903bbb39-c37a-4b89-9827-e7fbffde93a9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-217-383/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32941-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1., 2.4.6.5.2 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei, išteisintajam V.

A., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, nukentėjusiojo M. G. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. G. į veidÄ , padarydamas jam dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžimÄ 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektus, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti V. A. kaltu.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas Gvidas Byčius praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti, V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam bausmę ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti. 3.1. Skundu nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis. Teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, neiÅ¡tyrus jų teisiamajame posėdyje.

Teismas nuosprendyje iÅ¡vardino visus įrodymus, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau darydamas įrodymų vertinimÄ , jį nepagrindė konkrečiais įrodymais, o apsiribojo tik faktų konstatavimu, pvz.: „V. A. duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tiesiogiai įvykį stebėjusiems liudytojų parodymams“, kai nurodyti ir apklausti liudytojai kaip tik aiÅ¡kina, kad įvykio nestebėjo ir gerai nematė. Teismas matomai vadovaujasi tik su V. A. atvykusioje kompanijoje apklaustais liudytojais.

Teismas nenurodė, kuo pagrįsta iÅ¡vada, kad liudytojas G. L. turėjo matyti kaip V. A. po grumtynių ant pievutės sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, kai byloje nustatyta, kad buvo nakties metas ir teritorija nebuvo apÅ¡viesta, todėl akivaizdu, kad liudytojas ir galėjo nematyti smÅ«gio sudavimo, juo labiau, kad tai įvyko staiga ir truko akimirkÄ . 3.2. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina vienintelis liudytojas L. G., nes byloje apklausti iÅ¡ kiti liudytojai, pvz. liudytoja A.

G. nurodė, kad M. G. grįžo sumuÅ¡tas, kraujuotomis dantenomis, žandikaulis buvo su tarpu ir ji vežė jį į priėmimo skyrių ligoninėje, ten buvo pareigÅ«nai, bet M. G. nenorėjo su jais kalbėtis, nes negalėjo. Teigė, kad buvo ir A., kuris norėjo įsitikinti, ar tikrai lūžęs žandikaulis, prašė parodyti nuotraukÄ , sakė, kad nuo jo smÅ«gio negali taip bÅ«ti, vėliau susiraÅ¡inėjo jis su M. G., norėjo tartis dėl atlygio, ji buvo susitikime su V. A., kuris pripažino savo kaltę.

Teismas Å¡ių parodymų nevertino. 3.3. Atstovas pažymi, jog teismas remiasi tik prielaidomis, kad M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ galėjo sÄ lygoti jo brolio L. G. veiksmai, tačiau teismas nenurodo kaip brolis galėjo įtakoti sužalojimÄ , nenurodo, kuo paremta tokia iÅ¡vada. Be to, teismas iÅ¡kėlė abejonę, kodėl M. G. po įvykio iÅ¡kart nevyko į gydymo įstaigÄ , o vėliau atvažiavus policijos pareigÅ«nams atsisakė paaiÅ¡kinti sužalojimo aplinkybes. Vis dėlto, teismo posėdžio metu M.

G. aiÅ¡kiai pasakė, kad namuose norėjo susitvarkyti, o policijos pareigÅ«nams nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, nes dėl sunkios traumos negalėjo kalbėti, jam labai skaudėjo. Be to, pareiÅ¡kimas pateiktas policijai iÅ¡kart grįžus iÅ¡ Kauno klinikų stacionaro, anksčiau jis neturėjo tokių galimybių. Teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl po medikų praneÅ¡imo ir atvykus policijos pareigÅ«nams, jie patys nepradėjo tyrimo be nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo, nors trauma buvo akivaizdi. 3.4. Skunde akcentuojama, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad kaltininkas dirba prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, gerai pažįstamas su policijos pareigÅ«nais, kurie vilkino tyrimÄ ir darė kliÅ«tis bylos perdavimui teismui, tik po daugelio skundų pavyko tyrimÄ perduoti kito komisariato pareigÅ«nams ir byloje ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas.

Dar 2017 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismas, nutartimi atmesdamas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos skundÄ , nurodė, kad pagal M. G. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015 m. birželio 12 d., tÄ pačiÄ dienÄ jis pripažintas nukentėjusiuoju, 2015 m. birželio 30 d. apklaustas L. G., kurie nedviprasmiÅ¡kai parodė, jog sužalojimus padarė V. A., o pastarasis ir neneigė konflikto, tačiau klausimas dėl įtarimų pateikimo nebuvo iÅ¡spręstas praėjus 2,5 metų.

V. A. apklaustas vos vienÄ kartÄ spec. liudytoju 2015 m. lapkričio 4 d., tai teismas pripažino, kad tyrimas yra vangus. Teismas taip pat nurodė, kad įvertinus M. G., L. G., A. G., R. G. parodymų visumÄ , pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuotÄ pokalbį iÅ¡ esmės patvirtinantį minėtų asmenų parodymus bei M. G. sužalojimo aplinkybes. 3.5. Skunde atstovas taip pat pažymi, kad M. G. pateiktas CD diskas su pokalbiu turiniu yra neaiÅ¡kus dėl įraÅ¡o kokybės ir vietomis nesuprantamas, tačiau posėdžio metu nebuvo bandymų neaiÅ¡kumus paÅ¡alinti.

Jame aiÅ¡kiai girdėti, kaip A. sutinka atlyginti ,,už dantį“, o prie kompaktinio disko, buvo pateikta ir pokalbio iÅ¡klotinė, kurios turinys yra aiÅ¡kus. Visos kitos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad V. A. bandė pastoviai iÅ¡sisukti ir jo parodymai yra tik gynybos taktika. Jau akistatos metu tarp nukentėjusiojo ir V. A., atstovui paklausus, ar jis dalyvavo derybose, jis pasinaudojo savo teise neatsakyti į šį klausimÄ . Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad dalyvavo derybose, tačiau nurodė, kad savo balso neatpažįsta pokalbio įraÅ¡e. Apklausti susitikime asmenys akivaizdžiai patvirtino visas aplinkybes, kurios užfiksuotos ir įraÅ¡e, todėl neaiÅ¡ku, kuo vadovaujantis teismas nusprendė, kad V.

A. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja tiesiogiai įvykį stebėjusiems liudytojams. Teismas netinkamai įvertino ir pateiktas SMS žinutes, nes jos patvirtina nuketėjusiojo parodymus, kad V. A. siekė susitikimų ir susitarimų, tad šie įrodymai visumoje patvirtina įvykio aplinkybes ir V. A. kaltę sužalojimo padaryme.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo M. G. atstovas, prokurorė Dangira Vidutienė palaikė nukentėjusiojo atstovo paduotÄ apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti, o iÅ¡teisintasis V. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su V. A. iÅ¡teisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

8. V. A. Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , apylinkės teismas nusprendė kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti V. A. kaltu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ galėjo sÄ lygoti jo brolio L. G. veiksmai. Pažymėjo, kad neaiÅ¡ku kodėl M. G. iÅ¡kart po įvykio nevažiavo į gydymo įstaigÄ , o vėliau, atvažiavus policijos pareigÅ«nams, atsisakė paaiÅ¡kinti sužalojimo aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl V. A. kaltės. Dėl Å¡ių aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ naujo įvertinusi iÅ¡tirtus įrodymus, nustatė, jog V. A. 2015 m. birželio 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. G. į veidÄ , padarydamas jam dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžimÄ 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektus, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatÄ . Å iais veiksmais V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

11. Apylinkės teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį grindė: nukentėjusiojo M. G., liudytojų M. J., K. B., R. G., T. K., L. Ž., L. G., D. Å ., A. Å ., T. A., A. G., G. B., G. L., D. Å ., D. A., K. S., T. S., R. B. parodymais, eksperto A. J. paaiÅ¡kinimais, parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis (t. 1 b. l. 108-113), tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 1 b. l. 5), protokolu-pareiÅ¡kimu (t. 1 b. l. 3), specialisto iÅ¡vadomis (t. 1 b. l. 11, 84-85, t. 4 b. l. 63-64), daiktų apžiÅ«ros protokolu su priedais (t. 2 b. l. 64-65, t. 3 b. l. 1-6, 22-23, 24, 25), apžiÅ«ros protokolu (t. 4 b. l. 65-74).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad V. A. nesunkiai sutrikdė M. G. sveikatÄ , kumščiu sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ .

13. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

14. IÅ¡teisintasis V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog įvykis buvo 2015 m. birželio 4 d. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Ten jis nuvyko kartu su D. Å ., A. Å . ir T. A.. Buvo daug automobilių, žmonių, tame tarpe ir nukentėjusysis M. G.. Tarp jo ir M. G. įvyko žodinis konfliktas. M. G. buvo stipriai girtas. Pats buvo visiÅ¡kai blaivus, nes tÄ vakarÄ turėjo susitikti su mergina. Buvo ir M. G. brolis. M. buvo atsisėdęs, atsirėmęs tarp maÅ¡inų, ant sparno.

Jiems apsižodžiavus, M. G. spyrė jam į kojÄ , nuspyrė batÄ . Atsitraukęs toliau nuo maÅ¡inų tarpo, ant trinkelių, jis pritÅ«pė pasitaisyti batÄ . Tuo momentu M. G. Å¡oko ant jo, užsipuolė. Abu griuvo, vertėsi ant pievos, pradėjo voliotis. Vienu momentu, kai jis buvo ant M. užsigulęs, vienÄ rankÄ laikė paguldęs ant žemės, Å¡is jam dÅ«rė su nykščiu į akį. Pajuto smÅ«gius į kuprÄ . Nusiėmęs jo rankÄ , atsisukęs pamatė, kad M. brolis spiria koja.

Jis jokio smÅ«gio M. nesudavė. Neįmanoma, kad virsdamas jis galėjo suduoti. M. brolio smÅ«gis į galvÄ , jį „iÅ¡jungė“. Kai jis atsipeikėjo, jie buvo iÅ¡vykę. Tai buvo apie 23 val., buvo prietema. Jį laikė pakėlęs D. Å .. Daugiau jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko, M. G. gavęs jo numerį, skambino norėdamas su juo susidoroti, pasiÅ«lė atvykti į tÄ pačiÄ vietÄ . Taip pat M. skambino T. A., domėjosi juo. Buvo ligoninėje, nes jį pasikvietė pats M. G..

Pradžioje pastarasis sakė, kad sumuÅ¡. Vėliau pasakė, jog yra ligoninėje. Jis galvojo, kad Å¡is juokauja. Nuvažiavo pažiÅ«rėti. M. G. pasakė, kad jam lūžęs žandikaulis. Pasiteiravus kaip tai galėjo nutikti, M. atsakė, kad nenori kalbėti, nori vykti į Kauno klinikas. M. motina puolė į isterijÄ , ji pasakė, kad jeigu M. nieko nenori, pasiims ji moralinę žalÄ . Jam buvo sudarytas spaudimas, bijojo prarasti darbÄ . Galvojo, kad papraÅ¡ys „kapeikas“, kurias paduos ir bus paprasčiau.

Dėl to, kad M. G. brolis jį suspardė, jis parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. G. parodymų tada net nedavė. Ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiÅ¡kimÄ buvo nutrauktas. Jeigu pats bÅ«tų įraÅ¡inėjęs pokalbį, viskas bÅ«tų skambėję kitaip. Jo neinformavo, kad pokalbis įraÅ¡inėjamas. Mano, jog M. G. galėjo sužaloti jo brolis. Kai M. G. brolis jam spyrė, jo koja galėjo nusprÅ«sti ir tada galėjo pataikyti savo broliui. Visi sakė, kad jį iÅ¡jungė M. brolis.

Nepasakys tiksliai kuriuo metu įvyko viskas. Po įvykio ėjo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, bet persigalvojo ir neparašė. PareigÅ«nas užsirašė jo telefono numerį ir laikÄ kada buvo atvykęs. Vėliau jis parašė pareiÅ¡kimÄ , nes pradėjo viskas komplikuotis ir reikėjo įrodinėti savo tiesÄ . G. jam skambino, nuo įvykio praėjus valandai, gal daugiau, buvo po 24 val., sekanti para. Nepatikėjo, kad jam žandikaulis lūžęs. Kalbėjo aikÅ¡telėje, lauke. Anksčiau konfliktų su M.

G. nebuvo. Nepripažįsta byloje pateikto M. G. civilinio ieškinio. Jis užsuko pasveikinti su gimtadieniu D. Š., kuris išgėrinėjo su A. Š.. Po sumušimo, atsigavęs, jis nebuvo priėjęs prie M. G.. Prieš važiuojant į ligoninę jis buvo susitikęs su mergina ir su ja buvo prie ligoninės. L. Ž. pats paskambino, pasikvietė pas save į namus. Jis nuvyko. L. Ž. įvardino jį peštuku, pasakė, kad paduos pinigų ir viskas bus gerai. L. Ž. nurodė, kad yra giminės su G. Po įvykio juto M.

G. provokacijas. M. G. vis sakydavo, kad jis susimokėtų.

15. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡teisintojo V. A. parodymų visumos matyti, kad jis neneigė paties fakto, kad tarp jo ir nukentėjusiojo M. G. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes, tačiau neigia vartojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu (nurodo, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu vartojo smurtÄ â€“ M. G. spyrė jam į kojÄ , po to Å¡oko ant jo ir užsipuolė, dÅ«rė nykščiu į akį). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡teisintojo parodymus atmeta ir vertina kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad ji paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ .

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

16. Aukščiau išdėstyti ir aptarti išteisintojo V. A. parodymai prieštarauja bylos duomenims – nukentėjusiojo M. G., liudytojų L. G., A. G., R. G. parodymams, garso įraše ir SMS žinutėse užfiksuotoms aplinkybėms bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. vakare jis su draugu T. K. nuvažiavo automobiliu į prieplaukos aikštelę. Taip pat buvo T. K. draugė D. Š.. Ten atvyko V.

A. su kompanija: T. A., D. Å .. Prieplaukos aikÅ¡telėje buvo daugiau žmonių. Ligoninėje jam nustatė girtumÄ , galėjo bÅ«ti 0,7 promilės. V. A. buvo girtas, jis Å¡ventė D. Å . gimtadienį. D. buvo blaivi, T. K. – truputį iÅ¡gėręs. Jis nebuvo pažįstamas su V. A., pirmÄ kartÄ jį matė. V. A. pradėjo kabinėtis, grasinti, aiÅ¡kinti. Nežino, dėl ko Å¡is taip elgėsi. Jis kelis kartus pasakė jam, kad Å¡is eitų tolyn ir paliktų jį ramybėje. Kai V. A. pradėjo pulti, jie susigrÅ«mė, vartėsi ant pievos.

Atbėgęs jo brolis iÅ¡skyrė juos. V. A. jį provokavo, kad bÅ«tų grumtynės. Å is puolė jį, o jis ėmė gintis. PrieÅ¡ puolimÄ , jie buvo tarp maÅ¡inų. Jiems parvirtus pievoje, jis buvo apačioje, o V. A. ant virÅ¡aus. V. A. jam smÅ«giavo, jis gynėsi, buvo užsidengęs galvÄ . Atbėgęs jo brolis nutraukė V. A. nuo jo. Tada jis atsistojo ir nuėjo toliau. Po to jis Å¡nekėjo su broliu, sėdėjo ant automobilio „Audi A6“ vairuotojo pusės priekinio sparno ir rÅ«kė.

Pakėlęs akis pamatė, priėjusį V. A., kuris ranka sudavė jam vienÄ smÅ«gį. Jis gavo stiprų smÅ«gį į žandikaulį, į kairę pusę, su deÅ¡inės rankos kumščiu. Tada jis parkrito ant kapoto, buvo trumpam praradęs sÄ monę. Jam atsikėlus, V. dar bandė jį tampyti. Brolis puolė vėl skirti. Brolis iÅ¡vežė jį namo, nes jis pasijuto blogai. Jam grįžus pas savo draugę, kuri yra medikė, Å¡i jį apžiÅ«rėjo ir jie nusprendė, kad jam reikia vykti į ligoninę.

Jis jautė skausmÄ . Veidrodyje matė savo dantis, kurie buvo lūžę. Ligoninėje perÅ¡vietė ir patvirtino, kad yra lūžę, siuntė į Kauno klinikas. Ten gydėsi ilgai, buvo iÅ¡muÅ¡ti 2 dantys, juos paÅ¡alino. Teko tvarkyti nuskilusius dantis. Žandikaulis skilo 2 vietose – apačioje ir Å¡one prie ausies. Jam padaryta 5000 Eur neturtinė žala. Po kiek laiko V. A. klausinėjo kiek jis nori pinigų, siÅ«lė už vienÄ dantį 500 Eur, o už visa kita - nieko. Po įvykio apie 2 mėnesius nėjo prasižioti, teko valgyti per Å¡iaudukÄ , malti maistÄ , pasikeitė jo iÅ¡vaizda, burna pilna metalų, negalėjo dirbti.

Jautėsi blogai, patyrė nepatogumus, prarado pasitikėjimÄ savimi, bijo žmonių. GaisrininkÄ Å½. pažįsta seniai, jie yra giminės, nieko jo neprašė. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, akcentuotina, kad jie nekito, iÅ¡liko nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais vadovaujasi kaip pagrįstais ir patikimais.

17. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo L. G. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad nukentėjusysis yra jo brolis. 2015 m. birželio mėnesio vakarÄ jis su draugu G. L. atvažiavo į prieplaukÄ . IÅ¡girdo konfliktuojančius M. ir V., buvo ir necenzÅ«rinių žodžių. Jie pykosi dviese, nuėjo iki pievos, buvo imtynės, paskui atsistojo. Ant pievos labiau dominavo V. Po to M. atsisėdo ant jo maÅ¡inos sparno, rÅ«kė. Tada priėjo V. ir kirto nukentėjusiajam vienÄ kartÄ ranka į veido sritį.

M. krito ant maÅ¡inos, paskui atsikėlė. V. norėjo tÄ syti jį toliau. Po smÅ«gio brolis pasijuto blogai. Kai M. su V. rutuliojosi ant pievos, jis ėjo juos atskirti. V. buvo girtas, Å¡ventė draugo gimtadienį. Brolio girtumas buvo nedidelis. Kai broliui buvo suduotas smÅ«gis, jis buvo Å¡alia, prie savo maÅ¡inos. Po įvykio V. norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Tyrimo metu dar nurodė, kad matė kaip iÅ¡ burnos po smÅ«gio jo brolis iÅ¡spjovė kraujÄ , susiėmė už veido.

Patvirtino, kad jo brolį M. G. mušė tik V., kuris buvo neblaivus, svirduliavo ir elgėsi agresyviai. V. buvo tramdomas jo aplinkos asmenų, jį kažkas laikė, nes jis šūkavo, buvo agresyviai nusiteikęs, vis kabinėjosi prie brolio, stumdė, provokuodamas muštis (t. 1 b. l. 30, t. 2 b. l. 52-53). Pažymėtina, kad L. G. yra tiesioginis įvykio liudytojas, patvirtinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, t. y. kad tarp V. A. ir nukentėjusiojo kilo muštynės, išteisintasis smogė nukentėjusiajam į veido sritį.

Šiais parodymais teisėjų kolegija vadovaujasi kaip patikimais, kadangi atitinka kitus byloje esančius įrodymus, jiems neprieštarauja bei nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

18. Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojo M. J. (policijos patrulis) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino. Tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. dirbo kartu su tyrėju K. B. ir iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje, esantį vyrÄ su galvos trauma. (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje jie rado jaunÄ vyrÄ , kurį apžiÅ«rinėjo medikai. Minėtas vyras buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi su juo bendraujant, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Asmuo teigė, kad dėl įvykio viskÄ pats iÅ¡siaiÅ¡kins, tai jo asmeninis reikalas, dabar nieko neraÅ¡ys, įvykio aplinkybių nepasakojo. Jį apžiÅ«rėję medikai sakė, kad įtaria jam žandikaulio lūžimÄ , todėl jis buvo nukreiptas į LSMU Kauno klinikas (t. 1 b. l. 35-36). Å io liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino. Tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. birželio 5 d. dirbant su patruliu M.

J. nakties metu, apie 01.45 val., gavo budėtojo praneÅ¡imÄ , kad su galvos trauma į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi M. G.. Nuvykus į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, M. G. atrodė neblaivus. Asmuo atsisakė paaiÅ¡kinti aplinkybes, teigė, kad tai jo asmeninis reikalas, iÅ¡siaiÅ¡kins pats, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, jokių pretenzijų neturi. Jį apžiÅ«rėję medikai paaiÅ¡kino, kad įtariamas M. G. žandikaulio lūžimas ir iÅ¡samesniam tyrimui nukreips į Kauno klinikas (t. 1 b. l. 32-33).

19. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. G. parodė, kad naktį iÅ¡ 2015 m. birželio 4 d. į birželio 5 d. jai paskambino sÅ«nus M., kvietė atvažiuoti į ligoninę. SÅ«nus M. buvo iÅ¡balęs, jis daug nekalbėjo. Nuėjus Å¡viestis, jam kažkas skambino, kalbėjo apie gaisrininkÄ . Ji paskambino savo sesers vyrui L. Ž., kuris dirba gaisrinėje. Išėjus iÅ¡ priėmimo, lauke laukė V. ir Å .. V. buvo iÅ¡gėręs. SÅ«nui buvo 2 vietose sulaužytas žandikaulis, iÅ¡muÅ¡ti 2 dantys, buvo nuskeltų dantų.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, sÅ«nus nerašė pareiÅ¡kimo, teigdamas, kad susitars. Buvo spaudimas, V. laukė sÅ«naus. L. Ž. sakė, kad neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, gal susitarsim. V. buvo atvažiavęs pas jÄ Ä¯ darbÄ . V. A. laikė save kaltu apie savaitę. Jie su V. buvo pas advokatÄ , kuris turėjo suraÅ¡yti susitarimÄ . Derybų buvo daug. Jie buvo sutarę, kad iÅ¡ karto duoda 2 000, o paskui – 1 000 dalimis. SÅ«nui grįžus iÅ¡ Kauno klinikų, ji, M., jo sugyventinė ir V. A. buvo susitikę degalinėje.

Tuo metu M. telefonu ji padarė garso įraÅ¡Ä . Pokalbis buvo dėl žalos atlyginimo. Tuo metu V. aiÅ¡kino, kad neturi pinigų, kad dantys pigiau kainuoja. Liudytojos R. G. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos A. G. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis yra jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis. 2015 m. birželio 5 d. ji buvo namuose, kai apie vidurnaktį grįžo M. G.. Matė, kad jis buvo susierzinęs. Å is jai paaiÅ¡kino, kad susimušė. Pamatė jo sužalojimus, bėgo kraujas iÅ¡ burnos, dantenos buvo kraujuotos, lyg judėjo žandikaulis.

Ji nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. M. apžiÅ«rėjo daktaras, jam padarė rentgeno nuotraukÄ ir pasakė, kad yra lūžęs žandikaulis, iÅ¡siuntė į Kauno klinikas. M. paskambino savo mamai, kuri, į ligoninę, atvažiavo su broliu. Po to į ligoninę atvažiavo policijos pareigÅ«nai, tačiau M. nenorėjo su jais Å¡nekėti, norėjo greičiau važiuoti į KaunÄ . Kai išėjo į laukÄ , ten buvo atvažiavęs A., taip pat buvo mergina.

Bandė Å¡nekėtis, V. A. norėjo pažiÅ«rėti M. rentgeno nuotraukÄ . V. A. pasakė, kad nuo jo smÅ«gio negali bÅ«ti, jog lūžo žandikaulis. IÅ¡ pradžių A. norėjo tartis dėl žalos atlyginimo su M.. Prisimena, kad M., jo mama ir ji važiavo į susitikimÄ su V. A. (duomenys neskelbtini) degalinėje. Pokalbis vyko lauke, jie bandė susitarti.

20. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad įvykis buvo prieÅ¡ 5 metus, tiksliai nepamena. Buvo iÅ¡gėręs, atvyko su drauge D. Å . ir M. G.. Buvo vakaras, prietema. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinus parodymus, juos patvirtino) parodė, kad kažkuriuo metu nuėjo į krÅ«mus ir iÅ¡girdo riksmus. Pamatė, kad ant pievos guli M. ir V., Å¡alia buvo L.. M. sužalojimo aplinkybių nematė, nes buvo nuėjęs į krÅ«mus ir apsvaigęs nuo alkoholio, nekreipė dėmesio kas vyksta (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33652-15, t. 1 b. l. 16-18). Apylinkės teisme apklausta liudytoja D. Å . parodė, kad prieÅ¡ daugiau, nei 4 metus birželio mėnesį ji, T. K., K. S. atvyko su maÅ¡ina į prieplaukÄ . Kai ji stovėjo lauke, niekas nekonfliktavo. Nematė jokių susistumdymų, muÅ¡tynių. Buvo prietema. Ji sėdėjo maÅ¡inoje, nes lauke buvo vėsu. Atsisėdęs į maÅ¡inÄ iÅ¡važiuojant T. K. pasakojo, kad susimušė V. su M.

21. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, kad iÅ¡teisintasis V. A. yra bendradarbis, o M. G. – žmonos sesers sÅ«nus. Apie įvykį jis sužinojo 2015 m. naktį iÅ¡ birželio 4 d. į birželio 5 d., kai jam paskambino žmonos sesuo R. G., kuri klausė ar gaisrinėje jis pažįsta V. Ji sakė, kad atsitiko bėda, sÅ«nui sulaužė žandikaulį. Jis patarė neskubėti raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, gal susitaikys. Pradžioje patarpininkavo, nes norėjo, kad viskas susitvarkytų žmogiÅ¡ka prasme. Jis kalbėjo apie įvykį su V., kuris darbe priėjo prie jo, buvo pasimetęs, klausė kÄ daryti. Kadangi M. buvo po žandikaulio operacijos, todėl davė R. G. numerį ir liepė jam kalbėtis su ja. Po kelių dienų pas jį atvažiavo V. A., sakė nesiseka tartis, prašė jo tarpininkauti, kad sumažintų pinigų sumÄ .

22. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas A. Å . parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. vasaros pradžioje jis buvo (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo T. A., D. Å . ir V. Kitam automobilyje buvo D. Å ., T. K., M. G.. Bendravo lauke, kai įvyko konfliktas tarp V. ir M. Atsisukęs jis pamatė, kad V. ir M. voliojasi ant pievos. Paskui pribėgo L. G. ir spyrė. Nematė, kuriam L. pataikė. Kai L. spyrė, jie dar voliojosi, buvo susikibę. Kiek pamena, buvo dar Å¡viesu. Pradžioje tarp V. ir M., buvo žodinis konfliktas.

Jis pats buvo iÅ¡gėręs, vartojo alkoholį. TÄ dienÄ buvo D. Å . gimtadienis. V. negėrė. Liudytojas T. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡teisintÄ jį, nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. birželio mėn. jis savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvažiavo V. A. ir A.. V. negėrė, sakė turi kažkur važiuoti. Lauke buvo Å¡viesu. IÅ¡lipę prie automobilio jie kalbėjosi. Buvo konfliktas, kurį pradėjo M. G., kuris puolė V.

Pastarasis gavo smÅ«gį į žandÄ , susiėmė už deÅ¡inės pusės žando. Puolė antrÄ sykį, pargriuvo ant žolės, grÅ«mėsi. Paskui pribėgo M. G. brolis, pradėjo skirti, spardyti. Spyrė su koja. Kai brolis spyrė, M. buvo virÅ¡uje V. M. G. sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo, pravažiuodamas per atvirÄ langÄ suÅ¡uko: „jums dabar visiems Å¡akės“. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. A. nurodė kiek kitokias aplinkybes (pagarsinus parodymus, juos patvirtino), t. y. kad M.

G. pirmas pradėjo kabinėtis prie V. A.. IÅ¡teisintasis pasilenkė pasitaisyti batÄ ir tuo metu prie jo pripuolė M. G.. Jie susistumdė, susigrÅ«mė prie jų automobilių ir taip pasistumdydami abu nuėjo už automobilių, kur yra pieva, pargriuvo ant žolės, Å¡alia aikÅ¡telės. Tai matė stovėdamas lauke prie savo automobilio, atsirėmęs į automobilio galinę dalį. Tada jo automobilis stovėjo galine dalimi į pievÄ . Jie abu pradėjo ant pievos grumtis. GrÅ«mėsi toliau nuo visų stovinčių automobilių.

Kol grÅ«mėsi ant pievos, kiek jis matė, tai į automobilius jie negalėjo atsitrenkti, grÅ«mėsi ant lygios pievos. Matė, kad jie gulėjo ant pievos Å¡onais. Netrukus prie jų pribėgo M. G. brolis, kuris pradėjo spardyti V. A., matė, kad pataikė spirdamas jam į nugaros sritį, taip pat sudavė ir kumščiais keletÄ smÅ«gių V. A. į galvos sritį. Tai pamatęs ėjo prie jų, D. Å . juos iÅ¡skyrė. IÅ¡ liudytojo T. A. parodymų visumos matyti, kad juose yra tam tikrų netikslumų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nenurodė aplinkybės, kad M.

G. smogė V. A. į veidÄ bei nurodė, kad L. G. V. A. ne tik spardė, bet ir jam smÅ«giavo kumščiais į galvÄ . Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Å¡io liudytojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, jie kito, galimai siekiant draugui V. A. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl dalis parodymų vertintina kritiÅ¡kai, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

23. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad su V. A. dirba viename kieme, o M. G. pažįsta iÅ¡ matymo. 2015 m. vasaros pradžioje jis su savo draugų kompanija buvo prieplaukos aikÅ¡telėje. Buvo jau prietema, jis, D. A. ir V. Å . sėdėjo automobilyje. IÅ¡girdo, kad lauke vyksta neramumai. Matė du vaikinus gulinčius ant pievos. Vienas vaikinas pribėgo ir spyrė į tuos abudu gulinčius. Vaikinai atsistojo. Po to apie 10 min. jie aiÅ¡kinosi. Jis atpažino V. gulintį, o vėliau, kai atsistojo - ir M.. Vaikinai raičiojosi ant pievos, suėmę vienas kitÄ , kaip imtynėse. Priartėjus trečiam asmeniui, muÅ¡tynės baigėsi. Jie patys buvo toli.

24. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. L. parodė, kad 2015 metais, galėjo bÅ«ti birželio mėnesis, jis su M. G. ir jo broliu atvažiavo į prieplaukÄ , vienu automobiliu. M. G. buvo iÅ¡gėręs. Ten matė A., nežino ar Å¡is buvo iÅ¡gėręs. Jis nematė konflikto tarp G. ir A., taip pat nematė, kad stumdytųsi, vartytųsi. Apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1 b. l. 35-36) liudytojas parodė, kad matė kaip M. G. kažko konfliktavo su V., tačiau muÅ¡tynių, susistumdymo tarp jų nematė. Pastebėjo, kad M. laikė ranka suėmęs savo veidÄ , matė, kad kažkas jam negerai.

25. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. Å . parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. buvo jo gimtadienis. Å ventė namuose su A. Å .. Vėliau pasveikinti atėjo V. A.. Nutarė važiuoti į miestÄ . V. paskambino T. A., Å¡iam atvažiavus, keturiese iÅ¡važiavo į prieplaukÄ . Kai atvažiavo, viename automobilyje už vairo sėdėjo jo sesė, taip pat buvo jos draugas K. S. ir M. G.. Jie pasistatė automobilį Å¡alia sesės automobilio. Buvo kitų automobilių, žmonių. Jie visi kalbėjosi.

Atsisukęs jis pamatė M. G. su V. A. gulinčius ant žemės. V. buvo ant M., laikė rankas. Tuo metu M. brolis pribėgo, spardė V. A. į galvÄ . Pradėjo skirti tuos žmones. Jam skirti padėjo A. Å .. Jie pastÅ«mė į Å¡onÄ M. brolį, tada iÅ¡skyrė V. su M.. V. gerti atsisakė. Savo automobilį pasistatė Å¡alia jų automobilio. Kai L. spyrė V., M. gulėjo ant nugaros, V. buvo ant virÅ¡aus. L. pataikė V. į veido sritį. Apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1 b. l. 13-14) liudytojas D.

Š. parodė, kad konfliktas tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo prasidėjo nuo apsižodžiavimo tarpusavyje be priežasties. Po to jie pradėjo kalbėtis pakeltu tonu ir, suėmę vienas kitam už pečių, norėjo vienas kitam suduoti. Po to liudytojas nuėjo kiek toliau pakalbėti su sese, kai atsisukęs pamatė, kad ant pievos guli M., o jį buvo užgulęs V., šalia stovėjo M. brolis.

26. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį pažįsta. 2015 m. birželio mėn. pradžioje jis su V. Å . ir G. B. buvo (duomenys neskelbtini). Vyko konfliktas, ginčas, matėsi iÅ¡ toli. Jis matė kaip tarpusavyje susigriebė V. A. ir M. G.. Po to jie krito ant pievos, pasivartė. V. buvo užkritęs ant M., ant virÅ¡aus. Tada priėjo G. brolis, kuris spyrė 1-2 kartus, kažkur į galvos sritį. Paskui priėjo Å . ir juos iÅ¡skyrė. M. pirmas spyrė V. Pradžioje konfliktas vyko tarp maÅ¡inų, paskui stumdėsi, ėjo susikabinę ir krito ant pievos.

27. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo pažįstami. 2015 metų birželio mėnesio pradžioje, buvo pusbrolio D. gimtadienis. Jį pasiėmė pusseserė D. Š. su savo draugu T. K.. Nepamena ar jų ekipaže buvo M. G.. Prieš tai jis buvo vartojęs alkoholį. Jie nuvyko (duomenys neskelbtini), ten stovėjo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atvažiavo V. su savo kompanija. Paskui įvyko konfliktas, V. ir G. susiėmė. Nežino dėl ko šie konfliktavo, jis bendravo su pussesere. Jie buvo susikabinę dviese, prie jų buvo trečias asmuo. Šio asmens jis nepažinojo. V. A. ir M. G. gulimoje padėtyje vartėsi ant pievos, o trečias žmogus buvo šone, lyg truputį atsitraukęs. Matė kaip pusbrolis su A. juos išskyrė. Tuo metu V. buvo ant viršaus. Pamena, kad po to jie apsižodžiavo, išsiskirstė, sėdo į mašinas ir išvažiavo. M. G. vartojo alkoholį kartu su juo.

28. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo kolega, nukentėjusiojo nepažįsta. Prisimena, kad prieÅ¡ 5 metus, savo kabinete kalbėjo su V. A., kuris jam sakė, kad jis yra kaltinamas negerais dalykais, nežino ar yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje. Kaip aukÅ¡tesnysis vadovas, jis informavo darbuotojÄ , kad Å¡is yra pareigÅ«nas, kuris, priimant į tarnybÄ , buvo supažindintas su vidaus tarnybos statutu, pareigÅ«nų etikos kodeksu, pareigÅ«nas neÅ¡a atsakomybę pats už save, atsiradus priežastims kiekvieno pareigÅ«no atveju yra pradedami tarnybiniai tikrinimai, paskui viskas priklauso, nuo to kokios yra iÅ¡vados.

Kai darbuotojas įsidarbina į įstaigÄ , jis turi pagal sutartį iÅ¡dirbti tam tikrÄ staÅ¾Ä . Jei pareigÅ«nas dėl savo aplinkybių iÅ¡eina iÅ¡ darbo, jis turi apmokėti pinigus (duomenys neskelbtini) mokyklai. V. A. klausė, kiek tuo metu jis tiksliai turi stažo, kiek reikėtų sumokėti už mokslÄ . Tada jie apytiksliai suskaičiavo staÅ¾Ä . Jei anksčiau laiko pareigÅ«nas iÅ¡eina iÅ¡ tarnybos, tada yra teikiamas praneÅ¡imas (duomenys neskelbtini) mokyklai. Visa situacija iÅ¡aiÅ¡kėjo 2018 metų pradžioje, tad buvo tarnybinis praneÅ¡imas.

V. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad buvo iÅ¡kviestas į (duomenys neskelbtini) policijÄ . Surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ valdybos virÅ¡ininkui apie situacijÄ . Valdyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. V. A. elgesys buvo svarstomas tarnybinėje etikos komisijoje, kuri nuobaudos neskyrė. Pamainos vadas iÅ¡teisintÄ jį charakterizavo teigiamai.

29. Apylinkės teisme apklaustas R. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti. Apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, jam dirbant (duomenys neskelbtini) budėtoju, apie 23 val. į policijÄ atėjo jaunas vyras, kuris neprisistatė ir paklausė ar nėra paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo dėl konflikto vykusio prie (duomenys neskelbtini). Jis jo paklausė kada ir kur tiksliai viskas buvo, o Å¡is atsakė, kad maždaug prieÅ¡ pusvalandį prie tilto iÅ¡gertuvių metu kilo tarp jaunimo konfliktas, smulkmenų neaiÅ¡kino.

Paklausus kas ten vyko, Å¡is paaiÅ¡kino, kad buvo trumpos muÅ¡tynės. Jis pasakė, kad dėl to įvykio niekas nesikreipė ir pareiÅ¡kimas joks neparaÅ¡ytas. Tada vyriÅ¡kis pradėjo svarstyti, ar raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Nesimatė iÅ¡orinių požymių, kad asmuo bÅ«tų sumuÅ¡tas. VyriÅ¡kis nesakė, kad bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. VyriÅ¡kis pasakė savo telefono numerį, jeigu kas nors kreiptųsi, dėl minėto įvykio aplinkybių, iÅ¡siaiÅ¡kinimui. Tada jis paklausė vyriÅ¡kio, jo vardo ir pavardės, bet jis nieko nesakė ir išėjo iÅ¡ komisariato.

Po Å¡io asmens išėjimo iÅ¡ komisariato, praėjus apie 2 valandoms, buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, kad su galvos trauma kreipėsi vyras, kurio buvo nurodytas vardas ir pavardė. IÅ¡siuntė operatyvinėje grupėje dirbusius pareigÅ«nus, kurie grįžę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus paaiÅ¡kino, kad vyras, kuris buvo pristatytas su galvos trauma iÅ¡vežamas į Kauno klinikas ir pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė (t. 1 b. l. 63-64).

30. Apylinkės teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino savo pateiktas išvadas ir paaiškino, kad M. G. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, t. y. apatinio žandikaulio priekinėje dalyje tarp kairės pusės ir dešinės pusės pirmųjų kandžių vidurinėje dalyje ir taip pat ties kairiu kampu, ties aštuntuoju dantimi. Asmens apžiūros metu medikai nurodė, kad veidas asimetriškas, t. y. viena pusė smūgio pasėkoje – paburkusi ir atviras lūžimas ties 41-31 dantimis (priekinėje dalyje).

SmÅ«gio metu į kairio žando sritį įvyko lūžimas, tuo pačiu dislokavosi apatinis žandikaulis, įvyko lūžimas priekinėje dalyje ir pažeista buvo gleivinė. ApžiÅ«rėdamas, gydytojas – odontologas pateikė iÅ¡vadÄ , kad buvo taip pat padaryti minimų dantų defektai. Matomai, smÅ«gio metu – dantys buvo sukasti. 38 dantis buvo paÅ¡alintas, nes buvo lūžimo zonoje, tokie dantys yra jau negyvybingi. Tokie sužalojimai padaromi smÅ«gio metu, gana nemaža jėga. Galėjo bÅ«ti ir ranka, ir koja.

Jei būtų veikęs kitoks daiktas, jo pobūdis, paviršius turėtų atsispindėti išorėje, odoje. Dažniausiai avalynė nepalieka išorinių požymių, nebent būtų specifiniai paviršiai. Iš medicininių dokumentų matėsi, kad anksčiau traumų asmeniui nebuvo nustatyta. Tokio pobūdžio sužalojimas (užgriūvant ant kieto, buko daikto) gali atsirasti, tačiau turi būti ir kiti papildomi sužalojimai kitose kūno vietose. Šiuo atveju kitų sužalojimų nebuvo. Per 10 dienų nubrozdinimai išnykti negalėjo.

31. V. A. kaltę, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei aukščiau iÅ¡dėstytas liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė raÅ¡ytinių įrodymų. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. G., liudytojas L. G. parodė įvykio aplinkybes siejant su įvykio vieta (t. 1 b. l. 108–113, 117-122). 2015 m. birželio 5 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2015 m. birželio 5 d. apie 1.40 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas praneÅ¡imas, kad į priėmimo skyrių su galvos trauma kreipėsi M.

G., kuris paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes kategoriÅ¡kai atsisakė, teigdamas, kad tai jo asmeninis reikalas (t. 1 b. l. 5). 2015 m. birželio 12 d. M. G. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2015 m. birželio 5 d. apie 00.30 val. jį sumušė V. A., sudavė smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Kauno medicinos klinikose jam nustatytas žandikaulio lūžis bei iÅ¡muÅ¡ti/nuskelti dantys (t. 1 b. l. 3). Specialisto iÅ¡vadomis Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. G. padaryta dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas 31, 41 ir 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektai.

Be to, pašalintas 38 dantis iš lūžimo zonos. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, laiku. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Kitose kūno vietose sužalojimų nėra. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 d. (t. 1 b. l. 11, 84–85). 2018 m. gegužės 31 d. daiktų apžiūros protokole su priedu aprašyta CD laikmenos apžiūra, atlikta garso įrašo stenograma.

Nustatyta, kad pateikta nuotrauka su SMS pranešimais - Text Message 17:02, penktadienis: ,,Sveikas. Gali kalbės?“, ,,Negaliu narkozi baiges visai nepasneku“, ,,Kiek tau reiks paduot e? Da nesuskaiciavai?“, ,,Neskubam paleis is kauno grysiu pasnekesim“, ,,Ok duok žinot“, ,,17: 38, šiandien“, ,,Nesupyk 6h niekam nespeju gal galim ant 7 susitikt (duomenys neskelbtini)?“ (t. 2 b. l. 62-65, t. 3 b. l. 1–6, 22–25, 75-76). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2018 m. gruodžio 12 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad įraÅ¡e: (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kompaktinės plokÅ¡telė CD. Nr. 1 garso kokybė pagerinta (t. 4 b. l. 63–64). ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog po garso kokybės pagerinimo atlikta papildoma garso įraÅ¡o apžiÅ«ra, užfiksuotas visas girdimas pokalbis tarp asmenų. Ä®raÅ¡e girdimi dviejų vyriÅ¡kių ir dviejų moterų balsai. Užfiksuotas sekęs pokalbis. IÅ¡ pokalbio turinio matyti, jog vienas vyras nesutinka su žalos atlyginimu, nurodo, kad tokių pinigų neturi, pabrėždamas, kad gali sumokėti tik už iÅ¡muÅ¡tÄ dantį, bet taip pat pateiks pareiÅ¡kimÄ dėl jo paties sužalojimo.

Perklausant garso įraÅ¡Ä girdimi ir tam tikri V. A. ir M. G. pokalbio fragmentai, susiję su įvykiu. IÅ¡ pokalbio turinio pažymėtina, jog vyras (V1) nurodė, kad ,,pirms netrenkiau tau“, ,,o tavo brolis atėjęs trenkė man į galvÄ â€œ, ,,jeigu jÅ«s ant manęs raÅ¡ot pareiÅ¡kimÄ , aÅ¡ ant jo brolio paraÅ¡au“. Vyras (V) nurodė, kad: ,,o tu kada man trenkei ant ,,audės“ kapoto sėdėjau“, po ko seka: ,,V1- ,,Kai man (nevartotinas žodis) į snukį, kai man“, V - ,,Bet aÅ¡ tavęs nemuÅ¡iau.

AtsipraÅ¡au, aÅ¡ tavęs nemuÅ¡iau, o tu mane sumuÅ¡ei. Jau iÅ¡siskyrėm viskas tvarkoj, iÅ¡skyrė mus. AÅ¡ sėdėjau ant maÅ¡inos kapoto, o tu atėjai ir iÅ¡ pasalų man trenkei į veidÄ â€œ. V1 - ,,Kaip iÅ¡ pasalų“. Taip pat, vyras (V) nurodo: ,,AÅ¡ būčiau galvojęs, kad tu man trenksi, aÅ¡ jau būčiau stovėjęs stoikėj“. Po ko seka, vyras (V1): ,,Kaip tu negalvojai, kad tau pasakė, tu sako sėsk važiuok iÅ¡ čia. Sako sėskit važiuok iÅ¡ čia“.

Taip pat fiksuota: V1: ,,Bet aÅ¡ pirmas netrenkiau, pirmas netrenkiau“. V - ,,AÅ¡ irgi netrenkiau tau“. V1- ,,Nu tai va, o tavo brolis trenkė iÅ¡provokavo“. Vyras (V1) taip pat pokalbio metu nurodė: ,,Galėsim tada žaisti Å¡itaip, bet tai aÅ¡ jums sakau tiesiai Å¡viesiai, paimam suraÅ¡om lapus aÅ¡ ant tavo brolio neraÅ¡au pareiÅ¡kimo, tu ant manęs neraÅ¡ai“ (t. 4 b. l. 65–74). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡teisintojo V. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam M. G. sveikatÄ .

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, V. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, įrodo aukščiau aptarti įrodymai – nuoseklūs nukentėjusiojo M. G. parodymai, kad sužalojimus jam padarė būtent V. A., smogdamas į veido sritį ir taip padarydamas žandikaulio lūžį. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino tiesioginis įvykio liudytojas L. G., kuris matė kaip iš pradžių susikibę nukentėjusysis ir išteisintasis grūmėsi ant pievos, o po to V.

A. smogė nukentėjusiajam į veidÄ . Liudytojai M. J. ir K. B. patvirtino, kad, nuvykus į ligoninę, medikai nurodė, kad nukentėjusiajam įtaria žandikaulio lūžį. Liudytoja R. G. patvirtino aplinkybę, kad jos sÅ«nui M. G. 2 vietose buvo sulaužytas žandikaulis, iÅ¡muÅ¡ti 2 dantys, buvo nuskeltų dantų. Liudytoja A. G. patvirtino aplinkybę, kad tÄ naktį po įvykio grįžusiam namo M. G. iÅ¡ burnos bėgo kraujas, dantenos buvo kraujuotos, apžiÅ«rėję medikai konstatavo žandikaulio lūžį.

Liudytojas T. K. patvirtino matęs, kad ant pievos gulėjo M. ir V., šalia buvo L. Liudytojai A. Š., G. B., D. Š., K. S. iš esmės nurodė panašias aplinkybes, kaip ir liudytojas T. K., t. y. kad nematė paties konflikto kilimo tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, tačiau matė kaip ant pievos grūmėsi V. su M. Liudytojas A. Š. dar nurodė, kad po to pribėgo prie besimušančiųjų L. G. ir spyrė V. A.. Liudytojas D. Š. nurodė, kad grumtynių metu V. buvo ant M., laikė rankas, o pribėgęs M. brolis spardė V.

A. į galvÄ . Aplinkybę, kad grumtynių metu V. buvo ant virÅ¡aus, patvirtino ir liudytojai K. S., D. A.. Liudytojas D. A. patvirtino matęs kaip susigriebė V. A. ir M. G., po to jie krito ir grÅ«mėsi ant pievos, o priėjęs G. brolis spyrė 1-2 kartus. Liudytoja D. Å . nurodė, kad jai T. K. pasakojo, kad V. susimušė su M.. Liudytojas G. L. nurodė nematęs konflikto tarp iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiojo, tačiau apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime (L. G. atžvilgiu), parodė, kad M. G. kažko konfliktavo su V.

A., matė, kad M. laikė ranka suėmęs savo veidÄ , matė, kad kažkas jam negerai. Liudytojas T. S. patvirtino, kad kalbėjo su V. A., kuris nurodė, kad yra kaltinamas negerais dalykais, nežino, ar yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje ir kiek turi stažo ir kiek reikėtų sumokėti už mokslÄ , jei iÅ¡eitų iÅ¡ tarnybos tokiu atveju. Po įvykio su iÅ¡teisintuoju bendravo ir liudytojas L. Ž., kuris nurodė, kad V. buvo pasimetęs, klausė kÄ daryti, prašė tarpininkauti, tariantis dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Liudytojas R. B. patvirtino, kad į policijos komisariatÄ buvo atėjęs jaunas vyras, kuris klausė, ar nėra paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo dėl konflikto, vykusio prie (duomenys neskelbtini). Visų Å¡ių liudytojų, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės susijungia į nuosekliÄ , logiÅ¡kÄ , tarpusavyje neprieÅ¡taraujančių įrodymų grandinę. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Å¡ių liudytojų, nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, juos laiko patikimais, kadangi liudytojų nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės buvo nuoseklios nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o Å¡ioje byloje apklausti liudytojai T.

K., A. Å ., G. B., G. L., D. Å ., D. A. tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors didžioji dalis Å¡ioje byloje apklaustų liudytojų nematė lemiamo sužalojimo padarymui V. A. smÅ«gio nukentėjusiajam M. G., kadangi, kaip dalis liudytojų teigė, nebuvo į susikoncentravę į konfliktÄ , linksminosi, vartojo alkoholį, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio pobÅ«džio bylose įprastai gali ir nebÅ«ti konfliktÄ mačiusių asmenų (net ir matę konfliktÄ liudytojai gali nematyti konkrečių smÅ«gių, kadangi žodinis konfliktas gali vystytis labai greitai ir peraugti į smurtinius veiksmus, o liudytojai paprasčiausiai nesitiki, kad bus suduoti smÅ«giai, todėl nekreipia dėmesio į asmenų veiksmus), todėl itin svarbÅ«s tampa konflikte dalyvavusio nukentėjusiojo parodymai, jų vertinimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Be to, įvertintina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo eilę kartų nutrauktas, dalis asmenų, mačiusių įvykį, ikiteisminio tyrimo pareigūnams tapo žinomi pirmosios M. G. apklausos metu, vykusios 2015 m. birželio 12 d., tačiau jų apklausas pradėta vykdyti tik 2015 m. spalio mėnesį, todėl liudytojai tam tikrų detalių galėjo ir nebeatsiminti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo M. G. nurodytas aplinkybes patvirtino aukščiau aptarti liudytojų parodymai (tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai), rašytiniai įrodymai.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patikimi, o jų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius netiesioginius įrodymus, konstatuojama, kad jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ . Tiek teismo medicinos eksperto A. J. paaiÅ¡kinimai, tiek byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. 2015 m. birželio 12 d. M. G. pareiÅ¡kime nurodoma, kad jam sužalojimus padarė bÅ«tent iÅ¡teisintasis.

33. Teismo vidinį įsitikinimÄ dėl V. A. kaltės sustiprina ir tai, kad po įvykusio konflikto, V. A. sužinojus, kad nukentėjusysis pradėjo domėtis apie jį galimai sužalojusį asmenį, iÅ¡teisintasis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje tuo metu buvo M. G., domėjosi jo sveikatos bÅ«kle. Be to, V. A. buvo susitikęs su M. G. po gydymosi stacionare, kÄ patvirtina ir Å¡io susitikimo metu daryto garso įraÅ¡o metu užfiksuotos aplinkybės (t. 4 b. l. 65-74). Å io susitikimo metu buvo tariamasi dėl žalos atlyginimo M.

G.. Aplinkybę, kad po įvykio V. A. tarėsi dėl žalos atlyginimo su M. G., patvirtina liudytojų L. G., R. G., A. G., L. Ž. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats V. A. 2017 m. gegužės 3 d. akistatos su M. G. metu atsakyti į klausimÄ , ar po įvykio jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir kalbėjosi apie žalos atlyginimÄ , atsisakė atsakyti, nors apklausiamas įtariamuoju Å¡ios aplinkybės iÅ¡teisintasis jau neneigė, paaiÅ¡kindamas, kad sutiko tartis su M. G., bijodamas bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, pripažino, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas jo balsas.

Vis dėlto, nelogiÅ¡ka bÅ«tų asmeniui bijoti atleidimo iÅ¡ darbo, jei iÅ¡ties bÅ«tų nieko nepadaręs (nesužalojęs nukentėjusiojo). Tarimasis dėl žalos atlyginimo yra svarbus netiesioginis įrodymas, patvirtinantis taip pat kaltę. Be to, tiek pats V. A., tiek liudytojas R. B. patvirtino, kad iÅ¡kart po kilusio konflikto su nukentėjusiuoju M. G., iÅ¡teisintasis buvo nuvykęs į policijos komisariatÄ pasidomėti, ar jo atžvilgiu nėra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas. Dėl aptariamo įvykio bendravo ir su liudytoju L.

Ž., praÅ¡ydamas Å¡io tarpininkauti tariantis dėl žalos atlyginimo. Toks V. A., kaip neva nekalto asmens, elgesys kelia abejones ne tik jo paties nuoÅ¡irdumu, bet ir jo parodymų patikimumu bei objektyvumu, juo labiau, kad jo versijÄ visiÅ¡kai paneigia byloje esantys įrodymai.

34. Vertinant byloje pateiktÄ garso įraÅ¡Ä su jame užfiksuotu nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo pokalbiu, pokalbio stenogramÄ , matyti, kad V. A. nesutinka su nukentėjusiojo praÅ¡omu žalos atlyginimu, kadangi teigia tokių pinigų neturintis, nurodydamas, kad gali sumokėti tik už iÅ¡muÅ¡tÄ M. G. dantį ir jei nukentėjusysis kreipsis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , iÅ¡teisintasis taip pat pateiks pareiÅ¡kimÄ dėl jo sužalojimų brolio L. G. veiksmais. Pokalbyje užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir L.

G. parodymus, kadangi pokalbio metu aiškinamasi apie kilusio konflikto aplinkybes (kuris kuriam ir kokiomis aplinkybėmis pirmasis smogė). Be to, tarpusavio susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo, patvirtina, kad būtent V. A. pirmasis parašė nukentėjusiajam, kol pastarasis dar buvo ligoninėje (ši išvada darytina iš atsakymo žinutės, kurioje nukentėjusysis teigia, kad baigiasi narkozė, negali kalbėti). Be to, iš susirašinėjimo turinio matyti, kad vėl tariamasi dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Šis susirašinėjimas, vertinant kitų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat netiesiogiai patvirtina V. A. kaltę.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad sužalojimus nukentėjusiajam M. G. galėjo padaryti ir jo brolis L. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apylinkės teismo argumentas visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti kiti asmenys. Be to, akcentuotina, kad net nelogiÅ¡ka bÅ«tų versija, kad L. G., pamatęs, kad jo brolis muÅ¡asi su iÅ¡teisintuoju ir bandydamas jam padėti, bÅ«tų spyręs savo broliui į veidÄ , juo labiau, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad V. A. buvo užgulęs nukentėjusįjį, kai jie grÅ«mėsi ant pievos. Be to, liudytojas D. Å . patvirtino, kad L. G. spirdamas pataikė V. A. į galvÄ . Taip pat Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir liudytojas G. B., apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)).

36. Apeliacinės instancijos teismas Å¡io nuosprendžio 14 ir 15 punktuose aptarė iÅ¡teisintojo nurodytas aplinkybes, jo parodymų vertinimÄ . Vis dėlto, apygardos teismas, vertindamas iÅ¡teisintojo parodymų turinį, akcentuoja ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. A. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog įvykio metu buvo sužalotas ir jis, nurodydamas, kad jam buvo smÅ«giuojama į nugarÄ , galvÄ , po Å¡ių smÅ«gių jis net prarado sÄ monę, iÅ¡ draugų sužinojo, kad Å¡iuos veiksmus jo atžvilgiu atliko L.

G., tačiau, Å¡ios aplinkybės nepasitvirtino, kas leidžia pagrįstai abejoti iÅ¡teisintojo parodymų patikimumu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. gruodžio 15 d. prokurorės Dangiros Vidutienės nutarimu L. G. atžvilgiu nutrauktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. A. pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. G. atžvilgiu pradėjimo, pateikė tik po to, kai jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kaip nurodė pats V.

A., viskas pradėjo komplikuotis ir reikėjo įrodinėti savo tiesÄ ; M. G. pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė 2015 m. birželio 12 d., o V. A. – 2015 m. birželio 15 d.). Ä®vertintina ir tai, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. birželio 12 d., gavus M. G. pareiÅ¡kimÄ , kuriame V. A. jau buvo įvardintas kaip galimai nukentėjusįjį sužalojęs asmuo, tačiau apie įvykį, specialaus liudytojo statusu, iÅ¡teisintasis buvo apklaustas tik 2015 m. lapkričio 4 d. (prieÅ¡ tai jau apklausus eilę liudytojų).

V. A. įtarimai pareikÅ¡ti tik 2017 m. gruodžio 7 d. po Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kurioje buvo aiÅ¡kiai suformuluota tokia bÅ«tinybė, priėmimo. Dėl bausmės 37. Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į iÅ¡teisintojo asmenybę, bylos aplinkybes. V. A. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

V. A. savo kaltės nepripažino, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, iÅ¡teisintasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, į psichiatrinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. Å ioje byloje nėra nustatyta V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ V. A. skiriama Å¡velniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - laisvės apribojimas, jos terminÄ nustatant – 1 metams, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bÅ«tent tokiÄ bausmės rūšį.

38. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teigiamÄ iÅ¡teisintojo asmenybę, jam vietoj intensyvios priežiÅ«ros, skiriami įpareigojimai: per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių 39. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. G. yra pateikęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltininko jo naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylos vedimo iÅ¡laidas. Nurodė, kad patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, skausmÄ , nepatogumus. Po įvykio teko gydytis, nustatytas žandikaulio lūžis dvejose vietose, iÅ¡muÅ¡ti dantys. Ilgai negalėjo normaliai valgyti, skaudėjo visÄ burnÄ . Patyrė ir psichologinį smurtÄ , nes iÅ¡teisintasis jam sakė, kad Å¡is nieko nepasieks, kadangi yra pareigÅ«nas.

Prarado pasitikėjimÄ savimi, persekioja netikrumo ir baimės jausmas. Jam atrodo, kad visi iÅ¡ jo juokiasi, vengia iÅ¡eiti į miestÄ , blogai miega, dažnai sapnuoja to vakaro įvykius. Pasidarė labai uždaras, nervingas, jaučiasi nesaugus, irzlus ir piktas (t. 4 b. l. 84). Pažymėtina, kad nukentėjusysis M. G. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, todėl Å¡ioje dalyje praÅ¡ymas atmetamas.

40. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

41. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

42. Bylos duomenimis – nukentėjusiojo M. G., liudytojų L. G., R. G., A. G. parodymais, teismo medicinos eksperto A. J. paaiÅ¡kinimais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, nustatyta, kad nukentėjusiajam M. G. dėl tyčinių neteisėtų V. A. veiksmų buvo padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas 31, 41, 38 dantų srityse, 12, 13, 14, 43, 44, 27 dantų defektai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis M. G. jautė fizinį skausmÄ , emocinį stresÄ , nepatogumus, kadangi 6 dienas buvo gydomas stacionare, apatinis ir virÅ¡utinis žandikauliai imobilizuoti tarpžandikauliniais įtvarais su tempimu.

Vėliau nukentėjusysis gydėsi ambulatoriÅ¡kai, buvo priverstas valgyti specialiai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurį galėjo valgyti tik per Å¡iaudelį, sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol, jam reikalinga lankytis pas odontologus. Po sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimÄ bei iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, nes buvo sumuÅ¡tas vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojimas padarytas labiausiai matomoje kÅ«no vietoje – veide. Nukentėjusysis iki Å¡iol iÅ¡gyvena dėl sutrikdytos sveikatos, negalėjo kurį laikÄ lankytis vieÅ¡umoje.

Kaltinamasis V. A. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, sunkumÄ , nukentėjusiajam taikytÄ gydymÄ ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į iÅ¡teisintojo turtinę padėtį, suformuotÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 2 000 Eur, kuri priteistina iÅ¡ V.

A. (CK 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

43. Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kalto asmens 356,77 Eur žalÄ dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 4 b. l. 48-51). IÅ¡ pateikto civilinio ieÅ¡kinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam M. G. dėl padaryto sužalojimo 2015 m. birželio 5 d. vieÅ¡ojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo suteiktas gydymas (radiologo, ortopedo traumatologo paslaugos), nuo 2015 m. birželio 5 d. iki birželio 10 d. nukentėjusysis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (atliktas dantų paÅ¡alinimas ir rekonstrukcija), gydymo iÅ¡laidas sudarė 356,77 Eur, jos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta dėl V. A. padarytų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš V. A. civiliniam ieškovui priteistinos 356,77 Eur gydymo išlaidos (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

44. Panaikinus skundžiamÄ nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. CD laikmena su SMS žinutėmis ir garso įraÅ¡u (t. 2 b. l. 64), CD laikmenos su garso įraÅ¡ais (2 vnt., perduotos su byla) – paliktinos saugoti byloje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visÄ bausmės laikÄ uždrausti lankytis nuo 18 valandos kavinėse, restoranuose ir baruose.

V. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. A. nukentėjusiajam M. G. 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimÄ . Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 356,77 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 77 ct ) gydymo iÅ¡laidas.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ su SMS žinutėmis ir garso įraÅ¡u (t. 2 b. l. 64), CD laikmenas su garso įraÅ¡ais (2 vnt., perduotos su byla), palikti saugoti byloje. Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas