9038f41b-e3e8-45a6-8fb5-ff7759e969c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-396/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01561-2014-6                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.3.                                                                                                                                                                                         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, nuteistajam A. N.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimu septyneriems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, A. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.IÅ¡ nuteistojo A. N. priteista nukentėjusiajai I. Å . 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo A. N. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasai 8 207,80 Eur už nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 30 d. apie 18 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su sugyventine I.

Å ., tyčia sudavė nukentėjusiajai kumščiais ne mažiau septynis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip pat į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ veido kairėje pusėje su aplinkinių minkÅ¡tųjų audinių patinimu, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , Å«mų kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu galvos kairėje, poodines kraujosruvas kairės Å¡launies ir blauzdos, kryžmens srityje, nubrozdinimus veide ir deÅ¡inės mentės srityje.

Tokiu bÅ«du A. N. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sugyventinę I. Å .Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai taip pat nepagrįstas.A. N. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog jis (apeliantas) visos bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė.Apelianto vertinimu, liudytojų E. P. ir E. Å . parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes liudytojai su nukentėjusiÄ ja kartu dažnai leisdavo laikÄ , vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji I. Å . įvykio dienos aplinkybių neprisimena, taip pat neprisimena ir kas jÄ sumušė.A. N. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. A. N. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , įrodyta Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å ioje nagrinėjamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.            Nuteistasis A.

N. apeliaciniame skunde neigia padaręs BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.   Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) reguliuoja iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

  Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė, padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. N. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. N., nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai ir atskirai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.  Nuteistasis A.

N. apeliaciniame skunde neigia, kad mušė ir sužalojo sugyventinę I. Å . Taip pat praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad jo duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal nuteistojo (kaltinamojo) parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, nes apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusiosios I. Å ., liudytojų E. Å ., E. P., I. L. parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad nukentėjusioji I. Å . neprisimena įvykio aplinkybių. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. Å . patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog nuteistasis jÄ mušė rankomis ir spardė (1 t., 19-20, 181-180 b. l.).

Liudytojai E. Å . ir E. P. parodymų metu taip pat patvirtino, kad matė kaip nuteistasis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai I. Å . į galvÄ (1 t., 190-191 b. l.; 2 t., 13-14 b. l.). IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. N. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, jog I. Å . nemušė (1 t., 181 b. l.). Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu A. N. prisipažino, kad 2014 m. birželio 30 d. vakare, delnu sudavė nukentėjusiajai į veidÄ (1 t., 85-86 b. l.). Papildomos apklausos metu A.

N. patvirtino savo pirminius parodymus bei parodė, kad kilusi konfliktÄ matė E. ir E., kurių anksčiau nenurodė, nes nenorėjo jų įtraukti į kilusį konfliktÄ su sugyventine (1 t., 91 b. l.). Tačiau vėlesnių apklausų metu, A. N. Å¡iuos savo parodymus pakeitė ir tvirtino, kad nukentėjusiosios nemušė (1 t., 92, 93-98, 101-102 b. l.).Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo A. N. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams bei byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Be to, Apeliacinio teismo vertinimu, A. N. apeliaciniame skunde jokių įtikinamų argumentų dėl savo nekaltumo nenurodė, o tik deklaratyviai teigia, jog sugyventinės I. Å . nemušė.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo apklaustas įtariamuoju ir jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ arba jo atsisakyti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. N. apklaustas kaip įtariamasis gynėjo atsisakė savo valia, todėl jo teisės į gynybÄ nebuvo pažeistos (1 t., 81, 82, 87 b. l.).

IÅ¡ liudytojos I. L. (policijos pareigÅ«nės) parodymų matyti, kad jį atvyko į įvykio vietÄ , matė sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ I. Å ., kuri nurodė į sugyventinį A. N. ir tvirtino, jog bÅ«tent nuteistasis jÄ sumušė (2 t., 17-18 b. l.). IÅ¡ liudytojo E. P. parodymų matyti, kad pamatęs sumuÅ¡tÄ I. Å ., iÅ¡sigando, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę (1 t., 190-191 b. l.). Be to, I. Å ., liudytojų E. Å . ir E. P. parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 3814 (14), kurioje konstatuota, kad dėl galvos sumuÅ¡imo nukentėjusiajai iÅ¡siliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, taip pat jai buvo padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kairėje Å¡launyje ir blauzdoje, kryžmens ir mentės srityse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 26-28 b. l.).

Nors apeliacinio proceso metu A. N. teigė, kad nukentėjusioji susižalojo anksčiau krisdama ir atsitrenkdama į sienÄ , tačiau tokie jo parodymai neatitinka bylos aplinkybių ir prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams, todėl vertinami kritiÅ¡kai. Be to, iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiosios galvoje konstatuoti sužalojimai, iÅ¡skyrus žaizdas lÅ«pose, nebÅ«dingi savęs žalojimui (1 t., 26-28 b. l.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti A.

N. gynybinę versijÄ , kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumÄ bei nenurodydamas įtikinamų, konkrečių argumentų, kurie paneigtų jo kaltę. Nors A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų E. P. ir E. Å . parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie su nukentėjusiÄ ja kartu dažnai leisdavo laikÄ , vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Be to, įrodymais gali bÅ«ti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje keliamų versijų tikrumÄ (Kasacinė nutartis Nr. 2K-44/2014). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojai E. Å . ir E. P. buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai E. Å . ir E. P. apygardos teisme buvo apklausti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirti įrodymai, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Tai, kad Å¡ie liudytojai dažnai kartu su nukentėjusiÄ ja leisdavo laikÄ , vartodavo alkoholinius gėrimus, neįrodo, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai I. Å . sužalojimus padarė kiti nenustatyti asmenys. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistasis A. N. 2014 m. birželio 30 d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė smÅ«gius rankomis, spardė nukentėjusiajai į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ bei į kitas kÅ«no vietas, ir taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

           Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. N. tyčia sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – sugyventinę I. Å ., todėl nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje Å¡eima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis).

             IÅ¡ nuteistojo A. N., nukentėjusiosios I. Å ., liudytojų E. Å ., E. P. parodymų matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kartu gyveno apie du metus, iÅ¡ abiejų gaunamų pajamų maitinosi, vienas kitu rÅ«pinosi. Teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nors nuteistasis A. N. ir I. Å . santuokos nebuvo sudarę, tačiau ilgÄ laikÄ gyveno kartu, abu rÅ«pinosi buitimi ir vienas kitu, tokiu bÅ«du vedė bendrÄ Å«kį.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės duoda pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad juos siejo tarpusavio atsakomybė ir savanoriÅ¡kas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip Å¡eimos nariams, ir vertinamas kaip Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) susiformavimas.              Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo A. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieÅ¡kinio Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas nuteistojo A. N. dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje nuteistajam skirdamas bausmę jÄ individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai paskyrė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio ribose.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. N. buvo teistas už nužudymÄ (teistumas neiÅ¡nykęs), padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis 6 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vienÄ nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. nedirbo, linkęs smurtauti, piktnaudžiauti alkoholiu, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteisto A. N. asmenybę konstatuoja, kad nėra pagrindo jam dar labiau Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neiÅ¡dėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtÄ bausmę Å¡velninti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Å ioje byloje nenustatyta jokių nuteistajam teisiÅ¡kai palankių aplinkybių, kurios leistų paskirti Å¡velnesnę bausmę.Todėl nuteistajam A. N. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta ir jos Å¡velninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus                         (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-533/2005,                              2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. Å . pareiÅ¡kė 10 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir nustatydamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. Å . kentėjo fizinį skausmÄ , turėjo gydytis, dėl sumuÅ¡imo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , tačiau dėl to nukentėjusiajai rimtesnių sveikatos sutrikimo padarinių ateityje nekilo.

Apeliacinio teismo nuomone, toks priteistos neturtinės žalos dydis (t. y. 2 000 Eur) Å¡iuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                               Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                             Valdimaras Bavėjanas                                                                             Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Â