2025-01-22 Nr. AB-1189-3-61-3-04637-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04637-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir L. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjos L. V. ir L. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2S-378-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT nesiimti jokių veiksmų, susijusių su pilietės L. K. nuosavybės teisės atkūrimu iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-4874-535/2024 ir įsiteisės galutinis sprendimas.

Pareiškėjos nurodė, kad jos yra pretendentės Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Pareiškėjos paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo (toliau – ir Teritorijų sąrašas) buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų.

Administracijos direktorius 2023 m. spalio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d.

Įsakymas), o 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d.

Įsakymas). Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis). Vadovaujantis tuo, NŽT priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjoms tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalį.

Pareiškėjų nuomone, Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymais neteisėtai buvo sumažinti sąrašai, iš kurių pretendentai, įskaitant pareiškėjas, galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjos pažymėjo, kad minėti įsakymai yra apskųsti Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. el-4741-809/2024 ir Nr. el3-4874-535/2024.

Pareiškėjų įsitikinimu, Administracijos direktoriaus įsakymais nustatant žymiai mažesnes teritorijas, iš kurių būtų galima rinktis ir formuoti grąžintinus žemės sklypus, joms buvo nepagrįstai apribotos pasirinkimo galimybės. Dėl šios priežasties sprendimai, kuriais yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, neleidžiant pasirinkti iš platesnio sąrašo, atitinkamai negali būti laikomi teisėtais. Tokiais institucijų veiksmais pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir teisėti pareiškėjų lūkesčiai atkurti nuosavybę, pasirenkant iš platesnio Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo (toliau – ir Sklypų sąrašas) ir Teritorijų sąrašo, kurie Administracijos direktoriaus įsakymais buvo neteisėtai apriboti (sutrumpinti).

Atsakovas NŽT pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą taip pat prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigti ir sustabdyti administracinę bylą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pažymėjo, kad šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo joms buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dalį. Pareiškėjos skundą iš esmės grindė tuo, jog dėl Administracijos direktoriaus galimai neteisėtų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymų, kuriais buvo pakeisti (sutrumpinti) Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, pareiškėjos nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.

Teismas, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nustatė, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo preambulėje nurodytos nuorodos į teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį, tačiau nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kokiu pagrindu buvo būtina priimti 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą dėl sąrašų keitimo. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl byla tebėra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs.

Įvertinęs ginčo pagrindą ir dalyką tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, teismas sprendė, jog šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamo Sprendimo neteisėtumą išimtinai grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus. Pareiškėjų įsitikinimu, tokiu būdu joms buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas minėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Taigi, pastarojoje byloje konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą ir šioje byloje, o teismas šioje byloje pats negali vertinti šio įsakymo teisėtumo, nes tai nėra tiesioginis šios bylos dalykas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamas galutinis NŽT Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, atlikęs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų sisteminį vertinimą, konstatavo, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė ir pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasis Administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Atsakovas nėra atsakingas už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Taigi, šiuo atveju nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjoms, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas. Todėl teismas konstatavo, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą šioje byloje.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, šios administracinės bylos nagrinėjimą stabdė iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, o bylos nagrinėjimą tęsti.

Atsakovas atskirajame skunde išdėstęs faktines aplinkybes ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais teigia, jog nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas NŽT Sprendimas, kuriuo pareiškėjoms (kaip paveldėtojoms) buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo dalį, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Be to, atsakovo nuomone, teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino, jog nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir žemės sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjoms (kaip paveldėtojoms), galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo pagrįstumo vertinimas, dėl ko teismas sprendė, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumo šioje byloje.

Atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka yra numatytos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje bei Tvarkos 32–41 punktuose. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Tvarkos 34 punkto 3 pastraipoje nustatytas vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Šiose nuostatose įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono mietus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

NŽT pabrėžia, kad NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašas nuo 2024 m. sausio 12 d. viešai buvo skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, NŽT veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tvarkos 32–41 punktų nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.), priimdama administracinius aktus (NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“, įsakymas Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, įsakymas Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“) bei patvirtindama Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Svarbu ir tai, kad nė viename iš teisminių procesų, kuriame ginčijami Administracijos 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, teismai nebuvo pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti jiems įstatymų priskirtų funkcijų.

Įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atsakovas teigia, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o remiantis Potvarkio 2 punktu „žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas“. Todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.

Atsakovas akcentuoja, kad atsižvelgiant į NŽT 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-3(15.2.1 E) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pareiškėjos ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes rinktis iš didesnio žemės sklypų (ar jų dalių) skaičiaus nei yra realus poreikis bei visi piliečiai be išimties turėjo galimybę įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises būtent tokiu būdu, t. y. gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Be to, atsakovas taip pat akcentuoja, jog pareiškėjos raštu buvo informuotos, kad „atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą bei į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikė tokį žemės sklypų skaičių, kurių bendras plotas pakankamas visiems eilėje įrašytiems piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, todėl Jums neatvykus kvietime nurodytu laiku (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo Jūsų valios priklausančių aplinkybių) arba atvykus bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais (kompensuojama vidutine Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė)“ Be to, Potvarkiu baigiamas žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovas pažymi, kad teismui tenkinus šioje byloje pareiškėjų skundą, jų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi liktų galioti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. III-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Potvarkio nuostatos, kuriomis vadovaujantis atitinkamos procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinus, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir nauji grąžintini sklypai nebus projektuojami. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai bei išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Administracija nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bylas siejantį prejudicinį ryšį ir klaidingai sprendė, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Administracija teigia, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos, sprendžiant dėl NŽT Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Administracija pažymi, kad, įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Tvarkos 34 punkto 3 pastraipos, 106 punkto nuostatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose formuotini nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žeme atkurti, sąrašą. Administracija suprojektavo ir perdavė NŽT 550 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 195 ha, nors NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašas, kuriame buvo įrašyti 633 pretendentai ir bendras plotas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises minėti piliečiai, įrašyti į eilę, yra 66 ha žemės, t. y. perduotas žemės sklypų plotas (195 ha) beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Administracija akcentuoja, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys bei jį įgyvendinantys teisės aktai nenumatė pareigos savivaldybių administracijoms projektuoti sklypus konkrečiose vietovėse ar suprojektuoti begalinį skaičių sklypų; vienintelis kriterijus, siekiant atkurti pretendentams nuosavybės teises, buvo tai, kad sklypų skaičius būtų toks, jog visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

Administracija atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos Nr. el3-4874-535/2024 dalykas yra Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuriuo buvo pakeistas NŽT perduotinų teritorijų sąrašas ir iš jo išbrauktos 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės (1.1 p.), viso 8 teritorijos, bei pakeistas sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktos 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (1.2. p.) arba 5 sklypai. Administracija akcentuoja, kad nė vienas sklypas, išbrauktas iš ginčijamo įsakymo, niekada nebuvo įrašytas į NŽT siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste, sąrašą. Taigi, net jei 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas būtų panaikintas, jame nurodytos teritorijos negalėtų būti siūlomos pretendentams atkurti nuosavybės teises, nes NŽT įsakymu jau yra patvirtinusi galutinį siūlytinų sklypų sąrašą.

Administracija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą, nes akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjos nėra tos bylos šalis, pareiškėjų atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jų (per atstovę) laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto sklypų sąrašo.

Administracija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos kelia NŽT Sprendimo teisėtumo klausimą, ir nors pačios pareiškėjos nurodo, kad neteisėtą NŽT Sprendimą lėmė Administracijos direktoriaus įsakymai, taip suformuodamos skundo pagrindą, teismas nėra šių aplinkybių saistomas ir turi byloje dalyvauti kaip aktyvus arbitras bei nustatyti objektyvią tiesą, įvertinant ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą jo reikalavimo patenkinimui, tačiau teismas nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo bylos stabdymui ir prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos, vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.

Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Administracija nurodo, kad nurodytos aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Administracija atkreipia dėmesį, kad, net ir panaikinus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nei pareiškėjos, nei kitas pretendentas negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio atkurti nuosavybės teises į išbrauktas teritorijas ir sklypus, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojantis reguliavimas šioje vietoje yra aiškus ir konkretus: pretendentai gali rinktis naujus sklypus tik iš NŽT patvirtinto sklypų sąrašo, kuris nėra ginčijamas ir / ar panaikintas.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria administracinė byla buvo sustabdyta.

Atsakovas nurodo, kad pritaria Administracijos išvadai, jog byloje Nr. el3-4874-535/2024 ginčijamo 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumas neturi ir negali turėti jokios teisinės įtakos, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo šioje administracinėje byloje. NŽT palaikydama savo atskirojo skundo argumentus ir apibendrindama Administracijos nurodytus argumentus, vertina, kad atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šios bylos ir byloje Nr. el3-4874-535/2024, o nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų ir pareiškėjoms, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio Sprendimo pagrįstumo vertinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Administracija nurodo, kad teismui pateiktame atskirajame skunde yra nurodžiusi išsamius nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus, todėl mano, kad nėra tikslinga kartoti motyvų ir prašo vadovautis atskirajame skunde išsamiai nurodytais motyvais. Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi, priimta analogiškoje civilinėje byloje Nr. eI3-14989-394/2024, netenkintas prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-394/2024, taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pareiškėjos pateikė paaiškinimus dėl atskirųjų skundų, nurodydamos, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos prašo panaikinti NŽT Sprendimą, kuriuo pretendentams (pareiškėjos yra pretendentės įpėdinės) atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Pareiškėjos ginčijamų Sprendimo neteisėtumą grindžia, be kita ko, tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais (taip pat ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu) galbūt neteisėtai buvo sutrumpinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai, todėl pareiškėjos neteko galimybės rinktis iš platesnio sąrašo grąžintinų sklypų. Pareiškėjų nuomone, įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 kilusių ginčų pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jų ginčijami galutiniai NŽT Sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susiję ir nulemti iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, jog kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 2S-378-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. K.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į L. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,1200 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4152 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos paskirties žemė: komercinės paskirties objektų teritorijos.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjoms, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas, bei konstatavęs, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą šioje byloje, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą.

Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir pateikia atskiruosius skundus. Atsakovas NŽT atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, nepagrįstai neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje Nr. eI3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimui, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atskirajame skunde daro išvadą, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 nebus nustatinėjamos jokios aplinkybės, be kurių negalėtų būti tęsiamas nagrinėjimas šioje administracinėje byloje, o ir pats pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardino ir nemotyvavo, be kokių aplinkybių jis negali atkurti teisinės taikos tarp šalių šioje administracinėje byloje ir kokių aplinkybių jis pats nustatyti negali. Administracijos teigimu, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 sprendžiami savo esme ir turiniu skirtingi teisiniai santykiai, nagrinėjamos skirtingos teisinės problemos ir šių bylų išsprendimas objektyviai negali turėti įtakos viena kitai, šiose bylose net nebus taikomas analogiškas teisinis reguliavimas, todėl teismo padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir pakankamomis šios administracinės bylos sustabdymui.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.). Regionų administracinis teismas priėmė 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą (neįsiteisėjęs), kuriame nustatė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir jį panaikino. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, administracinė byla Nr. eA-1997-502/2024 dar nėra išnagrinėta ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos, prašydamos panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių jos galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, ir nepagrįstai apribotos jų pasirinkimo galimybės, todėl Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, neleidžiant pasirinkti iš platesnio žemės sklypų sąrašo, negali būti laikomas teisėtu. Kaip jau minėta, vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas) ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1997-502/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijamas galutinis NŽT Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose tokio pobūdžio bylose dėl bylos sustabdymo, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtose: 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024; 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas, pažymi, kad nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini, nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Administracijos atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, kadangi bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius