2020-11-04 Nr. AB-20783-3-61-3-02553-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1724-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2018 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas priėmė Įsakymą, siekdamas užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimo tvarką Vilniaus apskrities VPK. Tačiau, pareiškėjų nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant procedūrą, numatytą teisės aktuose. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu būtu išpildytos atitinkamos sąlygos, t. y., kad Įsakymu yra būtinybė įvesti suminę darbo laiko apskaitą; priimant Įsakymą buvo įvykdyta informavimo ir konsultavimo procedūra su jungtine profesinių sąjungų atstovybe; Įsakymas priimtas atsižvelgus į atsakovo lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų nuomonę; pareigūnų, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašą yra patvirtinęs Lietuvos policijos generalinis komisaras.

3. Dėl būtinybės įvesti suminę darbo laiko apskaitą nurodė, kad iš atsakovo viešai skelbiamų pranešimų matyti, jog suminė darbo laiko apskaita buvo įvesta dėl to, kad būtų lengviau organizuojamos policijos pajėgos masinių renginių metu, nepažeidžiant maksimalių darbo laiko normų (pvz. Popiežiaus vizitas, kuris truko dvi dienas). Kitų priežasčių įvesti suminę darbo laiko apskaitą atsakovas nenurodė. Pareiškėjų teigimu, atsakovas privalo įrodyti priežastis, kodėl yra būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nes viešai deklaruojama būtinybė įvesti suminę darbo laiko apskaitą yra paneigiama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjų nuomone, tikslas taikyti suminę darbo laiko apskaitą yra ne efektyvus policijos pajėgų darbo organizavimas, o lėšų taupymas ir tai negali būti pripažįstama kaip pagrįsta būtinybė taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Taip pat atsakovas turėtų pagrįsti ir 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

4. Dėl informavimo ir konsultavimo procedūros su darbuotojų atstovais nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Policijos departamento 2018 m. liepos mėn. raštu Nr. 5-S-6535, netaikė informavimo ir konsultavimo procedūros su Vilniaus apskrities VPK jungtine profesinių sąjungų atstovybe. Vilniaus apskrities VPK jungtinė profesinių sąjungų atstovybė nebuvo gavusi jokios informacijos iki sprendimo taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Jokios informacijos nebuvo gauta ir iš Policijos departamento. Taigi, Įsakymas buvo priimtas nesilaikant šios būtinosios sąlygos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga taip pat nebuvo gavusi iš atsakovo prašymo pateikti nuomonę dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo.

5. Nurodė, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priėmė ne atsakovas, o Policijos taryba. Atsakovas Įsakymu tik patvirtino sąrašą pareigūnų, kurių atžvilgiu bus taikoma suminė darbo laiko apskaita. Įsakymu atsakovas nepriėmė sprendimo įvesti suminę darbo laiko apskaitą, o tik vykdė Policijos departamento jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo. Tuo tarpu tiek Darbo kodeksas, tiek Statutas aiškiai apibrėžia, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priima darbdavys.

6. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai vadovaujasi Darbo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Statutinio darbuotojo darbo sąlygos nustatytos Statute ir dėl tarnybos darbo sąlygų nesiderinama. Statute nuorodų į Darbo kodeksą nėra. Pažymėjo, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimą reglamentuoja Statuto 37 straipsnio 3 dalis. Statutas, skirtingai nei Darbo kodeksas, privalomos informavimo ir konsultavimo procedūros, kaip sąlygos įvesti suminę darbo laiko apskaitą, nenustato. Nepaisant to, minėtos procedūros buvo atliktos. Pareiškėjai apie ketinimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą buvo informuoti 2018 m. gegužės 23 d. vykusiame Vilniaus apskrities VPK profesinių sąjungų atstovų pasitarime, taip pat įvyko konsultavimo procedūros (buvo atsakyta į užduotus klausimus, paaiškintos suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priežastys). Pareiškėjui V. S. 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas Įsakymo projektas, su prašymu pateikti pastabas, tačiau pastabos nebuvo pateiktos. 2018 m. birželio 18 d. pakartotinai buvo priminta apie Įsakymo projektą, tačiau ir vėliau pastabų nebuvo pateikta. Vykdant konsultavimo procedūrą buvo atsižvelgta į profesinių sąjungų nuomonę. 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 10-V-238 buvo patvirtinta darbo grupė laiko apskaitos patikrinimams atlikti. Be to, pareiškėjo V. S. pageidavimu į darbo grupę buvo įtraukti ir Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės bendru susitarimu deleguoti atstovai. Pažymėjo, kad priimant Įsakymą visos procedūros buvo atliktos tinkamai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.

9. Nurodė, kad Policijos departamento 2018 m. balandžio 30 d. posėdyje buvo svarstytas siūlymas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose. Policijos tarybos narių balsų dauguma siūlymui buvo pritarta. Policijos tarybos narių nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, jų reikšmė – strateginė. Policijos tarybos nutarimas pritarti siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo savaime nėra sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo turėjo priimti kiekvienos policijos įstaigos vadovas individualiai. Atsižvelgiant į tai, nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad suminė darbo laiko apskaita Vilniaus apskrities VPK įvesta neteisėtai, nes faktiškai sprendimą dėl jos įvedimo priėmė ne Vilniaus apskrities vadovas, bet Policijos taryba. Taigi Policijos taryba priėmė strateginį sprendimą, už kurio tinkamą įgyvendinimą atsakinga kiekviena policijos įstaiga. Policijos tarybos sprendimai gali būti privalomi, tačiau tik tada, kai dėl to yra priimtas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas, ar nurodymas. Šiuo atveju tokių aktų nebuvo priimta.

10. Dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų nurodė, kad aptariamo Policijos tarybos posėdžio protokolo nutariamojoje dalyje buvo išdėstyta, jog suminės darbo laiko apskaitos taikymas, tik įvykdžius privalomas konsultavimo procedūras. Nurodė, kad Policijos departamentas šiuo klausimu pasisakė 2018 m. liepos 11 d. rašte. Policijos departamento nuomone, policijos įstaigų vadovai turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar geranoriškai vykdyti informavimo ir (ar) konsultavimo procedūras, ar laikytis Statuto reguliavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjai pernelyg plačiai aiškina statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjai, netaikytinos. Suminės darbo laiko apskaitos įvedimą reglamentuoja Statuto 37 straipsnis. Darbo kodekso nuostatos taip pat netaikytinos. Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo pagrindimo nurodė, jog tai negali būti nagrinėjamo ginčo dalyku.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nurodė, kad pareigūnų darbo laiką reguliuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IX-1538. Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis šio įstatymo normų sąrašas, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Taigi, iš aptartų teisės aktų nuostatų teismas nustatė, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja tik Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, todėl pareiškėjai nepagrįstai, nagrinėjamo ginčo kontekste, taiko Darbo kodekso nuostatas, kurios pareigūnų tarnybos santykių nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas, kaip nurodė teismas, nagrinėtinas Statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų apimtyje.

14. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Statuto 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas (Statuto 37 straipsnio 3 dalis).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, pabrėždami Įsakymo formos neteisėtumą, nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK nepriėmė sprendimo įvesti suminės darbo laiko apskaitos, o tik vykdė Policijos tarybos jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo. Pareiškėjų teigimu, kaip reglamentuota teisės aktuose, sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priima darbdavys. Šiuo atveju, kaip įrodo Policijos tarybos (Lietuvos policijos generalinio komisaro patariamoji institucija) 2018 m. gegužės 23 d. protokolas Nr. 5-P1-327, dalies apskričių vadovai balsavo prieš suminės darbo laiko apskaitos įvedimą, tačiau Policijos tarybos protokolinis sprendimas tapo privalomas visiems apskričių vyriausiasiems policijos komisariatams.

16. Teismas iš 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5-P1-327 nustatė, kad antru darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose tikslingumo ir 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio nustatymo įstaigose. Posėdyje dalyvavusių apskričių viršininkų dauguma buvo nuspręsta pritarti siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose nuo 2018 m. liepos 1 d., taip pat buvo pritarta trijų mėnesių apskaitos laikotarpio nustatymui. Iš į bylą pateikto Policijos departamento 2018 m. birželio 22 d. rašto Nr. 5-S-5958 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“, adresuoto Policijos įstaigų vadovams, turinio nustatė, kad šiame rašte Policijos departamentas nurodė, jog Policijos taryboje nors ir buvo pritarta siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose, tačiau kartu atkreipė Policijos įstaigų vadovų dėmesį, kad kiekviena policijos įstaiga suminę darbo laiko apskaitą turi įsivesti atskiru sprendimu (policijos įstaigos vadovo įsakymu). Policijos departamentas taip pat pažymėjo, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti įvesta pirmiausia atsižvelgiant į tos įstaigos veiklos ypatumus, apsisprendžiant dėl pagrindinių darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumų. Taigi, kaip nurodė teismas, priešingai, nei teigia pareiškėjai, Policijos taryba tik pritarė siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose, o ne priėmė sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą visuose veiklos padaliniuose. Policijos tarybos protokolinio sprendimo (svarstant 2 klausimą) formuluotė (siūlymas pritarti), priešingai, nei teigia pareiškėjai, savo esme nėra privalomojo pobūdžio, kuris (sprendimas) taikytinas visų apskričių policijos komisariatams. Policijos taryba pritarė siūlymui, tačiau kuriuo nebuvo paneigta Policijos įstaigų vadovų diskrecija sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įsivesti atsižvelgiant į pagrindinius darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumus kiekviename komisariate atskirai.

17. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo Vilniaus apskrities VPK priėmė Policijos taryba, o ne Vilniaus apskrities VPK, t. y. darbdavys. Iš esmės toks pats išaiškinimas buvo pateiktas ir Policijos departamento 2018 m. liepos mėn. rašte Nr. 5-S-6535, adresuotame Lietuvos policijos profesinei sąjungai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, kuriame taip pat nurodyta, kad Policijos tarybos nutarimas pritarti siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose savaime nėra sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Tokį sprendimą turi priimti kiekviena policijos įstaiga. Teismas priėjo išvadą, kad Įsakymą priėmė tinkamas subjektas – Vilniaus apskrities VPK viršininkas, atsižvelgęs į darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumus būtent savo veiklos padaliniuose. Pareiškėjų argumentai, kad Vilniaus apskrities VPK (kaip darbdavys) nepriėmė sprendimo įvesti suminės darbo laiko apskaitos, o tik vykdė Policijos tarybos jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo, teismo įvertinti nepagrįstais.

18. Pareiškėjai teigė, kad Įsakymas nėra įtikinamai pagrįstas būtinybe Vilniaus apskrities VPK įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnyje numatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš šios teisės normos matyti, kaip nurodė teismas, jog administraciniams teismams yra pavesta vykdyti viešojo administravimo subjektų veiklos teisminę kontrolę (spręsti ginčus dėl jų aktų (veikų) teisėtumo). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Teismas, įvertinęs proceso šalių argumentus, priėjo išvadą, kad pareiškėjų šiuo aspektu keliamų klausimų išsprendimui (pvz. kokios pareigūnų pajėgos tinkamai užtikrintų vieną ar kitą renginį, pareigūnų darbas poilsio dienomis, viršvalandžiai ir kt.) reikalingas tam tikras specifinis tyrimas ir vertinimas, kokio administracinis teismas atlikti negali. Administracinis teismas neatlieka tokio tyrimo, kurį pagal savo turinį, tikslą galėtų atlikti tik tam tikra insitucija ir negali priimti sprendimų, išvadų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta pačiai institucijai.

Kitaip tariant, teismas, dėl klausimų, kildinamų iš institucijos (šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK) vidaus tvarkos, veiklos specifiškumo, negali įvertinti ir nustatyti, koks darbo organizavimo modelis yra geriausias Vilniaus apskrities VPK, ar, kaip šiuo atveju, suminės darbo laiko apskaitos įvedimas pagerins pareigūnų darbo laiko, darbo jėgos paskirstymą, užtikrins tinkamą užduočių įvykdymą ir pan., ar tai nėra susiję tik su lėšų taupymu, kaip akcentuoja pareiškėjai. Taigi, teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, bei į tai, kad iš esmės suminės darbo laiko apskaitos įvedimo būtinybės pagrindimo vertinimas yra susijęs su Vilniaus apskrities VPK vidaus darbo organizavimu, užtikrinant viešąją tvarką (pagal iškilusius poreikius), vertinimu, priėjo išvadą, kad pareiškėjų argumentų, jog Įsakymas nėra įtikinamai pagrįstas būtinybe Vilniaus apskrities VPK įvesti suminę darbo laiko apskaitą, pagrįstumo vertinimas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.

Dėl tų pačių argumentų teismas plačiau nepasisakė ir dėl būtinybės įvertinti nustatyto 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio būtinybę.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas netaikė informavimo ir konsultavimo procedūros, nes nei Vilniaus apskrities VPK jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, nei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga nebuvo gavusi iš atsakovo jokio prašymo pateikti nuomonę dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo.

20. Teismas nurodė, kad iš 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5-P1-327 matyti, jog Policijos taryba pritarė siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą nuo 2018 m. liepos 1 d., tačiau pastabose atkreipė dėmesį, kad suminė darbo laiko apskaita turėtų būti pradėta taikyti tik prieš tai įvykdžius visas privalomas konsultavimo ir derinimo procedūras. Taigi, kaip nurodė teismas, ši pastaba tik įrodo pačios Policijos tarybos suinteresuotumą, jog priimtas pasiūlymas būtų įgyvendintas tik objektyviai ir visapusiškai įvertinus tokio sprendimo esmę ir prasmę.

Įsakymo projektas elektroniniu paštu buvo išsiųstas ir pareiškėjui V. S., pasiūlant per penkias dienas pateikti pastabas. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas pastabų dėl Įsakymo projekto nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas 2018 m. gegužės mėn. atsakovo ir profesinių sąjungų atstovų pasitarimo aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti protokolas Nr. 10-IL patvirtina, kad atsakovo organizuotame pasitarime, kuriame dalyvavo ir Vilniaus apskrities VPK jungtinės profesinių sąjungų atstovybės nariai, buvo sprendžiama taip pat ir dėl suminės darbo laiko apskaitos.

Iš protokolo turinio matyti, kad pasitarimo dalyviai diskutavo šiuo klausimu. Vėlesniuose 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. liepos mėn. atsakovo organizuotuose pasitarimuose aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti, pakartotinai buvo diskutuojama dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo. Teismas įvertino, kad aptarti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai paneigia pareiškėjų argumentus, jog prieš priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo taikytos informavimo ir konsultavimo procedūros nei su Vilniaus apskrities VPK jungtine profesinių sąjungų atstovybe, nei su Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga.

Nors Statutas, prieš priimant Įsakymą, atsakovui pareigos vesti konsultacijas nenumato, tačiau teismas nurodė, kad aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas tinkamai įvykdė 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokole Nr. 5-P1-327 nurodytą įpareigojimą – sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo priimti tik prieš tai įvykdžius visas privalomas konsultavimo ir derinimo procedūras. Tiek pareigūnams, tiek profesinės sąjungos atstovams buvo sudarytos sąlygos nevaržomai išreikšti nuomonę, pastabas, pasiūlymus dėl ginčijamo klausimo.

Siūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą buvo priimtas Policijos tarybos 2018 m. gegužės 23 d. posėdžio protokoliniu sprendimu, kuriame buvo pažymėta, kad galutiniai sprendimai turėtų būti priimti tik įvykdžius informavimo procedūras, todėl darbuotojų ir jų atstovų informavimas, kurio metu buvo siūloma teikti pastabas, kritiką, pasiūlymus, pagrįstai prasidėjo po 2018 m. gegužės 23 d. ir vyko iki Įsakymo priėmimo.

21. Remiantis į bylą pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas konstatavo, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjai V. S. ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą.

23. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką yra netaikomos. Paaiškina, kad Statuto 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė nei 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Pareiškėjai teigia, kad lingvistiškai aiškinant Statuto 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, būtina konstatuoti, jog ši teisės norma įtvirtina tik galimybę vidaus reikalų įstaigose taikyti suminę darbo laiko apskaitą, numato pareigūnų ratą, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, tačiau ji nereglamentuoja tvarkos, kaip suminė darbo laiko apskaita yra įvedama vidaus reikalų įstaigoje, tuo tarpu Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suminė darbo laiko įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

24. Pareiškėjų nuomone, darbo laiko režimas – suminė darbo laiko apskaita įmonėse, įstaigose ar organizacijose turi būti įvedamas vienodomis sąlygomis, nepaisant to, ar tai yra statutinė įstaiga, valstybės ar privati įmonė, t. y. nepaisant jos nustatytos formos. Tai, kad Statuto 37 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė vidaus reikalų sistemos pareigūnams taikyti suminę darbo laiko apskaitą, dar nereiškia, jog galima ją įvesti nesant būtinybės ir neatlikus informavimo bei konsultavimo procedūros.

25. Pabrėžia, kad Įsakymu atsakovas nepriėmė sprendimo įvesti darbo laiko apskaitos, o vykdė Policijos tarybos jau priimtą sprendimą dėl jos taikymo. Tiek Darbo kodeksas, tiek Statutas aiškiai apibrėžia, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priima darbdavys (vidaus reikalų įstaigos vadovas), todėl ir šiuo aspektu suminė darbo laiko apskaita pas atsakovą įvesta nepagrįstai ir neteisėtai.

26. Pareiškėjų nuomone, atsakovas privalėjo įrodyti objektyvias priežastis, kodėl yra būtina taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Atsakovas galėjo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti, ar tikrai egzistuoja būtinybė taikyti suminę darbo laiko apskaitą, kad būtina taikyti 3 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

27. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad Darbo kodekso 204 straipsnis apibrėžia informavimo ir konsultavimo principus. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, darbuotojų atstovai pradėjus informavimo ir konsultavimo procedūrą per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitaria dėl kito termino, pateikia savo pasiūlymus. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas aiškus terminas, kiek turi trukti ši procedūra iki sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą policijos įstaigose buvo priimtas 2018 m. balandžio 23 d. Policijos tarybos posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad sprendimas buvo priimtas tinkamai neįvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūros.

28. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Statuto 37 straipsnio 3 dalies nuostata nereglamentuoja tvarkos, kaip suminė darbo laiko apskaita yra įvedama vidaus reikalų įstaigoje. Minėta nuostata įtvirtina suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką – vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas įsakymu patvirtina pareigūnų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, pareigybių sąrašą. Tuo tarpu lingvistiškai aiškinant Statuto 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, nekonstatuotina, jog minėta teisės norma įtvirtina tik galimybę vidaus reikalų įstaigoje taikyti suminę darbo laiko apskaitą.

30. Pažymi, kad 2018 m. balandžio 30 d. Policijos tarybos posėdyje svarstytam siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose balsų dauguma buvo nutarta pritarti. Minėtas nutarimas nėra sprendimas įvesti suminę darbo laiko apskaitą policijos įstaigų veiklos padaliniuose, o tokį sprendimą turėjo priimti kiekvienas policijos įstaigos vadovas individualiai. Šiuo atveju suminę darbo laiko apskaitą Vilniaus apskrities VPK ir įvedė šios įstaigos viršininkas, o ne Policijos taryba. Taip pat atsakovas akcentuoja, kad administracinis teismas negali vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, kurių (pertvarkymų) poreikis galėtų būti žinomas tik pačiai institucijai, bet gali tirti ir nustatyti, ar Vilniaus apskrities VPK tam tikri pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, nėra fiktyvūs. Atsakovo nuomone, nors privalomos informavimo ir konsultavimo procedūros su darbuotojų atstovais, kaip sąlygos įvesti suminę darbo laiko apskaitą, Statutas nenustato, tačiau minėtos procedūros, priimant Įsakymą, buvo atliktos.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

32. Teigia, kad Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalies normos esmė yra pareigos vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba darbdavio nustatymas, tačiau darbo tarybos yra išimtinai darbuotojų atstovai ir neturi jokių teisių valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad suminę darbo laiko apskaitą Vilniaus apskrities VPK įvedė ne šios įstaigos viršininkas, bet Policijos taryba. Pabrėžia, kad Policijos taryba priėmė sprendimą pritarti siūlymui dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose, o ne sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą konkrečių policijos įstaigų atitinkamuose padaliniuose.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad klausimas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo būtinumo nėra įrodinėjimo dalykas, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

34. Policijos departamentas prieina išvadą, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimas statutinėse įstaigose yra iš esmės reglamentuotas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje ir negali būti aiškinamas plečiamai, imperatyviai nukreipiant į Darbo kodekse nustatytą reguliavimą, o informavimo ir konsultavimo procedūros vykdymas negali apskritai būti traktuojamas kaip privalomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 10-V-341 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu patvirtintas Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių pareigybių, kurioms taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašas ir nustatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra trys mėnesiai.

36. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

37. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Pareiškėjai teigia, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigūnų ratas, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, tačiau nėra reglamentuojama tvarka, kaip suminė darbo laiko apskaita yra įvedama vidaus reikalų įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų nuomone, turėtų būti vadovaujamasi Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta informavimo ir konsultavimo procedūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, išvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog darbo tarybos yra išimtinai darbuotojų atstovai (Darbo kodekso 165 str.) ir neturi jokių teisių valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose (žr. 2019 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-2045-415/2019). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendime Organisation des salariés auprès des institutions européennes et internationales en République fédérale d'Allemagne (IPSO) prieš European Central Bank, T-713/14, EU:T:2016:727, konstatuota: „<…> profesinės sąjungos, ieškovės, kaip socialinės partnerės, teise, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, nesiekiama susitarti klausimu, kuriam taikomos jos procesinės garantijos, o tik norima suteikti profesinei sąjungai progą daryti įtaką priimant sprendimą.“ Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalis nėra taikoma.

39. Tačiau įvertinus į bylą pateiktus duomenis matyti, kad buvo sudarytos sąlygos darbuotojų atstovams dalyvauti suminės darbo laiko apskaitos įvedimo procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę. 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokole Nr. 5-P1-327, kuriame svarstytas klausimas dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose, yra pažymėta pastaba, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį taikyti nuo 2018 m. liepos 1 d. tik įvykdžius visas privalomas konsultavimo ir derinimo procedūras.

Iš 2018 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities VPK ir Profesinių sąjungų atstovų pasitarimo aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti protokolo Nr. 10-IL-10227 (II t., b. l. 108–109) matyti, kad buvo diskutuota dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo. Iš 2018 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities VPK ir Profesinių sąjungų atstovų pasitarimo aktualiems bendradarbiavimo klausimams aptarti protokolo Nr. 10-IL-11573 (II t., b. l. 110–111) matyti, jog buvo dar kartą diskutuota apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą ir nutarta Profesinių sąjungų jungtinei atstovybei iki 2018 m. birželio 25 d. pateikti Vilniaus apskrities VPK vadovybei pasiūlymus dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog Profesinių sąjungų jungtinė atstovybė pateikė Vilniaus apskrities VPK vadovybei pasiūlymus dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo.

Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad Vilniaus apskrities VPK bendradarbiavo su Profesinių sąjungų jungtine atstovybe, suteikė informaciją apie suminės darbo laiko apskaitos įvedimą, pasiūlė pateikti pasiūlymus dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo, siuntė Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymo dėl suminės darbo laiko apskaitos projektą, pašant per 5 darbo dienas pateikti pastabas (II t., b. l. 114). Taip pat po suminės darbo laiko apskaitos įvedimo buvo trečią kartą svarstytas klausimas dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo Vilniaus apskrities VPK PK veiklos padaliniams.

Trečiame susirinkime nutarta Profesinių sąjungų jungtinei atstovybei informuoti Vilniaus apskrities VPK vadovybę apie pastebėtus netinkamo apskrities VPK PK veiklos padalinių darbo organizavimo atvejus, pateikiant konkrečius pavyzdžius, o pasibaigus trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui, su Profesinių sąjungų jungtine atstovybe aptarti iškilusius trijų mėnesių suminės darbo laiko apskaitos taikymo klausimus (II t., b. l. 112–113).

40. Pareiškėjai teigia, kad tiek Darbo kodeksas, tiek Vidaus tarnybos statutas apibrėžia, jog sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą priima darbdavys, t. y. vidaus reikalų įstaigos vadovas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepriėmė sprendimo įvesti suminės darbo laiko apskaitos, o vykdė Policijos tarybos sprendimą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateikto 2018 m. gegužės 23 d. Policijos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5-P1-327 matyti, jog vyko balsavimas dėl suminės apskaitos įvedimo veiklos padaliniuose tikslingumo ir 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio nustatymo įstaigose ir buvo pritarta siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose nuo 2018 m. liepos 1 d. (balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį nutarimą lėmė policijos generalinio komisaro balsas). Taip pat pritarta trijų mėnesių apskaitos laikoatrpio nustatymui. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2014 m. birželio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-560 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymo Ne. 5-V-293 „Dėl policijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtino Policijos tarybos nuostatus. Policijos tarybos nuostatų 1 punkte numatyta, kad „Policijos taryba (toliau – Taryba) yra policijos generalinio komisaro įsakymu sudaryta patariamojo institucija, svarstanti svarbiausius Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policios departamentas) veiklos organizavimo ir strategijos klausimus, taip pat klausimus, susiusius su policijos įstaigų veikla. Tarybos veikla grindžiama vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principu“. Policijos tarybos nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad „Tarybos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, privalomai įgyvendinami policijos generalinio komisaro įsakymais ar nurodymais“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju privalomų policijos komisaro įsakymų ar nurodymų dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo į bylą nėra pateikta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog 2018 m. balandžio 30 d. vykusiame Policijos tarybos posėdyje pritartas siūlymas įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose nuo 2018 m. liepos 1 d. ir pritartas trijų mėnesių apskaitos laikotarpio nustatymas yra rekomendacinio pobūdžio.

42. Policijos departamento 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. 5-S-5958 „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“ (II t. b. l. 56–57) pažymėta, jog Policijos taryboje siūlymui dėl darbo laiko apskaitos įvedimo buvo pritarta sprendžiant, kad kiekviena policijos įstaiga suminę darbo laiko apskaitą įsives atskiru sprendimu (policijos įstaigos vadovo įsakymu). Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti įvesta ir kai kurie tarnybos organizavimo principai nustatyti atsiželgiant į tos įstaigos veiklos ypatumus, apsisprendžiant dėl pagrindinių darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumų. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Policijos taryba tik pritarė siūlymui įvesti suminę darbo laiko apskaitą veiklos padaliniuose, o ne priėmė sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą visuose veiklos padaliniuose. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Policijos įstaigų vadovams palikta diskrecija sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos įsivesti atsižvelgiant į pagrindinius darbo laiko planavimo ir organizavimo ypatumus kiekviename komisariate atskirai. Vilniaus apskrities VPK viršininkas priėmė įsakymą „Dėl suminės darbo laiko apskaitos“, kuriuo patvirtino Vilnaus apskrities VPK struktūrinių padalinių pareigybių, kurioms taikoma suminė darbo laiko apskaita, sąrašą, ir nustatė, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra trys mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija priena išvadą, kad sprendimą įvesti suminę darbo laiko apskaitą įvedė atsakovas.

43. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo priimtai išvadai, kad pareiškėjų argumentai, jog Įsakymas nėra įtikinamai pagrįstas būtinybe Vilniaus apskrities VPK įvesti suminę darbo laiko apskaitą, pagrįstumo vertinimas, kaip ir būtinybė įvertinti 3 mėnesių apskaitinio laikotarpio būtinybę, nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.

44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. S. ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė