2017-01-04 Nr. AB-497-3-61-3-04231-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-45-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04231-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LTU Invest“ (toliau – ir UAB „LTU Invest“, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1SS-2968-(8.5), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus rašto Nr. 16SD-1122-(14.16.104), priimant sprendimą panaikinti minėto teritorinio skyriaus sprendimą bei sudaryti su pareiškėju susitarimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, dalies nuomos pagal NŽT Palangos skyriaus paruoštą ir pareiškėjos pasirašytą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga nuomos sutartį; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–4).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „LTU Invest“ skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (b. l. 43–44).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog su juo būtų sudaryta nuomos sutartis ir teismui ginčija administracinius aktus, kurių pagrindu ją atsisakyta sudaryti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. NŽT Palangos skyrius ir NŽT, priimdami skundžiamus sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos, veikė ne viešojo administravimo srityje, o atliko civilinio teisinio pobūdžio veiksmą nuomos teisiniuose santykiuose, t. y. veikė kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojas. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje pripažino vyraujančiais būtent civilinius teisinius santykius, todėl konstatavo, jog skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas UAB „LTU Invest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2016 m. spalio 25 d. pateiktą skundą, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti nagrinėjimui (b. l. 46–47).

Pareiškėjas paaiškina, kad jo kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo nulemtas informacijos, kuri buvo pateikta skundžiamame atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. administraciniame akte. Pastarajame akte buvo aiškiai įvardinta šio akto apskundimo tvarka – kreipiantis į administracinių ginčų komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo esmę, todėl neteisingai sprendė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodytas ginčas yra susijęs ne su nuomos sutarties sudarymu, kas sudaro išvestinį skundo reikalavimą, o su netinkamu teisės aktų taikymu – reikalavimu panaikinti priimtą administracinį aktą, kurio priėmimas sąlygotas neteisingo ir teisės aktams prieštaraujančio vertinimo, kad pareiškėjo nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu turi būti taikomas tam tikras teisinis reglamentavimas dėl jų tinkamumo eksploatuoti termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 24, 25, 29 ir 35 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „LTU Invest“ prašė panaikinti NŽT 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1SS-2968-(8.5), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl 2016 m. liepos 27 d. NŽT Palangos skyriaus rašto (sprendimo) Nr. 16SD-1122-(14.16.104), priimant sprendimą panaikinti pastarąjį teritorinio skyriaus sprendimą bei prašė išspręsti klausimą iš esmės – priimti sprendimą sudaryti su pareiškėju susitarimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, dalies nuomos pagal atsakovo skyriaus paruoštą ir pareiškėjo pasirašytą sklypo nuomos sutartį. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti sudaryti susitarimą dėl sklypo nuomos teisių pagal sklypo nuomos sutartį perleidimo pareiškėjui ir nepagrįstai šiai situacijai taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.5 punkto nuostatas bei NŽT direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. pavedimą Nr. 1PAV-362-(1.8.).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės kelia valstybinės institucijos veiksmų, sudarant žemės nuomos sutartį bei priimant ginčijamą sprendimą, teisėtumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-93-2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015).

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse taip pat yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų nuoma minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 260) pagrindu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje UAB „Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas; 2004 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ūlos tėkmė“ ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininkas; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta byloje J. Ž. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta byloje R. R., D. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija, P. Š., N. Š., K. B. įmonė).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčydamas atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1SS-2968-(8.5), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus rašto Nr. 16SD-1122-(14.16.104), kelia ginčą, susijusį su nuomos sutarties sudarymu, kuris, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai nepakeičia civilinės teisinės ginčo prigimties. Ginčo esmę šiuo atveju sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės išnuomojimu, taigi savo prigimtimi civiliniai-teisiniai, bet ne administraciniai-teisiniai santykiai.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2016 m. rugsėjo 28 d. individualiame administraciniame akte įvardinta šio akto apskundimo tvarka neriboja teismo teisės atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžiamą sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti pagrįstai atsisakė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LTU Invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė