2025-12-03 Nr. AB-21615-4-16-3-00592-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2899-629/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00592-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant R. K.,

dalyvaujant užsienietei, prisistatančiai (duomenys neskelbtini) piliete S. S. A. ir jos atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės, pristatančios (duomenys neskelbtini) piliete S. S. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo užsienietei, pristatančiai (duomenys neskelbtini) piliete S. S. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti užsienietę, prisistačiusią (duomenys neskelbtini) piliete S. S. A., gimusi (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietė), VSAT iki 2026 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras Teikime nurodė, jog pagal Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenis nebuvo nustatyta, kad Užsienietė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo duomenų, kad Užsienietė turėtų kitą dokumentą, suteikiantį jai teisę būti ar gyventi šalyje. Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl, Centro nuomone, Lietuva nebuvo jos atvykimo tikslo valstybė. Užsienietė nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į Europos Sąjungos valstybę, taigi, teikė prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi. Užsienietė slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, todėl toks elgesys Centro vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis Užsienietės teisinės padėties klausimus. Todėl kol bus nustatyta Užsienietės asmens tapatybė ir jos teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jos grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, Centras teigė, kad bus tikslinga Užsienietę sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jos atžvilgiu sprendimų.

3. Teismo posėdžio metu Centro atstovė nurodė, jog VSAT telefonu kreipėsi į Latvijos Respublikos pasienio tarnybą dėl Užsienietės perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo ir žodžiu (telefonu) 2025 m. spalio mėnesį (tiksli data nenurodyta) gavo atsakymą, jog priimti Užsienietę pagal minėtą susitarimą atsisakoma dėl įrodymų trūkumo.

4. Užsienietė ir jos atstovė prašė teismo teikimo netenkinti ir taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – tai yra apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietė nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 8 d. pareigūnams yra pateikusi prieglobsčio prašymą. Teismo posėdyje Užsienietė pakartojo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 28 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies: skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, bei informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad posėdžio metu Užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 29 d. 7.15 val., Kalvarijos sav., Kalnių kaimo ribose, pasienio ruože patikrino iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvykstantį automobilį, kuriame Užsienietė (kartu su dar trimis užsieniečiais) vyko kaip keleivė. Minėta Užsienietė neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečius vežęs vairuotojas paaiškino, kad paėmė pakeleivius prie Lietuvos-Latvijos sienos ir už 1 000 Eur atlygį turėjo nuvežti juos prie Lietuvos-Lenkijos sienos ir išleisti.

6.2. Migracijos departamento informacinėje duomenų bazėje (MIGRIS) duomenų apie Užsienietės asmenybę ir tapatybę – nerasta, tai yra Užsienietės asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti.

6.3. 2025 m. rugpjūčio 30 d. 11 val. 47 min. VSAT sprendimu Nr. 25S1924425 Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir perduota VSAT Centrui.

6.4. VSAT 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 25S192925, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

6.5. Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenimis nenustatyta, kad Užsienietė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsienietei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėta Užsienietė buvo įsidarbinusi, Lietuvos Respublikoje ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietė nėra pateikusi prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas nurodė, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (prieglobsčio pasiprašė teismo posėdžio metu), ji nėra apklausta prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

8. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietę pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymėjo, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudarė pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas), neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, ir nors jos asmenybė ir tapatybė nėra nustatytos (Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nurodė, jog jį prarado Baltarusijos Respublikoje perdavus dokumentus vedliui), tačiau duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nebuvo pateikta. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl teismas darė išvadą, kad Užsienietė ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nebuvo (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nebuvo nustatyta).

9. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Užsienietės asmenybė ir tapatybė nenustatyta (Užsienietė nurodė, jog asmens dokumentą prarado būdama Baltarusijoje), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (Užsienietė per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudarė pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas; neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje). Byloje nebuvo duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kad Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 29 d., o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. jos judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (VSAT 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 25S192925, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d.). Duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nebuvo.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. rugpjūčio 29 d., ir nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. jos judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra), Užsienietės asmenybę (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė ir tapatybė nenustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-415/2024 ir kt.) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, darė pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau Užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymo tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydama priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Įstatymo115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju Užsienietės judėjimo laisvė apribota nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d., t. y., jau daugiau nei 2 mėnesius, tačiau byloje VSAT nepateikė jokių duomenų, kad institucijos ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų Užsienietės tapatybei nustatyti ar patikrinti. Užsienietės vertinimu, negali būti asmens judėjimo laisvės ribojimus toliau grįsti siekiu išsiaiškinti asmens tapatybę. Taip pat, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė nebendradarbiautų, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (žr. Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.).

12.2. Asmens sulaikymo pagrindu nurodomas UTPĮ 113 straipsnio 2 dalis, tačiau byloje nėra duomenų, kad apskritai būtų sprendžiama dėl Užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo Užsienietei išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojos perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

12.3. Asmens sulaikymo pagrindais nurodomi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4, 12 punktai, tačiau nurodytos aplinkybės nėra laikomos aplinkybėmis, kuriomis galima motyvuoti prieglobsčio prašytojų sulaikymą, nes Įstatymas numato baigtinį prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų sąrašą.

12.4. Užsienietė, atvykusi į Lietuvą, pradžioje buvo sulaikyta kartu su savo tėvu (duomenys neskelbtini) piliečiu R. A., tačiau šeima buvo išskirta, t. y. tėvas atskirtas nuo dukters, ir tai Užsienietė laiko neproporcinga ir nepagrįsta.

12.5. Nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą kaip de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sulaikymas siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Užsienietė nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis bei teismu, nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmuo yra prieglobsčio prašytojas, jo judėjimo laisvė ribojama nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. (daugiau nei 2 mėnesius), todėl laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, de facto sulaikymas, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

13. Centras pateiktame atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Centras atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu taikyti Užsienietei švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi Užsienietės elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje, todėl Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Be kita ko išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsienietės tikslas ir ji per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu. Be to, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė teikė prašymus laikino apgyvendinimo vietos vadovui ir jai buvo neleista išvykti iš apgyvendinimo vietos. Užsienietei užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos (neribotai naudotis telefonu, teisine, medicinine, socialine, psichologine pagalba), reikalingos jos poreikiams, Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, ji nėra pateikusi jokio asmens dokumento ar kopijos, tai įrodo, kad Užsienietė nėra linkusi bendradarbiauti su kompetentingų institucijų darbuotojais. Centras daro išvadą, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra ir niekada nebuvo užsienietės kelionės tikslas, o prieglobsčio prašymą pateikė siekdama pasinaudoti galimybe gauti laisvo judėjimo teisę. Centro nuomone, Užsienietė turėdama galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietė apeliaciniame skunde pažymi, jog jai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista.

22. Byloje nustatyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2025 m. rugpjūčio 29 d. pasienio ruože patikrino iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką išvykstantį automobilį, kuriame Užsienietė (kartu su dar trimis užsieniečiais) vyko kaip keleivė. Užsienietė neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietės tapatybė nebuvo nustatyta. VSAT 2025 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 25S1924425 Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir perduota VSAT Centrui. VSAT 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 25S192925, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai. VSAT 2025 m. spalio mėnesį gavo atsakymą, jog priimti Užsienietę atsisakoma dėl įrodymų trūkumo. Užsienietė 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2025 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

23. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, pažymi, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nenustatyta, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu, dėl Užsienietės prieglobsčio prašymo galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga priemonė siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsienietei taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

24. Nagrinėjamu atveju kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos elgesio, išsiskyrimo su tėvu, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės, pristatančios (duomenys neskelbtini) piliete S. S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė