Legislator Case Law & Legislation
90485ccf-67a4-440f-aa2d-dac1b9e2b2a7 AI generated

90485ccf-67a4-440f-aa2d-dac1b9e2b2a7 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 90485ccf-67a4-440f-aa2d-dac1b9e2b2a7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla 1A-94-491/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27174-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant:prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam G. K.,asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta - S. S., jo gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R.

Legislator headnote

AI generated

90485ccf-67a4-440f-aa2d-dac1b9e2b2a7 · Panevėžio apygardos teismas: ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau ir nuo S. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų dėl G. K. smÅ«gių sudavimo S. S. prieÅ¡ spyrį aplinkybių. Be to, Ž. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai dalinai prieÅ¡tarauja ir jos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2015-03-09 duotiems parodymams. Prokurorė mano, kad iÅ¡ Z. K. visų byloje esamų parodymų analizės akivaizdžiai matyti, kad nuo įvykio pradžios Ž. K. pozicija buvo orientuota į S. S. smurtinių veiksmų G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla 1A-94-491/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27174-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant:prokurorei Ievai Rondomanskaitei, nukentėjusiajam G. K.,asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta - S. S., jo gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R.

GruÅ¡ienės apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. sausio 11 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria S. S., kaltintam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 28 str. 2 d.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasNUSTATĖ:S. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 2100 vai., (duomenys neskelbtini), G. K. gyvenamojo namo koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia du kartus spyrė savo sugyventinės Z.

K. broliui G. K. į veidÄ bei ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jam smÅ«gius ranka į krÅ«tinę ir rankÄ , taip nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairėje pusėje, deÅ¡iniajame žaste, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, nosies sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva ir nosikaulio lūžiu.Apeliaciniu skundu vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. GruÅ¡ienė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir priimti nuosprendį:

S. S. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. Å¡iÄ bausmę subendrinti su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti jam galutinę subendrintÄ 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. neįvertinus visų teisiamųjų posėdžių metu iÅ¡tirtų įrodymų, taip pat netinkamai įvertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, o teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Prokurorė mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ - BK 28 str., todėl Å¡i byla buvo nutraukta nepagrįstai. Ji nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo G. K. agresyvÅ«s puolamojo pobÅ«džio veiksmai laikytini pavojingu kėsinimusi, kuriam nepasibaigus G. K. po smurto prieÅ¡ savo seserį Ž. K. ir jos sugyventinį S. S. pavartojimo gavo pelnytÄ atkirtį. Prokurorė skunde pateikia savo įvykio aplinkybių versijÄ ir nurodo, kad kaip objektyvÅ«s ir teisingi turi bÅ«ti vertinami ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje baudžiamojoje byloje duoti nukentėjusiojo G.

K. ir S. S. parodymai, taip pat S. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad jis pripažįsta kaltinime nurodytus jo spyrius G. K..Apeliaciniu skundu kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai S. S., liudytojų Z. K., G. K. parodymus vertino kaip nuoseklius ir teisingus. Teigia, kad S. S. parodymai yra prieštaringi, nesutampantys su nuoseklia G. K. pozicija, išskyrus teisiamojo posėdžio metu duotus jo parodymus, todėl jais nebuvo galima remtis kaip objektyviais.

Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai įvertino nukentėjusiojo G. K. parodymus kaip nenuoseklius ir neteisingai, rėmėsi kaip teisingais tik jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Taip pat skunde tvirtinama, jog teismas visiškai nevertino teisiamųjų posėdžių metu ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų S. S. ir G. K. parodymų, kur abu vieningai teigė, kad stumdymasis ir smūgių vienas kitam sudavimas, t. y. tarpusavio grumtynės, vyko po S. S. spyrių G. K.. Nei vienas nenurodė, kad S. S. spyrė matydamas kaip G.

K. suduoda smÅ«gius savo seseriai. Apeliaciniame skunde pažymima apie S. S. parodymų pakeitimÄ ir jų kaitÄ teisiamojo posėdžio metu, kas, prokurorės vertinimu, rodo jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė teigia, kad negalėdamas paaiÅ¡kinti parodymų pasikeitimo priežasčių, S. S. prisipažino spyrių G. K. aplinkybes, nurodytas kaltinime. Si jo parodymų dalis sietina su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais ir tyrimo metu duotais G. K. parodymais ir turėjo bÅ«ti vertinama kaip objektyvÅ«s, tarpusavyje sutampantys įrodymai.

Skunde taipogi teigiama, kad S. S. nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duoti parodymai turi būti vertintini kaip neobjektyvūs, nes prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje duotiems jo parodymams, sutapusiems su G. K. parodymais, be to, teisiamojo posėdžio metu duotiems jo parodymams.Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvertino kaip nenuoseklius, nes jo pozicija dėl konflikto pradžios, smūgių sudavimo eigos ir vietos buvo nuosekli, objektyvi, išskyrus jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurie vertintini kaip neobjektyvūs ir kaip siekis S. S. padėti išvengti griežtos bausmės. Teigia, kad G.

K. pozicija dėl spyrių jam atsispindi protokole -pareiÅ¡kime, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, suraÅ¡ytoje po kelių dienų po įvykio, apklausų protokoluose. Nurodo, kad ji visiÅ¡kai sutampa su S. S. Å¡ios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jo parodymais teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino spyręs G. K., ir atskleidė tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Nors G. K. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklaustas 2015-03-09 parodė, kad po S. S. smurtinių veiksmų jie abu nuo laiptų griuvo, Å¡i jo parodymų dalis prieÅ¡tarauja to paties tyrimo metu 2015-03-09 duotiems S. S. parodymams.

Teigia, kad G. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nevertintini kaip objektyvÅ«s, kadangi prieÅ¡tarauja nuosekliems ir sutampantiems jo ir S. S. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, be to, jie skiriasi nuo S. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu. Prokurorė pažymi, jog G. K. nesugebėjo paaiÅ¡kinti savo parodymų pasikeitimo priežasčių. Mano, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. K. duoti minėtiems objektyviems įrodymams prieÅ¡taringi parodymai - tai nukentėjusiojo pastangos S. S. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir griežtos bausmės, gresiančios, atsižvelgiant į jo teistumÄ , kadangi G.

K. teisiamojo posėdžio metu ne kartÄ pabrėžė, kad susitaikė su S. S..Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų Ž. K. ir G. K. parodymais kaip teisingais ir objektyviais, neatskleidė juose viso jų turinio kaitos, nepalygino jų su kitais įrodymais. Teigia, kad Ž. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu nėra objektyvÅ«s, nes ji siekia sugyventiniui S. S. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Jos parodymai skiriasi ne tik nuo objektyvių S. S. ir G.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau ir nuo S. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų dėl G. K. smūgių sudavimo S. S. prieš spyrį aplinkybių. Be to, Ž. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai dalinai prieštarauja ir jos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2015-03-09 duotiems parodymams. Prokurorė mano, kad iš Z. K. visų byloje esamų parodymų analizės akivaizdžiai matyti, kad nuo įvykio pradžios Ž. K. pozicija buvo orientuota į S. S. smurtinių veiksmų G.

K. atžvilgiu nuslėpimÄ , G. K. kaip vienintelio Å¡ioje situacijoje agresyvaus smurto naudotojo parodymÄ .Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grįsdamas mažametės G. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nenurodė viso jų turinio, kuris reikÅ¡mingas objektyviam, visapusiÅ¡kam įrodymų susiejimui ir iÅ¡tyrimui. Mažametės liudytojos parodymai, jos manymu, vertintini kaip neobjektyvÅ«s, kadangi iÅ¡ jų eigos, pateikimo, matyti, jog juose atsispindi kitų asmenų jai papasakotos aplinkybės. Vertinant Å¡ios liudytojos parodymų patikimumÄ , atkreipia dėmesį, kad liudytoja gyvena kartu su S. S. ir savo mama Ž.

K.. JÄ Ä¯ apklausÄ atvežė S. S. ir liudytoja Z. K.. Prokurorė teigia, kad mažametės G. K. parodymai apie tai, kad S. S. G. K. spyrė į krÅ«tinę paneigti S. S. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, S. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jis pripažino kaltinime nurodytų spyrių aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip teisingais rėmėsi G. K. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotais parodymais apie tai, kad po įvykio ji per langÄ matė, kaip dėdė G. tyčia trenkė savo galvÄ veidu į sienÄ .

Nurodo, kad Å¡ie mažametės liudytojos parodymai paneigti G. K. bei liudytojos S. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jų negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti ji pati apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo.Cituodama teismų praktikÄ (b/byla Nr. 2K-7-62-489/2015) prokurorė nurodo mananti, kad Å¡iuo atveju S. S. iÅ¡girdus triukÅ¡mÄ bei sugyventinės šūksnius ir atbėgus į įvykio vietÄ pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs. Po apsižodžiavimo S. S. spyrė du kartus nukentėjusiajam G.

K. į nosį. Tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai, t. y. nevienkartinis spyris į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį (galvÄ ) rodo ne S. S. siekį kažkÄ ar save apginti, o tyčia sužaloti, t. y. jo veiksmai vertintini kaip puolamieji, tyčiniai. Teigia, kad bÅ«tent S. S., nepasirinkdamas jokių kitų priemonių ginčui su G. K. iÅ¡spręsti, veikė tiesiogine tyčia ir realizavo visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Vėliau vykstant grumtynėms tarp S. S. ir G.

K., kaip nurodė pats S. S. „smÅ«gis į smÅ«gį", nei vienam iÅ¡ jų neketinant muÅ¡tynes nutraukti, abiejų veiksmai vertintini kaip puolamieji. O kuomet asmenys tarpusavio muÅ¡tynių metu vienas kitÄ sužaloja, abu muÅ¡tynių kaltininkai laikytini nukentėjusiais dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai. Prokurorė mano, kad S. S. už šį tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ S. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Cituodamas skundžiamÄ nutartį, remdamasis teismų praktika bÅ«tinosios ginties klausimu, nurodo manantis, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir įvertino ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos Z. K., nepilnametės liudytojos G. K., jo paties parodymus. Mano, kad įvertinęs visumÄ byloje esančių įrodymų, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu teismas objektyviai įvertino, jog prieÅ¡ jį buvo nukreiptas pavojingas kėsinimasis, kuris jo buvo suprastas ir įvertintas kaip akivaizdus, dėl ko jis atliko gynybos nuo Å¡io pavojingo kėsinimosi veiksmus.

G. K. kėsinimasis į jį buvo intensyvus, suduodant smÅ«gius į krÅ«tinę, veidÄ , dėl ko jis panaudojo adekvatų atkirtį kėsinimuisi užkirsti ir ginti Ž. K., G. K. bei savo sveikatÄ ir gyvybę.S. S. nesutinka su skunde iÅ¡dėstyta prokurorės pozicija dėl galimos įvykio eigos, nurodo įvykio aplinkybes ir pažymi, jog jis G. K. spyrė tik po to, kai vengdamas konflikto pasitraukė laiptais į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , ruošėsi skambinti policijai, o tuo tarpu G. K., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, vijosi jį į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Antro aukÅ¡to laiptinėje G. K. nepilnametės G. K. akivaizdoje sudavė jam smÅ«gius, pačiupęs už drabužių tempė jį laiptais žemyn. Jis į G. K. smurtÄ pradžioje nereagavo, jokių atsakomųjų veiksmų nenaudojo iki to momento, kol G. K. kėsinimasis tapo pavojingas ir realus, kai kilo bÅ«tinybė ginti jo bei gyvenamajame name buvusių sugyventinės bei nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, sveikatÄ , gyvybę. Pažymi, kad jei ne jo gynybos veiksmai ir atkirtis G. K. kėsinimuisi, konflikto padariniai galėjo bÅ«ti ženkliai sunkesni.Teigia, jog nėra pagrindo abejoti liudytojos Z.

K. parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s abiejų atliktų ikiteisminių tyrimų metu bei teisme. Jos parodymai patvirtina, jog kėsinimas prieÅ¡ jį buvo pavojingas ir realus, jį jis suvokė kaip neiÅ¡vengiamÄ ir akivaizdų, dėl ko gynėsi. Pažymi, kad liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai yra analogiÅ¡ki ikiteisminio tyrimo metu medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) duotiems parodymams. Pažymi, kad G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojų Ž. K., G. K. bei jo nurodytas aplinkybes.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjas ir nukentėjusysis prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad S. S. veiksmai nesunkiai sutrikdant G. K. sveikatÄ buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai (BK 28 str. 2 d.), baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukė.Nesutikdama su tokiu sprendimu prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas S. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 28 str. 2 d. pagrindu (dėl bÅ«tinosios ginties) nutraukė neteisingai, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ S. S. veikus bÅ«tinosios ginties situacijoje ir jos rėmuose padarė paėmęs už pagrindÄ tik S. S., G. K., Z. K. bei iÅ¡ dalies - ir G. K. parodymus (buvo perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui), duotus bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Tai, apeliantės manymu, yra neteisinga, nes G. K. bei Z. K. savo parodymus teisme pakeitė S. S. naudai, paties S. S. parodymai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti laikomi objektyviais, todėl juos teismas turėjo atmesti.

Taipogi, prokurorės manymu, teismas visiÅ¡kai nevertino S. S. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje byloje duotų parodymų, kurie kartu su S. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, pripažįstant kaltinime nurodytus spyrius G. K., turi bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir teisingi.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir pati įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atlikęs pakankamai pavirÅ¡utinę byloje surinktų įrodymų analizę ir juose esančių neatitikimų vertinimÄ , esminę iÅ¡vadÄ padarė teisingÄ - pagrįstai ir teisėtai S. S. Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė BK 28 str. pagrindu.Kalbant apie bylos įrodymų vertinimÄ bendrai pažymėtina, kad pagal BPK 20 str.

įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais \ adovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir tik po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (kasacinio teismo nutartys b/bylose Nr. 2K-424/2009, Nr. 2K-91/2010, 2K-307/2010, 2K-556/2010 ir kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendra tvarka.

Jeigu yra prieštaravimų tarp įrodymų (parodymų), teismas turi išanalizuoti visus įrodymus atskirai, juos palyginti tarpusavyje ir tuo atveju, jeigu esančių prieštaravimų nepavyksta pašalinti, teismas turi nurodyti motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi ir atmeta kitus. Nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis (nutartis b/byloje Nr. 2K-220/2009).Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. S., Ž.

K. bei G. K. parodymus laikė nuosekliais (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) ir jais vadovaudamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad konfliktas tarp S. S. ir G. K. kilo po to, kai G. K. bendro naudojimosi virtuvėje namo pirmame aukÅ¡te, spyrė koja savo seseriai - S. S. sugyventinei Z. K., dėl virtuvėje pasklidusių dÅ«mų užkÅ«rus krosnį. Pradėjus Ž. K. Å¡aukti, S. S., buvęs antrame aukÅ¡te, nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , bandė užstoti brolio puolamÄ savo sugyventinę, tačiau paties G.

K. buvo pradėtas muÅ¡ti. S. S. iÅ¡ pradžių nesiprieÅ¡ino, o vėliau neiÅ¡tvėręs, stovėdamas ant laiptų, spyrė G. K.. Teismas nutartyje nurodė, kad S. S. G. K. negrasino, spyrė jam tik po to, kai vengdamas konflikto traukėsi laiptais į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , ketino skambinti į policijÄ , o G. K., tęsdamas savo smurtinius veiksmus prieÅ¡ S. S., vijosi jį į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , antro aukÅ¡to laiptinėje nepilnametės G. K. akivaizdoje toliau mušė S. S., pačiupęs už drabužių tempė jį laiptais žemyn.

Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino liudytojų Z. K., G. K. bei S. S. nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pripažino, jog nukentėjusysis G. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios keitė savo parodymus ir vadovavosi jo parodymais teisme, kadangi, teismo vertinimu, būtent jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo S. S. duotus parodymus tiek ikiteisminiuose tyrimuose, tiek teisiamajame posėdyje.

Taigi, visų pirma, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nutartyje nurodė įrodymus, kuriais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , jog S. S. veikė esant bÅ«tinajai ginčiai, ir labai lakoniÅ¡kai, bet įvertino konflikto dalyvių esminius parodymus, lygindamas juos su Å¡iais įrodymais nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis - specialistų iÅ¡vadomis apie S. S., Z. K. ir G. K. padarytus sužalojimus, kurie byloje nėra ginčijami.IÅ¡ bylos matyti, kad 2015-03-08 vakare G.

K. name įvyko konfliktas, kuriame dalyvavo trys asmenys: pats G. K. (šioje byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju), Ž. K. (G. K. sesuo) ir S. S. (Z. K. sugyventinis). Konflikto epizodus tik girdėjo antrame namo aukšte buvusi mažametė liudytoja G. K.. Dėl šio įvykio buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai ir yra dvi baudžiamosios bylos, pasibaigusios skirtingai: vienoje (šioje baudžiamojoje byloje) buvo priimta skundžiama nutartis ir byla S. S. dėl nesunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.) nutraukta vadovaujantis BK 28 str. 2 d.; kitas ikiteisminis tyrimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - tyrimas), kuris buvo atliekamas dėl G.

K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (dėl to paties įvykio metu Z. K. ir S. S. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo), 2015-06-15 prokurorės nutarimu buvo nutrauktas pagal BK 38 str. kaltininkui (G. K.) susitaikius su nukentėjusiaisiais (Z. K. ir S. S.). Tyrimo dokumentus 2015-10-15 posėdyje teismas nutarė išsireikalauti, 2015-10-22 jie buvo gauti teisme, ir kaip galima suprasti iš 2015-11-02 teisiamojo posėdžio protokolo, jie buvo prijungti prie pagrindinės baudžiamosios bylos apžiūrai, o 2015-12-16 teisiamojo posėdžio metu esminiai tyrimo dokumentai paskelbti proceso dalyviams.Teismo turima bylos medžiaga patvirtina, kad dėl 2015-03-08 vakare G.

K. name įvykusio konflikto jame dalyvavusieji G. K., Ž. K., S. S. pirmÄ kartÄ buvo apklausti ir parodymus davė bÅ«tent ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu kitÄ dienÄ po įvykio. Ž. K. Å¡ios apklausos metu parodė, kad G. K. apÅ¡aukęs jÄ dėl virtuvėje pasklidusių dÅ«mų užkÅ«rus krosnį, tyčia spyrė jai į krÅ«tinę, po ko iÅ¡kart atėjus jos sugyventiniui S. S., Å¡iam bandant jÄ užstoti, G. K. ėmė jį žodžiu įžeidinėti ir netrukus puolė daužyti rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sudavė nuo 5 iki 10 smÅ«gių, po jų S. S. bėgdamas nuo G.

K. lipo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Nors kiti teismo turimi duomenys (nei Å¡ios bylos, nei tyrimo) nepatvirtina G. K. smÅ«giavus S. S. koja, vien Å¡i aplinkybė, jÄ vertinant kitų duomenų kontekste nesudaro pagrindo abejoti Z. K. parodymais. Be to, kaip matyti iÅ¡ tyrimo medžiagos (specialistui jos nurodytų įvykio aplinkybių), taip pat Å¡ioje nagrinėjamoje byloje duotų Ž. K. parodymų, ji patikslino, jog G. K. S. S. mušė tik rankomis.S. S. pirmosios apklausos metu nurodė esminėse detalėse su Z.

K. nurodytomis aplinkybėmis sutampančius parodymus, pagal kuriuos, iÅ¡girdęs G. K. Å¡aukimÄ ant Ž. K., jis atėjo į virtuvę, kur Ž. K. pasakė jam apie G. K. spyrį jai, po ko tarp jo ir G. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu pastarasis puolė jį muÅ¡ti rankomis į veido, galvos sritį, sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių, po kurių jis užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir paskambino policijai. Po to, atbėgusiam G. K. tempiant jį už marÅ¡kinėlių, jis - S. S., vienÄ kartÄ spyrė Å¡iam, tada jie abu laiptais nusileido žemyn, kur G.

K. sudavus jam ne mažiau 3 smÅ«gių į pakaušį, jie pradėjo stumdytis, grumtis. 2015-06-09 apklausos to paties tyrimo metu S. S. laikėsi tokių pat parodymų, jų nepaneigė ir akistatos su G. K. metu.Pats G. K. apklausiamas kitÄ dienÄ po įvykio neigė smurtavęs prieÅ¡ Ž. K., užsipuolęs ir pirmas pradėjęs smurtauti prieÅ¡ S. S., pripažino buvus tik žodinį konfliktÄ su seserimi ir teigė apie S. S. spyrį jam bei iÅ¡ to kilusias muÅ¡tynes tarp jų. Tačiau jo tokie parodymai buvo paneigti tyrimo metu surinktais įrodymais, ir V.

K. vėliau Z. K. ir S. S. nurodytas aplinkybes dėl smurto prieÅ¡ juos pavartojimÄ pripažino papildomos apklausos metu. Å ių bei kitų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinktų duomenų pagrindu galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu - prokuroro priimtu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu 2015-06-15 nutarimu minėtame tyrime, konstatuoti tokie G. K. veiksmai 2015-03-08 vakare įvykusio konflikto metu : G. K. tyčia vienÄ kartÄ spyrė deÅ¡ine koja kartu gyvenančiai sesei Ž. K. į krÅ«tinę, jÄ koridoriuje tyčia pastÅ«mė, o Z.

K. bandžiusiam užstoti jos sugyventiniui S. S. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ ir padarė abiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Pastarosios nustatytos faktinės bylos aplinkybės be kita ko atskleidžia Å¡iai nagrinėjamai bylai svarbiÄ detalę - kad S. S. fizinį smurtÄ patyrė bandydamas užstoti savo sugyventinę Z. K..Nepaisant tyrimu konstatuotų faktinių aplinkybių, Å¡ioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, fizinį smurtÄ patyrė ir G.

K., kuriam specialisto iÅ¡vada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti, G. K. 2015-05-13 pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ nurodydamas, kad minėto konflikto metu dėl S. S. atliktų dviejų spyrių į nosį jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apklausiamas nukentėjusiuoju G. K. 2015-05-13 apklausos metu teigė, kad jo ir sesers Ž. K. žodinio konflikto metu atėjo pastarosios sugyventinis S. S., su kuriuo jie abu apsižodžiavo ir Å¡is jam spyrė į nosį. Tada jis - G. K. puolė link S. S., griebė Å¡iam už kojos, kuri iÅ¡slydo ir jis pajuto antrÄ smÅ«gį koja taip smakro ir nosies.

Po to jie abu susikibo rankomis, paskui S. S. užbėgo į antrÄ namo aukÅ¡tÄ ir greit vėl nusileido atgal į koridorių, pastumdamas jį nubėgo į virtuvę, o G. K. nusekęs iÅ¡ paskos pamatė, kad Å¡is pasiėmė peilį ir ėmė eiti link jo, todėl jis iÅ¡bėgo į kiemÄ . Kaip matyti, pastaruosiuose Å¡ioje byloje duotuose parodymuose G. K. nutylėjo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatytas 2015-03-08 vakare įvykusio konflikto aplinkybes -pradžiÄ , jo paties pradinius neteisėtus smurtinius veiksmus prieÅ¡ seserį Ž.

K. ir jais sukeltus vėlesnius įvykius. Kolegija pastebi, kad tokios G. K. 2015-05-13 apklausos metu nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto vartojimo tarpusavyje su S. S. kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl G. K. parodymų neatitikimo kitiems duomenims, bet ir dėl logikos nebuvimo juose. Visų pirma, nelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kad S. S., pats pirmas pradėjęs puolimÄ prieÅ¡ G. K., skubėtų pasiÅ¡alinti nuo pastarojo ir kviesti pagalbai policijÄ . Antra, G. K. buvus užpultam S. S., logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas bÅ«tų G.

K. elgesys laukiant sugrįžtant jį užpuolusio smurtautojo ir sekant jį iÅ¡ paskos pastarajam einant į virtuvę. Å ios aplinkybės, jas vertinant visos bylos apimtyje, kelia pagrįstų abejonių G. K. nurodytų parodymų patikimumu, jų teisingumu.Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pagal G. K. pareiÅ¡kimÄ metu, prisipažino konflikto metu smurtavęs prieÅ¡ G. K.. S. S. parodė, kad iÅ¡girdęs G. K. ir Ž. K. žodinį konfliktÄ , atėjo pasižiÅ«rėti ir po G.

K. įvairių žodžių jo atžvilgiu iÅ¡ pykčio spyrė Å¡iam į veidÄ , po to spyrė dar vienÄ kartÄ , tik nežino kur pataikė, po to abu susigrÅ«mė, rankomis sudavė vienas kitam smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡ie S. S. parodymai, kurie beje duoti praėjus jau nemažam laiko tarpui po įvykio, iÅ¡ esmės sutinka su jo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu duotų parodymų dalimi, kuriuose jis nurodė apie spyrį G. K. ir po to sekusius veiksmus, tačiau Å¡iuose parodymuose neužfiksuotos ir neatsispindi iki S. S. spyrio G.

K. buvusios aplinkybės, sÄ lygojusios tokį jo elgesį. Tuo tarpu pastarÄ sias aplinkybes atskleidžia bÅ«tent minėto tyrimo metu surinkti duomenys, kurie esminėse detalėse sutampa ir su S. S. Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.Nesigindamas Å¡ioje byloje ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų dėl fizinio smurto prieÅ¡ G. K., S. S. pirmosios instancijos teisme tik pabrėžė, kad muÅ¡tynes pirmas pradėjo G. K., nuo kurio smurtinių veiksmų gindamasis jis Å¡iam ir spyrė.

Kad pirmas puolė muÅ¡ti S. S., apylinkės teisme teigė ir G. K. parodęs, kad pats užsipuolė S. S., vijosi šį bėgantį laiptais aukÅ¡tyn, kuomet ir gavo spyrį į nosį. Pirmosios instancijos teisme apklausiama Ž. K. taip pat davė parodymus, pagal kuriuos fizinį smurtÄ vartoti pradėjo G. K., o S. S. tik vėliau, G. K. nesiliaujant smurtauti prieÅ¡ jį, gindamasis spyrė G. K.. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokie teisme duoti Z. K., S. S., G. K. parodymai, prieÅ¡ingai prokurorės subjektyviam manymui, neprieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, taip pat pastarojo tyrimo metu duotiems Z.

K., S. S. parodymams.G. K. veiksmų puolamÄ jį pobÅ«dį iÅ¡ dalies patvirtina ir nepilnametės liudytojos G. K. parodymai. Nors prokurorė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmimėsi Å¡ios liudytojos parodymais ir netinkamai juos įvertino, su tuo negalima sutikti. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu liudytoja G. K. parodė nagrinėjamo konflikto metu buvusi namuose, antrame aukÅ¡te, girdėjusi G. K. Å¡aukiant pirmame aukÅ¡te, kur tuo metu buvusi jos mama Z. K.. S. S. nulipus į pirmÄ aukÅ¡tÄ pažiÅ«rėti dėl triukÅ¡mo, jis po kelių minučių atbėgo sakydamas apie ketinimÄ skambinti policijai, netrukus iÅ¡ paskos atbėgo G.

K., kuris sudavė smÅ«gį S. S. į veidÄ , nuplėšė jo marÅ¡kinėlius ir jie abu nusileido laiptais žemyn. Å iuos liudytojos parodymus laikyti nepatikimais nėra pagrindo, nes jie iÅ¡ dalies atitinka kitus bylos duomenis - Z. K., S. S. parodymus. PrieÅ¡ingai prokurorės teiginiams, G. K. parodymai nėra ir nenuoseklÅ«s. Å ioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta liudytoja G. K. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes bei papildomai dar įvairių aplinkybių dėl muÅ¡tynių tarp G. K. ir S. S. pradžios, kurių, kaip parodė, pati nematė ir tik vėliau sužinojo iÅ¡ pasakojimo.

Tai, kad Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu be kita ko nurodė kitais bylos duomenimis nepatvirtintÄ aplinkybę, kad ji matė po S. S. ir G. K. muÅ¡tynių į kiemÄ iÅ¡bėgusį G. K. trankant galvÄ Ä¯ sienÄ , o Å¡ioje byloje apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir teigė apie galimÄ G. K. paslydimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo laikyti jos parodymus visoje apimtyje nepatikimais, ypač kai dalis parodymų yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitus bylos duomenis.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme G.

K., S. S., Ž. K. patvirtino pirmosios instancijos teisme jų pripažintas aplinkybes, taip paÅ¡alindami galimybę jų parodymus interpretuoti skirtingai. S. S. patvirtino savo parodymus, kad fizinį smurtÄ vartoti pradėjo G. K., nuo kurio gindamasis jis taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų ­pastarajam spyrė, paskui stumdėsi, grÅ«mėsi abu. Taip pat jis parodė pripažinęs savo kaltę, nes siekė kuo greičiau baigti procesÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, vien S. S. prisipažinimas atlikus jam įtarime bei vėliau kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. smurtavus G.

K. atžvilgiu, nepaneigia jį veikus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.BK 28 str. yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi j baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan.

Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius.Nėra abejonių, kad konfliktas, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G.

K. sveikata, kilo ne dėl S. S., o dėl paties G. K. neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, nutrauktu ikiteisminiu tyrimu konstatuota, kad grįžęs į namus neblaivus G. K. žodinio konflikto su seserimi Z. K. metu pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ - spyrė jai koja į krÅ«tinę, Å¡i pradėjo Å¡aukti, kÄ iÅ¡girdęs iÅ¡ karto po spyrio atėjo S. S. ir ėmėsi veiksmų užstoti sugyventinę. Tuo tarpu G. K. nuo priekaiÅ¡tų ir grasinimų žodžiais perėjo į puolimÄ prieÅ¡ S. S. aktyviais fiziniais, smurtiniais veiksmais.

Visos Å¡ios nurodytos įvykio aplinkybės prasidėjo virtuvėje ir tik S. S. pradėjus trauktis link laiptų, o G. K. sekant iÅ¡ paskos ir nenutraukiant bei tęsiant smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį, siekdamas juos nutraukti S. S. spyrė pastarajam į veido sritį. Nagrinėjamu atveju fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ sugyventinę, iÅ¡kart po to prasidėjęs žodinis konfliktas ir fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ patį S. S., pagrįstai leido jam vertinti situacijÄ G. K. veiksmų plotmėje kaip pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si į jo bei jo sugyventinės Z.

K. sveikatÄ .Negalima nepažymėti ir tos aplinkybės, jog byloje esančia specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad S. S. nustatytieji sužalojimai padaryti dvylika trauminių poveikių, kai tuo tarpu G. K. - ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Å ios aplinkybės, nepaisant jiems abiem nustatyto galutinio sveikatos sutrikdymo masto, taip pat atskleidžia G. K. kėsinimosi į S. S. sveikatÄ intensyvumo lygį bei atitinkamai - pavojingumÄ .Kad G. K. veiksmai buvo pavojingi ir kėlė realiÄ grėsmę ne tik paties S. S., bet ir Ž.

K. sveikatai, taip pat kad S. S. smurtiniai veiksmai buvo atlikti G. K. nenutraukus savo minėtų tokių veiksmų, patvirtinta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinktais įrodymais ir jo baigiamuoju dokumentu - nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taip pat ir Å¡ioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais aukščiau nurodytais Z. K., S. S., G. K. parodymais, kuriuos skundžiamoje teismo nutartyje ir aukščiau Å¡ioje nutartyje papildančiais argumentais pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė teisingais, jais teisingai rėmėsi priimdamas prokurorės skundžiamÄ sprendimÄ .Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam.

Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisme ne tik pripažino pirmas užpuolęs S. S., bet jis taip pat parodė pareiÅ¡kimÄ policijai parašęs iÅ¡ pykčio ir turėdamas asmeninį, savanaudiÅ¡kÄ tikslÄ - norėdamas iÅ¡kraustyti sesers Z. K. Å¡eimÄ . Teismo turima medžiaga patvirtina, kad G. K. siekė, jog sesuo Ž. K. su savo Å¡eima, įskaitant ir jos sugyventinį S. S., iÅ¡sikeltų iÅ¡ namo, kuriame jie bendrai gyveno ir juo dalinosi.

G. K. nurodė, kad prieÅ¡ paduodant pareiÅ¡kimÄ policijai buvo prasidėjęs taikinimosi procesas su S. S., bet jis nepavyko, kas, teismo manymu, greičiausiai taip pat galėjo įtakoti G. K. kreipimÄ si į policijÄ bei suteikė galimybę jam siekti savo tikslo dėl iÅ¡keldinimo manipuliuojant bylÄ tiriantiems (nagrinėjantiems) subjektams jo nurodomomis S. S. atsakomybės taikymui svarbiomis aplinkybėmis. Å ios aplinkybės, atsižvelgus į S. S. ir G. K. susitaikymÄ bei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvykusį Z.

K. Å¡eimos iÅ¡sikraustymÄ iÅ¡ G. K. namų, taipogi įvertinus apylinkės teisme jo duotų parodymų turinį, sustiprina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl G. K. ikiteisminio tyrimo Å¡ioje byloje duotų parodymų nepatikimumo bei neteisingumo. Ypač, kuomet pirmosios instancijos teisme G. K. duoti parodymai esminėse detalėse sutampa ir yra patvirtinti kitais bylos duomenimis.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs įrodymų visumÄ nustatė, kad S. S., sužinojęs iÅ¡ sugyventinės apie prieÅ¡ jÄ kÄ tik pavartotÄ fizinį smurtÄ , bandydamas žodžiu iÅ¡siaiÅ¡kinti jo aplinkybes, žodinio konflikto su G.

K. metu, pastarajam pradėjus naudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ ir jo nenutraukus, tai suvokė kaip pavojingÄ , akivaizdų ir realų kėsinimÄ si į pirmiausiai jo sugyventinės, o vėliau - ir į jos paties sveikatÄ , G. K. spirdamas siekė apginti save. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog S. S. Å¡ioje situacijoje turėjo teisę gintis nuo prasidėjusio ir nepasibaigusio pavojingo kėsinimosi (nuo G.

K. veiksmų), t. y. G. K. padarė nesunkų sveikatos veikdamas bÅ«tinosios ginties ribose, todėl tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo - BK 28 str. 2 d. - nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl baudžiamosios bylos nutraukimo S. S. dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, esant BK 28 str. 2 d. numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei - bÅ«tinajai ginčiai, paisė iÅ¡ BPK 20 str. kylančių reikalavimų.

Kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos įvertino Å¡aliÅ¡kai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Nenustačius skundžiamos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, apeliacinis skundas negali bÅ«ti tenkinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija NUTARIA : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos RÅ«tos GruÅ¡ienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                 Valdas Meidus Teisėjai                                                                                           Sigitas Bagdonavičius                                                                                                                                                            Evaldas Vanagas