2023-08-09 Nr. AB-14774-3-61-3-02725-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-44-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02725-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir pareiškėjas, Universitetas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. SP-10 „Dėl mokslo ir studijų institucijos valdymo organo rinkimų procedūrų pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1. 2020 m. spalio 23 d. įvyko Universiteto Tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiama dėl naujo Universiteto rektoriaus (toliau – ir Rektorius) išrinkimo ir skyrimo. Tarybos posėdyje dalyvavo visi 8 tuo metu buvę paskirti Tarybos nariai, kurie vienbalsiai Rektoriumi išrinko R. B.

2. 2020 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) gavo skundą (toliau – ir Pranešimas), kuriame buvo teigiama, jog Rektoriaus rinkimų metu tariamai buvo padaryti reikšmingi procedūriniai pažeidimai, dėl kurių R. B. išrinkimas Rektoriumi neva yra neteisėtas. Minėtame Pranešime buvo prašoma inicijuoti tyrimą dėl Rektoriaus rinkimų ir įpareigoti Universitetą atšaukti sprendimą dėl Rektoriaus išrinkimo ir skyrimo. Kontrolierius, atlikęs tyrimą, 2021 m. liepos 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo daugelį Pranešime pareiškusio (neįvardijamo) asmens teiginių dėl galimų Rektoriaus rinkimų proceso pažeidimų pripažino nepagrįstais. Vis dėlto Kontrolierius konstatavo, jog Tarybos posėdyje balsavimo procedūra dėl Rektoriaus rinkimų buvo neteisėta, nes tuo metu Taryba buvo nepilnos sudėties, t. y. Taryboje tuo metu nebuvo 3 atsistatydinusių narių. Aplinkybės, jog 2020 m. spalio 23 d. Tarybos posėdyje dalyvavo ir už Rektorių balsavo daugiau Tarybos narių negu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – ir MSĮ) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statute (toliau – ir Statutas) numatytas 7 narių kvorumas, Kontrolierius nelaikė reikšminga, nes pati Taryba tuo metu nebuvo sudaryta iš tiek narių, kiek reikalauja Statutas, t. y. nebuvo 3 narių. Be to, Kontrolieriaus vertinimu, Tarybos narių nebuvimas paskirtais į Tarybą negali būti prilygintas jų nedalyvavimui Tarybos posėdyje. Konstatavęs nurodytus tariamus pažeidimus ir aplinkybę, kad Universiteto Taryba, kurioje laikinai dėl atsistatydinimo nebuvo paskirti 3 nariai, neva veikė neteisėtai, Kontrolierius nusprendė informuoti pareiškėją, Universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie Tarybos procedūrų pažeidimą renkant Rektorių ir rekomendavo Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas.

3. Sprendime nepagrįstai konstatuoti tariamai padaryti procedūriniai Rektoriaus rinkimų tvarkos pažeidimai, kadangi Kontrolierius netinkamai aiškino ir taikė galiojantį teisinį reguliavimą ir rėmėsi ne teisės normomis, o nepagrįstomis savo interpretacijomis bei pateikė teisės aktams prieštaraujančias išvadas.

4. Pagal MSĮ 27 straipsnio 9 dalį, Tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Remiantis Universiteto Statuto 30 punktu, Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai. Kadangi Statute yra numatyta, jog Tarybą sudaro 11 narių, tiek pagal MSĮ, tiek pagal Statutą yra įtvirtintas minimalus Tarybos narių kvorumo reikalavimas – 7 Tarybos nariai. Tarybos posėdyje dalyvaujant bent 7 nariams, Tarybos posėdis turi būti laikomas teisėtu. Kitokio reikalavimo joks teisės aktas neįtvirtina. 2020 m. spalio 23 d. Tarybos posėdyje renkant Rektorių dalyvavo ir balsavo 8 Tarybos nariai (t. y. tikrai daugiau kaip du trečdaliai Tarybos narių ir daugiau kaip Statute įtvirtintas minimalus 7 Tarybos narių kvorumas). Taryba nepažeidė jokių reikalavimų, keliamų ne tik Tarybos posėdžio rengimo teisėtumui, bet ir konkrečiai Rektoriaus rinkimams. Pagal MSĮ 29 straipsnio 4 dalį ir Statuto 51 punktą, Rektorius laikomas išrinktu, kai už jo kandidatūrą balsuoja trys penktadaliai visų Tarybos narių. Tai reiškia, kad Rektoriui išrinkti bet kuriuo atveju užtenka, kad už jo kandidatūrą balsuotų 7 Tarybos nariai. 2020 m. spalio 23 d. Tarybos posėdyje už Rektoriaus kandidatūrą balsavo visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, t. y. Rektorius buvo išrinktas vienbalsiai visų posėdyje dalyvavusių Tarybos narių.

5. Tokio reikalavimo, kad Rektorius galėtų būti renkamas, tik jei yra paskirti visi 11 Tarybos nariai ir nei vieno iš jų įgaliojimai nėra nutrūkę, nenumato nei MSĮ, nei Statutas, nei jokie kiti teisės aktai. Apskritai teisės aktai nesieja Tarybos įgaliojimų su tuo, ar visos Tarybos narių vietos yra užimtos. Tarybos įgaliojimų pradžia yra siejama tik su ankstesnės sudėties Tarybos kadencijos pabaiga ir naujos kadencijos Tarybos sudėties paskelbimu, o įgaliojimus gaunantys Tarybos nariai yra skiriami ir atšaukiami atitinkamai studentų atstovybės, akademinės bendruomenės narių ir viešo konkurso būdu. Taip pat jei kadencijos metu vienas ar keli Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų (pvz., juos atšaukus iš Tarybos, jiems mirus, jiems atsistatydinus iš pareigų ar pan.), joks teisės aktas nenumato, kad tokiu atveju visa Taryba netektų teisės veikti ir priiminėti sprendimus (įskaitant Rektoriaus rinkimą) iki bus paskirti visi nariai į laisvas Tarybos narių vietas.

6. Nei MSĮ, nei Statutas, nei jokie kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, kad Taryba turėtų teisę veikti, tik jei Tarybos posėdyje dalyvauja atstovai iš visų Universiteto padalinių. Tarybos posėdžio teisėtumas yra siejamas tik su 7 Tarybos narių kvorumo reikalavimu, visiškai nekeliant jokių reikalavimų iš kokių Universiteto padalinių turi būti posėdyje dalyvaujantys Tarybos nariai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

1. 2020 m. lapkričio 23 d. Tarnyboje buvo gautas skundą pateikusio asmens pranešimas dėl galimų procedūrų pažeidimų, susijusių su Rektoriaus rinkimais, vykusiais 2020 m. spalio 23 d. Kontrolierius, atlikęs išsamų ir visapusišką tyrimą, 2021 m. liepos 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatuotas tik procedūrų renkant Rektorių pažeidimas.

2. Universitetas Tarnybai tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose pateikė netikslią (melagingą) informaciją nurodydamas, kad Rektoriaus rinkimų metu Tarybą sudarė 8, o ne 11 narių, nes 3 nariai paliko Tarybą (atsistatydino) 2020 m. rugsėjo mėnesį. Remiantis Universiteto paaiškinimais ir pateiktais dokumentais bei valstybės įmonės Registrų centro juridinio asmens išplėstiniu 2021 m. liepos 16 d. išrašu, tyrimo metu nustatyta, kad Tarybos narių rinkimai, kurių procedūros buvo pradėtos 2020 m. birželio 30 d., baigėsi 2020 m. lapkričio 17 d. Taip pat nustatyta, kad 2 Tarybos narių paskyrimo (išrinkimo) data yra 2020 m. spalio 8 d., 6 – 2020 m. lapkričio 12 d. ir 3 – 2020 m. lapkričio 17 d., t. y. dalis naujos Tarybos narių buvo paskirti iki Rektoriaus rinkimų datos.

3. Tarybą Rektoriaus rinkimų metu sudarė 8 Tarybos nariai. Nei MSĮ, nei Statute nėra įvardijamos priežastys, kurios pateisintų Tarybos nario nedalyvavimą posėdyje. Statute yra nustatytas aiškus ir privalomas Tarybos narių skaičius – 11, t. y. nėra numatyta jokių išimčių, kad Taryba gali būti sudaryta iš mažiau nei 11 asmenų (narių). Nei MSĮ, nei Statute nėra numatyta, kad Tarybos nario nedalyvavimas posėdyje gali būti prilyginamas Tarybos nario nebuvimui Tarybos sudėtyje, t. y. nepilnos Tarybos sudėties posėdis negali būti laikomas posėdžiu nedalyvaujant Tarybos nariui, nes to nario apskritai nėra Tarybos narių sąraše (sudėtyje). Taip pat nėra numatyta, kad Rektorius gali būti renkamas tik posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.

4. Universitetas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad į Tarybos narių, kurie atsistatydino iki savo kadencijos pabaigos, vietas būtų paskirti nauji asmenys (nariai) iki tos pačios kadencijos pabaigos, nes nei MSĮ, nei Statutas, nei Universiteto teisinis reguliavimas nenumato išlygų ar sąlygų, dėl kurių būtų galima nesilaikyti Statuto 33 punkto imperatyviosios nuostatos, kad „Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos“. Vadovaudamasis autonomijos principu, Universitetas ne tik turi teisę, bet ir privalo detalizuoti bendro pobūdžio procedūras, Universiteto atsakomybėje yra numatyti mechanizmus (procedūras), kurios yra taikomos siekiant užtikrinti, pavyzdžiui, Statuto 33 straipsnio įgyvendinimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu (bylos Nr. eI3-976-872/2022) pareiškėjo Universiteto skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimo dalį, kuria konstatuotas Universiteto padarytas procedūrų pažeidimas, nuspręsta informuoti pareiškėją, Universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie Tarybos procedūrų pažeidimą renkant Rektorių ir rekomenduota Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

1. 2020 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu Tarnybai pateiktas Pranešimas, kuriuo prašoma inicijuoti tyrimą dėl Rektoriaus rinkimų ir įpareigoti konkursą Rektoriaus pareigoms eiti vykdžiusį Universitetą atšaukti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Skunde nurodoma apie pastebėtus procedūrinius pažeidimus Rektoriaus rinkimuose.

2. Tarnybos 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-348 Pranešimą surašęs asmuo ir 2020 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-349 Universitetas buvo informuoti apie Tarnyboje pradėtą tyrimą, apie teises tyrimo metu bei jų paprašyta pateikti tyrimui reikalingą informaciją.

3. Kontrolierius, atlikęs tyrimą, 2021 m. liepos 23 d. Sprendime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Statuto 24 punkte nustatyta, kad Tarybą sudaro 11 narių, taip pat į tai, kad MSĮ 27 straipsnio 9 dalyje ir Statuto 30 punkte yra nustatyta, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai, ir nėra nustatyta, kad Tarybos narių nedalyvavimas gali būti prilygintas nepilnos sudėties Tarybai, taip pat į tai, kad tyrimo metu Tarnyboje nustatyta, kad Rektoriaus rinkimai vyko nepilnos sudėties Tarybos posėdyje, t. y. už kandidatą į Rektoriaus pareigas balsavo ne visų Tarybos narių atitinkama dalis, ir vadovaujantis MSĮ 29 straipsnio 4 dalimi ir Statuto 51 punktu, nustatyta, kad asmuo į Rektoriaus pareigas buvo išrinktas pažeidžiant MSĮ ir Statute nustatytas procedūras, o kitus Pranešimo teiginius dėl galimų Rektoriaus rinkimų proceso pažeidimų Kontrolierius pripažino nepagrįstais. Kontrolierius Sprendimu nusprendė informuoti pareiškėją, Universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie Tarybos procedūrų pažeidimą renkant Rektorių ir rekomendavo Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas.

7. Teismas įvertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius MSĮ, Statutą, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos).

8. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Taryba, likusi nepilnos sudėties dėl to, kad iš jos atsistatydino vienas ar keli nariai, o į jų vietą nauji nariai nėra paskirti, turi visus įgaliojimus rinkti Universiteto Rektorių, jeigu Taryboje liko ne mažiau kaip du trečdaliai visų Tarybos narių ir Tarybos posėdyje, kuriame renkamas Rektorius, dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių, t. y. du trečdaliai visų Tarybos narių, kurių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių, t. y. trys penktadaliai nuo Tarybos narių skaičiaus, nustatyto aukštosios mokyklos statute. MSĮ nėra normų, kurios Tarybai draustų rinkti Rektorių, jeigu Taryba yra nepilnos sudėties, tačiau joje yra likę ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių ir posėdyje, kuriame renkamas Rektorius, dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Teismas pažymėjo, kad tokią pačią išvadą dėl minėto Tarybos posėdžio ir Rektoriaus rinkimų atitikimo galiojančiam teisiniam reguliavimui padarė ir Mykolo Riomerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto tyrėjų grupės mokslinės išvados autoriai.

9. Teismas konstatavo, kad Tarnyba tariamo Tarybos posėdžio neteisėtumo negali grįsti kriterijais, kurių neįtvirtina joks teisės aktas. Teisės aktams nenumatant, kad Taryba netenka teisės veikti, jei joje nebelieka kurio nors Universiteto padalinio deleguotų atstovų, Tarnyba neturėjo pagrindo konstatuoti 2020 m. spalio 23 d. Tarybos posėdžio tariamo neteisėtumo, remdamasi vien tik Medicinos akademijos personalo atstovų nedalyvavimu šiame posėdyje.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Tarnyba rėmėsi ir nustatytą tariamą pažeidimą motyvavo vien tik neegzistuojančiomis ir teisės normose neįtvirtintomis taisyklėmis, darė išvadą, jog pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis priimta pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ir šią Sprendimo dalį panaikino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 3 d.).

III. 11. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022.

12. A. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo šiuos argumentus:

1. Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus jos skundo pagrindu priimtą Sprendimą ir neįtraukus jos į bylą buvo pažeista jos teisė reikalauti apginti MSĮ saugomą interesą, kad Universiteto Rektorius būtų išrinktas Statuto tvarka suformuotos Tarybos.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Universiteto Rektoriaus rinkimų teisėtumą, sprendimą grindė išskirtinai balsų daugumos reikalavimu, tačiau nepasisakė dėl Tarnybos motyvo dėl Tarybos sudėties teisėtumo. Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvas, kad Kontrolierius vadovavosi neegzistuojančiais teisės aktais, yra nepagrįstas, nes Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi MSĮ. Reikalinga, kad byla būtų išnagrinėta tiksliai laikantis proceso normų, kad „pareiškėjas kontrolieriui būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu“.

13. Pareiškėjas Universitetas atsiliepimuose į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti šį prašymą ir nurodo šiuos argumentus:

1. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujintas, tik jei teismas priimtame sprendime tiesiogiai pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų bei toks sprendimas tiesiogiai sukelia teisines pasekmes minėtam asmeniui ir pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju visame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime A. G. nėra net paminėta. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepasisakė ir dėl jokių materialiųjų teisinių santykių, kurių dalyve būtų A. G. A. G. Rektoriaus rinkimuose apskritai jokia forma nedalyvavo ir savo tariamo suinteresuotumo šių rinkimų rezultatais niekaip net nepagrindė.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2022 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-63-629/2022; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1184-438/2019) taip pat laikomasi pozicijos, kad vien tik aplinkybė, jog asmuo pateikė pirminį skundą ar informaciją atitinkamai institucijai, kurios pagrindu buvo pradėta administracinė procedūra ir šioje procedūroje priimtas administracinis sprendimas yra ginčijamas teisme, savaime nedaro tokio asmens suinteresuotu bylos baigtimi, jei šioje byloje nėra sprendžiama tiesiogiai dėl tokio asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Tokie asmenys nelaikomi suinteresuotais asmenimis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalies prasme. Aplinkybė, kad Tarnyba Universiteto Rektoriaus rinkimų procedūrų patikrinimą pradėjo pagal A. G. elektroniniu paštu pateiktą informaciją, nedaro A. G. suinteresuota bylos baigtimi ir nepaneigia, kad dėl jos pačios teisinio statuso (materialiųjų teisių ir pareigų) byloje nebuvo sprendžiama. Be kita ko, Tarnyba tyrimus dėl galimų MSĮ pažeidimų atlieka pagal savo kompetenciją bei tokius tyrimus gali inicijuoti taip pat ir savo iniciatyva.

3. A. G. nebuvus teismo proceso byloje dalyve, proceso atnaujinimas bet kokiais kitais pagrindais, negu pagal minėtą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktą, yra apskritai neįmanomas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-111-146/2016; 2016 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-82-525/2016).

4. A. G. pati savo veiksmais tiesiogiai pripažino, kad ji savęs nelaiko turinčia materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje priėmė 2022 m. kovo 21 d. nutartį, kuria išaiškino A. G., kad ji, manydama, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ar pareigoms, turi teisę pateikti teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Ši nutartis A. G. buvo įteikta. A. G. ne tik niekada nepareiškė prašymo teismui įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau netgi grąžino teismui minėtą 2022 m. kovo 21 d. nutartį, teigdama, jog nėra byloje vykstančio teismo proceso dalyvė.

5. Teismai pripažįsta, kad kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo yra galimas esant dviem sąlygoms: 1) tokia teisė yra suteikta tik įstatyme numatytiems subjektams; 2) minėti subjektai kreipiasi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, o ne asmens subjektinės teisės. Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą gynė atsakovas, kuriam tokia teisė numatyta MSĮ 17 straipsnyje. A. G. nėra subjektas, kuriam įstatymai būtų suteikę įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Be to, A. G. lygiai taip pat neturi jokių įgaliojimų ir vykdyti MSĮ laikymosi priežiūros ar bet kokiu kitu būdu vykdyti Universiteto veiklos kontrolę.

6. A. G. savo prašyme yra net nenurodžiusi kokiu būdu ji apskritai yra susijusi su 2020 metais vykusiais Rektoriaus rinkimais, kokią įtaką jie daro jos teisėms ir pareigoms bei kokį ji apskritai turi interesą šiuose procesuose.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime įvertino 2020 m. spalio 23 d. Taryboje įvykusį balsavimą dėl Rektoriaus kandidatūros visais reikšmingais aspektais, įskaitant ir pačios Tarybos sudėties teisėtumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįsta pripažino Tarnybos išvadą, kad Taryba teisę veikti turi, tik jei į ją yra paskirti visi 11 numatytų narių. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovavosi MSĮ 27 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, jog Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi ir Statuto 30 punktu, kuris taip pat nustato, kad Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip savo sprendimo pagrindą nurodė ir MSĮ 29 straipsnio 4 dalį bei Statuto 51 punktą, kurie numato, kad Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Tarybos narių. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad tam, jog Taryba įgytų teisę veikti ir priimti sprendimus bei rinkti Rektorių, pakanka, jog Taryboje būtų ir už Rektoriaus kandidatūrą balsuotų bent 7 Tarybos nariai. Kadangi nagrinėjamu atveju už Rektoriaus kandidatūrą balsavo net 8 Tarybos nariai, Vilniaus apygardos administracinis visiškai pagrįstai konstatavo, kad Rektorius buvo išrinktas teisėtai.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą prašo atsisakyti atnaujinti procesą ir nurodo šiuos argumentus:

1. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 1RT-133 matyti, kad A. G. aktyviai domėjosi prašomos atnaujinti bylos eiga jos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog A. G. ne kartą buvo išaiškinta, jog ji nėra suinteresuota proceso šalis. A. G. netgi buvo pasirašytinai supažindinta su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi, kurioje jai buvo išaiškinta, kad „jeigu manote, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos Jūsų teisėms ar pareigoms, turite teisę prašyti įtraukti Jus į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu“, tačiau A. G., susipažinusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi, ne tik nepateikė jokio prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau minėtą nutartį grąžino teismui, nurodydama, kad nėra bylos dalyvė.

2. A. G. prašyme neatskleidė, kokią įtaką jos įtraukimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu į teisminį procesą turės jos (ir kokioms) teisėms ar pareigoms realizuoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Prašymą atnaujinti procesą pateikęs asmuo A. G. siekia atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nurodydama, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus jos 2020 m. lapkričio 23 d. skundo pagrindu priimtą Sprendimą ir neįtraukus jos į bylą buvo pažeista jos teisė reikalauti apginti Mokslo ir studijų įstatymo saugomą interesą, kad Rektorius būtų išrinktas Statuto tvarka suformuotos Tarybos. Pareiškėja taip pat nurodo argumentus, susijusius su tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime nepasisakė dėl Tarnybos motyvo dėl Tarybos sudėties teisėtumo, nurodė nepagrįstą motyvą, jog Tarnyba vadovavosi neegzistuojančiais teisės aktais, nes Tarnyba, priimdama Sprendimą, vadovavosi Mokslo ir studijų įstatymu.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

17. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

18. Vadovaudamasis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

19. Nagrinėjamu atveju iš paduoto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio nustatyta, kad prašymą padavusi A. G., kuri nebuvo bylos proceso šalis, siekia, jog procesas būtų atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nurodydama, jog ji turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; kt.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-31-756/2020; kt.).

21. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-63-629/2022; kt.). Procesiniu sprendimu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-104-502/2022; kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-75/2012; kt.).

22. Asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylos, kurioje jis prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, turi pagrįsti, kad įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime pasisakyta (nuspręsta) dėl jo teisių ir pareigų, t. y. teismo procesinis sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (būtinosios sąlygos tokį prašymą pateikti byloje nedalyvavusiam asmeniui) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-42-438/2020).

23. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į nagrinėjamame prašyme atnaujinti procesą nurodytą pagrindą (ABTĮ 156 str. 2 d. 7 p.), konstatuotina, kad asmuo, teikiantis šį prašymą, turi nurodyti aplinkybes, kurios yra susijusios su šio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, materialiosiomis teisėmis, pagrįsti, jog teismo sprendimu nuspręsta dėl šio asmenų teisių ir pareigų, įvardyti, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi šio asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas jam sukėlė.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą tuo aspektu, ar atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, A. G. pagal jos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, nesudarant jai galimybės dėl to pasisakyti teismo procese, sprendžia, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nuspręsta dėl jos (A. G.) teisių ir pareigų.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. 2020 m. lapkričio 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Tarnybą pranešdama, kad 2020 m. spalio 23 d. Universitetas viešai pranešė apie paskirtą naują Rektorių ir ji pastebėjo procedūrinius pažeidimus Rektoriaus rinkimuose, kuriuos išvardijo šiame laiške. A. G. prašė inicijuoti tyrimą dėl Universiteto Rektoriaus rinkimų ir įpareigoti konkursą Rektoriaus pareigoms eiti vykdžiusį Universitetą atšaukti sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Atlikęs tyrimą, Kontrolierius Sprendimu, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 dalies 1 ir 6 punktais, išanalizavęs ir įvertinęs turimą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus bei teisinį reglamentavimą, nusprendė informuoti Pranešimą pateikusį asmenį (A. G.), Universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie Tarybos procedūrų pažeidimą renkant Rektorių (Mokslo ir studijų įstatymo 29 str. 4 d. ir Statuto 51 p.), rekomenduoti Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas. Mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nustato, jog taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti; rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. Statuto 51 punktas nustato, kad rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jo išrinkimą balsuoja trys penktadaliai visų Tarybos narių. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, Kontrolierius priima sprendimą informuoti pareiškėją, mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus, o 6 punkte nurodyta, kad priima sprendimą rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai ir jų priežastys.

26. Nagrinėjamu atveju administracinė byla išnagrinėta pagal Universiteto skundą dėl Tarnybos priimto Sprendimo, teismo sprendimu panaikinta Sprendimo dalis, kuria konstatuotas Universiteto padarytas procedūrų pažeidimas, nuspręsta informuoti pareiškėją, Universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie Tarybos procedūrų pažeidimą renkant Rektorių ir rekomenduota Universitetui imtis priemonių, kad būtų pašalintas nustatytas procedūrų pažeidimas. Pažymėtina, kad teismo sprendime nurodyta, jog Universitetas ginčija tik tą Sprendimo dalį, kuria konstatuoti padaryti procedūriniai Rektoriaus rinkimų tvarkos pažeidimai, o kitos Sprendimo dalies neginčija, todėl byloje sprendžiama tik dėl Universiteto ginčijamos Sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo. Byla išnagrinėta, neįtraukus A. G. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį.

27. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinės bylos proceso šalimis yra ir tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. buvo žinoma apie vykstantį teismo procesą, jai taip pat buvo išsiųsta 2022 m. kovo 21 d. nutartis, kuria jai išaiškinta, jog jei ji mano, kad bylos išsprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, turi teisę prašyti būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pagal bylos duomenis šią nutartį A. G. gavo, tačiau prašymo dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismui neteikė.

28. Iš atsakovo priimto Sprendimo turinio nustatyta, kad šiuo Sprendimu išnagrinėtos ir įvertintos Rektoriaus rinkimų procedūros aplinkybės nėra siejamos su A. G. teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, Sprendimu nėra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų. Sprendime yra tik nurodyta, kad gautas skundas dėl galimų procedūrų pažeidimų Universitete 2020 m. spalio 23 d. vykusių Rektoriaus rinkimų metu, jog Tarnybai duomenys apie pareiškėją yra žinomi, tačiau jie neskelbiami, taip pat nurodyti skundo ir skundo papildymo argumentai, kurie taip pat nėra susieti su A. G. teisėmis ir pareigomis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendime visiškai nėra pasisakyta bei nuspręsta dėl A. G. teisių ir pareigų, tik nurodyti duomenys apie pateiktą Sprendime neįvardyto asmens 2020 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške nurodytą informaciją.

29. A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino jos skundo pagrindu pradėtos administracinės procedūros užbaigimo procedūrą ir neįtraukus jos į bylą buvo pažeista jos teisė reikalauti apginti Mokslo ir studijų įstatymo saugomą interesą, jog Rektorius būtų išrinktas Statuto tvarka suformuotos Tarybos. Įvertinus kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktą nurodomo skundo turinį, nustatyta, kad pateiktas skundas (byloje įvardijamas Pranešimu) nėra siejamas su A. G. pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, jame nėra nurodytos jokios faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios pagrįstų jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimą renkant Rektorių, skunde pateikiama informacija apie pastebėtus procedūrinius pažeidimus Rektoriaus rinkimų metu ir ši informacija nėra susieta su jos pažeistomis materialiosiomis teisėmis. Nei Tarnybos priimtame Sprendime, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendime nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos A. G. tam tikros teisės ir pareigos.

30. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė procedūra buvo pradėta pagal A. G. pateiktą informaciją (Pranešimą), nesuponuoja išvados, jog šios bylos išsprendimas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms ir pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalį ji turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, yra nurodyta, jog asmenims, pagal kurių pateiktą skundą ar informaciją buvo atlikti patikrinimai ir priimti sprendimai, bylos, kurioje ginčijami sprendimai, priimti atlikus patikrinimą, išsprendimas šių asmenų teisėms ar pareigoms negali turėti įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1184-438/2019; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-63-629/2022).

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuodama, jog A. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kokias konkrečiai materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus ji turėjo išnagrinėtoje byloje ir kad dėl jų buvo nuspręsta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (pvz., pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, jai sukurtos teisės ir pareigos, įtvirtintas jos teisių pažeidimas, neįvertinus jos pateiktų įrodymų, kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Dėl to prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 netenkinamas ir procesas neatnaujinamas (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Prašymą padavusio asmens A. G. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 pagal prašymą padavusio asmens A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI3-976-872/2022 pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė