Legislator Case Law & Legislation
903fe9c5-5e71-4f97-955f-2b515bbbfd46 AI generated

903fe9c5-5e71-4f97-955f-2b515bbbfd46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 903fe9c5-5e71-4f97-955f-2b515bbbfd46
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, nevertino apeliantÄ teisinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Apeliantas jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Be to, byloje liko nenustatytos konkrečios kaltinime nurodytų transporto priemonių įsigijimo aplinkybės. Taip buvo apribota nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Legislator headnote

AI generated

903fe9c5-5e71-4f97-955f-2b515bbbfd46 · Lietuvos apeliacinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3061 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 29 d. veika) ir jam paskirta 250 MGL dydžio bauda bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 11 d. veika) ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-318/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34182-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.2.18.4; 2.4.6.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistajam B. K., jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3061 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 29 d. veika) ir jam paskirta 250 MGL dydžio bauda bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2021 m. vasario 11 d. veika) ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir B. K. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta ir atlikta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir B. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, visiÅ¡kai atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir nustatyta, kad neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda, kuriÄ B. K. įpareigotas sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš B. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteista 2 565,20 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt penki eurai ir 20 cnt) proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ įgijo (duomenys neskelbtini), pagrobtÄ didelės 79 183 Eur vertės krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad automobilis vogtas, siekdamas jį įteisinti, susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kad šį automobilį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®gyvendindamas šį tikslÄ B. K. įsigijo kito Lietuvoje registruoto, apgadinto eismo įvykio metu vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmÄ bei registracijos dokumentus. B. K. ir jo sÅ«nus D. K., kuris nežinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ per kelis kartus gavo 16 335 Eur pagal kasos pajamų orderius: 2021 m. sausio 6 d serija DAF Nr. 1748, 2021 m. sausio 8 d. serija DAF Nr. 1749 ir 2021 m. sausio 25 d. serija DAF Nr. 1755, 2021 m. sausio 26 d. serija DAF Nr. 1758, 2021 m. sausio 28 d. serija DAF Nr. 1759. Remiantis kito automobilio dokumentais, nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku nenustatyti asmenys ant automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmo, permontavo pagrobto automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), visas likusias detales, suklastojo ant vilkiko kabinos pritvirtinÄ gamyklinę lentelę, kurios identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuÅ¡lifavo tikrÄ jį vilkiko variklio numerį (duomenys neskelbtini) ir vietoje jo iÅ¡kalė kito numerio simbolius (duomenys neskelbtini). V. M. nežinant apie nusikalstamu bÅ«du gauto turto įteisinimÄ , nuteistasis pagal 2020 m. gruodžio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ DAF Nr. 39445 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Mercedes Benz Actros“ su suklastotu identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Taip B. K. įteisino nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ .

B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad jis 2020 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytoje vietoje, iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ įgijo (duomenys neskelbtini), pagrobtÄ didelės 79 183 Eur vertės krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Žinodamas, kad automobilis vogtas ir siekdamas jį įteisinti, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ vardu pagal 2021 m. sausio 4 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ATCH-2021-0001 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kito, Lietuvoje registruoto, apgadinto eismo įvykio metu vilkiko „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmÄ bei registracijos dokumentus. Po to, sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kad jo įmonė įgis automobilį, V. M. nežinant, jog automobilis įgytas neteisėtu bÅ«du. Nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku nenustatyti asmenys ant krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), rėmo permontavo pagrobto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), visas likusias detales, suklastojo ir ant kabinos pritvirtino gamyklinę lentelę, kurios identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuÅ¡lifavo tikrÄ jį vilkiko variklio numerį (duomenys neskelbtini)bei iÅ¡kalė kito numerio simbolius (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, V. M. nežinant apie nusikalstamu bÅ«du gauto turto įteisinimÄ , pagal transporto pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ už 17 500 Eur pardavė vilkikÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip B. K. įteisino nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir jį pagal BK 216 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teismui netenkinus Å¡io praÅ¡ymo – apskųstÄ jį nuosprendį pakeisti ir nuteistajam paskirti BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ minimaliÄ bausmę. Apeliantas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, nevertino apeliantÄ teisinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Apeliantas jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Be to, byloje liko nenustatytos konkrečios kaltinime nurodytų transporto priemonių įsigijimo aplinkybės. Taip buvo apribota nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

2. Teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė, kad jis Rusijos Federacijos piliečio J. V. praÅ¡ymu atliko tik tarpininko vaidmenį parduodant suremontuotus vilkikus. Taip pat nepagrįstai nepripažino patikimais bei nesirėmė apelianto parodymais, kad automobilį „Mercedes Benz Actros“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė J. V. atsiųstas tralas. Tam neprieÅ¡tarauja byloje liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. R. parodymai, kad automobilis buvo po eismo įvykio ir už jį buvo sumokėta sutarta suma. Automobilį „Mercedes Benz Actros“ nuteistojo įmonė įsigijo aukciono bÅ«du, turėdama tikslÄ perparduoti ir gauti pelnÄ . J. V. automobilis patiko ir jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį įsigyti, todėl šį automobilį buvo nutarta nugabenti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suremontuoti, tačiau J. V. netiko transporto priemonės remonto kaÅ¡tai, todėl automobilis buvo nugabentas remontuoti į Vilnių. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pasiėmė J. V. žmonės ir jis buvo suremontuotas kitoje vietoje. Atliekant remontÄ , apeliantas nedalyvavo. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas V. M.. Tiek nuteistajam, tiek V. M. abu sandoriai nekėlė abejonių, pardavimo kaina buvo reali, nes automobiliai buvo po autoįvykių, su defektais, reikėjo papildomų iÅ¡laidų juos suremontuoti.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad B. K., įgydamas nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , jį suremontuodamas ir dalyvaudamas sandoriuose, t. y. parduodamas vogtÄ turtÄ ir taip jį įteisindamas, atliko nusikalstamus veiksmus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo, jog krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir krovininis automobilis „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įsigyti nusikalstamu bÅ«du. B. K. žinojimo nepatvirtina faktiniai bylos duomenys, kad dėl abiejų vilkikų pardavimo nuteistasis asmeniÅ¡kai tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jog pirkimo dokumentai buvo suraÅ¡yti anksčiau, negu faktiÅ¡kai įvyko pardavimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti ir vėliau kratos metu rasti vilkikai buvo suremontuoti ir važiuojantys. To nepaneigia ir aplinkybė, kad kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, metu buvo rasta automobilių detalių. Liudytoju apklaustas A. R. nurodė, kad kratos metu iÅ¡imtos detalės, neturėjusios identifikavimo numerių ir VIN kodo, galėjo bÅ«ti ir kito automobilio. Tai reiÅ¡kia, kad kratos metu surastos detalės galėjo bÅ«ti nuo bet kurio kito ardyto automobilio. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas bendrais bruožais suvokė ir žinojo nusikalstamÄ automobilių kilmę.

4. Nuteistajam paskirta bausmė yra neproporcinga nusikalstamų veikų pavojingumui ir nėra individualizuota. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkius nusikaltimus skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Teismas apeliantui skyrė didesnę bausmę, negu minimali, neatsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis šiuo metu turi didelių sveikatos problemų, serga sunkia onkologine liga ir pinigai yra reikalingi gydymo išlaidoms padengti. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos paskirtos. Teismas, nustatydamas nuteistajam skirtinų bausmių – baudų – dydžius, neįvertino, kad nors nusikaltimas, numatytas BK 216 straipsnio 1 dalyje, yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau nėra smurtinio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų reikalinga skirti tokio dydžio pinigines baudas. Todėl nuteistajam paskirtų baudų dydžiai mažintini.

Teismo posėdyje nuteistasis B. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo B. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, teismo posėdyje papildomai apklaususi nuteistÄ jį B. K., iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi surinktus faktinius bylos duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad B. K. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ , todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, apskųstasis nuosprendis keistinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir B. K. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, „kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtÄ , žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, tÄ turtÄ Ä¯gijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį Å«kinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iÅ¡ teisėtos veiklos <...>“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. K. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo Lietuvoje registruotų, eismo įvykių metu apgadintų krovininių automobilių „Mercedes Benz Actros“ rėmus ir registracijos dokumentus, turėdamas tikslÄ Lietuvoje įteisinti (duomenys neskelbtini), nusikalstamu bÅ«du gautus vilkikus „Mercedes Benz Actros“, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio originalus identifikavimo numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Ä®gyvendinant šį sumanymÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ant Lietuvoje registruotų automobilių rėmų buvo permontuotos visos detalės užsienyje nusikalstamu bÅ«du įgytų vilkikų, suklastotos ant kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės, nuÅ¡lifuoti tikrieji variklių identifikaciniai numeriai ir vietoje jų iÅ¡kalti Lietuvoje registruotų automobilių numeriai. Atlikus Å¡iuos veiksmus, B. K. perdirbtus vilkikus pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M., nežinojusiam apie jų nusikalstamÄ kilmę. Taip jis įteisino žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ .

Skunde B. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, ginčija nustatytas faktines aplinkybę, kad jis žinojo, jog transporto priemonės buvo įgytos nusikalstamu bÅ«du, bei tvirtina, kad liko neįvertintos aplinkybės, kurios patvirtina jo nekaltumÄ dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, t. y. jog jis J. V. praÅ¡ymu buvo tik jo tarpininkas parduodant jau suremontuotus vilkikus. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Juos paneigia bylos faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-34-303/2020 ir kt.). Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.).

IÅ¡ apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes. B. K. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus teismas pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais faktiniais bylos duomenimis: iÅ¡ dalies paties B. K. paaiÅ¡kinimais, liudytojų V. M., A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, asmens parodymo atpažinti, kratų, kitų objektų apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos vertino kiekvienÄ atskirai ir kitų įrodymų kontekste, ir Å¡ių įrodymų pakako pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus, kurių identifikaciniai Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), neabejotinai suvokė, jog tokiu bÅ«du jis legalizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ .

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti. BÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis yra tikslas – ketinimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtÄ , žinant, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du.

Baudžiamojo proceso metu B. K. neatskleidė savo nusikalstamos tyčios turinio. Jis nuosekliai neigė žinojęs, kad krovininiai vilkikai, dėl kurių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neva tarpininkavo Rusijos Federacijos piliečio J. V. praÅ¡ymu, yra įgyti nusikalstamu bÅ«du, todėl nesuvokė, jog juos realizuodamas legalizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti.

Apskųstojo teismo nuosprendžio ir teisiamojo posėdžio protokolų turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog nuteistasis suvokė savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, įvertino bylos duomenis, kad vilkikai (duomenys neskelbtini), buvo įgyti sukčiavimo bÅ«du ir iÅ¡gabenti į LenkijÄ , o vėliau – į LietuvÄ . PrieÅ¡ parduodant Lietuvoje nusikalstamu bÅ«du gautus vilkikus, jų visos detalės buvo permontuotos ant kitų Lietuvoje registruotų ir turinčių registracijos dokumentus analogiÅ¡ko modelio vilkikų rėmų, t. y. nusikalstamu bÅ«du gauto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), visos detalės buvo permontuotos ant rėmo krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (buvęs valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), pagaminimo metai 2018 m., o nusikalstamu bÅ«du gauto krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visos detalės – ant rėmo krovininio automobilio „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (buvęs valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), pagaminimo metai 2019 m. Taip pat buvo suklastotos ant vilkikų kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės bei nuÅ¡lifuoti tikrieji variklių identifikaciniai numeriai, vietoje jų iÅ¡kalant kitus numerius (t. 4, b. l. 90, 91, t. 3, b. l. 140–143, 151–154, 157–162, 163; t. 4, b. l. 90, 91).

Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad bÅ«tent pats B. K. permontavo pagrobtų automobilių detales ant Lietuvoje registruotų transporto priemonių, suklastojo transporto priemonių identifikacinius numerius, vilkikų gamyklines lenteles ir jose esančius numerius, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantas žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo siÅ«lomi įsigyti krovininiai automobiliai buvo gauti nusikalstamu bÅ«du. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų nusikalstamu bÅ«du įgytų transporto priemonių jam pardavimÄ ar perdavimÄ pagal jų tikruosius dokumentus.

Tačiau akivaizdu, kad neturėdamas sukčiavimo bÅ«du įgytų transporto priemonių dokumentų nuteistasis negalėjo jų parduoti, todėl jis tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. R. dėl vilkiko, kurio identifikacinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įsigijimo bei tiesiogiai dalyvavo tikrinant įsigytos kitos transporto priemonės, kurios identifikacijos Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), techninę bÅ«klę, vėliau pats susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. ir jam pasiÅ«lė įsigyti jo turimÄ vilkikÄ .

Viso proceso metu B. K. laikėsi pozicijos, kad jis neturi jokio ryÅ¡io su sukčiavimo bÅ«du gautais automobiliais, nes atliko tik tarpininko vaidmenį ir veikė Rusijos Federacijos piliečio J. V. vardu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sprendimų projektų skyriaus pateiktos informacijos, B. K. nurodytas Rusijos Federacijos pilietis nuteistajam inkriminuotu laiku į LietuvÄ net nebuvo atvykęs (t. 5, b. l. 105). Lietuvos Respublikos sienÄ yra kirtęs tik vienas asmuo, vardu J. V., tačiau jis yra ne Rusijos Federacijos, o Lietuvos Respublikos pilietis (t. 5, b. l. 107).

Nuteistasis negalėjo teismui nurodyti jokių jo minimo asmens, kuris jam neva patikėjo valdyti didelės vertės savo turtÄ , tikslesnių duomenų, nepateikė ir tarpininkavimÄ patvirtinančių dokumentų. Todėl nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jis su nusikalstamu bÅ«du gautais automobiliais niekaip nebuvo susijęs ir nežino jokių įgaliotojo duomenų, kelia pagrįstas abejones, o vertinant ir toliau aptariamÄ Ä¯rodymų visumÄ apskritai atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. K. pripažino, kad, ruoÅ¡damas parduoti automobilius, vežė ir siuntė detales į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) servisus, kur automobiliai buvo remontuojami, tačiau jų buvimo vietų nenurodė. Jis taip pat neneigė, kad įsigijo abiejų Lietuvoje registruotų transporto priemonių važiuokles su dokumentais (t. 5, b. l. 153–158). Taigi, nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent nuteistasis įsigijo Lietuvoje registruotų „Mercedes Benz Actros“ markės automobilių dokumentus bei rėmus, ant kurių vėliau buvo sudėtos detalės nusikalstamu bÅ«du įgytų vilkikų, kurių identifikacijos numeriai pakeisti pagal važiuoklių numerius, leidžia pagrįstai manyti, jog B. K. pats dalyvavo vilkikus pertvarkant ir todėl be jokios abejonės žinojo, kad transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“, kurios valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautos nusikalstamu bÅ«du. Be to, konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad bendrovė UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, kurios vadovu buvo apeliantas, vertėsi naudotų automobilių prekyba. Taigi, nuteistasis, turėdamas ilgametę darbo patirtį automobilių prekybos srityje, puikiai žinojo automobilių indentifikavimo bÅ«dus bei galimybes Å¡iuos požymius pakeisti ir juos atpažinti, todėl siekiant Lietuvoje įteisinti (duomenys neskelbtini) nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , jam buvo reikalingos Lietuvoje registruotų „Mercedes Benz Actros“ markės vilkikų važiuoklės su registracijos dokumentais, nes be jų jis nebÅ«tų pasiekęs savo nusikalstamų tikslų. Tik ant Lietuvoje registruotų rėmų permontavus užsienyje pagrobtų krovininių automobilių detales ir suklastojus pirmiau aptartus kitus duomenis, buvo sudarytos sÄ lygos užmaskuoti turto gavimo nusikalstamÄ bÅ«dÄ ir jį įteisinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė, kad B. K. iÅ¡ esmės domino tik eismo įvykių metu apgadintų „Mercedes Benz Actros“ markės vilkikų, pagamintų 2018 ir 2019 m., važiuoklės su registracijos dokumentais, o kitos Å¡ių automobilių detalės jam nebuvo reikÅ¡mingos, nes jis žinojo, kad ant įsigytų Lietuvoje registruotų rėmų bus permontuotos nusikalstamu bÅ«du įgytų automobilių detalės. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje likusios vilkikų detalės buvo menkavertės, todėl jų nepasiėmė, tačiau Å¡iuos apelianto teiginius paneigia 2022 m. sausio 18 d. kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, 2022 m. sausio 18 d. daiktų apžiÅ«ros bei 2022 m. vasario 10 d. objektų apžiÅ«ros protokolų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad B. K. paliktos automobilių detalės nebuvo mažareikÅ¡mės. Kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje buvo rasti posparniai, kronÅ¡teinai, lingės guminė atrama, durų vidinės apdailos, pusaÅ¡is be blokiruotės, kranas ABS, priekinis žibintas ir kitos detalės, kurios buvo tinkamos naudoti ir pardavinėjamos internete pagal skelbimÄ , o dalis jų netgi parduotos (t. 1, b. l. 177–178, 179–180, 181–182; t. 2, b. l. 30–31, 33–37, 39–40, 41–54). Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad tai galėjo bÅ«ti bet kurių kitų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių likusios detalės, tačiau tai paneigia liudytojo A. R. parodymai, kad jų bendrovė užsiima naudotų detalių prekyba, todėl jos visos sunumeruojamos pagal vilkiko markę, kėbulo numerį, pagaminimo metus indentifikavimo numerį, o ant detalės priklijuojamas lipdukas, kad bÅ«tų galima atsekti, kuri detalė kuriam vilkikui priklauso (t. 5, b. l. 74–83) bei 2022 m. sausio 18 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje rastos visos detalės buvo su lipdukais, rodančiais priklausymÄ B. K. įsigytiems automobiliams (t. 2, b. l. 39–55).

Visi aptarti bylos faktiniai duomenys papildo vienas kitÄ ir neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įgijo, pertvarkė ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir taip jį legalizavo.

Skunde apeliantas teisingai nurodo, kad tiriamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos konkrečios nusikalstamu bÅ«du gautų transporto priemonių įsigijimo aplinkybės, tačiau, kaip žinia, vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pakanka nustatyti tik tas aplinkybes, kurios svarbios nustatant bÅ«tinuosius veikos požymius pagal tam tikrÄ BK straipsnį (kasacinė nutartys Nr. 2K-87-719/2019, Nr. 2K-120-511/2021 ir kt.). BK 216 straipsnio dalyku gali bÅ«ti tik nusikalstamu bÅ«du įgytas turtas.

Å ioje byloje, remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pateiktais duomenimis, nustatyta, kad abi transporto priemonės, kurias B. K. legalizavo Lietuvoje, sukčiavimo bÅ«du buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. pasiraÅ¡ant iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, tačiau įmokos mokamos nebuvo, susisiekti su asmeniu, pasiraÅ¡iusiu sutartis, nepavyko, todėl lizingo sutartys nutrauktos (t. 4, b. l. 90, 91). Taigi, nagrinėjamu atveju B. K. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės yra nustatytos tiek, kiek jas patvirtina objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys ir tolimesni nuteistojo veiksmai, bÅ«tini nusikalstamu bÅ«du įgytus automobilius įvesti į Lietuvos rinkÄ .

Byloje esantys objektyvÅ«s faktiniai duomenys, dėl kurių leistinumo ir sÄ sajumo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, patvirtina krovininių automobilių „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto užvaldymo laikÄ , vietÄ bei jų nusikalstamÄ kilmę. Byloje nėra duomenų, kaip ir kada automobiliai atsirado Lietuvos Respublikos teritorijoje bei perėjo B. K. žinion, tačiau, kaip minėta, nuteistojo atlikti tolimesni veiksmai, susiję su Lietuvoje registruotų tos pačios markės, kaip sukčiavimo bÅ«du užvaldytų užsienio valstybėje, automobilių rėmų ir registracijos dokumentų įsigijimu, jų pertvarkymu pagal Lietuvoje registruotų transporto priemonių identifikacijos numerius, suklastojant ant vilkikų kabinų pritvirtintas gamyklines lenteles, nuÅ¡lifuojant tikruosius variklių numerius, vietoje jų iÅ¡kalant kitus identifikacinius numerius, neabejotinai rodo, kad jis žinojo, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir suprato, kad pakeičiant paminėtus duomenis, į Lietuvos Respublikos rinkÄ Ä¯vedamos nusikalstamu bÅ«du kitoje valstybėje įgytos transporto priemonės, o dėl jų pardavimo sudarant sandorius, užmaskuojama pastarųjų nusikalstama kilmė.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustačius, kokiomis tiksliomis aplinkybėmis nusikalstamu bÅ«du gautas turtas perėjo B. K. žinion, buvo apribota jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, jog B. K. gynybinė pozicija bÅ«tų buvusi kitokia, jeigu bÅ«tų nustatytos tikslesnės vilkikų įgijimo aplinkybės. Viso proceso metu B. K. neigė, kad jis legalizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , tačiau Å¡i jo versija prieÅ¡tarauja iÅ¡tirtiems objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatytas B. K. minimas J. V., kuris, vertinant nuteistojo parodymus pirmiau aptartų duomenų kontekste, galėjo veikti kaip bendrininkas, legalizuojant nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nuteistojo teisinės padėties neapsunkino ir jo teisės į gynybÄ nepažeidė. Byloje nustatyti visi privalomi B. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kaip to reikalaujama pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, ir jų pirmosios instancijos teismui pakako teisingai iÅ¡spręsti B. K. baudžiamosios atsakomybės pagal nurodytÄ BK straipsnį klausimÄ .

Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs B. K., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos.

Tačiau, apeliacine tvarka bylÄ iÅ¡nagrinėjusi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs B. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nepagrįstai apelianto tęstinius nusikalstamus veiksmus pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikavo kaip du atskirus nusikaltimus.

BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-37-689/2018 Nr. 2K-177-788/2019 ir kt.). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas, kad ji daroma ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl bendros tyčios ar kitų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

Byloje liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini), vaikÅ¡tant aikÅ¡telėje prie jo priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas, vardu R., su kuriuo kažkada labai seniai susipažino varinėdami automobilius į RusijÄ . Jis R. pasakė, kad ieÅ¡ko vilkikų, ir jie apsikeitė telefono numeriais. Po kurio laiko R. jam paskambino ir pasiÅ«lė pirkti du vilkikus „Mercedes“, sakė, kad jie turi variklio defektų, todėl jų kaina pigesnė nei rinkos.

Jam tiko kaina, todėl jis sutiko pirkti. Už mėnesio jam parašė, kad galima pasiimti vienÄ automobilį ir sutarė, kad atvarys jį į įmonės kiemÄ . Baltos spalvos „Mercedes Benz Actros“ vilkikÄ vairavo nepažįstamas vyriÅ¡kis, iÅ¡ paskos lengvuoju automobiliu atvažiavo R. su B. K.. Po kurio laiko jam paskambino jau B. K. ir pasiÅ«lė paimti dar vienÄ vilkikÄ . SiÅ«lė tokį patį „Mersedes Benz Actros“. Kaina buvo panaÅ¡i (t. 1, b. l. 68–71, 74–77, 101–104; t. 5, b. l. 60–62).

Taigi, šiuos liudytojo parodymus įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, darytina neabejotina išvada, kad tuo metu, kai byloje nenustatytas R. V. M. siūlė įsigyti vilkikus, B. K. savo žinioje jau turėjo ne tik abu nusikalstamu būdu gautus automobilius, tačiau ir Lietuvoje registruotų vilkikų, kurių varikliai turėjo defektų, rėmus su registracijos dokumentais, nes, priešingu atveju, R. nebūtų siūlęs V. M. iš karto įsigyti abu vilkikus ir nurodęs tikslių jų trūkumų.

Tam neprieÅ¡tarauja ir byloje esančiuose kasos pajamų orderiuose esanti informacija, kad dėl vilkiko, kuris buvo parduotas Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis 2021 m. vasario 11 d., buvo sumokėta dalimis nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 4 d., o kuris parduotas 2020 m. gruodžio 29 d. – nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. sausio 28 d. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų kasos pajamų orderių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2020 m. gruodžio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija DAF Nr. 39445: pagal 2021 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1748 sumokėta 2 000 Eur suma, pinigai priimti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D. K., pagal 2021 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1749 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D. K., pagal 2021 m. sausio 25 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1755 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo D.

K., pagal 2021 m. sausio 26 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1758 sumokėta 3 500 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo nenurodytas, pagal 2021 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį serija DAF Nr. 1759 sumokėta 3 834,94 Eur suma, pinigai priimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokantis asmuo nenurodytas, iš viso sumokėta 16 335 Eur (t. 2, b. l. 146–150, 191–195, 201–202). Iš UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ kasos pajamų orderių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.

M. sumokėjo, o B. K. priėmė avansus už vilkikÄ , kurio indentifikavimo Nr. WDB96340310341641: 2020 m. gruodžio 21 d. – 4 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) 180076), 2020 m. gruodžio 22 d. – 5 000 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180077), 2020 m. gruodžio 28 d. – 3 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180078) ir 2021 m. sausio 4 d. – 4 500 Eur (kvitas serija (DUOMENYS NESKELBTINI) Nr. 180079), iÅ¡ viso 17 500 Eur (t. 2, b. l. 152–153). Be to, nors objektyvÅ«s faktiniai bylos duomenys liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 29 d.

įsigijo „Mersedes Benz Actros“, kurio indentifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 2, b. l. 145, 167), o 2021 m. sausio 4 d. UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - „Mersedes Benz 1845“, indentifikavimo Nr. WDB96340310341641 (t 3, b. l. 7–11, 22–24, 27), tačiau ištirti kasos pajamų orderiai rodo, kad iš tiesų už transporto priemones mokėjo arba pats B. K., arba jo sūnus D. K.. Kaip minėta anksčiau, B. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jis įsigijo nurodytų vilkikų važiuokles su jų registracijos dokumentais.

Byloje nustačius, kad abu „Mersedes Benz Actros“ markės vilkikai buvo neteisėtai įgyti toje pačioje užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) tuo pačiu laiku (ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d.) ir bÅ«du (sudarant lizingo sutartis ir nemokant už jas įmokų) bei atgabenti į LietuvÄ ; abi transporto priemonės B. K. žinion perėjo ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d.; V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo R. iÅ¡ karto siÅ«lė įsigyti abu vilkikus; pasiÅ«lymas įsigyti abu vilkikus buvo pateiktas tam pačiam asmeniui – V.

M., nežinojusiam apie jų nusikalstamÄ kilmę; pastaruosius parduodant abu kartus dalyvavo tas pats suinteresuotas asmuo – nuteistasis B. K.; Lietuvoje įsigytų vilkikų pirkimo dokumentus – kasos pajamų orderius pasirašė B. K. arba jo sÅ«nus D. K.; ant abejų B. K. Lietuvoje panaÅ¡iu metu įsigytų tos pačios markės vilkikų rėmų buvo permontuotos visos (duomenys neskelbtini) sukčiavimo bÅ«du užvaldytų automobilių detalės, pakeisti identifikaciniai numeriai, suklastotos ant vilkikų kabinų pritvirtintos gamyklinės lentelės, nuÅ¡lifuoti tikrieji variklių numeriai, ir vietoje jų iÅ¡kalti kiti identifikaciniai numeriai pagal Lietuvoje teisėtai gautų transporto priemonių registracijos dokumentus, konstatuotina, kad nustatytus B. K. nusikalstamus veiksmus jungia viena bendra iÅ¡ anksto susiformavusi tyčia – siekis Lietuvoje legalizuoti abu, nusikalstamu bÅ«du gautus bei pertvarkytus vilkikus, tokiu bÅ«du užmaskuojant jų nusikalstamÄ kilmę.

Nors dviejų vilkikų pardavimÄ skiria kiek daugiau nei vienas mėnuo, tačiau jų paruoÅ¡imo pardavimui veiksmai buvo atliekami tuo pačiu laikotarpiu. Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos įvykio aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo tyčia dėl kiekvieno vilkiko – žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto legalizavimo kiekvieno pardavimo atveju formavosi iÅ¡ naujo ir sudarė dviejų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Liudytojas V. M. patvirtino, kad iÅ¡ B. K.

įsigytus vilkikus jis įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir su jais sėkmingai pervežinėjo krovinius Europoje iki 2021 m. spalio, t. y. iki tol, kol, atliekant kratÄ , juos surado policijos pareigÅ«nai. Taigi, B. K. nusikalstamas sumanymas įteisinti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ abiem atvejais buvo visiÅ¡kai įgyvendintas veikiant vieninga tiesiogine tyčia.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajam nebuvo praneÅ¡ta apie galimybę jo nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad priimant sprendimÄ dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus nuteistojo, tokiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisės žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir nuo jo gintis (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-788/2021).

Teisėjų kolegija realaus pavojaus nuteistojo procesinėms teisėms konkrečiu atveju nenustatė. Darydama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija atsižvelgė, kad, visų pirma, byloje nėra pagrindo teigti, jog dėl pakeistos nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos gynyba bÅ«tų buvusi kitokia. Kaip minėta pirmiau, B. K. viso proceso metu nuosekliai neigė, kad jis įgijo, pertvarkė ir realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Antra, B. K. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vienÄ tęstinę veikÄ Å¡iuo konkrečiu atveju nepasunkina jo teisinės padėties.

Trečia, tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pasakyta, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Taigi, įstatymas įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyviam ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡taisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, B. K. nusikalstami veiksmai, susiję su žinomai nusikalstamu būdu gautų automobilių „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz Actros“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimu ir realizavimu 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. vasario 11 d. vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir iš BK 216 straipsnio 1 dalies ir BK 216 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 216 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

B. K. veiksmus perkvalifikavus į vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡spręstina dėl bausmės jam paskyrimo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: baudÄ arba laisvės atėmimÄ iki 7 metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadijÄ ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinęs visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, D. K. parinkdama bausmės rūšį ir nustatydama bausmės dydį, įvertina, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ tęstinį sunkų nusikaltimÄ . Byloje nėra jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad B. K. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkina tai, kad jis naujÄ tyčinę veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir konstatavo, kad B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad B. K. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas už tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymÄ . Taigi, nagrinėjamoje byloje B. K. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyto recidyvisto sÄ vokÄ . Tačiau, nesant prokuroro skundo, teisėjų kolegija, spręsdama dėl B. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, negali sunkinti jo teisinės padėties, nustatydama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir į jÄ atsižvelgti skirdama jam bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad B. K. anksčiau yra teistas, vėl nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, tačiau ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, o nagrinėjamoje byloje inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė iki (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Jis baustas administracine tvarka, vadovauja UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“, turi sveikatos problemų. B. K. veiksmus perkvalifikavus į vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , jo nusikalstamų veiksmų apimtis nesumažėjo. Apeliantas legalizavo du (duomenys neskelbtini)pagrobtus vilkikus. VienÄ iÅ¡ jų jis pardavė už 16 335 Eur, o kitÄ â€“ už 17 500 Eur.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas B. K. bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, įskaitant ir akcentuojamÄ skunde jo sveikatos bÅ«klę, sprendžia, kad už tęstinio nusikaltimo, nustatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį nustatant tokį, kokį pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs už dviejų vilkikų legalizavimÄ , t. y. kiek didesnį už sunkų nusikaltimÄ numatytÄ minimalų baudos dydį (minimalus dydis yra 150 MGL) (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), t. y. 400 MGL (20 000 Eur). Tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Ji tikrai nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga. Mažesnis baudos dydis, lygus minimaliam baudos dydžiui, kaip praÅ¡o skunde nuteistasis, neatitiktų jo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Nuteistasis nusikaltimÄ Å¡ioje byloje padarė iki priimant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį. Todėl B. K. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskirta 400 MGL (20 000 Eur) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintina su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir jam skirtina galutinė subendrinta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, į paskirtÄ bausmę įskaitant bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir laikytina, jog neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ir paskirtoji subendrinta bausmė yra per griežta. Jos dydis neprieÅ¡tarauja įstatymo leidėjo valiai ir sudaro teisines prielaidas manyti, kad tokio dydžio bauda atgrasys B. K. nuo naujų nusikaltimų darymo.

Be to, atkeiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad paskirtos galutinės baudos dydis yra mažesnis už sumÄ , kuriÄ nuteistasis gavo legalizavęs abi nusikalstamu bÅ«du įgytas transporto priemones (33 835 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ nusikalstamos veiklos gautas turtas yra pripažįstamas konfiskuotinu turtu. Pirmosios instancijos teismas jo nekonfiskavo. Å ios klaidos apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisyti negali, nes tokiu bÅ«du nuteistojo teisinė padėtis bÅ«tų pasunkinta, nesant prokuroro skundo.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apskųstuoju nuosprendžiu iÅ¡ B. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 2 565,20 Eur proceso iÅ¡laidų, patirtų dėl transporto priemonių – vilkikų „Mersedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „Mersedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), saugojimo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtų iÅ¡laidų dydį, neturi pagrindo manyti, kad valstybės institucijos patirta iÅ¡laidų suma, pirmosios instancijos teismo priteista už daiktų laikymÄ , yra nepagrįsta ir nereali. Tai, kad tokiÄ sumÄ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė dėl daiktų saugojimo, patvirtina byloje esanti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų sutartis bei PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija ARR22 Nr. 1671 (t. 4, b. l. 68, 69–81, 83) (BPK 103 straipsnio 5 punktas). Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieÅ¡taravimų dėl iÅ¡ B. K. iÅ¡ieÅ¡kotų proceso iÅ¡laidų dydžio ar jų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam B. K. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktÄ gynėjÄ . Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam B. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų (t. 5, b. l. 150).

Teisėjų kolegija, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, B. K. neprieÅ¡taravo, kad valstybės patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos bÅ«tų iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kotos. Nuteistasis turi turto, yra darbingas. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta raÅ¡ytiniais duomenimis, todėl ji iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

B. K. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) ir BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) perkvalifikuoti į BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) ir paskirti jam bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 70 MGL dydžio bauda, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir B. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) baudÄ . Ä® Å¡iÄ paskirtÄ bausmę įskaityti bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį, ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis yra 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Išieškoti iš nuteistojo B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė

Regina Pocienė

Ernestas Rimšelis