90433f23-2d64-47ef-b87c-fb01f800e1fa · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo                          CivilinÄ byla Nr. 2S-713-544/2010TeisÄja Rima Å imbelytÄ             Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.1; 128.17; (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 1 d. PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų BirutÄs ValiulienÄs, BirutÄs JonaitienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko V.
Legislator headnote
AI generated90433f23-2d64-47ef-b87c-fb01f800e1fa · PanevÄžio apygardos teismas: Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). AbsoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.TeisÄjų kolegijos nuomone, teismas, nusprÄsdamas užtikrinant skolininko V. J. prievolÄs įvykdymÄ pagal 2002-08-14 kredito sutartį Nr. 02/08/14-09L su vÄlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditoriaus AB DnB NORD bankas praÅ¡ymu areÅ¡tuoti skolininko ir įkeisto turto savininko V.
Full text
Pirmosios instancijos teismo Pirmosios instancijos teismo                          CivilinÄ byla Nr. 2S-713-544/2010TeisÄja Rima Å imbelytÄ             Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5; 42.9; 63.2; 122.3; 128.1; 128.17; (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 1 d. PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų BirutÄs ValiulienÄs, BirutÄs JonaitienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal skolininko ir įkeisto daikto savininko V.
J. atskirÄ jį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo Hipotekos skyriaus teisÄjo 2010-08-05 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus AB DnB NORD bankas praÅ¡ymas areÅ¡tuoti įkeistÄ nekilnojamÄ turtÄ . TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : Kreditorius praÅ¡Ä pradÄti priverstinį 36 958,16 eurų skolos, 132 Lt žyminio mokesÄio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko ir įkeisto turto savininko V. J. iÅ¡ kreditoriui 2002-09-26 hipotekos lakÅ¡tu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeisto nekilnojamojo turto.
NurodÄ, kad pagal 2002 m. rugpjÅ«Äio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 02/08/14-09L su vÄlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau â Sutartis) AB DnB NORD bankas suteikÄ V. J. 164,265.45 Lt kreditÄ , kurio valiuta 2007 m. liepos 30 d. susitarimu Nr. 02/0814-09L/2 buvo pakeista iÅ¡ litų į eurus. Užtikrinant skolininko prievolių pagal Sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 2002 m. rugsÄjo 26 d. hipotekos lakÅ¡tu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) buvo įkeistas V. J. nuosavybÄs teise priklausantis nekilnojamas turtas: 0.1665 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. 6644-00020330, esantis Sodžiaus g. 22, Molainių k., PanevÄžio r. sav.; 157.96 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. 66/002-0089-01-6, esantis Sodžiaus g. 22, Molainių k., PanevÄžio r. sav.
Kadangi skolininkas laiku nevykdÄ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, laiku negrÄ Å¾ino kredito, nemokÄjo palÅ«kanų ir delspinigių, 2010-07-07 raÅ¡tu Nr. 30.58.37/4246 jam praneÅ¡Ä, kad, neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų per numatytÄ terminÄ , bankas pradÄs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Skolininkas nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdÄ, todÄl bankas nutraukÄ Sutartį. 2010 m. liepos 28 d. skolininko skolÄ bankui sudaro 36,052.14 eurų negrÄ Å¾into kredito, 871.74 Lt palÅ«kanų, 34.28 eurai delspinigių, viso - 36,958.16 eurai (b. l. 81-82).PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus teisÄjo 2010-08-05 nutartimi pareiÅ¡kÄjo AB DnB NORD bankas praÅ¡ymas patenkintas: nutarta areÅ¡tuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0.1665 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. 6644-00020330, esantį Sodžiaus g. 22, Molainių k., PanevÄžio r. sav.; 157.96 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 66/002-0089-01-6, esantį Sodžiaus g. 22, Molainių k., PanevÄžio r. sav., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti.
IÅ¡aiÅ¡kinta, kad areÅ¡tavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, jis netenka teisÄs nekilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip suvaržyti teisÄ Ä¯ juos arba mažinti jų vertÄ. Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. J. įspÄtas, kad, negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b. l. 58-59)Skolininkas ir įkeisto turto savininkas V.
J. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2010-08-05 nutartį: panaikinti draudimÄ turto vertÄs mažinimui ir nustatyti 48 mÄnesių skolos atidavimo terminÄ . Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 1 p., nereikia įrodinÄti aplinkybių, kurios teismo pripažintos žinomomis. Tokia aplinkybe apeliantas nurodo ekonominÄ krizÄ (gaivalinÄ jÄgÄ ), kuri sukÄlÄ bedarbystÄs bangÄ bei nekilnojamojo turto kainų kritimÄ bei Å¡ios rinkos sÄ stingį (b. l. 124-126).
Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB DnB NORD bankas nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas pagrįstai ir teisÄtai. Ä®statymai dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialiÄ procedÅ«rÄ â iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginÄo tvarka pagal hipotekos teisÄjo nutartį (CPK 558 str., CK 4.192 str.). NagrinÄdamas praÅ¡ymus, hipotekos teisÄjas tik patikslina Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, nustato ar pareiÅ¡kÄjas turi subjektinÄ teisÄ kreiptis į hipotekos skyrių.
Hipotekos teisÄjui sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas įstatymas nesuteikÄ teisÄs nagrinÄti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginÄus dÄl skolų dengimo ir sutarÄių vykdymo. Skolininkas V. J. tinkamai bei laiku nevykdÄ prievolÄs pagal Sutartį, todÄl 2010-07-27 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ kreditavimo sutartį ir kreipÄsi į hipotekos skyrių dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å ios aplinkybÄs yra pakankamos teismui priimti nutartį tenkinti kreditoriaus praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ bei raÅ¡tu įspÄti skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mÄnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Hipotekos teisÄjas negali nustatyti ilgesnio nei vienas mÄnuo termino, per kurį įspÄtas skolininkas turi atsiskaityti su kreditoriumi, todÄl skolininko reikalavimas atidÄti skolos grÄ Å¾inimÄ 48 mÄnesiams yra nepagrįstas. Draudimas skolininkui ir įkeisto turto savininkui mažinti turto vertÄ yra įtvirtintas CK 4.171 str. 10 p., todÄl hipotekos teisÄjas pagrįstai tai nurodÄ skundžiamojoje nutartyje (b. l. 134-135).Atskirasis skundas netenkintinas. PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisÄjos 2010-08-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). AbsoliuÄių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.TeisÄjų kolegijos nuomone, teismas, nusprÄsdamas užtikrinant skolininko V. J. prievolÄs įvykdymÄ pagal 2002-08-14 kredito sutartį Nr. 02/08/14-09L su vÄlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditoriaus AB DnB NORD bankas praÅ¡ymu areÅ¡tuoti skolininko ir įkeisto turto savininko V.
J. 2002 m. rugsÄjo 26 d. hipotekos lakÅ¡tu su priedais (identifikavimo kodas 04120020002333) įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡tyrÄ teisingam klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus Å¡iuo klausimu, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisÄs administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti. Teismas, priÄmÄs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinÄ sias apsaugos priemones â turto areÅ¡tÄ . Kartu hipotekos teisÄjas praneÅ¡a skolininkui, kad kreditorius kreipÄsi į teismÄ dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginÄo tvarka ir kad yra pradÄtas procesas dÄl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspÄja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių.
CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtis â įspÄti skolininkÄ ir įkaito davÄjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavÄs pakartotinį kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , hipotekos teisÄjas ateityje priims nutartį įkeistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Ä®kaito davÄjas â daikto savininkas ar teisÄtas valdytojas â suvaržo savo teises į įkeiÄiamÄ daiktÄ , jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolÄs įvykdymÄ .
Å ias procesines teisÄs normas, sprÄsdamas ginÄo klausimÄ , teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ ir pažeidimų, kurie bÅ«tų pagrindu tenkinti atskirÄ jį skundÄ , nepadarÄ.Sutarties 43 punkte numatyta, kad, esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųsdamas kredito gavÄjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ nutraukti Sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaiÄiuoti nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo kredito gavÄjui dienos.
Sutarties 46 punkte, be kita ko, numatyta, kad sutarties nutraukimo pagrindu yra tai, kad kredito gavÄjas Sutartyje numatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokÄjimų (b. l. 103). IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad skolininkas V. J. kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokÄjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų pagal Sutartį, ko ir pats neginÄija (b. l. 58-66, 91-112).
Vadovaujantis minÄtomis Sutarties nuostatomis, bankas 2010-07-07 raÅ¡tu Nr. 30.58.37/4246, kuris tinkamai įteiktas skolininkui 2010-07-13, praneÅ¡Ä, kad, praÄjus 10 dienų terminui nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos ir skolininkui bei įkeisto turto savininkui neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, sekanÄiÄ dienÄ po minÄto termino pasibaigimo dienos vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kreditavimo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pradÄs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Bankui įkeisto turto (b. l. 82-84).
Skolininkas įsipareigojimų neįvykdÄ, todÄl Sutartis yra laikoma nutraukta. Kadangi sutartis nutraukta joje nustatytais pagrindais ir tvarka, vien dÄl to negali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu atskirojo skundo argumentas dÄl sutartinių įsipareigojimų vykdymo atidÄjimo 48 mÄnesių terminui. Be to, toks praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja CK 4.192 str. 1 d., kurioje tvirtinta hipotekos kreditoriaus teisÄ kreiptis dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.
Jei skola per vienÄ mÄnesį nuo nutarties įteikimo dienos grÄ Å¾inta nebus, kreditorius įgys teisÄ pateikti pakartotinį praÅ¡ymÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko paskolÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ banko naudai nekilnojamÄ turtÄ (CPK 558 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo nutartyje nurodytu draudimu mažinti turto vertÄ, taÄiau Å¡iam atskirojo skundo motyvui pagrįsti nenurodo argumentų. Pagal CK 4.171 str. 10 dalį, įkeisto daikto savininkas neturi teisÄs sunaikinti, sužaloti daiktÄ ar kitaip sumažinti jo vertÄ, iÅ¡skyrus normalų nusidÄvÄjimÄ ar vertÄs sumažÄjimÄ naudojant jį bÅ«tinojo reikalingumo atveju.
TodÄl hipotekos teisÄjas pagrįstai ir teisÄtai nurodÄ, kad skolininkas neturi teisÄs mažinti įkeisto turto vertÄ. Kadangi apeliantas konkreÄiai nenurodo, kaip Å¡is draudimas pažeidžia jo teises ir teisÄtus interesus, teisÄjų kolegija iÅ¡samiau dÄl to nepasisako. PagrindinÄ hipotekos teisÄjo funkcija nagrinÄjant aptariamo pobÅ«džio bylas â patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisÄs aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt.
Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bylų dÄl hipotekos teisinių santykių nagrinÄjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkreÄioje byloje kyla ginÄas, susijÄs su pagrindine prievole â skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, mokÄjimo terminais ir kt., Å¡ie klausimai byloje dÄl hipotekos ar įkeitimo nenagrinÄjami (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra konstatavÄs, kad hipotekos teisÄjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos Å¡alių ginÄų. TeisÄjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Ä®statymas neįpareigoja hipotekos teisÄjo aiÅ¡kintis ir sprÄsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginÄų; tokių ginÄų buvimo faktas nÄra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradÄti nagrinÄti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ dÄl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dÄl hipotekos teisinių santykių nagrinÄjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisÄms, kylanÄioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, taÄiau nÄra skirtas ir pritaikytas ginÄams dÄl teisÄs nagrinÄti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2009).
Hipotekos teisÄjo nutartį, priimtÄ iÅ¡nagrinÄjus hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiÅ¡kai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginÄų dÄl teisÄs, nagrinÄtinų ginÄo teisenos tvarka, nagrinÄjimas neįeina į hipotekos teisÄjo kompetencijÄ , tai lemia, kad apeliacinÄs instancijos teismas, peržiÅ«rÄdamas aptariamo pobÅ«džio hipotekos teisÄjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytÄ hipotekos teisÄjo kompetencijÄ ir taip pat negali nagrinÄti bei iÅ¡sprÄsti ginÄų dÄl teisÄs, nagrinÄtinų ginÄo teisenos tvarka.
TodÄl atskirojo skundo argumentai, susijÄ su galimais ginÄais, kylanÄiais iÅ¡ kredito sutarties sÄ lygų, nesudaro pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ .TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d.,  n u t a r i a : PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus teisÄjos 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              TeisÄjų kolegija:                                                                                    RamunÄ ÄeknienÄ BirutÄ JonaitienÄ BirutÄ ValiulienÄ