2021-01-27 Nr. AB-1797-3-61-3-00326-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-328-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00326-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys asociacija (duomenys neskelbtini) ir V. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Diena Media News“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. EKS-62/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo pripažinta, jog V. K. publikacijoje (duomenys neskelbtini), toliau – ir Publikacija) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 20 straipsnis.

3. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Publikacijoje buvo analizuojami daugiabučių namų bendrijų pirmininkų atsakomybės klausimai, aptariamos kelios bylos, pristatomas pareiškėjos siūlomas daugiabučių namų valdymo modelis, kuris yra naujovė rinkoje. Žurnalistas, rengęs Publikaciją, atliko žurnalistinį tyrimą: radęs skelbimą, kad asociacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asociacija) ieško personalo, paskambino jos vadovei, prisistatė potencialiu kandidatu ir aiškinosi šios asociacijos veiklos principus, kuriuos vėliau aprašė straipsnyje.

4. Paaiškino, kad Asociacija vėliau kreipėsi į atsakovą su skundu, kartu nurodydama, jog jai nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti Publikacijoje nurodytą informaciją. Atsakovas pripažino, kad Publikacijoje neigiamai kritikuojamam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų, kaip numatyta Kodekso 20 straipsnyje.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigė, kad Publikacijos tikslas buvo ne kritikuoti, tačiau informuoti visuomenę apie Asociacijos veiklą. Publikacijoje kritikuojamas teisinis reglamentavimas, teisminė praktika, o ne šios asociacijos veikla. Be to, Publikacijoje Asociacijos veikla buvo pristatyta pagal jos pačios skelbiamą viešą informaciją bei iš vadovės žodžių. Pareiškėjo nuomone, toks straipsnio išdėstymas nereikalauja papildomo komentaro iš Asociacijos.

6. Pažymėjo, kad po Publikacijos Asociacija jokių neigiamų komentarų nepateikė, priešingai, pateikė komentarą, kuris laikytinas daugiau Asociaciją reklamuojančiu komentaru. Tai tik patvirtina, kad paaiškinimo dėl Publikacijos pateikimas būtų perteklinis.

7. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog Publikacijoje nebuvo neigiamai kritikuojama Asociacija. Iš Publikacijos teksto konteksto matyti, kad skaitytojui buvo paskleistos abejonės dėl Asociacijos (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų tikslingumo ir naudingumo už jas mokantiems gyventojams, o tokia informacija neabejotinai laikytina neigiama kritika.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pripažinus, jog Publikacijos tekstas kritikuotino pobūdžio, trečiajam suinteresuotam asmeniui turėjo būti suteikta teisė pasisakyti, kaip nustatyta Kodekso 20 straipsnyje. Šiuo aspektu pabrėžė, kad šioje teisės nuostatoje įtvirtinta pareiga suteikti teisę pasisakyti yra siejama ne su viešosios informacijos rengėjo pareiga patikrinti skelbiamą informaciją, o su kritikuojamo asmens teise pasisakyti dėl išdėstytos kritikos. Ši teisė nėra siejama su tuo, kiek išsami yra pateikta informacija

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

11. Nurodė, kad Sprendime yra netikslumų, nes Publikacijoje nebuvo kritikuojama teisminė praktika, tik buvo nurodyta, jog daugiabučius administruojantys juridiniai asmenys nesivadovauja galiojančiais įstatymais, dėl to kyla problemos, kurias priversti spręsti teismai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Publikacija buvo parengta pagal pačios Asociacijos pateiktą informaciją, todėl nelogiška atsakovo išvada, jog Asociacija turėjo pateikti paaiškinimą dėl savo pačios pateiktos informacijos. Taip pat po Publikacijos buvo atliktas Asociacijos veiklos patikrinimas ir buvo rasta trūkumų, tačiau atsakovas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Asociacija yra viešas asmuo, todėl jai taikytinos platesnės kritikos ribos.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjas pripažintas pažeidęs Kodekso 3 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Tokia išvada buvo priimta nustačius, jog Publikacijoje buvo pateikta neigiama Asociacijos kritika, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Kodekso 20 straipsniu, privalėjo suteikti Asociacijai galimybę pasiaiškinti dėl Publikacijoje pateiktos informacijos. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė paaiškinti faktus ir (ar) patikslinti galbūt netikslią informaciją nei iki Publikacijos paskelbimo, nei ją paskelbus, todėl Sprendimu buvo nuspręsta, kad Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai. Atsakovas taip pat įpareigojo pareiškėją Sprendimą paskelbti portale (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas prieštarauja Sprendimo išvadai, jog Publikacijoje buvo išdėstyta kritika Asociacijos atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, Publikacijoje buvo kritikuojamas būtent teisinis reglamentavimas ir susiklosčiusi teisminė praktika, o ne pati Asociacijos veikla. Pareiškėjo teigimu, Publikacijos tikslas buvo ne Asociacijos veiklos kritika, tačiau visuomenės informavimas apie Asociacijos siūlomą naujovę daugiabučių namų administravimo srityje. Pareiškėjas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Publikacijoje nebuvo pateiktos kritikos Asociacijos atžvilgiu, atitinkamai pareiškėjui nebuvo pareigos laikytis Kodekso 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

16. Teismas iš Publikacijos turinio nustatė, kad joje buvo aptarta teismų praktika, suformuota bylose, kuriose buvo keliami ginčai dėl to, koks subjektas turėtų atlyginti nuostolius (žalą), atsiradusius pvz. dėl bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų gedimų, t. y. buvo aptarti daugiabučių namų savininkų bendrijų atsakomybės klausimai žalos atlyginimo aspektu. Publikacijoje taip pat buvo aptarta ir naujai susikūrusios Asociacijos veikla, darbo pobūdis, tikslai, kartu pateikiant išvadas, kad Asociacijos ieškomi į darbą priimti daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai tebus tik įrankiu, kraunančiu kapitalą naujai įsisukantiems į daugiabučių namų bendrijų veiklą ir kokia ji (bendrija) bebūtų, ji, kaip juridinis asmuo, nėra ir nebus materialiai atsakingi už daugiabutyje įvykusius incidentus. Publikacijoje pateikiama informacija dėl galimų teisinių problemų, kurių esmė būtent ir siejama su ribota daugiabučių namų savininkų bendrijų atsakomybe. Iš Publikacijos turinio galima suprasti, kad daugiabučių namų bendrijos iš esmės nėra materialiai atsakingos už jokius daugiabutyje įvyksiančius incidentus, todėl ir Asociacijos, kaip tarpininkės tarp bendrijos ir jos pirmininko, veikla (naujų bendrijų pirmininkų priėmimas į darbą ir kt.) bendrijų atsakomybės nepakeistų (nepadidintų).

17. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnyje, Kodekso 3 ir 20 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką Kodekso nuostatų taikymo klausimais, susipažinęs su Publikacijos turiniu, sprendė, kad joje pateikta informacija apie Asociacijos veiklą turėjo kritikos aspektą. Publikacijoje Asociacijos, vienijančios butų savininkų bendrijas ir pirmininkus, veikla aiškiai įvardinta tik tarpinė tarp bendrijos ir pirmininko ir kurios tiesioginė veikla, kuri susijusi su naujo bendrijos pirmininko paskyrimu, apibūdinta kaip tik sau naudos turėjimą: „kviečiamas į darbą naujas bendrijos pirmininkas bus tik įrankiu, kraunančiu kapitalą naujai įsisukantiems į daugiabučių namų bendrijų veiklą“. Iš Publikacijos turinio galima suprasti, kad šiuo atveju nauda būtų trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. Asociacijai. Publikacijos turinį pripažinus turintį kritikos aspektą, teismas vertino, kad pareiškėjas Asociacijai nesuteikdamas galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti Publikacijoje pateiktą informaciją, pagrįstai buvo pripažintas pažeidusiu Kodekso 20 straipsnio reikalavimus.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės neginčija faktinės aplinkybės, jog prieš publikuojant Publikaciją, nesikreipė į Asociaciją. Pareiškėjo teigimu, Publikacijoje Asociacijos veikla buvo pristatyta pagal jos pačios skelbiamą viešą informaciją bei iš vadovės žodžių. Atitinkamai toks straipsnio išdėstymas nereikalauja papildomo komentaro iš Asociacijos. Be to, po Publikacijos paskelbimo Asociacija jokių neigiamų komentarų nepateikė, priešingai, pateikė komentarą, kuris laikytinas daugiau Asociaciją reklamuojančiu komentaru. Publikaciją parengęs trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipė dėmesį, kad po Publikacijos buvo atliktas Asociacijos veiklos patikrinimas ir buvo rasta trūkumų, tačiau atsakovas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

19. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamą praktiką, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (pvz., 2017 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymo prasme, aplinkybės, kad informacija buvo pristatyta pagal Asociacijos pačios skelbiamą informaciją, kad Asociacija po Publikacijos paskelbimo pretenzijų nepareiškė, jog jos veikloje buvo rasta veiklos trūkumų ir kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Publikacijoje buvo pateikta kritika Asociacijos atžvilgiu, todėl pareiškėjas turėjo pareigą, vadovaujantis Kodekso 20 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, suteikti Asociacijai teisę paaiškinti, patikslinti ar paneigti apie ją publikuojamą informaciją. Pareiškėjo argumentus, kad Publikacijoje nebuvo pateiktos kritikos Asociacijos atžvilgiu, teismas vertino kaip subjektyvius.

20. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomas viešas interesas – visuomenės informavimas apie Asociacijos siūlomą naujovę daugiabučių namų administravimo srityje, niekaip nebūtų apribotas, jei prieš Publikacijos išplatinimą Asociacijai būtų sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą, patikslinimą, ar paneigti apie ją ruošiamą publikuoti informaciją.

21. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų argumentų visumą, vertinant juos nagrinėjamos bylos kontekste, sprendė, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo padarytą Kodekso 20 straipsnyje nustatytą pažeidimą. Skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo, atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuojama, jog pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Kodekso 3 straipsnį, kadangi pareiškėjas Sprendimu pripažintas pažeidusiu Kodekso 20 straipsnį. Jokie pažeidimai dėl žinių tikslumo ir teisingumo bei nuomonių įvairovės Publikacijoje nenustatyti, todėl skundžiamo sprendimo argumentacija, kad Publikacijoje trūko nuomonių įvairovės ir nebuvo išklausyti suinteresuoti asmenys neatitinka Komisijos sprendimo.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Publikacijoje, kalbant apie Asociaciją, yra kritikos aspektas.

26. Pažymi, kad Publikacijos tikslas buvo ne neigiama Asociacijos kritika, o visuomenės informavimas apie Asociacijos siūlomą naujovę daugiabučių namų administravimo srityje. Publikacijoje yra kritikuojamas teisinis reglamentavimas ir susiklosčiusi teisminė praktika, o ne Asociacijos veikla. Tą atskleidžia Publikacijos teksto dalies apie Asociaciją analizė: Asociacijos veikla buvo pristatyta tiek pagal informaciją, kurią pati Asociacija skelbia savo internetiniame puslapyje (straipsnyje įdėtas Asociacijos puslapio vaizdas su pristatymu, tiksliai pacituojamas Asociacijos apibūdinimas), tiek pagal Asociacijos vadovės pasakojimą, kurį žurnalistas išgirdo susisiekęs telefonu.

27. Nurodo, kad vadinamasis „kritikos aspektas“, kurį įžvelgia pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra nukreiptas į teisinį reglamentavimą. Nors Publikacijoje ir padaroma išvada, kad pasirinkus Asociacijos siūlomą modelį, kaip ir visais kitais atvejais, „nei bendrijos vadovas, nei pati bendrija, kaip juridinis asmuo, nėra ir nebus materialiai atsakingi už daugiabutyje įvykusius incidentus. Patirtą materialinę žalą teks atlyginti patiems butų savininkams“, tačiau tai nelaikytina Asociacijos kritika, kadangi priežastis ne kokie nors Asociacijos veiksmai ar sprendimai, o galiojantis teisinis reglamentavimas. Pavartojant frazę „kaip ir visais kitais atvejais“ pabrėžiama, kad Asociacija yra lygi su kitais rinkos dalyviais ir ji nėra išskiriama iš kitų dalyvių tarpo kokiu nors neigiamu aspektu. Kadangi Publikacijoje Asociacija neigiamai nekritikuoja, nėra pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas kreiptųsi atskiro komentaro į Asociaciją.

28. Pareiškėjas teigia, kad Asociacijos veikla buvo pristatyta tiek pagal informaciją, kurią pati Asociacija skelbia savo internetiniame puslapyje (straipsnyje įdėtas Asociacijos puslapio vaizdas su pristatymu, tiksliai pacituojamas Asociacijos apibūdinimas), tiek pagal Asociacijos vadovės pasakojimą, kurį žurnalistas išgirdo susisiekęs telefonu. Asociacija perteiktų Asociacijos vadovės žodžių tikslumo neginčija. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad toks ginčo straipsnio temos išdėstymas nereikalauja papildomo komentaro iš Asociacijos, t. y. komentaru Asociacija nepasakytų nieko kito, nei jau yra pateikta pareiškėjo publikuotame straipsnyje.

29. Šią aplinkybę patvirtina ir iš Asociacijos po straipsnio paskelbimo atsiųstas jos pageidaujamo komentaro tekstas. Asociacija parengė komentarą jau susipažinusi su ginčo Publikacijos tekstu. Analizuojant komentaro tekstą, akivaizdu, kad net ir žinodama tikslų Publikacijos turinį, Asociacija nepateikia jokių atsikirtimų Publikacijoje išdėstytai temai, nei tikslina, nei taiso Publikacijoje paskelbtą informaciją. Iš esmės pagal savo turinį komentaras laikytinas Asociaciją reklamuojančiu pranešimu. Tai perteklinė informacija, kurios paskelbimas nesuteikia jokios papildomos informacijos straipsniui. Atitinkamai, toks pats rezultatas būtų, jeigu žurnalistas būtų kreipęsis į Asociaciją komentaro iki straipsnio paskelbimo.

30. Pareiškėjo nuomone, nesusidaro situacija, kad pareiškėjui kiltų pareiga papildomai prašyti Asociacijos komentaro, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. EKS-62/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pareiškėjas RUAB „Diena Media News“ pripažintas padaręs Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, jis negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas. Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).

33. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

34. Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 išnagrinėtam atvejui – pareiškėjui apskųstu Komisijos Sprendimu inkriminuotas Kodekso, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažintas netaikytinu, kol yra nepaskelbtas Teisės aktų registre, 20 straipsnio pažeidimas.

35. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas, priimtas 2018 m. gruodžio 19 d., grindžiamas normomis Kodekso, kuris dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-602/2020, 2020 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3119-624/2020).

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą.

38. Šiuo pagrindu panaikinus ginčijamus pirmosios instancijos teismo ir Komisijos sprendimus, kitos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

39. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Byloje pateikti duomenys apie 30 Eur ir 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, jokie kiti duomenys apie kokias nors kitas pareiškėjo pirmosios instancijos ir (ar) apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas teismui nepateikti.

40. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjo už skundą pirmosios instancijos teismui bei už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą tenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. EKS-62/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.

Priteisti pareiškėjui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius