2022-04-27 Nr. AB-9978-4-44-3-00041-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2287-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00041-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui T. B., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis T. B.[1] (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59268 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir būtų sudarytos sąlygos asmeniui laisvai judėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41385, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė Migracijos departamentui. Migracijos departamento komisija skundą išnagrinėjo ir priėmė 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 6K-55, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra įsiteisėjęs. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. liepos 30 d., galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas, todėl vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentas ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 30 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jo apgyvendinimo.

3.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs valstybinę sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs Užsienietis nepateikė originalių dokumentų ar jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, teikė netikslią informaciją, nenurodė konkrečių detalių. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti.

3.3. Migracijos departamentas nurodė, jog pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, t. y. Užsienietis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Užsienietis neteikė pagalbos (nebendradarbiavo) su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

3.4. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo sulaikytas neteisėtai pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) pusės kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Pastarasis Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą įleisti T. B. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei tai, jog jis piktnaudžiauja migracine sistema, nepateikė savo asmens tapatybės kortelės kopijos, sprendė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, o prieglobsčio prašymo pateikimas bei prieglobsčio gavimas nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Esant tokioms aplinkybėms, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Teismas vertino, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi Įstatymo 113, 1408 straipsniais ir konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog Sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 p.). Teismo vertinimu, taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą, t. y. taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnybos Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

9.2. Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Užsieniečio teigimu, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra ultima ratio priemonė, nebuvo proporcingas Užsieniečio padarytam nusižengimui, dėl kurio jis labai gailisi.

9.3. Skundžiamame sprendime teismo nurodytą tikslą galima pasiekti taikius Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet taip pat jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų Užsieniečio laisvės. Tokiu būdu Užsieniečio judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Tarnybos, Migracijos departamento, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas Užsieniečio atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Migracijos departamentas nurodo:

10.1. Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 22S41385, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas jam draudimo atvykti terminą, kitą skundo dalį atmetė. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra įsiteisėjęs. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 30 d., Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

10.2. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento. Užsieniečio pasakojimas apie jo, kaip (duomenys neskelbtini), patirtis yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu (duomenys neskelbtini) suvokimu. Be to, jo pasakojimas apie su (duomenys neskelbtini) susijusius savęs suvokimo procesus buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų, stengiantis padėti Užsieniečiui atskleisti savo vidines patirtis. Įvertinęs Užsieniečio pasakojimą remiantis DSSH modeliu, Migracijos departamentas konstatavo, kad nustatyti patikimumo trūkumai, todėl jo pasakojimą apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu, o tai vertintina kaip nebendradarbiavimas su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta. Kadangi buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsieniečio veiksmais. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

10.3. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas.

10.4. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, neturėjo asmens dokumentų. Iš savo kilmės valstybės Užsienietis teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

10.5. Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, Užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 20 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo.

12. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, jog yra pagrindas manyti, kad pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu atveju nebūtų užtikrinti priemonės tikslai.

13. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos Centre Pabradėje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1–10 punktais.

14. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

18. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą patenkinti Užsieniečio skundą iš dalies – sutrumpino Užsieniečiui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi pagal Įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

20. Migracijos departamento Sprendime nurodoma, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėjo kelionės dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, nebendradarbiavo duodamas parodymus, grįsdamas prieglobsčio prašymo motyvus vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, klaidino teikdamas netikslią, apibendrintą informaciją. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia išvada, nurodydamas, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis pasislėps.

21. Atsakydama į Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą Tarnyboje (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

23. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

24. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyti veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų Užsieniečio prašomos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

26. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

[1] Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendime netiksliai nurodytas pareiškėjo vardas Tsafak laikytinas rašymo apsirikimu.