2023-06-21 Nr. AB-12336-3-61-3-02222-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1026-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (SK-115, 2022) SPR-93 „Dėl D. Š. skundo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl jai nežinomų priežasčių ji buvo „užblokuota“ – atjungta nuo socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „Mažeikių rajono savivaldybė“. Nors Mažeikių rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) yra viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „Mažeikių rajono savivaldybė“ valdytojas ir atsako už socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje paskelbtą informaciją, tačiau Savivaldybės atstovai piktnaudžiauja užimamomis pareigomis, neteisėtai ir nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo neleisdami pareiškėjai naudotis Savivaldybės socialinio tinko „Facebook“ puslapiu.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 50 straipsnyje. Pareiškėjos skunde Tarnybai nebuvo pateikta nei vieno teiginio, paskelbto visuomenės informavimo priemonėje, ji nenurodė kaip buvo pažeista jos garbė ir orumas, privatumas ar asmens duomenų apsauga. Pareiškėja nesikreipė dėl jokios viešai paskelbtos informacijos, o skunde kelti klausimai yra susiję su savivaldybės institucijų ir atsakingų pareigūnų veiksmais. Todėl, įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad skundas Tarnyboje nenagrinėtinas, kadangi pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės dėl draudimo komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė“ nėra priskirtinos žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai – žurnalistų etikos inspektoriui nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjai, komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Pareiškėjos skunde nebuvo keliamas joks klausimas dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, todėl jos prašymas nepriklauso atsakovo kompetencijai, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. Š. skundą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2022 m. balandžio 1 d. pateikė skundą Tarnybai dėl draudimo naudotis socialinio tinklo „Facebook“ puslapiu „Mažeikių rajono savivaldybė“, paaiškindama, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius, Savivaldybės meras ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja per pusantrų metų nenurodė ir nepateikė nei vieno pareiškėjos komentaro, palikto socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė”, kuris neatitiktų socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenės standartų bei taisyklių. Tarnyba Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, argumentuodama tuo, kad žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija apibrėžta VIĮ 50 straipsnyje, o aplinkybės dėl draudimo komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė“ nėra priskirtinos žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai, t. y. žurnalistų etikos inspektoriui nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle.

7. Teismas vadovavosi VIĮ 50 straipsnio 1, 3 dalimis, 9 dalies 1 punktu ir nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog buvo pažeisti visuomenės informavimo principai ir paaiškino, kad Administracijos direktorius, Savivaldybės meras ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja per 1,5 metų nenurodė ir nepateikė pareiškėjos komentaro, kuris neatitiko „Facebook“ bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių. Per nurodytą laikotarpį valdininkai nenurodė, kokį konkrečiai punktą pareiškėja pažeidė „Facebook” bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių. Teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta tokia žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija, kurios pagrindu jis turėtų vertinti draudimą komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapiuose, žurnalistų etikos inspektoriui taip pat nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjai, komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokios visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, dėl kurios galėtų būti pažeidžiami visuomenės informavimo principai.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, VIĮ nuostatomis dėl teisės į informaciją ir nurodė, kad ši nuostata nereiškia, jog visuomenės informavimo priemonė kiekvienam asmeniui privalo suteikti platformą jo minčių ir idėjų sklaidai įrašu, komentaru ar kita forma. Teismas nurodė, kad viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų), informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų teisė yra pasirinkti, kokia informacija bus skelbiama jų valdomoje visuomenės informavimo priemonėje, šiuo atveju puslapyje „Mažeikių rajono savivaldybė” socialiniame tinkle „Facebook“. Kadangi pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Tarnybos Sprendimas yra nepagrįstas, teismas priėjo prie išvados, jog Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė motyvuotą, teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus.

III. 9. Pareiškėja D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ar jo dalį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėjos vertinimu, teismas nagrinėjo skundą tik dėl komentavimo galimybės Savivaldybės „Facebook“ paskyroje, bet nenagrinėjo plačiau, kodėl Administracija be jokio teisinio pagrindo neleidžia naudotis Savivaldybės socialinio tinko „Facebook“ paskyra (duomenys neskelbtini) gyventojai ir tai daro neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėja nurodo, jog Administracijos Ryšių su visuomene skyrius pašalino jos komentarą (duomenys neskelbtini), kaip netinkamą, įžeidžiantį ir neatitinkanti „Facebook“ bendruomenės standartų. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) paklausė Lietuvos Respublikos Seimo nario T. V. R., prie apeliacinio skundo prideda jo atsakymą ir nurodo nesuprantanti, kodėl Savivaldybei jos komentaras netinkamas, jeigu (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėja aptaria žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją (VIĮ 50 str.), nagrinėjant skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, privataus gyvenimo apsaugos, visuomenės informavimo principų, jo teises, pagrindinius visuomenės informavimo principus (VIĮ 3 str.), žurnalistų etikos inspektoriaus priimamus sprendimus (VIĮ 50 str. 3 d.) ir teigia, jog nurodytos Tarnybos funkcijos suteikia galimybę žurnalistų etikos inspektoriui skundą nagrinėti ne tik dėl viešai paskelbto turinio, bet ir dėl viešosios informacijos, kurią rengia ir skelbia Administracijos Ryšių su visuomene skyrius bei talpina Savivaldybės oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje prieinamumo, kai yra pažeidžiamos VIĮ nuostatos bei Konstitucija. Nei Tarnyba, nei teismas to nenagrinėjo ir šiuo klausimu nepasisakė.

12. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistų etikos inspektoriaus pareiga yra prižiūrėti, kad nebūtų pažeidžiamas visuomenės interesas – teisės gauti teisingą, objektyvią ir nešališką informaciją bei kitų žmogaus teisių (garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų) apsaugos pusiausvyra, o taip pat, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai sąžiningai ir atsakingai naudotųsi jiems suteikta teise skleisti informaciją bei idėjas.

13. Pareiškėja aptaria savo 2021 m. lapkričio 16 d. prašymą Savivaldybės merui, jo 2021 m. gruodžio 3 d. atsakymą (apeliacinio skundo priedai) ir nurodo, kad jeigu pareiškėja būtų (duomenys neskelbtini), tai jos pažeistas teises gintų (duomenys neskelbtini), Žmogaus teisių centras, žurnalistų etikos inspektorius ir nupirkta žiniasklaida, o apie Savivaldybės pastatą eitų (duomenys neskelbtini) ir reikštų pagrįstus priekaištus, kad pareiškėja per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą negali prisijungti prie Savivaldybės oficialaus socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Kadangi pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), tai valstybinės institucijos nenagrinėja skundų dėl pareiškėjos pažeidžiamų teisių ir laisvių gauti bei skaityti oficialią Savivaldybės pateikiamą informaciją per socialinį tinklą „Facebook“.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisėtas. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą, teikto teismui, argumentus, susijusius su Tarnybos kompetencija, ir akcentuoja, kad pareiškėja nenurodė jokios ginčo informacijos, kuri buvo skelbiama visuomenės informavimo (žurnalistikos) tikslu, siekiant atskleisti visuomenei informaciją, nuomones, idėjas. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde yra keliamos naujos aplinkybės dėl pašalinto pareiškėjos komentaro (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo vertintos nei atsakovo, nei teismo, todėl negali būti ir bylos dalyku apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas teigia, kad pareiškėja netinkamai aiškina atsakovo kompetenciją, apeliaciniame skunde nurodydama, jog atsakovo funkcijos suteikia galimybę skundą nagrinėti dėl viešosios informacijos, kurią rengia ir skelbia Administracijos Ryšių su visuomene skyrius bei talpina Savivaldybės oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje, prieinamumo, bei tai, kad atsakovas Sprendime šiuo klausimu nepasisakė. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėja ginčijo ne informacijos paskelbimą visuomenės informavimo priemonėje, o draudimą naudotis socialinio tinklo „Facebook“ puslapiu „Mažeikių rajono savivaldybė“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (SK-115, 2022) SPR-93, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos D. Š. skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pareiškėjos skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikosi pozicijos, jog VIĮ įtvirtintos Tarnybos funkcijos suteikia galimybę žurnalistų etikos inspektoriui skundą nagrinėti ne tik dėl viešai paskelbto turinio, bet ir dėl viešosios informacijos, talpinamos Savivaldybės oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje prieinamumo, kai yra pažeidžiamos VIĮ nuostatos bei Konstitucija.

19. Dėl bylos nagrinėjimo ribų pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Atsižvelgdama į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinusi tai, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl konkretaus Administracijos Ryšių su visuomene skyriaus iš Savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros pašalinto jos komentaro (žr. nutarties 10 p,), jos (duomenys neskelbtini) bei diskriminacijos dėl to (žr. nutarties 13 p.) nebuvo nurodyti bei nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių pareiškėjos argumentų nenagrinėja.

20. Pareiškėja prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos Seimo nario T. V. R. atsakymą į pareiškėjos klausimą ir 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos prašymą Savivaldybės merui. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustačiusi priežasčių, kodėl šie nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungia prie bylos pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų (ABTĮ 142 str. 3 d.).

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Ginčo santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str.). Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos (VIĮ 49 str. 1 d.).

23. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija apibrėžta VIĮ 50 straipsnyje. Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIĮ 50 str. 1 d. 1 p.); nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (VIĮ 50 str. 1 d. 2 p.); vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (VIĮ 50 str. 1 d. 5 p.).

24. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei (VIĮ 2 str. 80 p.), viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama (VIĮ 2 str. 75 p.). Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai (VIĮ 2 str. 81 p.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas vieną iš VIĮ nustatytų funkcijų – suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimą – vertina viešai (plačiajai visuomenei prieinamu būdu) apie juos visuomenės informavimo priemonėje paskleistą informaciją ir tai atlieka atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (VIĮ 49 str. 1 d., 1 str. 1 d.), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, jog buvo pažeisti visuomenės informavimo principai ir paaiškino, kad Administracijos direktorius, Savivaldybės meras ir Ryšių su visuomene skyriaus vedėja per 1,5 metų nenurodė ir nepateikė pareiškėjos komentaro, kuris neatitiko „Facebook“ bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių. Per nurodytą laikotarpį valdininkai nenurodė ir nepateikė, kokį konkrečiai „Facebook” bendruomenės standartų ar kitokių taisyklių punktą pareiškėja pažeidė. Pareiškėja žurnalistų etikos inspektoriaus prašė atlikti tyrimą, skundą pripažinti pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, t. y. prašė priimti VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą sprendimą.

27. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes aptarto reglamentavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta tokia žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija, kurios pagrindu jis turėtų vertinti draudimą komentuoti socialinio tinklo „Facebook“ puslapiuose, žurnalistų etikos inspektoriui taip pat nėra suteikta teisė įpareigoti savivaldos institucijas leisti konkretiems asmenims, šiuo atveju pareiškėjai, komentuoti savivaldos institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Pareiškėja skunde atsakovui nenurodė jokios visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, dėl kurios būtų galima atlikti tyrimą visuomenės informavimo principų pažeidimo aspektu, taigi Tarnyba, vadovaudamasi VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 9 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakė nagrinėti.

28. Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl viešosios informacijos, kurią rengia ir skelbia Administracijos Ryšių su visuomene skyrius bei talpina Savivaldybės oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje prieinamumo. Šiuo aspektu, įvertinę Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą, VIĮ 4 straipsnyje detalizuotą, be kita ko, visuotinai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje pripažįstamą fundamentaliąją kiekvieno asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ši nuostata nereiškia, jog visuomenės informavimo priemonė kiekvienam asmeniui privalo suteikti platformą jo minčių ir idėjų sklaidai įrašu, komentaru ar bet kokia kita forma. Apeliaciniame skunde pareiškėja nepateikia jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą suabejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų ABTĮ 56 straipsnyje, nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiu aspektu dėl atsakovo kompetencijos, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, o sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė