904643ef-6b80-404b-bc7d-ea3ed5ceea96 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1418-661/2013Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-04569-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.; 18.2.2; 121.14; 121.18; 121.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. kovo 13 d.Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjai Neringa Å vedienė ir RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovui 817-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei palÅ«kanų priteisimo, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį, t.y. po 450,00 Lt už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad iki 2008 metų buvo 817-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) valdybos pirmininku, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. 2008-05-29 registruotu raÅ¡tu informavo bendrijos valdybos atstovus dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisėtumo ir kartu pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ užimamų pareigų pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 2 d. IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ne pagal DK 127 str. 2 d., o kitu pagrindu, t.y. pasibaigus kadencijai. Pažymi, kad apie atleidimÄ nebuvo informuotas, su atleidimo dokumentais nebuvo supažindintas.

Aplinkybę, kad yra atleistas sužinojo tik 2009-10-17, gavęs procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2-3390-466/2010 pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo. Mano, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota arba kad, praleidus 1 mėnesio terminÄ darbo sutarčiai nutraukti, pasiraÅ¡yta darbo sutartis tapo neterminuota, o jo atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas (b.l. 1-3). Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad 2008-05-28 817-osios DNSB narių susirinkime buvo renkami nauji bendrijos nariai, ieÅ¡kovas bendrijos narių bendra valia į valdybÄ pakartotinai nebuvo iÅ¡rinktas.

Susirinkime buvo nutarta įpareigoti bendrijos buhalterį atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2008-05-28, iÅ¡mokant jam kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta nuo 2008-06-30, nutraukimo pagrindas „pasibaigus kadencijai“. PaaiÅ¡kina, kad atsakovo valdybos nariai ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu nėra gavę, gavo tik jo raginimÄ , adresuotÄ N. L., bendrijos nariams ateiti į bendrijos susirinkimÄ . IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis nebuvo informuotas apie atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų kadencijai pasibaigus bei, kad nebuvo supažindintas su atleidimo dokumentais neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovas dalyvavo 2008-05-28 susirinkime ir žinojo apie jo rezultatus, 2008-06-25 pats užpildė, pasirašė ir pateikė VSDFV Vilniaus skyriui praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ , kurio A6 punkte nurodyta „kadencijai pasibaigus“, 2008-06-25 bendrijos pirmininkui pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, jog nuo 2008-06-30, kadencijai pasibaigus, nutraukia bendrijos valdybos pirmininko veiklÄ .

Pažymi, kas su ieÅ¡kovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, nes ieÅ¡kovo, iÅ¡rinkto bendrijos valdybos pirmininku ir dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, kadangi bendrijos valdybos pirmininkÄ renkančio ir atÅ¡aukiančio bendrijos narių susirinkimo teisė atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ bendrijos valdybos pirmininkÄ yra absoliuti. Su ieÅ¡kovu darbo sutartis nutraukta DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSB įstatymo 20 str. 2 p. numatytais pagrindais. Nurodo, kad DK 297 str. 1 d. nustatytų ginčų, kuriems kilus darbuotojas per 1 mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismÄ , sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamas.

IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pareikÅ¡ti (vėliausias terminas galėjo bÅ«ti 2008-06-25), praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b.l. 18-20).II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas, kaip aukščiausias bendrijos valdymo organas, renkantis ir atÅ¡aukiantis bendrijos valdybos pirmininkÄ , turi iÅ¡imtinę (absoliučiÄ ) teisę atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ bendrijos valdybos pirmininkÄ iÅ¡ pareigų, kurios neįtakoja jokios aplinkybės. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad bendrijos valdybos pirmininkÄ renka bendrijos valdyba iÅ¡ bendrijos valdybos narių pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo pavedimÄ , nenustatant kadencijų ir, kad valdybos pirmininkÄ gali atleisti tik bendrijos valdyba.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu baigėsi DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSBÄ® 20 str. 2 p. nustatytais pagrindais, t.y. bendrijos narių susirinkimui neiÅ¡rinkus ieÅ¡kovo bendrijos valdybos nariu, kuomet ieÅ¡kovui neliko teisinio pagrindo eiti bendrijos valdybos pirmininko pareigų. Atsakovas su ieÅ¡kovu teisėtu pagrindu nutraukė terminuotÄ darbo sutartį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ atmetė.

Byloje teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas 2008-05-28 dalyvavo 817-osios DNSB narių susirinkime bei žinojo, kad nėra iÅ¡rinktas į bendrijos valdybÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡i diena laikytina teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsiradimo diena. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog DK 297 str. 1 d. numatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2008-06-25 (praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ VSDFV Vilniaus skyriui pateikimo diena), tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2012-04-04, todėl ieÅ¡kovas laikytinas praleidusiu vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl pažeistos teisės gynybos kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.1. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, pripažindamas apelianto atleidimÄ teisėtu. Atsakovas, nepalikdamas apeliantui 3 dienų persigalvoti dėl pareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kaip tai numato DK 127 str. 4 d. pažeidė apelianto teises.2.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo parašė ne savo valia, o patirdamas atsakovo spaudimÄ .3. IeÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ . Atsakovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad vieno mėnesio terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, atsakovas palaiko visus pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytus argumentus.Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto S. P. apeliacinio skundo ribose.

Dėl darbo sutarties nutraukimoDarbo sutarties pasibaigimui skirtas DK dvyliktojo skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties pabaigos pagrindai. Jame nustatyta (nagrinėjamam ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčijamo nutarimo ir įsakymo priėmimo dienomis – atitinkamai 2010 m. lapkričio 25 ir 29 d.), kad darbo sutartis baigiasi:

1) jÄ nutraukus Å¡io kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;

3) darbuotojui mirus. Nagrinėjamoje byloje aktualus DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125-129, 136 ir kt. straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra iÅ¡samiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus darbuotojo ir darbdavio teisinius darbo santykius, nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje reikšminga yra nustatyti, ar darbo sutartis su ieškovu galėjo būti nutraukta DK ar kitų specialiųjų teisės aktų nustatytais pagrindais.Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Pastariesiems priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtį. Juridinį asmenį ir jos valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, bÅ«ti jiems lojalÅ«s ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia Å¡ių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atÅ¡aukimo tvarkÄ , kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais.

Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atÅ¡aukiami tiesiogiai ar netiesiogiai – per kitus valdymo organus. AtÅ¡aukus valdymo organo narį iÅ¡ jo einamų pareigų, nutrÅ«ksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitÄ reikÅ¡mę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrÅ«kusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams.

Toks valdymo organo nario atÅ¡aukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo taikė DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ . DK 124 str. 1 d. 1 p. numato, kad darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK normos taikomos dėl darbo sutarties pabaigos teisinio santykio pasekmių, nes Å¡io santykio nereglamentuoja DNSBÄ®.

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu baigėsi DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DNSBÄ® 20 str. 2 p. nustatytais pagrindais, t.y. bendrijos narių susirinkimui neiÅ¡rinkus ieÅ¡kovo bendrijos valdybos nariu, kuomet ieÅ¡kovui neliko teisinio pagrindo eiti bendrijos valdybos pirmininko pareigų. IeÅ¡kovo argumentus, kad jis apie atleidimÄ nebuvo informuotas, su atleidimo dokumentais nebuvo supažindintas, paneigia byloje nustatytos aplinkybės – ieÅ¡kovas dalyvavimas 2008-05-28 817-osios DNSB narių susirinkime (įrodymų patvirtinančių, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ susirinkimo, jam dar nesibaigus, ieÅ¡kovas nepateikė).Dėl ieÅ¡kinio senatiesIeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Jei darbuotojas, nesutinka su bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nuÅ¡alinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ ( DK 297 str.).IeÅ¡kinio senaties klausimas civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikomi pagal Darbo kodeksÄ ar kitus įstatymus, o jei Å¡iuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ieÅ¡kinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis).

Civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo kaip drausminės nuobaudos ir darbo ginčuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo yra taikomos CK 1.126 straipsnio nuostatos dėl ieÅ¡kinio senaties. IeÅ¡kinio senatis pagal CK 1.126 straipsnį civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo drausminės nuobaudos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008-05-28 dalyvavo 817-osios DNSB narių susirinkime bei žinojo, kad nėra iÅ¡rinktas į bendrijos valdybÄ .

Å i diena laikytina teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsiradimo diena. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog DK 297 str. 1 d. numatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2008-06-25 (praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ VSDFV Vilniaus skyriui pateikimo diena), tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2012-04-04, todėl ieÅ¡kovas laikytinas praleidusiu vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl pažeistos teisės gynybos kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašėRemdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto 1000,00 Lt iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iÅ¡ apelianto priteistinos Å¡io patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatoma, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Å iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka civilinėje bylose esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u t a r i a :ieÅ¡kovo S. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui 817-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai iÅ¡ S. P. 1000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkas                                        Alvydas BarkauskasTeisėjai                                       Neringa Švedienė                                       Rūta Veniulytė-Jankūnienė