ¡ kvitų turinio nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 28 ir 2022 m. sausio 11 d. atsiskaitė su advokatų kontora, kurios advokato padėjėjas atstovavo atsakovui pagal į Å¡iÄ bylÄ pateiktÄ 2021 m. rugsėjo 19 d sudarytÄ atstovavimo sutartį su advokato padėjėju byloje, kuri iÅ¡kelta 2021 m. birželio 18d.. Atstovavimo sutartyje pažymėta, kad atsakovui taip pat atstovauja ir advokatas G. Ž. pagal 2019 m. spalio 14 d. sutartį. Sprendžiant dėl iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kada Å¡alis, praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovas atsiskaitė su advokatų kontora po Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo, apeliantas nenurodo, jog Å¡alys yra užvedusios dar kitÄ bylÄ , todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ar visos Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos Å¡ioje byloje.

66. Atsakant į apeliacinio skundo motyvus dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas teismui pateikė tinkamus įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 2000 Eur, t.y. 2021 m. gruodžio mėn. išrašytus pinigų priėmimo kvitus serija LAT Nr.1123852 ir Nr. 1123854 ir ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovo, nes nenustatyta, kad jos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos). Å iuose kvituose buvo pabraukta atlikta advokato paslauga atsakovui ir tokia praktika yra tinkama teismų praktikoje pateikiant kvitÄ . Byloje nustatyta, kad advokatas teikė atsakovui atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymo paslaugÄ , todėl pagal Rekomendacijų 8.2 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje , o bÅ«tent už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ atsakovas pagal Rekomendacijas galėjo sumokėti 3915 Eur (2021 m.

II ketvirtis – bruto 1566,4 Eur padauginti iš koeficiento 2,5 ).

67. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodo, kad Å¡ioje byloje advokatas G. Ž. klientui kreipusis teisinės pagalbos, atliko ieÅ¡kinio teisinį įvertinimÄ , teikė konsultacijas dėl bylinėjimosi perspektyvų, parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o advokato padėjėjas M. U. atstovavo atsakovÄ tik teismo posėdžiuose, todėl teisėjų kolegija nenustatė, kad nurodytas atstovavimas atsakovui pažeidė teisės normas. Byloje pateiktas 2022 m. sausio 19 d. yra pasiraÅ¡ytas praktikos vadovo advokato A. Ž. leidimas advokato padėjėjui atstovauti atsakovÄ .

68. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad bÅ«tų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, be kita ko, iÅ¡laidų advokato pagalbai, atlyginimÄ . PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 70. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ priteistinos atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo kvitÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija paminėtų Rekomendacijų 8.11. p., tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į tai, kad advokatai jau ruošėsi kitoje byloje ir laiko sÄ naudos Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti mažesnės, atsakovui priteistini 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

72. Spręsdamas dėl patirtų iÅ¡laidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į:

1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti.D. R. iÅ¡ M. P. 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis