2019-02-27 Nr. AB-5252-3-61-3-00804-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-55-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00804-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viktauga“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 121–123), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-729(7.9) (toliau – ir 2016 m. sausio 18 d. sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą statiniui, esančiam sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei įstatymo nustatyta tvarka atlikti procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2016 m. sausio 18 d. sprendimu pritarė Inspekcijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus (toliau – ir Teritorinis skyrius) 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimui atsisakyti vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiame 2009 m. balandžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-87-280/2009 nustatyta, kad Sklype pagal 2006 m. lapkričio 22 d. statybos leidimą Nr. 45.390 vykdyta statyba iš esmės neatitiko statinio projekto, kuriame buvo numatytas 14 m aukščio komercinis pastatas be rūsys su gręžtiniais pamatais. Nustatyta, jog minėtas leidimas galiojo iki 2007 m. lapkričio 5 d., kai atlikus projekto korektūrą buvo išduotas šį leidimą pakeičiantis 2007 m. lapkričio 5 d. statybos leidimas Nr. 45.400 (toliau – ir 2007 m. lapkričio 5 d. leidimas). Teismui nebuvo pagrindo nustatyti, kad pažeistos leidimo išdavimo procedūros, nes pirminis statybos leidimas jau nebegaliojo. Inspekcija 2007 m. vasario 5 d. sustabdė statybą. Minėtoje civilinėje byloje konstatuota, jog Inspekcijai sustabdžius statinio statybą buvo surašytas 2007 m. vasario 19 d. statinio konservavimo darbų aktas, kuriame nurodyta, jog užkonservuoti pastato pamatai, rūsys, stulpiniai pamatai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo statinį Skype vertinti savavališka statyba ir įpareigoti UAB „Viktauga“ jį nugriauti.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 panaikino 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą, nes pastato projekte, kuriam išduotas leidimas, nesilaikyta minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), o gretimų žemės sklypų savininkų sutikimas nebuvo gautas. Statinio pradiniame ir pakoreguotame techniniame projekte suprojektuotas 14 m aukščio pastatas, todėl abiem atvejais teisės taikymas bei aiškinimas yra analogiškas, nes įsiteisėjusioje LVAT nutartyje konstatuota, kad pagrindinis parametras, kuris tiesiogiai lemia atstumą iki sklypo ribos, yra pastato aukštis. Taigi, pasak pareiškėjo, nepagrįsti Inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendime nurodyti argumentai dėl įstatymų taikymo neteisėtai statybai bei galimybės įteisinti neteisėtai pastatytus statinius.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Sklype registruotas nebaigtas statyti statinys, kurio baigtumas – 14 proc., faktiškai neegzistuoja, o Sklype stovi savavališkai pastatytas statinys, iš esmės pažeidus pradinio statinio projekto bei detaliojo plano sprendinius. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad Sklype stovintis statinys atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintą savavališkos statybos apibrėžimą. Savavališkos statybos nustatymas, sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo teisėtumo patikrinimas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme priskirtas Inspekcijai. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendime vertino 2007 m. vasario 5 d. statinio Sklype statybos sustabdymo aktą Nr. 02 (toliau – ir Aktas), kaip turintį įrodomąją galią, ir tai buvo pagrindas teismui konstatuoti, kad tik nustačius, jog yra pažeidimai, galima spręsti dėl ieškovų teisių pažeidimo. Taigi, paminėta aplinkybė buvo pagrindas išduoti 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą, kuris iš esmės apsunkino pareiškėjo teisių gynybą reiškiamų reikalavimų apimtimi bei darė įtaką teismų sprendimams išnagrinėtose civilinėje ir administracinėje bylose, o klausimas dėl savavališkos statybos Sklype iš esmės nenagrinėtas nei administracine tvarka, nei teismuose.

5. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, jog statyba Sklype 2007 m. vasario 5 d. turėjo būti stabdoma, surašant savavališkos statybos aktą, kurį išnagrinėjusi, Inspekcija vėliau turėjo surašyti reikalavimą UAB „Viktauga“ pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos radarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR) 35 punktas). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą ir priimti kitą sprendimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bet iki šiol to nepadarė.

6. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas Inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimo motyvas, jog Akto teisėtumą įvertino Panevėžio apygardos teismas minėtame sprendime, kadangi Inspekcija išnagrinėtoje civilinėje byloje nedalyvavo, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o šis Aktas teismuose turėjo įrodomąją galią. Taip pat nepagrįstas motyvas, kad Inspekcija į teismą gali kreiptis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tik tuo atveju, jeigu statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendime panaikintas pagal Inspekcijos ar prokuroro prašymą. Minėtoje LVAT nutartyje panaikintas 2007 m. lapkričio 5 d. leidimas, pagal kurį statyba nebuvo pradėta, taigi Inspekcija pirmiausiai turi ištaisyti savo klaidą ir patvirtinti savavališkos statybos faktą, o kol toks faktas nepatvirtintas, nepagrįsti Inspekcijos motyvai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepimuose prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–29, 138–140).

8. Inspekcija paaiškino, kad LVAT nutartyje panaikinus 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą, anksčiau išduoto leidimo teisinė galia savaime neatkuriama, remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punktu bei STR 411 punktu, pareiškėjui paaiškinta, jog šiuo atveju Inspekcijai teisė kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo nesuteikta. Pareiškėjui paaiškinta, kad jis pats (kaip buvęs pareiškėjas byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo) turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos padarinių pašalinimo.

9. Inspekcija pastebėjo, kad pareiškėjas teismui nenurodo, kaip konkrečiai pažeisti jo interesai ar teisės, t. y. neįrodinėja savo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neaiškus tampa ir administracinio proceso tikslas. Inspekcija taip pat pastebėjo, kad pareiškėjo skundžiamame sprendime atsakyta ne tik dėl statybos padarinių šalinimo būdo, kuris ginčijamas šioje byloje, tačiau ir dėl kitų klausimų. Pareiškėjas dėl kitų sprendimo dalių jokių motyvų teismui nenurodo, todėl net ir nustačius pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą nebūtų pagrindo naikinti visą Inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą.

10. Pasak Inspekcijos, byloje ginčas iš esmės kilo dėl statybos teisinių santykių vertinimo, t. y. atsiradusių statybos padarinių Sklype šalinimo būdo. Statybos padarinių, atsirandančių pagal statybą leidžiančius dokumentus, šalinimas reglamentuojamas specialioje teisės normoje, įtvirtintoje Statybos įstatymo 281 straipsnyje, ir tokie statybos darbai netraktuojami kaip savavališki. Pareiškėjas nesutinka su tokiu teisės aktų traktavimu ir prašo įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą.

11. Inspekcija pastebėjo, kad pareiškėjas neprašo naikinti Aktą. Be to, su ginču susiję klausimai, taigi, ir Akto teisėtumas, buvo nagrinėjami teismuose ir teismai yra nurodę, jog šiuo atveju statybos laikyti savavališka nėra teisinio pagrindo. Aktas paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, galiojantis ir privalomas tiek pareiškėjui, tiek ir kitiems asmenims, viešojo administravimo subjektams (CPK 18 straipsnis), todėl jo kvestionavimas prieštarautų ir teisėtumo principui. Be to, Aktą priėmė ne Inspekcija, o Panevėžio apskrities viršininko administracija.

12. Inspekcija pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos įstatymu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, savavališkos statybos ir statybos padarinių, atsiradusių pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, šalinimo procesai yra savarankiški ir skirtingi. Dažniausiai tiek statybą leidžiančio dokumento galiojimo, tiek statybos padarinių šalinimo klausimai sprendžiami vienoje byloje, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai teisminėje byloje panaikinamas tik statybą leidžiantis dokumentas, o statybos padarinių šalinimo klausimas sprendžiamas, inicijuojant papildomą teisminį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinė byla Nr. 3K-3-499/2014).

13. Inspekcija taip pat pažymėjo, kad nei iki 2016 m. gruodžio 31 d., nei šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas, kuriame reglamentuojami statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo klausimai, nenurodo, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai statybos darbai atsiranda po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (jame nustatyta, kad jis taikomas, kai apskritai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas), taigi, minėtas reguliavimas taikomas ir tais atvejais, kai, statybos darbams prasidėjus, statybą leidžiantys dokumentai išduodami vėliau, tokiu reguliavimu užtikrinama proceso koncentracija, ekonomiškumas, taip pat efektyvus pažeistų teisių ir interesų gynimas laiku. Pasak Inspekcijos, labai svarbu ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas jau sprendė ginčą dėl Administracijos (tuo metu atlikusios statybos valstybinę priežiūrą) įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius. Panevėžio apygardos teismo sprendime, be kita ko, nurodyta, kad šiuo atveju ginčo statyba buvo vykdoma pagal statybos leidimus, taigi, traktuoti jos kaip savavališkos nėra teisinio pagrindo. Šis teismo nustatytas faktas privalomas ir Inspekcijai, be to, aktualus sprendžiant šią bylą, kadangi ginčas dėl įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės išspręstas teisme.

14. Inspekcija nurodė, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 ne pagal Inspekcijos ir prokuratūros, o pagal privataus asmens kreipimąsi buvo sprendžiamas tik 2007 m. lapkričio 5 d. leidimo teisėtumo klausimas, nesprendžiant statybos padarinių šalinimo klausimų, todėl dėl statybos padarinių pašalinimo, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Statybos įstatymo 281 straipsniu, STR 411 punktu, į teismą su atskiru ieškiniu turėtų kreiptis suinteresuoti asmenys, kurių teisės / interesai yra pažeisti; Inspekcijai tokia teisė nenustatyta (Inspekcija galėtų kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, jeigu statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendime būtų panaikintas pagal Inspekcijos ar prokuratūros prašymą), t. y. imdamasi atitinkamų veiksmų ne pagal kompetenciją, ji pažeistų įstatymų viršenybės principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui neužkirstas kelias ginti savo pažeistas teises, pateikiant ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo pagal Statybos įstatymą.

15. Pasak Inspekcijos, statybos darbų įteisinimas bendra tvarka įmanomas, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams (šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju statybos darbų įteisinimas neprivalo apimti visos atliktų darbų apimties, t. y. jis įmanomas ir dalyje. Be to, nesant atitinkamų sutikimų dėl norminių atstumų mažinimo, tokie sutikimai gali būti gaunami teismo keliu, taigi, teorinė statybos darbų įteisinimo galimybė egzistuoja. Pareiškėjas skunde reikalauja įpareigoti Inspekciją priimti savavališkos statybos aktą statiniui, esančiam Sklype, t. y. nurodo konkrečius nustatytinus įpareigojimus Inspekcijai. Šio reikalavimo patenkinimas prieštarautų valdžių padalijimo principui, kai teismas įsikištų į viešojo administravimo subjekto (vykdomosios valdžios) kompetenciją. Tik Inspekcija, bet ne teismas, pagal savo kompetenciją statybos valstybinės priežiūros srityje turi teisę priimti atitinkamus sprendimus (įvertindama turimų duomenų visumą), todėl ji negali būti įpareigojama priimti konkrečius iš anksto nustatytus sprendimus, nes teismas šiuo atveju neatlieka statybos valstybinės priežiūros.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 154–165).

17. Teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog statybos buvo vykdomos savavališkai, t. y. be jokių statybą leidžiančių dokumentų ar pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis (anksčiau galiojusi 71 dalis)). Atitinkamai, tokių statybų negalima laikyti savavališkomis, todėl Inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimo nėra teisinio pagrindo naikinti, taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą statiniui, esančiam Sklype, bei įstatyme nustatyta tvarka atlikti procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu.

18. Teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymą yra nustatyta skirtinga tvarka savavališkos statybos padarinių šalinimui (Statybos įstatymo 32 straipsnis) ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimui (Statybos įstatymo 33 straipsnis), be to, šios normos galioja atgal (žr. LAT 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

19. Teismas išaiškino, jog pareiškėjas, kuris yra įrodęs suinteresuotumą administracinėje byloje, kurioje buvo panaikintas 2007 m. lapkričio 5 d. leidimas (žr. LVAT 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015), pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, nes statyba buvo pradėta (baigtumas 14 proc.).

III. 20. Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 171–174).

21. Pareiškėjas nurodo, kad statyba pagal 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą nebuvo pradėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Sklype esantis statinys atitinka Nekilnojamojo turto (toliau – NT) registro įrašą statiniui, kurio baigtumas 14 proc. Panaikinus 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą, tapo akivaizdu, kad Sklype yra statinys, kuris iš esmės neatitinka statinio projekto sprendinių.

22. Pareiškėjas pastebti, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Inspekcijai pavesta pareiga atlikti statybos patikrinimą pagal fizinio asmens prašymą. Pasak pareiškėjo, statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Savavališkos statybos fakto nustatytas ir jos padarinių šalinimas, pasak pareiškėjo, yra Inspekcijos funkcija ir pareiga. Inspekcijos funkcija, pasak pareiškėjo, taip pat yra ir nebaigto statyti statinio NT registro įrašo teisėtumo bei jo atitikimo faktiškai esamiems statiniams fakto nustatymo klausimas. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija pati patvirtino šią aplinkybę 2015 m. gruodžio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Šiuo aktu Inspekcija nustatė, kad pamatų montavimo (išplėtimo) darbai atlikti pagal koreguotą 2007 m. projektą, bet dėl NT registro įrašo teisėtumo nepasisakė.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįsta Inspekcijos 2015 m. gruodžio 3 d. nustatyta aplinkybe, nes ji prieštarauja Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatytai aplinkybei, jog 2007 m. vasario 5 d. sustabdžius statybą Sklype bei 2007 m. vasario 19 d. atliekant konservavimo darbus galiojo 2006 m. lapkričio 22 d. statybos leidimas, o statyba pagal 2007 m. lapkričio 5 d. leidimą nebuvo pradėta. Tai, kad Inspekcija netikrino statinio faktinės padėties atitikimo NT registro įrašui, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas tvirtinti, jog buvo pažeistos ir proceso normos, patikrinant skundo faktus.

24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 179–183).

25. Inspekcija nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai nėra aiškūs, todėl yra sudėtinga identifikuoti pareiškėjo poziciją byloje, o tai apsunkina galimybes pateikti atsikirtimus į apeliacinį skundą.

26. Inspekcija pakartoja atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nurodytus argumentus, pažymėdama, kad Inspekcijai nėra jokio pagrindo spręsti dėl statinio atitikimo statinio projekto sprendiniams, nes Inspekcija, net ir nustačiusi pažeidimų, negalėtų reikalauti pertvarkyti statinį pagal projektą, kuris šiuo metu neturi jokios juridinės galios (nes statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja). Inspekcija pakartotinai pažymi, kad galėtų kreiptis į teismą dėl padarinių šalinimo, jeigu statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendimu būtų panaikintas pagal Inspekcijos ar prokuratūros, o ne pagal privataus asmens kreipimąsi. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias pateikti ieškinį dėl statybos padarinių pašalinimo pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį.

27. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde kvestionuojami NT registro duomenys šioje byloje neturi teisinės reikšmės (nėra susiję su ginčo dalyku). Be to, šie argumentai yra pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, todėl jais negalima remtis ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Žemės sklypas ir nebaigtas statyti komercinis pastatas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), (atitinkami unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Viktauga“ pagal 2005 m. sausio 14 d. prikimo–pardavimo sutartį.

29. Pareiškėjui ir kitiems asmenims 2006 m. gegužės 16 d. atkurtos nuosavybės teisės į L. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,0823 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2007 m. birželio 20 d. – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), NT registre įregistruota 2006 m. rugpjūčio 9 d., į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota NT registre 2007 m. rugsėjo 12 d. bei 2007 m. lapkričio 30 d.), nurodyti žemės sklypai ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

30. UAB „Viktauga“ 2006 m. lapkričio 22 d. išduotas leidimas Nr. 45.390 statyti komercinės paskirties pastatą su gręžtiniais pamatais (duomenys neskelbtini). UAB „Viktauga“ 2007 m. lapkričio 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 45.400, pagal kurį leista (duomenys neskelbtini), statyti komercinės paskirties pastatą pagal pakoreguotą techninį projektą.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. uždarajai akcinei bendrovei „Viktauga“ išduotą statybos leidimą Nr. 45.400. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis priimta išnagrinėjus pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Viktauga“, dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

32. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2015 m. spalio 13 d. prašymą „Dėl savavališkos statybos nustatymo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą leidžiančių dokumentų, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo teisėtumo patikrinimo“ (toliau – ir Prašymas).

33. Teritorinio skyriaus pareigūnas patikrino statomą komercinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. gruodžio 3 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1489-(18.31). Teritorinis skyrius, atsakydamas į Prašymą, 2015 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 2D-19395-(18.24) „Dėl statomo komercinio pastato (duomenys neskelbtini)“, be kita ko, nurodė, kad statybos darbai (duomenys neskelbtini), 2007 m. teismo sprendimu sustabdyti ir atlikti statinio konservavimo darbai (konservavimo aktas 2007 m. vasario 19 d.). 2015 m. gruodžio 3 d. atliko patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai minėtame sklype nebuvo vykdomi ir jokių pakitimų po konservavimo darbų nerasta. Teismo sprendimu panaikinus leidimą Nr. 45.400; leidimas Nr. 45.390, išduotas 2006 m. lapkričio 22 d., negalioja, nes iki panaikinto leidimo galiojusio kito leidimo teisinė galia savaime neatkuriama. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nenumatyta. Pareiškėjas, kaip pareiškėjas byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos padarinių šalinimo.

34. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 18 d. prašymą (pakartotinį) „Dėl savavališkos statybos nustatymo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą leidžiančių dokumentų, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo teisėtumo patikrinimo“ (toliau – ir Pakartotinis prašymas), kuriame pareiškėjas prašė: sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiam pradėtam statyti statiniui surašyti savavališkos statybos aktą ir įstatyme nustatyta tvarka pareikalauti iš statytojo UAB „Viktauga“ savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius; patikrinti su ginčo teritorija susijusių kitų statybą leidžiančių dokumentų, veiksmų, susijusių su prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimu, teisėtumą, 2016 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 2D-729(7.9) „Dėl savavališkos statybos nustatymo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą leidžiančių dokumentų, prijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo teisėtumo patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui, be kita ko, pakartojo Teritorinio skyriaus atsakymo į Prašymą motyvus. Be to, Inspekcija paaiškino, kad šiuo atveju ne pačios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai, o būtent statybą leidžiantys dokumentai suteikia teisę atlikti statybos darbus, todėl panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, šiuo atveju vien tik prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai nesuteikia teisės atlikti statybos darbų. Šie dokumentai laikytini tarpiniais dokumentais statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese. Inspekcija neturi pagrindo tirti jau nebegaliojančių prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų teisėtumo.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatęs minėtas faktines aplinkybes, netenkino pareiškėjo skundo pagal reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą statiniui, esančiam sklype adresu (duomenys neskelbtini) bei įstatymo nustatyta tvarka atlikti procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą statiniui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), bei įstatyme nustatyta tvarka atlikti procedūras, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pareiškėjas, kuris yra įrodęs suinteresuotumą administracinėje byloje, kurioje buvo panaikintas statybos leidimas Nr. 45.400, pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos padarinių šalinimo, nes statyba buvo pradėta.

V. 37. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, jeigu statybą leidžiančio dokumento galiojimas teismo sprendimu panaikintas pagal Inspekcijos ar prokuratūros prašymą.

38. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą <...>.

39. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme.

40. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) buvo nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

41. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

42. Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) buvo nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) 1 punkte buvo nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) 1 punkte buvo nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) 2-4 punktuose buvo nustatytos kitos teismo teisės, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą. 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, kuriuo Statybos įstatymas buvo papildytas 281 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

44. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 19 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija) buvo nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

VI. 45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015) yra panaikintas statybą leidžiančio dokumento galiojimas. Taigi šis teismo sprendimas patvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Administracinė byla išnagrinėta ir teismo procesinis sprendimas priimtas pagal pareiškėjo ir kitų fizinių asmenų skundą. Teismas sprendime nesprendė klausimo dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiančio dokumento padarinių šalinimo.

46. Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija negalėjo iš naujo spręsti pareiškėjo keliamo klausimo dėl savavališkos statybos nustatymo, nes šį klausimą jau išnagrinėjo teismas ir priėmė dėl to galutinį procesinį sprendimą – panaikinti išduotą statybos leidimą. Inspekcija neturi teisės pakartotinai nagrinėti klausimo dėl savavališkos statybos nustatymo ir priimti administracinį sprendimą, jeigu analogišką klausimą jau yra išnagrinėjęs teismas. Inspekcijai priimant skundžiamą sprendimą šis reguliavimas buvo įtvirtintas anksčiau minėtose normose – Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje dalyje Inspekcijos veiksmai yra teisėti.

47. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 5 d. uždarajai akcinei bendrovei „Viktauga“ išduotą statybos leidimą Nr. 45.400. Minėta, kad 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992, kuriuo Statybos įstatymas buvo papildytas 281 straipsniu, įsigaliojo naujas reguliavimas dėl savavališkų statybų, ir nustatyta, kad šios normos taikomos, ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Minėtu Statybos įstatymo nauju reguliavimu – 281 straipsniu, kuris nustatė statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, įtvirtinta tvarka, kuria remiantis teismo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, kiekvienu atveju teisme turi būti sprendžiamas ir klausimas dėl padarinių šalinimo 281 straipsnyje nustatytais būdais. Nėra ginčo dėl to, kad šis reguliavimas taikytinas ginčo atvejui, nes tokia taisyklė įtvirtinta normose dėl naujo reguliavimo įsigaliojimo.

48. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai statybos leidimas yra panaikintas teismo sprendimu, tačiau nėra išspręstas kitas pagal galiojantį reguliavimą privalomai spręstinas klausimas – dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, šis klausimas turi būti sprendžiamas teisme. Inspekcija teisingai nurodė, kad ji neturi teisės kreiptis šiuo klausimu į teismą, nes tai yra įsakmiai įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kuriuo Inspekcija pagrįstai remiasi.

49. Remiantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 13 punkte bei 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu reguliavimu Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Taigi Inspekcijai nėra suteikta diskrecija spręsti dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą, Inspekcija, gindama viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą tik įstatyme nustatytai atvejais. Minėta, kad nagrinėjamas atvejis nėra priskirtinas tokiam, kai Inspekcija galėtų kreiptis į teismą, taigi byloje buvo pagrįstai nurodoma, kad Inspekcija negalėjo nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

50. Remiantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reguliavimu, prokurorai priskirtini prie subjektų, kurie gina viešąjį interesą ne tik įstatyme nustatytais atvejais, bet ir kitais atvejais, kai pripažįsta, kad tai yra būtina daryti, kaip tai yra suprantama pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir kitus teisės aktus. Minėta, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą Inspekcija turi teisę nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Minėta, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus.

51. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai statybos leidimas yra panaikintas teismo sprendimu, tačiau nėra išspręstas kitas pagal galiojantį reguliavimą privalomai spręstinas klausimas – dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, šis klausimas turi būti sprendžiamas teisme. Taigi Inspekcijai buvo pateikti dokumentai – pareiškėjo prašymai, ir Inspekcijai buvo žinoma, kad statybos srityje nustatyti asmenų teisių pažeidimai ir susikūrusi situacija, kuri turi būti toliau nagrinėjama remiantis privalomais statybos teisinius santykius reguliuojančių normų reikalavimais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, ar Inspekcija sprendė klausimą dėl pareiškėjo prašymų perdavimo prokurorui tam, kad būtų sprendžiama dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą. Tokia Inspekcijos pareiga skundžiamo sprendimo priėmimo metu kilo iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto, bei Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 4 dalies normų. Inspekcijos paaiškinimas, kad pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į teismą, tuomet, kai yra kitos šiai institucijai teisės aktuose įtvirtintos priemonės klausimo išnagrinėjimui, negali būti pripažintas tinkamu klausimo išnagrinėjimu, nes toks išnagrinėjimas nesuderinamas su paminėtu reguliavimu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

52. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai sprendė dėl Inspekcijos taikytų materialinės teisės normų, todėl sprendimas keičiamas (ABTĮ 147 str.).

53. Pažymėtina, kad šios nutarties 50, 51 punktuose pateikto vertinimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. kreipėsi į prokuratūrą prašydamas inicijuoti 2006 m. rugpjūčio 16 d. susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties panaikinimą (b. l. 143), o prokuroras nesikreipė į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjo kreipimosi į prokuratūrą dalykas iš dalies skyrėsi nuo pareiškėjo kreipimosi į Inspekciją. Be to, remiantis ABTĮ 3 straipsniu Inspekcijos sprendimo teisėtumas yra vertinamas šio sprendimo priėmimo metu – 2016 m. sausio 18 d.

54. Patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-729(7.9) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo statiniui, esančiam sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 42 Eur (keturiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė