902b341c-9d43-49ef-9679-26820b77aa2e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-73-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00710-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

D. ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-410-399/2016 pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui J. D., trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje A. Ž., institucijai teikiančiai iÅ¡vadÄ Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslinusi savo reikalavimus prašė:IeÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl atsakovo kaltės; Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovės pavardę palikti „D.“, atsakovui „D.“;IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už santuokos nutrÅ«kimo kaltę bei tuo padarytÄ neturtinę žalÄ ;

Nepilnametės dukters G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo nustatyti su ieÅ¡kove; IÅ¡ atsakovo nuo ieÅ¡kinio pateikimo momento nepilnametės dukters G. D. iÅ¡laikymui priteisti po 150 Eur iki dukters pilnametystės, nustatant ieÅ¡kovei uzufrukto teisę į Å¡ias lėšas, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir dalyti tik iki 2014-05-01 įgytÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo turtÄ ;Automobilį Opel Signum valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje (3 t. b. l. 115 – 120) prašė:SantuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės;Dukrai G. D. priteisti iÅ¡laikymÄ po 80 Eur kas mėnesį teikiant periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės, lėšas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka ir jas pavedant uzufrukto teisėmis tvarkyti ieÅ¡kovei;Nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimÄ be apribojimų;Ä®pareigoti ieÅ¡kovę atsisakyti santuokinės pavardės ir pasilikti ikisantuokinę pavardę „D.“;Santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti tokia tvarka:Priteisti atsakovui automobilį Opel Signum v/n (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant ½ dalį automobilio vertės piniginę kompensacijÄ , kuri sudaro 1 200 Eur;Pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe 3 282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank ir 3 282,54 Eur priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės.IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 1 041,21 Eur piniginę kompensacijÄ už savavaliÅ¡kai pasisavintas santuokines lėšas;Užskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 3 123,75 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės paimtas atsakovui priklausančias ikisantuokines lėšas;Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.Nutraukė ieÅ¡kovės A. D. ir atsakovo J. D. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. D. kaltės.Po santuokos nutraukimo paliko pavardes D. ir D..Nepilnamečio vaiko G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina A. D..Priteisė iÅ¡ atsakovo J.

D. iÅ¡laikymÄ dukrai G. D. po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016-02-01 iki jos pilnametystės ir nustatė, kad Å¡ias lėšas uzufrukto teise iÅ¡imtinai Å¡io vaiko poreikiams tenkinti naudoja (valdo) ieÅ¡kovė A. D..Nustatė, kad atsakovas J. D. su nepilnamete dukra G. D. bendrauja taip kaip nustatyta nutartyje dėl laikino bendravimo 2015-05-21 (b.l. 101. t.1), tai yra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį dukrÄ G. D. iÅ¡ vaikų lopÅ¡elio-darželio pasiimdamas, prieÅ¡ tai telefonu pranešęs jos motinai A.

D. ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės sekmadienį 16 valandÄ . Nustatė, kad atsakovas J. D. su nepilnamete dukra G. D. papildomai bendrauja lyginių metų antromis Å v. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis nuo 10 iki 18 val., nelyginių metų pirmomis Å¡ių Å¡venčių dienomis nuo 10 iki 18 val. Taip pat kiekvienas metais bendrauja Tėvo dienÄ nuo 10 iki 18 val. savo ir mergaitės gimimo dienomis bendrauja nuo 15 iki 18 val. Naujų metų sutikimo dienÄ , tai yra gruodžio 31 d. lyginiais metai bendrauja atsakovas.Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei A.

D. natÅ«ra paliko automobilį Opel Signum valst Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur vertės. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. 1 200 Eur piniginę kompensacijÄ atsakovui J. D. už ½ dalį automobilio.Netenkino ieÅ¡kovės A. D. ir atsakovo J. D. reikalavimų priteisti vienas iÅ¡ kito neturtinę žalÄ .Netenkino ieÅ¡kovės A. D. reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir, kad nutraukiant santuokÄ dalinamas tik iki 2014-05-01 ieÅ¡kovės ir atsakovo įgytas turtas.Netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo automobilį Opel Signum valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe.Netenkino atsakovo J. D. reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. pinigines kompensacijas 3 282,54 Eur ir 1 041,21 Eur dydžio .Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. 360 Eur atsakovui J. D. jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ atsakovo J. D. 280 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei A. D..Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. D. ir atsakovo J. D. po 16,13 Eur iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų ryÅ¡ium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Panaikino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinas apsaugos priemones, taikytas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis dėl laikino iÅ¡laikymo, laikinos gyvenamosios vietos ir laikino bendravimo nustatymo.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuokÄ dalinti tik iki 2014-05-01 įgytÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo turtÄ , teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovė su atsakovu negyvena nuo 2014-05-01.

Teismas įvertino aplinkybes, kad civilinė byla Nr. 2-2425-374/2014 dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta 2014-08-27 nutartimi priėmus ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo; kad ieÅ¡kovė patvirtino, jog po 2014-05-01 ji su dukra likdavo nakvoti atsakovo bute savaitgaliais, Å¡venčių dienomis; kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog gyventi motinos bute pradėjo po sutuoktinių konflikto kilusio 2014-12-22. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sutuoktiniai kartu visiÅ¡kai negyveno nuo 2014-05-01 ir Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo netenkino, nes ieÅ¡kovė jo neįrodė.Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienas kurių dar atliekamas ir šiuo metu pagal LR BK 140 str., 145 str. ir atsakovui pareikÅ¡ti įtarimai bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada iÅ¡ baudžiamosios bylos, kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ jog atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra pavartojęs bent vienÄ kartÄ fizinį smurtÄ , taip pat, kad atsakovas su ieÅ¡kove elgiasi nepagarbiai ir yra jai nelojalus.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo (LR CPK 178 str.). SantuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės nustačius, kad jis buvo nelojalus, nepagarbus ieÅ¡kovei, vartojo fizinį smurtÄ .Po santuokos nutraukimo iÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę atsižvelgiant į tai, kad dėl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovės kaltė nenustatytÄ , be to, sutuoktiniai turi bendrÄ nepilnametį vaikÄ .Nesant ginčo dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo teismas įvertino tai, kad ieÅ¡kovė nuo 2015-02-23 gauna iÅ¡ atsakovo po 130 eurų laikinÄ iÅ¡laikymÄ , kuris teikiamas jau metai laiko ir vadinasi atsakovas gali tokio dydžio iÅ¡laikymÄ teikti, be to, ieÅ¡kovė neįrodė jog gaunant po 130 Eur iÅ¡ atsakovo lieka nepatenkintų protingų vaiko poreikių.

Vadovaujantis teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas iÅ¡Â atsakovo priteisė 130 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . IÅ¡laikymÄ priteisė nuo 2016-02-01, nes nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki 2016-02-01 atsakovas mokėjo ieÅ¡kovei laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 130 Eur ir įsiskolinimas nesusidarė (LR CK 3.3 str., 3.200 str., LR CPK 376 str.3d.).Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. IÅ¡ bylos Å¡alių elgesio viso bylos nagrinėjimo metu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad konfliktiniai santykiai tarp Å¡alių iÅ¡liko, jos faktiÅ¡kai nesusitaria klausimais susijusiais su nepilnamete dukra.

Teismas nurodė, kad G. D. yra mažametė ir labai intensyvios bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas neatitiktų vaiko interesų, galėtų pažeisti jos poilsio režimÄ . Teismas nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ savaitgaliais paliko tÄ pačiÄ ir papildomai nustatė, kaip atsakovas su dukra bendraus Å¡venčių dienomis. Darbo dienomis bendravimo tvarkos nenustatė, nes vaikas lanko darželį ir grįžęs iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti namuose, kad bÅ«tų užtikrintas jo dienos poilsio režimas.

Ieškovė nurodė, kad būtų tikslinga nustatyti jog atsakovas bendrauja su dukra pusę to mėnesio kai darželis nedirba (liepos ar rugpjūčio), tačiau teismas tokios tvarkos nenustatė, atsižvelgiant į vaiko amžių, nes 15 dienų iš eilės buvimas vaikui vien su tėvu, be motinos neatitinka tokio amžiaus vaiko interesų. Sprendžiant dėl automobilio Opel Signum teismas nustatė, kad jis buvo įsigytas po santuokos sudarymo, ieškovė neįrodė, kad automobilis yra jos asmeninė nuosavybė.

Nors liudytoja O. D. (ieÅ¡kovės motina) ir teigė, kad davė ieÅ¡kovei pinigus reikalingus automobiliui įsigyti, tačiau teismui vien Å¡io liudijimo nepakanka, nes liudytoja yra ieÅ¡kovės motina ir gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi. Kitų įrodymų, patvirtinančių jog yra sÄ lygos iÅ¡vardintos LR CK 3.89 str. 1 d. automobilį laikyti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe nebuvo, ta aplinkybė, kad sutartyje pirkėja įvardinta viena ieÅ¡kovė yra nepakankama daryti iÅ¡vadai jog turtas įgytas jos asmenine nuosavybe, nes nėra duomenų, kad automobilio įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia turtÄ Ä¯gyti asmeninė nuosavybėn. Teismas sprendė, kad automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalintina santuokos nutraukimo metu.

Nenustatęs svarbių priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas sutuoktinių turtÄ padalino lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Automobilio vertės (2 400 eurų), nustatytos ekspertizės aktu, Å¡alys neginčijo. Teismas automobilį natÅ«ra paliko ieÅ¡kovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas ir jo interesams užtikrinti automobilis yra reikalingas. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė piniginę kompensacijÄ Â½ automobilio vertės dydžio, nes padalinti natÅ«ra abiem Å¡io daikto be žalos daiktui (jo paskirčiai) nebuvo galimybės. Dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti jo asmenine nuosavybe 3282,54 Eur pinigines lėšas, buvusias jo sÄ skaitoje ir Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas sutiko su atsakovo iÅ¡vardintomis sumomis, kad jos buvo sÄ skaitoje atsakovo ir jo nurodytais laikotarpiais paimtos.

Tokie duomenys buvo atsakovo pateiktoje baudžiamosios bylos kopijoje (b. l. 79-87, t. 2), tačiau ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (b.l.

7. t.

2) nutrauktas Marijampolės apyl. prokuratÅ«ros nutarimu 2014-09-04, kuriame fiksuoti ir J. D. paaiÅ¡kinimai, kad A. D. pinigų nepasisavino, kadangi jis leido jai naudotis banko kortelėmis ir žmona pinigus naudojo Å¡eimos poreikiams, nes rÅ«pinosi Å¡eimos buitimi. Å iÄ aplinkybę teismas laikė nustatyta, o bÅ«tent, kad piniginės lėšos buvusios atsakovo sÄ skaitoje tiek santuokinės, tiek asmeninės, gautos kaip žalos atlyginimas, buvo panaudotos su jo žinia šeimos poreikiams tenkinti, sutuoktiniams gyvenant bendrai, teismas nenustatė ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo ir nenustatė, kad ji sumažino Å¡eimos turtÄ , todėl atsakovo reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginę kompensacijÄ jam už pinigines lėšas netenkino.Dėl neturinės žalos priteisimo.

Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl teismas netenkino jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturinės žalos atlyginimo, kadangi kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 3.70 str. 2d.). Teismas pasisakė, kad atsakovas ir neįrodė savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o bÅ«tent neįrodė, kad jo sveikata ir santykiai su nepilnamete dukra pablogėjo dėl sutuoktinės elgesio (LR CPK 178 str.). Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, jog bÅ«tent dėl atsakovo elgesio patyrė bÅ«tent tokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .

Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad sutuoktiniai nei bendrai, nei atskirai kreditorių neturi. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 1 – 5) praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-22 sprendimÄ pakeisti dalyje ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuokÄ dalyti tik iki 2014-05-01 ieÅ¡kovės ir atsakovo įgytÄ turtÄ ; automobilį Opel Signum, v/n (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2 600 Eur vertės, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine A.

D. nuosavybe. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo apeliantės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Sprendimo dalimi buvo pažeistos CPK 178 str., 185 str. 2 d. numatytos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose bei nepagrįstai nesiremta liudytojos O. D. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kuria automobilis nebuvo pripažintas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

IeÅ¡kovė su atsakovu kartu negyveno nuo 2014-05-01, bendro Å«kio nevedė, bendrų lėšų neturėjo, o automobilis buvo pirktas 2014-10-01. Kad automobilis pirktas asmeninėn apeliantės nuosavybėn, patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip pirkėjas yra nurodyta apeliantė. Å ioje pirkimo- pardavimo sutartyje atsakovas kaip pirkėjas nėra minimas. VÄ® Regitra pažymoje automobilio savininke yra nurodyta apeliantė. Byloje yra pateiktas 2015-05-18 nutarimas „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovo nurodytos aplinkybės apie sutuoktinių gyvenimÄ nuo 2014-05-01.

Atsakovas, apklaustas administracinio teisės pažeidimo byloje, patvirtino, jog 2014-05-10 apeliantė kartu su dukromis išsikraustė iš jo namų. Liudytoja G. D. taip pat patvirtino, kad 2014-05-18 kartu su seserimi - apeliante, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Atsakovo buvo ieškoma jo gyvenamojoje vietoje, tačiau ne tik, kad jis pats, tačiau ir apeliantė jo namų adresu taip pat nebuvo nei karto surasta, kas patvirtina apeliantės teiginius, jog ji atsakovo namuose nuo 2014m. gegužės mėn. negyveno. Analogiškos aplinkybės yra nustatytos ir kitame Marijampolės ATPK pareigūnų nutarime.

Tai yra 2014-06-04 „Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodyta, jog 2014-05-24 atsakovas atvykęs į jos namus (duomenys neskelbtini), spardė duris, reikalavo įleisti jį į butÄ . Atsakovo praÅ¡ymu prie civilinės bylos buvo prijungta baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje 2014-06-06 atsakovas J. D., apklausiamas liudytoju papildomos apklausos metu nurodė, kad jo žiniomis A. D. Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Darytina iÅ¡vada, kad sutuoktiniai nuo 2014m. gegužės mėn. bent jau iki 2014 m. rugsėjo mėn., kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo konfliktiÅ¡kuose santykiuose, gyveno atskirai ir bendro gyvenimo vienoje vietoje tikrai nebuvo, taip pat nebuvo ir bendro Å«kio. Liudytoja O. D. nurodė, kad 2 500 Eur dukrai (apeliantei) ji davė pinigus tuo metu, kai ji gyveno kaime t.y. (duomenys neskelbtini) skyrium nuo atsakovo, pinigai buvo duoti tam, kad ji turėtų už kÄ Ä¯sigyti automobilį iÅ¡ kaimo vietovės į (duomenys neskelbtini) esantį vaikų darželį vežioti mažametę dukrÄ .

Jeigu Å¡alys bÅ«tų gyvenÄ kartu (duomenys neskelbtini), tuomet apeliantei nebÅ«tų reikėję iÅ¡ motinos imti lėšų automobilio įgijimui, nes, visų pirma jie bÅ«tų gyvenę (duomenys neskelbtini) kur pasiekti darželį nebÅ«tinai reikalingas transportas, antra, automobilis bÅ«tų perkamas Å¡eimos lėšomis. Be to, svarbus ir lėšų davimo momentas, kuris, anot liudytojos O. D., buvo 2014 m. rugsėjo mėn. viduryje. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2014m. rugsėjo 4 d., todėl neįtikėtina, kad atsakovas praėjus trumpam laiko tarpui po tyrimo nutraukimo, jau duotų apeliantei 2 600 Eur automobilio įgijimui, kuomet prieÅ¡ tai ikiteisminiame tyrime kaltino jÄ pasisavinus jo paties bei jo motinos lėšas iÅ¡ banko kortelių, taip pat pavogtus 21 500 Eur grynais pinigais.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-05-01 ir nutraukiant santuokÄ dalyti tik iki 2014-05-01 ieÅ¡kovės ir atsakovo įgytÄ turtÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas. Tuo pačiu įrodytas ir kitas reikalavimas - automobilį Opel Signum, v/n (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2 600 Eur vertės, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine A. D. nuosavybe.Atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė.Atsakovas apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 22 – 25) praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat praÅ¡o prijungti įrodymus apie atsakovo sveikatos bÅ«klę ir pajamas, kadangi Å¡ie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes atsakovas jų dar neturėjo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo neobjektyviai, nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai tyrė įrodymus, atmetė visus atsakovo pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės kaltės bei praÅ¡ymus dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir laikė atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo vien tik vadovaudamasis suinteresuotos bylos baigtimi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais be jokių įrodymų.

IeÅ¡kovė pateikė teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ dėl jos sužalojimo, tačiau teismas objektyviai nesiaiÅ¡kino įvykio aplinkybių, t. y. kas ir kaip inicijavo konfliktÄ , nevertino to, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovo kaltė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos su garso įraÅ¡ais iÅ¡reikalavimo iÅ¡ Marijampolės apskrities VPK, todėl teismas nepagrįstai laikė, jog pateiktos pokalbių iÅ¡klotinės niekaip nesusiję su atsakovo sutuoktinės neiÅ¡tikimybės įrodymu.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjai priimdami pateiktus atsakovo ir jo sutuoktinės pokalbių su jos meilužiu garso įraÅ¡us bei įrašų iÅ¡klotines nelaikė, jog Å¡ie įrodymai nėra susiję su sutuoktinių tarpusavio santykiais. Kad atsakovas pateikė bÅ«tent ieÅ¡kovės pokalbių iÅ¡klotines, įrodančias jos Å¡iltus ryÅ¡ius su jos buvusiu gyvenimo draugu įrodo tai, kad pokalbiuose minimi ieÅ¡kovei artimi asmenys: vyresnioji dukra, sesuo ir kiti asmenys, tačiau teismas nenorėjo susipažinti su didelės apimties iÅ¡klotine ir padaryti objektyvias iÅ¡vadas, todėl padarė nepagrįstÄ sprendimÄ , jog atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Nors ieÅ¡kovė per bylinėjimosi laikÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius, teismas priteisė ieÅ¡kovei, tiek, kiek ji prašė. Ä®statymo leidėjas įpareigoja teismÄ iÅ¡tirti vaiko poreikių apimtį, kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, pajamas, kitas svarbias materialines aplinkybes, tačiau teismas to nedarė. Teismas neįvertino nei atsakovo paaiÅ¡kinimų, nei raÅ¡ytinių įrodymų apie jo sveikatos bÅ«klę ir pajamas bei priteisė dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį po 130 Eur.

Tačiau atsakovo pajamos nesiekia MMA. Atsakovas nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Nuo 2015 m. gegužės 10 d. atsakovas registruotas darbo biržoje, tačiau per metus laiko jam darbo vieta nebuvo pasiÅ«lyta. 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. kovo 31 d. atsakovas pripažintas dalinai darbingu, yra netekęs darbingumo 45 proc. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. atsakovo pajamos per penkis mėnesius buvo tik 180 Eur, tuo tarpu, kai pagal teismo sprendimÄ atsakovas turėjo per penkis mėnesius sumokėti 650 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai, neskaičiuojant to, kad atsakovas turi dar vienÄ iÅ¡laikytinę.

Todėl teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra nepagrįstas ir priteistino iÅ¡laikymo dukrai dydis mažintinas iki 80 Eur per mėnesį.32.5Atsakovas serga depresija, todėl teismas nustatydamas bendravimo su dukra grafikÄ , kurio nesilaiko ieÅ¡kovė ir atsakovui trukdo bendrauti su dukra, ignoruoja atsakovo sveikatos bÅ«klę. Dėl blogos savijautos atsakovas gali ir nesusitikti su dukra teismo nustatytu laiku. Arba ieÅ¡kovei ignoruojant nustatytÄ laikÄ , atsakovas turės laukti kito laiko pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ , negalės tuoj pat siekti susitikti su dukra.

Kuomet ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota netrukdyti atsakovui bendrauti su dukra, atsakovas galėtų bet kada siekti susitikimo su ja ir ieÅ¡kovė netektų galimybės atsakovui trukdyti susitikti ir bendrauti su dukra. 32.6Teismas neteisingai nustatė santuokinio turto balansÄ . Teismui posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra skola B. D., kadangi bÅ«nant santuokoje atsakovas ir ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ B. D. 25 000 Eur. Tačiau kreditorius B. D. į bylÄ trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas. Prievolė kreditoriui nėra iÅ¡spręsta.

Skolos raÅ¡telį- vekselį originalÄ turi B. D.. Teismas neteisingai iÅ¡sprendė automobilio Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimÄ . Atsakovas dažnai vykstÄ Ä¯ Kauno klinikas, pastoviai gydosi, todėl jam yra reikalingas automobilis. IeÅ¡kovė gyvena keliasdeÅ¡imties metrų atstumu nuo visuomeninio susisiekimo transporto stotelės, todėl ji gali puikiausiai apsieiti be automobilio. Teismas remdamasis vien tik ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo.

Teismas be įrodymų apsiribojo ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, jog ji tiek atsakovo asmenines lėšas, tiek santuokines lėšas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovas argumentuotai įrodė, kas piniginės lėšos iÅ¡ jo sÄ skaitos paimtos tuomet, kai jis buvo komandiruotėse. Teismas nepagrįstai nenustatė kilnojamojo turto balanso. Po bylos atsakovas rado ieÅ¡kovės 2014 m. gruodžio 22 d. raÅ¡telį, kad ji iÅ¡eidama iÅ¡ namų pasiima brangius daiktus. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad sutuoktiniai nėra pasidalinę namų apyvokos daiktų.

Minėtas raÅ¡telis paneigia ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimus, jog ginčo automobilio registravimo metu sutuoktiniai nevedė bendro Å«kio. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 36 – 40) ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Teismui buvo pateikti duomenys apie administracines teisenas, kurios buvo pradėtos apelianto atžvilgiu. Taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad apeliantas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo vartojęs fizinį bei psichologinį smurtÄ , kuriuos teismas įvertino kaip pagrindÄ pripažinti apeliantÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo.

Teismo sprendime nebuvo paminėta tai, jog dėl apelianto smurto bei žiauraus elgesio ieÅ¡kovės dukra buvo priversta iÅ¡eiti gyventi pas senelę t. y. liudytojÄ O. D.. Å is faktas taip pat parodo apelianto elgesį tiek su ieÅ¡kove, tiek su jos dukra ir Å¡is elgesys yra akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis normalaus sutuoktinio elgesio normoms. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje apeliantas įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Nors Å¡i byla Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡nagrinėta ir nėra priimtas sprendimas byloje, tačiau įtarimų pareiÅ¡kimas ir baudžiamosios bylos perdavimas teismui taip pat yra faktas, apibÅ«dinantis apelianto požiÅ«rį į Å¡eimÄ , sutuoktinę. Teismas pagrįstai nesirėmė apelianto pateiktais įrodymais, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos. Teismas pagrįstai pasisakė, kad Å¡ie duomenys nėra aiÅ¡ku kokiais bÅ«dais gauti ir neįrodyta, jog jie turi kokį nors ryšį su ieÅ¡kove.

Prie ieÅ¡kinio pridėtoje baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra jokių ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde nurodomų tariamÄ ieÅ¡kovės kaltę patvirtinančių faktų. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad teismas neiÅ¡reikalavo garso įraÅ¡o iÅ¡ Marijampolės AVPK. Tačiau civilinis procesas vykdomas rungtyniÅ¡kumo principu ir kiekviena Å¡alis teikia tuos įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Be to, garso įraÅ¡as baudžiamojoje byloje buvo apžiÅ«rėtas įrodymų apžiÅ«ros protokole, jame užfiksuotos pokalbio aplinkybės, faktai, todėl pačiame garso įraÅ¡e iÅ¡ esmės naujų aplinkybių tikrai nebus ir jo nebuvimas byloje netrukdo nustatyti faktinių aplinkybių.

Be kita ko, minėtame pokalbyje tarp ieškovės dukters tėvo ir apelianto jokių artimų, šiltų santykių nėra užfiksuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis atitinka mėnesio minimalios algos dydį. Tai, kad apeliantas yra nedirbantis ir registruotas kaip ieškantis darbo, nėra pagrindas dar mažinti išlaikymo dydį. Apeliantui nustatytas darbingumo lygis-55 proc. yra tik laikinas, iki 2017 m. kovo 31 d.

Kiek ieÅ¡kovė pažįsta atsakovÄ , jis dirbo darbÄ , kuriam nėra aktualÅ«s iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyti ribojimai. Reikalavimas dėl 25 000 Eur paskolos nebuvo keliamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas neprašė B. D. traukti trečiuoju asmeniu ar kreditoriumi į bylÄ , nepateikė tariamos skolos vekselio dokumento kopijos ar originalo, todėl Å¡is jo reikalavimas bei motyvas atmestinas. IeÅ¡kovei skolos buvimo faktas nėra žinomas, neturi duomenų kam minėti pinigai buvo panaudoti ir apskritai kam reikalingi.

Ant paprastojo vekselio yra tik apelianto paraÅ¡as, todėl skundo teiginys kad „prisiėmėme prievolę grÄ Å¾inti skolÄ â€œ yra nepagrįstas, nes tokios prievolės ieÅ¡kovė nėra prisiėmusi ir nėra atsakinga už jos grÄ Å¾inimÄ . Teismas pagrįstai automobilį Opel Signum priteisė ieÅ¡kovei, nes ji augina mažametę dukterį, kuriÄ kasdien reikia vežioti į darželį, be to pati ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), 25 km. iki (duomenys neskelbtini), todėl po darbo reikia spėti grįžti į (duomenys neskelbtini) ir iki 18 val., kol dirba darželis, pasiimti dukrÄ .

Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kad jam dažnai reikia vykti į klinikas, teismui buvo pateikta iÅ¡raÅ¡ai, kad apeliantas Kauno klinikose yra buvęs 2-3 kartus per metus, todėl akivaizdu, kad nuolatinio gydymosi bei lankymosi poreikio nėra, todėl esant reikalui, pas gydytojus apeliantas gali nuvykti ir vieÅ¡uoju transportu, kuris taip pat yra gerai iÅ¡vystytas tiek nuvykimui į KaunÄ , tiek ir Kauno mieste. Dėl apeliaciniame skunde paminėto ieÅ¡kovės raÅ¡yto raÅ¡telio, jog pasiima asmeninius daiktus, galima paaiÅ¡kinti, kad po to, kai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, ji, nusprendusi nutraukti bandymÄ susitaikyti su apeliantu, susirinko rÅ«bus, avalynę bei siuvimo maÅ¡inÄ â€žSinger Talent 3321“, kurie buvo pas apeliantÄ , tačiau pastarasis pareikalavo, jog bÅ«tų suraÅ¡ytas koks nors raÅ¡tas dėl daiktų paėmimo, todėl minėtas raÅ¡telis ir buvo suraÅ¡ytas.

Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 282,54 Eur bei 1 042,21 Eur. Byloje buvo akivaizdžiai nustatyta, jog tuo metu, kai minėtos lėšos buvo panaudotos, sutuoktiniai vedė bendrÄ gyvenimÄ , bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi apelianto buto remonto reikalais, dukters iÅ¡ apskritai bendrais Å¡eimos poreikiais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. D. nurodė, jog ji atliko apelianto buto, kuriame tuo metu gyveno ir ieÅ¡kovė, remonto darbus, buvo perkamos medžiagos, kurioms taip pat buvo leidžiamos apelianto lėšos.

Ieškovė taip pat nurodė ir teismas į tai turėjo atsižvelgti, jog apeliantui išvykus į užsienį, ji rūpinosi apelianto nupirktų ir realizavimui skirtų automobilių priežiūra, remontu, mokėjo už suteiktas remonto paslaugas meistrams ir pan. Todėl lėšos buvo naudojamos ir šioms reikmėms, kas neginčytinai pripažintina bendrais šeimos poreikiais ir jų tenkinimu. Apeliantas neįrodė, jog jo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko teismas jo ir netenkino.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus, ieÅ¡kovės atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimo.

Dėl naujų įrodymų. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 30 000 Eur apmokėjimo, ieÅ¡kančio darbo asmens atmintinės, J. D. darbingumo lygio pažymos, iÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas raÅ¡telio kopijas, kuriuos praÅ¡o prijungti teigdamas, kad Å¡iuos dokumentus jis gavo po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir jie patvirtina apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus (4 t. b.l. 26-31).

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kadangi ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai gali turėti įtakos bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai priimami į bylÄ ir vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 314 str.).

Byloje keliamas klausimas dėl procesinių teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakÄ skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl ieÅ¡kovės A. D. apeliacinio skundo Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės A. D. reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-05-01 ir, kad nutraukiant santuokÄ dalinamas tik iki 2014-05-01 ieÅ¡kovės ir atsakovo įgytas turtas, praÅ¡o jį tenkinti motyvuodama CPK 178 str., 185 str. 2 d. nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose nesilaikymu.

Teigia, kad nepagrįstai nesiremta liudytojos O. D. parodymais, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Teisėjų kolegija šiuos teiginius pripažįsta nepagrįstais ir neteikiančiais pagrindo šio ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimui bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2014-05-01, o liudytojos O. D. parodymų vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, todėl pakartotinai neaptaria.

Nors apeliantė teigia, kad su atsakovu nevedė bendro ūkio ir gyveno skyrium nuo 2014-05-01, tačiau neneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji paliko šeimos namuose 2014 m. gruodžio 22 d. raštelį, kuriame nurodė, kad ji išeidama iš namų pasiima brangius daiktus, todėl minėtas raštelis paneigia ieškovės aiškinimus, jog sutuoktiniai nevedė bendro ūkio jau nuo 2014-05-01. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015-02-23 nutarime užfiksuota, kad 2014-12-21 būnant namuose (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių kilo konfliktas (1 t. b. l. 50).Dėl atsakovo J.

D. apeliacinio skundo Dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių ir Å¡alių kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija atsakovo apeliacinio skundo reikalavimÄ pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo grindė tuo, jog jis naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, atsakovas prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ieÅ¡kovė buvo jam neiÅ¡tikima. Pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo kaltės prezumpcijÄ , nes santuokos metu atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra pavartojęs bent vienÄ kartÄ fizinį smurtÄ , taip pat, kad atsakovas su ieÅ¡kove elgėsi nepagarbiai ir buvo jai nelojalus, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka visiÅ¡kai.

Byloje nustatyta, jog 2014-12-22 namuose kilus šeimyniniam konfliktui atsakovas sumušė ieškovę, jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str., 145 str. ir atsakovui pareikšti įtarimai. Nors apeliantas teigia, kad prieš tai jam buvo neištikima ieškovė, dėl kurios tokio elgesio ir nutrūko jų santuokiniai ryšiai, jokių ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taigi, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje yra visiškai įrodyta.

Apelianto argumentai, kad jo kaltė dėl smurto įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nekonstatuota, tačiau Å¡ie argumentai nepaneigia fakto, kad jis prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra pavartojęs bent vienÄ kartÄ fizinį smurtÄ , kas ir buvo santuokos iÅ¡irimo priežastimi. Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 12 02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovÄ kaltu dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu (2015-06-04 įvykio) pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisė jį laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu artintis prie nukentėjusiosios A.

D., su ja bendrauti bei ieÅ¡koti ryÅ¡ių, lankytis jos gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nors teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs, tačiau ieÅ¡kovei konstatuoti kÅ«no sužalojimai jos nurodytomis aplinkybėmis labiau tikėtinai pagrindžia apelianto netinkamÄ elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos su garso įraÅ¡ais iÅ¡reikalavimo iÅ¡ Marijampolės apskrities VPK, kad teismas nepagrįstai laikė, jog pateiktos pokalbių iÅ¡klotinės niekaip nesusiję su atsakovo sutuoktinės neiÅ¡tikimybės įrodymu.

Byloje esančiame daiktų, dokumentų pateikimo 2014-06-25 protokole baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, kurioje atsakovas buvo pripažintas nukentėjusiu asmeniu, užfiksuota, kad jis pateikė elektroninę laikmenÄ USB, kurioje yra telefoninio pokalbio įraÅ¡as ir kuris 2014-06-25 apžiÅ«ros protokolu apraÅ¡ytas (2 t. b.l. 89, 94-99). Tačiau jame kalbama apie įvykius, buvusius iki 2014-06-22 garso įraÅ¡o, iÅ¡Â apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad jame nėra konkrečių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galimÄ spręsti apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę, be to tolimesnis Å¡alių elgesys patvirtina ir atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad Å¡alys kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2014-12-22 kilusio Å¡eimyninio konflikto, o santuokos iÅ¡irimÄ lėmė bÅ«tent atsakovo smurtas prieÅ¡ sutuoktinę.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių nepilnametės dukters G. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina A. D. ir priteisė iÅ¡ atsakovo J. D. iÅ¡laikymÄ dukrai po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016-02-01 iki jos pilnametystės lėšų tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę, o ne po 150 Eur kaip prašė ieÅ¡kovė.Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius, teismas priteisė ieÅ¡kovei tiek, kiek ji prašė, netyrė vaiko poreikių apimties, tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos bÅ«klę.

Kolegija, sutikdama su apeliantu, jog teismas iÅ¡laikymÄ priteisė visiÅ¡kai neanalizavęs dukters poreikių, pažymi, jog atsakovas nei apeliaciniame skunde, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė nei iÅ¡laidų sumos, kuri bÅ«tų pakankama bÅ«tinų vaiko poreikių patenkinimui, nei vaiko poreikių apimties, tik teigia, kad jis galėtų dukrai teikti 80 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ Â per mėnesį, yra bedarbis, darbingas tik iÅ¡ dalies, turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį.Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priteisto iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrÄ tarp Å¡ių dviejų kriterijų padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.

Todėl visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Taip pat nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis iÅ¡laikymas teismo gali bÅ«ti priteisiamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos bÅ«klės objektyviai nėra pajėgÅ«s teikti didesnį iÅ¡laikymÄ .

Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį.

Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad išlaikymo dydį sudaro išlaidos: maistui-100 Eur, aprangai ir avalynei-40 Eur, sveikatos priežiūrai-15 Eur, higienos priemonės-15 Eur, komunalinės išlaidos-40 Eur, lopšelio/darželio mokestis-48, 51 Eur, laisvalaikiui-15 Eur, iš viso 293,5 Eur/mėn, kurių būtinumo atsakovas net neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyta reikalingų lėšų suma, atsižvelgiant į augančio vaiko būtinus poreikius, nėra neproporcingo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 179 str. 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva patikrinęs SoDros duomenis už 2016 metus, nustatė, kad ieÅ¡kovė dirba pagal verslo liudijimÄ , tačiau duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra, SODRA neturi duomenų apie atsakovo įdarbinimus. VÄ® Registrų centro duomenimis ieÅ¡kovė ir atsakovas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Bylos duomenimis abi Å¡alys turi po 2 nepilnamečius vaikus. Aplinkybė, kad atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti ir kitÄ dukrÄ D.

D., gim. (duomenys neskelbtini), nepaneigia, jog jis dėl to, nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dukrai Gabijai (CPK 178 str.). Nors apeliantas teigia, kad jis bedarbis, turi neįgalumÄ , iÅ¡laiko ir kitÄ vaikÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžio, neteisėtumo. Pagal bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ esmės abiejų Å¡alių turtinė padėtis vertintina kaip panaÅ¡i.

Apeliantas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo pastangas susirasti jo sveikatos bÅ«klę atitinkantį darbÄ , siekiant teikti vaikui priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Byloje apelianto pateikti duomenys apie apelianto darbingumo sumažėjimÄ Â (55 proc.) yra nustatytas iki 2017-03-31, t.y. laikino pobÅ«džio, o medicininiai duomenys apie jo susirgimus (depresija, stuburo iÅ¡varža ir kt.) nepaneigia jo galimybės susirasti darbÄ pagal sveikatos bÅ«klę. Apelianto teiginiai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. jo pajamos per penkis mėnesius buvo tik 180 Eur, leidžia abejoti tikrosios jo turtinės padėties atskleidimu, nes labiau tikėtina, kad jis turi kitų pajamų savo pragyvenimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teikė teismo priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikui po 130 Eur/mėn., todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantas yra pajėgus teikti 130 Eur/mėn. dydžio iÅ¡laikymÄ . Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistino iÅ¡laikymo dydį Å¡alių nepilnametei dukrai, todėl keisti nustatytÄ dydį nėra pakankamo pagrindo.

Pažymėtina, kad Å¡alims nėra užkertamas kelias, pasikeitus esminėms aplinkybėms, kreiptis į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo/padidinimo (CK 3.201 str.). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis serga depresija, todėl dėl blogos savijautos jis gali ir nesusitikti su dukra teismo nustatytu laiku, o ieÅ¡kovė gali jam trukdyti susitikti su dukra, tačiau neskundžia sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl kolegija plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako, nes klausimai, susiję su Å¡ios sprendimo dalies vykdymu, nesusiję su apeliacijos dalyku ir gali bÅ«ti sprendžiami vykdymo procese.

Dėl turto padalijimo. Apeliantė (ieÅ¡kovė) A. D. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo automobilį Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 600 Eur vertės pripažinti jos asmenine nuosavybe, nustatęs, kad jis įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo jį priteisė natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovui ½ dalį jo vertės - 1300 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovui. Atsakovas J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė santuokinio turto balansÄ , kad teismui posėdžio metu jis nurodė, kad bÅ«nant santuokoje atsakovas ir ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ B.

D. 25 000 Eur, tačiau kreditorius B. D. į bylÄ trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas, prievolė kreditoriui nėra iÅ¡spręsta, kad skolos raÅ¡telį-vekselį originalÄ turi B. D.. Teigia, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė automobilio Opel Signum valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimÄ , nes automobilis jam labiau reikalingas nei ieÅ¡kovei, kad nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo, kad teismas nepagrįstai nenustatė kilnojamojo turto balanso.

Teigia, kad jis po bylos rado ieÅ¡kovės 2014 m. gruodžio 22 d. raÅ¡telį, kad ji iÅ¡eidama iÅ¡ namų pasiima brangius daiktus, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad sutuoktiniai nėra pasidalinę namų apyvokos daiktų. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. CPK 382 straipsnio 4 punkte numatyta, jog ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti pateikti duomenys apie bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir reikalavimas jį padalyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi.

CPK 382 straipsnio 5 punkte nurodyta, jog ieÅ¡kinyje taip pat turi bÅ«ti nurodyta duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir nurodymas, kad ieÅ¡kovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). CK 3.126 straipsnyje numatyta, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus.

Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo, privalo pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir apie bylos iÅ¡kėlimÄ jiems praneÅ¡ti, nusiųsdamas jiems pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio kopijÄ .Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio turinio (dėl turto padalijimo), Å¡iuose ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas santuokinio turto balansas nei jokių aplinkybių, susijusių su kilnojamojo turto pasidalijimu, t.y. buities reikmenų, baldų ir kita, taip pat nenurodyta, kad kito (iÅ¡skyrus automobilį) dalintino turto Å¡alys neturi.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje (dėl turtinių reikalavimų) nurodė tik aplinkybes, susijusias su automobilio bei ginčijamų lėšų padalijimu), nėra nurodęs jokių duomenų apie turimus žinomus jo, sutuoktinės kreditorius, ar kad jų nėra, todėl šalių procesiniai dokumentai turto padalijimo klausimu neatitinka jų turiniui keliamų CPK 382 straipsnio 4, 5 punktų reikalavimų (2 t. b. l. 178-182, 3 t. b. l. 115-120). IÅ¡ to, jog apeliaciniame skunde keliamas nepadalintų kilnojamųjų daiktų klausimas, o ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pripažino, kad dalį daiktų ji pasiėmė ir surašė raÅ¡telį, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė neiÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybių ir neiÅ¡sprendęs klausimo dėl kito kilnojamojo turto padalijimo, kas yra pagrindu bylÄ Å¡io neiÅ¡spręsto reikalavimo dalyje grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti (CPK 327 str. 2 d.).

Be to, kaip paaiÅ¡kėjo jau pirmosios instancijos teismo 2016-04-05 posėdžio metu, apie bylos nagrinėjimÄ Â nepraneÅ¡ta kreditoriui B. D., kuriam kaip pripažino atsakovas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs Å¡ios paskolos. Kadangi Å¡alių turtas skundžiamu sprendimu padalintas nepraneÅ¡us kreditoriui B. D. ir nenusiuntus jam ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo kopijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu bÅ«du sprendimo dalimi dėl turto padalijimo buvo pažeistos kreditorių teisės ir pareigos, dėl ko sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra negaliojanti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡io pažeidimo pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė reikalavimus dėl turto padalijimo, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti, nes pažeidimo apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisyti negali. Kadangi sprendimo dalis dėl turto padalijimo naikintina ir grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto padalijimu (tiek dėl ieÅ¡kovės apskųstos sprendimo dalies dėl automobilio pripažinimo asmenine jos nuosavybe, tiek dėl atsakovo apskųstos sprendimo dalies dėl santuokinio turto padalijimo), nepasisako.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo (kuria ieÅ¡kovei priteistas automobilis ir kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 1300 Eur kompensacija, atmestas atsakovo reikalavimas dėl piniginių lėšų 3 282,54 Eur ir 1 042,21 Eur priteisimo), kreditorinių įsipareigojimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikina ir grÄ Å¾ina iÅ¡ naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, kitas sprendimo dalis palikdama nepakeistas.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

                      Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylÄ Å¡iose dalyse grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.     KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .     Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                               Nijolia Indreikienė                                                                               Izolda Nėnienė