9027d9a9-73dc-44fc-9ba2-006e337a6d7d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedatstovei advokatei Evai Jankovskai,treÄiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos bei L. V. ir T. B. (T. B. ) apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2631-431/2009 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, L.
Legislator headnote
AI generated9027d9a9-73dc-44fc-9ba2-006e337a6d7d · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti nuosavybÄs teisių į miÅ¡kus ir vandens telkinius atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , nustato, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turÄtoje vietoje pilieÄiui arba pilieÄiams bendrosios nuosavybÄs teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybÄs iÅ¡perkamiems. Å io AtkÅ«rimo įstatymo statymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai nustato, kad miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų pilieÄių iÅ¡perkami valstybÄs ir už juos valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miÅ¡kams.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-385/2010Procesinio sprendimo kategorijos: LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužÄs 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino ir NijolÄs PiÅ¡kinaitÄs (praneÅ¡Äja), sekretoriaujant JÅ«ratei ÄesnuleviÄienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui prokurorui Jonui RinkeviÄiui,atsakovų L. V. ir T.
B. atstovei advokatei Evai Jankovskai,treÄiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos bei L. V. ir T. B. (T. B. ) apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2631-431/2009 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, L.
V. ir T. B. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarei S. B. , dÄl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo ir paveldÄjimo teisÄs liudijimo panaikinimo. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ n u s t a t Ä : IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, L. V. ir T. B. , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugsÄjo 28 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-2659 DÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilieÄiui P. S. dalyje dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 2,50 ha žemÄs sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d.
Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarÄs S. B. patvirtintÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Nr. 10520 dalyje dÄl 2,5000 ha žemÄs sklypo, unikalus Nr. 4400-0417-4969, kadastrinis Nr. 0101/0115:90, esanÄio Vilniaus m. savivaldybÄje, Kryžiokų kaime paveldÄjimo, taikyti restitucijÄ natÅ«ra â įpareigoti L. V. ir T. B. grÄ Å¾inti valstybei bendrosios nuosavybÄs teise valdomÄ Å¾emÄs sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0417-4969, kadastrinis Nr. 0101/0115:90, esantį Vilniaus m. savivaldybÄje, Kryžiokų kaime.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad ginÄijamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias MiÅ¡kų įstatymo ir PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas. PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau â AtkÅ«rimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turÄtoje vietoje, iÅ¡skyrus miÅ¡kÄ , kuris yra priskiriamas valstybÄs iÅ¡perkamam miÅ¡kui.
Prie valstybÄs iÅ¡perkamų miÅ¡kų minÄtu įstatymu yra priskirti miestų miÅ¡kai. Pagal MiÅ¡kų įstatymÄ miestų miÅ¡kai yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai. Pripažinus negaliojanÄiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybÄ, todÄl turÄtų bÅ«ti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinÄs pasekmÄs, bei taikytina restitucija.Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (toliau â VAVA) nesutiko su ieÅ¡kiniu, nurodÄ, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas buvo vykdomas pagal galiojusių įstatymų reikalavimus.
AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis įpareigoja nuosavybÄs teises į Vilniaus, Kauno, KlaipÄdos, Å iaulių, PanevÄžio, Alytaus, MarijampolÄs, Druskininkų, Palangos ir BirÅ¡tono miestų savivaldybių teritorijose esanÄiÄ Å¾emÄ, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995 m. birželio 1 d., atkurti Å¡io įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka jÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra, todÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas ir buvo vykdomas kaip kaimo vietovÄje, įskaitant ir nuosavybÄs teisÄmis valdytÄ miÅ¡kÄ .
Atsakovas pažymÄjo, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo proceso metu atliekama eilÄ veiksmų, t. y. parengiama nuosavybÄs teisų atkÅ«rimo byla, rengiamas žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas, kuriame pažymÄti suformuoti žemÄs sklypai, jų plotai, ribos, nustatytos specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Neįrodžius, kad ginÄijamas sprendimas priimtas neteisÄtų aktų pagrindu, nÄra jokio teisinio pagrindo jo naikinti. Akcentavo, kad miÅ¡kas užima ne visÄ sklypo dalį, todÄl nÄra pagrindo naikinti sprendimÄ toje dalyje, kurioje miÅ¡ko nÄra.
Atsakovas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , negalÄjo vadovautis nepaskelbta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schema. PraÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovai L. V. ir T. B. su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko, nurodÄ, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesas buvo vykdomas kaip kaimo vietovÄje pagal nustatyta tvarka suderintÄ ir patvirtintÄ projektÄ , kuris nÄra ginÄijamas. Be to, pagrindinÄ tikslinÄ sklypo naudojimo paskirtis yra žemÄs Å«kio, todÄl abejotinas vieÅ¡o intereso pažeidimo faktas.
AtkreipÄ dÄmesį, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdÄ Ä¯galiota valstybinÄ institucija, todÄl teisinÄje valstybÄje turi bÅ«ti užtikrintas teisinio saugumo principas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä interesÄ , pažeidžia grupÄs asmenų kitÄ interesÄ , o bÅ«tent civilinių santykių stabilumo principÄ , nors atsakovai neturÄjo jokios įtakos nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugsÄjo 28 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-2659 DÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilieÄiui P. S. dalyje dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 2,50 ha žemÄs sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai, panaikino 2005 m. gruodžio 21 d.
Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarÄs S. B. patvirtintÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ registro Nr. 10520 dalyje dÄl 2,5000 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄs sklypo, unikalus Nr. 4400-0417-4969, kadastrinis Nr. 0101/0115:90, esanÄio Vilniaus m. savivaldybÄje, Kryžiokų kaime, paveldÄjimo, taikÄ restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾ino valstybei 2,5000 ha žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0417-4969, kadastrinis Nr. 0101/0115:90, esantį Vilniaus m. savivaldybÄje, Kryžiokų kaime. Taip pat priteisÄ iÅ¡ VAVA į valstybÄs biudžetÄ 7 567 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ginÄijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, o miestų miÅ¡kai priskiriami valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams. Pagal ŽemÄs įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso žemÄ, įstatymų ir VyriausybÄs nustatyta tvarka priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams ir parkams, o Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausanÄios žemÄs įsigyti savivaldybių ar privaÄion nuosavybÄn negalima.
Be to, AtkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti nuosavybÄs teisių į miÅ¡kus ir vandens telkinius atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , nustato, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turÄtoje vietoje pilieÄiui arba pilieÄiams bendrosios nuosavybÄs teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybÄs iÅ¡perkamiems. Å io AtkÅ«rimo įstatymo statymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai nustato, kad miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų pilieÄių iÅ¡perkami valstybÄs ir už juos valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie priskirtini miestų miÅ¡kams.
Teismo nuomone, nors AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnis, nustatantis nuosavybÄs teisių į miesto žemÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , nustatÄ, kad nuosavybÄs teisÄs į Vilniaus ir kitų iÅ¡vardintų miestų savivaldybių teritorijose esanÄiÄ Å¾emÄ, Å¡ių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtÄ po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Å¡io Ä®statymo 4 straipsnio nurodyta tvarka jÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra, taÄiau taip pat toje paÄioje dalyje numatÄ, kad tuo atveju, jei Å¡i žemÄ pagal Ä®statymo 12 straipsnį priskirta valstybÄs iÅ¡perkamai žemei, už jÄ valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį.
TodÄl teismas sprendÄ, kad minÄtos įstatymo normos nesudarÄ pagrindo atsakovui atkurti nuosavybÄ Ä¯ miesto miÅ¡kÄ , kuris sprendimo priÄmimo momentui taip pat buvo nustatyta tvarka priskirtas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams. Teismas pažymÄjo, kad institucijos, kurioms AtkÅ«rimo įstatymas suteikÄ Ä¯galiojimus priimti sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (17 str.), priimdamos Å¡iuos sprendimus turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sÄ lygos nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui.
Teismas akcentavo, kad VAVA apie valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotus ir atitinkamai plotų schemas buvo informuota pagal atskirai numatytÄ tvarkÄ . Teismas atmetÄ atsakovų argumentus, kad žemÄs sklypas suformuotas pagal žemÄtvarkos projektÄ , kuris buvo privalomas atsakovui priimant ginÄijamÄ sprendimÄ , o esant nepanaikintam ir neginÄijamam projektui, nÄra teisÄto pagrindo pripažinti sprendimÄ neteisÄtu, pažymÄdamas, kad žemÄtvarkos projektas yra tik viena iÅ¡ nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo procedÅ«ros sÄ lygų, kuriÄ galima keisti, taÄiau tai nereiÅ¡kia, jog yra visuma įstatymų reikalavimus atitinkanÄios sÄ lygų priimti sprendimui dÄl žemÄs grÄ Å¾inimo natÅ«ra.
Akcentavo, kad priimti administracinį aktÄ dÄl žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto pakeitimo gali tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam įstatymų suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄ. Pasisakydamas dÄl atsakovų nurodyto argumento, kad pretendentų teisÄs atkurti nuosavybÄ natÅ«ra neturÄtų bÅ«ti ribojamos dÄl teritorijos priskyrimo miesto teritorijai, lyginant su pretendentais, kuriems nuosavybÄ buvo atkurta iki minÄto teritorijos priskyrimo, teismas pažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsÄjo 6 d. nutarimas, iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo negalima aiÅ¡kinti kaip esÄ apskritai neleidžianÄio pradÄjus nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ vienomis sÄ lygomis įstatymų leidÄjui vÄliau pakeisti Å¡ių sÄ lygų, inter alia nustatyti naujų sÄ lygų, kai tuo siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes, kurioms bÅ«tų daroma žala arba bÅ«tų sudarytos prielaidos tokiai žalai atsirasti, jeigu anksÄiau nustatytos nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygos nebÅ«tų pakeistos.
Tokiu atveju įstatymų leidÄjas ne tik gali, bet ir privalo atitinkamai pakeisti anksÄiau nustatytas nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ . DÄl to teismas sprendÄ, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugsÄjo 28 d. sprendimas Nr. 2.4-01-2659 DÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilieÄiui P. S. dalyje dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 2,50 ha žemÄs sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai naikintinas, kaip prieÅ¡taraujantis iÅ¡vardintoms imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str. 1d.).
PažymÄjo, kad pripažinus negaliojanÄiu administracinį aktÄ , iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybÄ, todÄl naikintinos ir jo pagrindu atsiradusios teisinÄs pasekmÄs bei taikytina restitucija (CK 1.80 str., 4.96 str. 3 d.). Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesÄio paduodant ieÅ¡kinį pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), taÄiau pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, bylinÄjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokÄjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.
Teismas, įvertindamas, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ dÄl neteisÄtų atsakovo VAVA veiksmų, kuriais ji pažeidÄ Ä¯statymų ir kitų teisÄs aktų reikalavimus, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, bylinÄjimosi iÅ¡laidas į valstybÄs biudžetÄ priteisÄ iÅ¡ VAVA. Apeliaciniu skundu VAVA praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ apeliantas grindžia tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai teigia, kad visa miÅ¡ko žemÄ, esanti miesto teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miÅ¡kams.
Ä®statymo rengÄjas numatÄ specialiÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo tvarkÄ tose teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui. AtkÅ«rimo įstatymas aiÅ¡kiai nustato, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas Å¡iose teritorijose yra vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie AtkÅ«rimo įstatymo nustatyti atkuriant nuosavybÄs teises į kaimo vietovÄje esanÄiÄ Å¾emÄ. Teismas neįvertino, kad sprendimo dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo priÄmimas yra tÄstinio, iÅ¡ keleto etapų susidedanÄio nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo proceso rezultatas.
GinÄijamas žemÄs sklypas buvo suformuotas bÅ«tent žemÄs reformos žemÄtvarkos projektu, o ne ginÄijamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu. ŽemÄs reformos žemÄtvarkos projekte pažymÄjus žemÄs sklypÄ , atlikus kitus numatytus veiksmus gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybÄs teisÄs, priimant pagrįstÄ teritorijų planavimo dokumentais sprendimÄ . TodÄl teismas pažeidÄ CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi netyrÄ visų pateiktų įrodymų, argumentuotai nenurodÄ, kodÄl atmetami Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos argumentai, todÄl sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu.
Teismo iÅ¡vada, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo sprendimas negali prieÅ¡tarauti aukÅ¡tesnÄs galios imperatyvioms teisÄs normoms, jį analizuojant, atsietai nuo teritorijų planavimo dokumentų, palieka neiÅ¡spÄstÄ problemÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo sprendimu suformuoto ir privaÄiam asmeniui perduoto sklypo ribų, o dar svarbiau, dÄl ieÅ¡kovų nurodomo valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko ribų. ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužÄs 28 d. pažymoje nurodyta, kad 2,5 ha ploto žemÄs sklype kadastriniu Nr. 0101/0115:90, yra 2,37 ha valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko.
Teismas nepagrįstai neanalizavo Å¡ios aplinkybÄs ir nustatÄ, kad visas 2,5 ha žemÄs sklypas pažeidžia imperatyvias teisÄs normas, nors įrodymų apie 0,13 ha priskyrimÄ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams nÄra pateikta.Apeliaciniu skundu atsakovai L. V. ir T. B. taip pat praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantų nuomone, skundas tenkintinas dÄl tokių motyvų:Teismas nusprendÄ panaikinti ginÄo sprendimÄ , kuris buvo priimtas atsižvelgiant į dar 2000 m. rugpjÅ«Äio 24 d. patvirtintÄ Å½emÄs reformos žemÄtvarkos projektÄ ; ginÄijamas žemÄs sklypas, į kurį patenka valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotas, buvo suformuotas (jo ribos nustatytos) bÅ«tent ŽemÄs reformos žemÄtvarkos projektu, juo nustatytos ir ginÄijamo žemÄs sklypo ribos, kurios buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre.
Ä®sakymo, kuriuo patvirtintas žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas, 3 punktu Vilniaus miesto žemÄtvarkos skyrius įpareigojamas pagal patvirtintas žemÄs sklypų ribas parengti pilieÄiams sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra. Taigi Å¡is apskrities virÅ¡ininko įsakymas sukÄlÄ teisines pasekmes po jo einanÄiam nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo etapui, sukÅ«rÄ teises ir pareigas pretendentui į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ (Å¡ios teisinÄs pasekmÄs, teisÄs ir pareigos galioja, kol Å¡is administracinis aktas nÄra panaikintas).
Sprendime pirmosios instancijos teismas nenagrinÄjo ir nepasisakÄ dÄl Å¡ių nurodytų aplinkybių, dÄl pateiktų į bylÄ minÄtų administracinių aktų, nenurodÄ motyvų, kodÄl nevertino pirmiau paminÄtus argumentus, todÄl sprendimas yra neiÅ¡samus ir nepagrįstas.Teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl esminio atsakovų argumento, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas teritorijoje, prijungtoje prie Vilniaus miesto po 1995 metų, buvo vykdomas pagal specialiÄ jÄ tvarkÄ , numatytÄ AtkÅ«rimo įstatyme.
AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tik už žemÄ, numatytÄ 12 straipsnyje pilieÄiams atlyginama 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Ä®statymų leidÄjas minÄto įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nenurodÄ ir 13 straipsnio, kuriame pasisakyta apie valstybÄs iÅ¡perkamÄ Å¾emÄ-apie miestų miÅ¡kus. SistemiÅ¡ka žemÄs reformos įstatymuose vartojamų sÄ vokų analizÄ patvirtina, kad AtkÅ«rimo įstatymo sÄ voka âprijungta prie miestų savivaldybių teritorijose esanti žemÄâ apima miÅ¡kus ir vandens telkinius.
Teikiant prioritetÄ loginiam normų teisÄs normų aiÅ¡kinimui, teigtina, kad nuosavybÄs teisÄs į žemÄ (tame tarpe vandens telkinius, miÅ¡kus), prijungtÄ prie Vilniaus ir kitų miestų savivaldybių po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Å¡io įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka.Analizuojant su Lietuvos Respublikos 1996 m. įstatymu Nr. 1-1304 âDÄl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimoâ susijusiÄ vieÅ¡ai prieinamÄ medžiagÄ pažymÄtina, kad Seimo nariai deklaravo garantijas, kad pleÄiant teritorijÄ Å¾emÄ grÄ Å¾inama savininkams ta paÄia tvarka kaip ir kaimo vietovÄje.
Be to, net keliuose Seimo nutarimuose aptarti VAVA, NacionalinÄs žemÄs tarnybos, Aplinkos ir ŽemÄs Å«kio ministerijų darbuotojų galimai neteisÄti veiksmai atkuriant nuosavybÄs teises ir formuojant žemÄs ir miÅ¡kų sklypus bei vandenų valdas. Ä®statymų aiÅ¡kinimas, kurį atliko kompetentingos institucijos, patvirtina, kad valstybÄ vykdÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ grÄ Å¾inant sklypus, kuriuose yra miÅ¡ko, teritorijose, prijungtose prie Vilniaus miesto 1996 m. balandžio 24 d.
įstatymu. Teismo sprendimu grubiai pažeistas nuosavybÄs teisÄs nelieÄiamumo principas. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartÄ konstatavÄs, kad savininkas turi teisÄ su jam priklausanÄiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kokiu bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisÄs ir laisvÄs (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužÄs 20 d. nutarimai). Tokiu bÅ«du Konstitucija, garantuodama nuosavybÄs teisių apsaugÄ , įtvirtina ir konstitucinÄ teisÄ Ä¯gyti nuosavybÄ bei garantuoja Å¡ios teisÄs apsaugÄ .
Be kita ko, Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarime pažymÄjo, kad valstybÄs institucijos, priimdamos sprendimus dÄl valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų principų ir jokios aplinkybÄmis negali veikti ultra vires. PagrindinÄ tikslinÄ sklypo naudojimo paskirtis yra žemÄs Å«kio, yra nustatytos naudojimosi sklypu sÄ lygos. TodÄl sprÄstinas klausimas, ar vieÅ¡as interesas iÅ¡ tikrųjų yra pažeistas.Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Atsiliepime nurodomi tokie nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:Kreipiantis į teismÄ dÄl ginÄijamų neteisÄtų sprendimų dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo panaikinimo, ginÄyti žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto ar kitų ginÄo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik VAVA sprendimas dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybÄ Ä¯ jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emÄs sklypÄ . Atsakovų nuomone, ginÄijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisÄs aktais.
Å is atsakovų argumentas negali sudaryti pagrindo atmesti ieÅ¡kinį, nes jis nenaikina ieÅ¡kinyje nurodytose teisÄs normose įtvirtinto draudimo bet kokiu bÅ«du, tarp jų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, perleisti privaÄion nuosavybÄn miestų miÅ¡kus, kurie visais atvejais pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ laikomi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kais, nepriklausomai nuo to, ar VyriausybÄ juos formaliai tokiems yra priskyrusi. Kadangi vieta, kurioje yra ginÄo sklypas, tiek žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto rengimo, derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginÄijamo VAVA sprendimo priÄmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, jį įsigyti privaÄion nuosavybÄn draudžiama.
GinÄo sklypas (yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip vienas kadastrinis vienetas. Be to, skirtumas tarp sklype esanÄio valstybinÄ reikÅ¡mÄs miÅ¡ko užimamo ploto (2,37 ha) ir viso sklypo ploto (2,5 ha) yra labai nedidelis, jis netgi grafiÅ¡kai neatsispindi.Atsiliepimu į apeliacinius skundus treÄiasis asmuo Aplinkos ministerija taip pat praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Konstitucinis Teismas, kuris 2007 m. rugsÄjo 6 d. nutarimu konstatavo, kad ânuostata, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinÄs nuosavybÄs teise priklauso valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miÅ¡kams, MiÅ¡kų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkriÄio 22 d. priÄmÄ Å¡Ä¯ įstatymÄ )â.
ŽemÄs įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausanÄios žemÄs įsigyti privaÄion nuosavybÄn negalima. AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miÅ¡kai yra iÅ¡perkami valstybÄs ir į juos nuosavybÄs teisÄs, neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, taip pat jeigu jie yra miesto miÅ¡kai. GinÄijamu sprendimu nuosavybÄs teisÄs atkurtos Vilniaus miesto teritorijoje, t. y. sprendimu dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo privaÄion nuosavybÄn perleistas miÅ¡ko plotas, priskiriamas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kui, todÄl Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, atkurdamas nuosavybÄs teises į valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotÄ , pažeidÄ imperatyvias teisÄs aktų normas.
Pažymi, kad žmÄs reformos žemÄtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginÄijamas žemÄs sklypas nepanaikina fakto, kad ginÄo sprendimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisÄs aktų nuostatoms. Apeliaciniai skundai netenkintini.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų teisÄjų kolegija nenustatÄ (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsÄjo 28 d.
VAVA sprendimu Nr. 2.4-01-2659 DÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilieÄiui P. S. atkurtos nuosavybÄs teisÄs į jam tenkantį buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos nuosavybÄs teisÄmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . NuosavybÄs teisÄs atkurtos grÄ Å¾inant natÅ«ra 5,67 ha ploto žemÄs sklypÄ Å¾emÄs Å«kio veiklai ir 2,50 ha žemÄs sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai Kryžiokų kaime, Vilniaus mieste. NagrinÄjamu atveju ginÄas byloje yra kilÄs dÄl 2,50 ha žemÄs sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0115:90, unikalus Nr. 4400-0417-4969 (toliau â ginÄo sklypas).
DÄl miesto teritorijoje esanÄios miÅ¡ko žemÄs priskyrimo miestų miÅ¡kams. Apeliantas VAVA skunde nurodÄ, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad visa miÅ¡ko žemÄ, esanti miesto teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miÅ¡kams.Pagal ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre yra įregistruoti Vilniaus miÅ¡kų urÄdijos Verkių girininkijos 90 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 16, 17, 19 ir 445 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 40 ir 41, kurie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,DÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,DÄl valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko plotų patvirtinimoâ dalinio pakeitimoâ (toliau â nutarimas Nr. 2013) yra priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams ir dalis jų patenka į ginÄo sklypÄ .
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylÄ ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008 m. gegužÄs 28 d. pažyma Nr. 16055, 2008 m. gegužÄs 28 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos fragmentas Nr. P0805-0019 bei ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužÄs 28 d. aktas Nr. 190 patvirtina, kad į žemÄs sklypÄ , patenka 2,37 ha valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡ko.
PažymÄtina, kad žemÄs sklypo nuosavybÄs atkÅ«rimas buvo įteisintas apskrities virÅ¡ininko 2004 m. rugsÄjo 28 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2659, t. y. po nutarimo Nr. 2013 priÄmimo, kuriuo minÄtos teritorijos buvo priskirtos valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotams. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas turÄjo bÅ«ti vykdomas pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų priÄmimo metu galiojusius teisÄs aktus.TeisÄjų kolegijos nuomone, ginÄijamu 2004 m. rugsÄjo 28 d. sprendimu Nr. 2.4-01-2659 administracijos virÅ¡ininkas pažeidÄ Konstitucijos 47 straipsnį;
MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai, o valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, reikalavimus; AtkÅ«rimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus (Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miÅ¡kas grÄ Å¾inamas natÅ«ra turÄtoje vietoje pilieÄiui arba pilieÄiams bendrosios nuosavybÄs teise, iÅ¡skyrus miÅ¡kus, pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybÄs iÅ¡perkamiems;
Å¡io įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų pilieÄių iÅ¡perkami valstybÄs ir už juos valstybÄ atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams; iÅ¡vardintų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina VyriausybÄ); ŽemÄs įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklauso žemÄ, įstatymų ir VyriausybÄs nustatyta tvarka priskirta valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, ir kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybÄs teise priklausanÄios žemÄs įsigyti savivaldybių ar privaÄion nuosavybÄn negalima.Be to, AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtÄ Å¾emÄ nuosavybÄs teisÄs turi bÅ«ti atkuriamos laikantis tų paÄių procedÅ«rų, kaip ir kaimiÅ¡kose vietovÄse, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama visų AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų sistemoje ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad bÅ«tų pažeisti minÄti imperatyvÅ«s Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai.
Å ie draudimai galioja nuo minÄtų įstatymų priÄmimo, todÄl ginÄijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo priÄmimo metu ginÄo žemÄs sklypuose esant valstybinÄs reikÅ¡mÄs (miesto) miÅ¡ko, Å¡io Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo dalis dÄl ginÄo sklypo, kuriame auga valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kas, yra neteisÄta. GinÄo teritorija, to neginÄija ir patys apeliantai L. V. ir T. B. , Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui.
MinÄto MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kai. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-47/2010). DÄl tokių paÄių argumentų atmestini ir atsakovo VAVA apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad, ginÄo teritorijoje nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesas buvo vykdomas kaip kaimo vietovÄje bei apeliantų L.
V. ir T. B. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog įstatymo leidÄjo valia pasireiÅ¡kÄ tuo, kad nuosavybÄs teisÄs į žemÄ (taip pat į vandens telkinius, miÅ¡kus), prijungtÄ prie Vilniaus ir kitų miestų savivaldybių po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Tokia iÅ¡vada darytina dar ir todÄl, kad Konstitucijos 47 straipsnyje, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, ŽemÄs įstatymo 6 straipsnyje, AtkÅ«rimo įstatymo 6, 13 straipsniuose, įtvirtinto draudimo bet kokiu bÅ«du, tarp jų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, perleisti privaÄion nuosavybÄn miestų miÅ¡kus, kurie visais atvejais pagal MiÅ¡kų įstatymÄ laikomi valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kais, nepriklausomai nuo to, ar VyriausybÄ juos formaliai tokiems yra priskyrusi.
Kadangi vieta, kurioje yra ginÄo sklypas, tiek žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto rengimo, derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginÄijamo sprendimo priÄmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, o miÅ¡kas, patekantis į ginÄo sklypÄ , laikomas miesto miÅ¡ku (MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 5 d.), kurį įsigyti privaÄion nuosavybÄn draudžiama. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatoje teigiama, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, priskirtÄ miestams (nurodomi po 1995 m. birželio 1 dienos, atkuriama Å¡io įstatymo 4 straipsnio tvarka.
Pastarasis straipsnis nustato nuosavybÄs teisų į kaimo vietovÄje esanÄiÄ Å¾emÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ . IÅ¡ AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. rugsÄjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 pavirtintos Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 23, 106 punktų, ŽemÄs ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos ŽemÄs reformos žemÄtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos bei jos 3 punkto nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad miesto žemei taikytino nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo kaip kaimo vietovÄje režimas sietinas su Å¡ioje teritorijoje iki 1995 m. birželio 1 dienos buvusia rÄžių sistema, o atkuriant nuosavybÄs teises į tokioje teritorijoje esanÄiÄ Å¾emÄ â bÅ«tinas žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas.
Jei tokia (miesto žemÄ) nepatenka į rÄžių sistemÄ , nuosavybÄs teisÄs į jÄ (žemÄ) atkuriamos pagal atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus. Visais atvejais atkuriant nuosavybÄs teises į žemÄ, miÅ¡kus, formuojant gražintinus sklypus, privaloma paisyti nuostatų, draudžianÄių grÄ Å¾inti valstybÄs iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 12, 13 str.). Už tokį turtÄ valstybÄ Ä¯sipareigojo atlyginti pilieÄiams įstatymų nustatyta tvarka (AtkÅ«rimo įstatymo 16 str.).
Å ios nuostatos paneigia apeliantų L. V. ir T. B. teiginį, kad atkuriant nuosavybÄs teises į žemÄ, priskirtÄ miestams po 1996 m. birželio 1 d., neturi bÅ«ti paisoma žemÄs vietos, pobÅ«džio ir paskirties.Apeliantų L. V. ir T. B. atstovÄ advokatÄ E. Jankovska teismo posÄdyje apeliacinÄje instancijoje teigÄ, jog Kryžiokų kaimas, kuriame ginÄo sprendimu grÄ Å¾inta miÅ¡ko žemÄ â kaimo gyvenamoji vietovÄ, o ne Vilniaus miestas. Taip pat teigÄ, kad miesto riba nesutampa su Vilniaus miesto savivaldybÄs riba.
Tokiems teiginiams pagrįsti atsakovų atstovÄ apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto gyvenamosios teritorijos riba ir Vilniaus miesto savivaldybÄs riba yra ne ta pati riba. TeisÄjų kolegijos nuomone, apeliantų atstovÄ neteisingai traktuoja miesto teritorijÄ ir jos priskyrimÄ tam tikram administraciniam vienetui, nagrinÄjamu atveju â Vilniaus miesto savivaldybei. Visų pirma pažymÄtina, kad pati apeliantų atstovÄ Ä¯ bylÄ nepateikÄ jokių įrodymų apie konkreÄias miesto ribas.
Taip pat pažymÄtina, kad VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo raÅ¡tas nepagrįstas nei įstatymu, nei faktiniais duomenimis (planais, schemomis, kita grafine medžiaga) bei prieÅ¡tarauja teisÄs aktams.TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad atskiro Vilniaus miesto ribas nustatanÄio teisÄs akto nÄra, taÄiau Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987 m. kovo 27 d. įsaku Nr. XI-1551 dÄl Vilniaus miesto ribų nustatymo tam tikras teritorijas priskyrÄ Vilniaus miestui, nustatÄ Vilniaus miesto ribas.
Å is norminis aktas neteko galios priÄmus 1996 m. balandžio 24 d. įstatymÄ Nr. 1-1304 âDÄl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimoâ. Å io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Kryžiokų gyvenamoji vietovÄ priskiriama Vilniaus miesto savivaldybei. To paties įstatymo 2 straipsnio, nustatanÄio Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijos administracines ribas, 1 punktas apibrÄžia miesto Å¡iaurinÄ ribÄ , kuri apima ir ginÄo žemÄs sklypÄ .
Å is įstatymas neteko galios priÄmus 1999 m. gruodžio 21 d. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymÄ Nr. VIII-1493. Pastarajame įstatyme iÅ¡ esmÄs jau yra kalbama apie savivaldybes. TeisÄjų kolegija akcentuoja, kad Å¡ie trys sekÄ Â sudarantys norminiai aktai nagrinÄjamu atveju aiÅ¡kintini atsižvelgiant į Å¡ių norminių aktų tikslÄ (teleologinis teisÄs aiÅ¡kinimo metodas), istorinÄ raidÄ (istorinis teisÄs aiÅ¡kinimo metodas) bei įstatymų leidÄjo valiÄ (įstatymo leidÄjo ketinimo metodas).
Be to, kaip matyti iÅ¡ Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dÄl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,DÄl Vilniaus miesto, Vilniaus ir trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimoâ projekto, Å¡io įstatymo tikslas â pakeisti Vilniaus miesto savivaldybÄs teritorijos administracines ribas taip, kad bÅ«tų įteisinta faktinÄ dabar užstatyta ir pagal detaliuosius planus suprojektuota užstatyti miesto teritorija. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto administracinÄje teritorijoje esantiems juridiniams ir fiziniams asmenims taikomos miestui numatytos teisinÄs ribos.
NagrinÄjamoje byloje analizuojant istorines įstatymo, nustatanÄio Vilniaus miesto ir Vilniaus miesto savivaldybÄs ribas, akivaizdu, jog įstatymų leidÄjas turÄjo tikslÄ Å¡ias ribas sutapatinti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti spekuliavimo gyvenamosios vietovÄs ir administracinio vieneto (savivaldybÄs) teritorijos sÄ vokomis. Atkreiptinas dÄmesys, kad Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ sudaro Å¡ios kadastro vietovÄs:
Vilnius Nr. 0101 ir GrigiÅ¡kÄs Nr. 7937 bei KariotiÅ¡kių Nr. 7940 kadastro vietovÄje esantys Neravų kaimas, Salų kaimas ir sodininkų bendrijos âVokÄâ teritorija. Kadastro vietovÄ â pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymÄjimui, turintis nustatytas ribas, plotÄ , pavadinimÄ ir unikalų skaitmeninį kodÄ . Kadastro vietovÄ skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Vilniaus kadastro vietovÄs numeris, kaip nurodyta anksÄiau minÄtoje įstatymo nuostatoje â 0101.
GinÄo sprendimu P. S. atkurtos nuosavybÄs teisÄs į 2,50 ha žemÄs sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. 0101/0115:90. IÅ¡ginÄo sklypo kadastrinio numerio akivaizdu, kad ginÄo sklypas priklauso Vilniaus kadastrinei vietovei.Be to, kaip jau minÄta, Vilniaus miÅ¡kų urÄdijos Verkių girininkijos 90 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 16, 17, 19 ir 445 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 40 ir 41 Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 jau yra priskirti valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams, todÄl, nepriklausomai nuo to, miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovÄje jie yra, nuosavybÄs teisių į tokius žemÄs sklypus atkÅ«rimas yra draudžiamas.
DÄl žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto įtakos priimant ginÄo sprendimÄ . TeisÄjų kolegijos nuomone, atsakovas VAVA apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nÄra teisinio pagrindo naikinti ginÄijamÄ VAVA sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo P. S. , nes to negalima daryti neįrodžius, kad ginÄijamas sprendimas priimtas neteisÄtų administracinių aktų pagrindu, o ieÅ¡kovas neginÄijo ginÄo sklypo suformavimo dokumentų (taip pat ir žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto).
Å is argumentas yra nepagrįstas, nes teisinį pagrindÄ naikinti neteisÄtus VAVA sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo sudaro tokių sprendimų prieÅ¡taravimas imperatyvioms teisÄs normoms, draudžianÄioms įsigyti privaÄion nuosavybÄn valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kus. Kreipiantis į teismÄ dÄl ginÄijamo neteisÄto sprendimo dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo panaikinimo, ginÄyti žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto ar kitų ginÄo sklypo formavimo dokumentų neprivaloma, nes tik apskrities virÅ¡ininko sprendimas dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybÄ Ä¯ jam suformuotÄ ir perduotÄ Å¾emÄs sklypÄ .
Tuo tarpu žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas bei kiti žemÄs sklypo formavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities virÅ¡ininko sprendimas dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, t. y. nesukuria pretendentams į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ konkreÄių teisių ir pareigų į dar nesugrÄ Å¾intÄ ar nesuteiktÄ konkretų žemÄs sklypÄ , todÄl jie gali bÅ«ti keiÄiami ar tikslinami administracine tvarka. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-47/2010).Be to, žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas ir kiti sklypo formavimo dokumentai nesukuria apskrities virÅ¡ininkui pareigos priimti sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad nors nuosavybÄs teisių atkÅ«rimas, kaip pagrįstai teigia apeliantai, yra tam tikrÄ laikÄ trunkantis procesas, taÄiau tai nesudaro pagrindo priimti administracinius aktus, prieÅ¡taraujanÄius jų priÄmimo metu galiojusioms teisÄs normoms. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybÄs teisÄs į žemÄ atkÅ«rimas paprastai turÄtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priÄmimo metu galiojanÄius įstatymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužÄs 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A3-438/2004, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A8-1257/2007).
Akivaizdu, kad žemÄs reformos žemÄtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginÄo žemÄs sklypas, nepanaikina fakto, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybÄs teisÄs į ginÄo žemÄs sklypus, prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisÄs aktų nuostatoms (Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str., ŽemÄs įstatymo 6 str., AtkÅ«rimo įstatymo 6, 13 str.). Taigi, imperatyviomis teisÄs aktų nuostatomis buvo įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du, tarp jų ir nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo bÅ«du, perleisti privaÄion nuosavybÄn valstybinÄs reikÅ¡mÄs (miestų) miÅ¡kus, kurie iÅ¡imtine nuosavybÄs teise gali priklausyti tik valstybei.
Ä®vardyti draudimai galiojo nuo minÄtų įstatymų priÄmimo, jie galiojo ginÄijamų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo priÄmimo metu, kai ginÄo žemÄs sklype jau buvo valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kas. PažymÄtina, kad atitinkami draudimai teisÄs aktuose buvo įtvirtinti ir atsakovo VAVA nurodyto žemÄs reformos žemÄtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu, o tai tik papildomai patvirtina, kad minÄtų draudimų nepaisymas atsakovo nurodytomis aplinkybÄmis negali bÅ«ti pateisintas.
DÄl dalies ginÄo žemÄs sklypo nepriskyrimo valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kui. Apeliantas VAVA skunde nurodÄ, jog teismas nepagrįstai neanalizavo aplinkybÄs, kad byloje nÄra įrodymų apie 0,13 ha dalies ginÄo žemÄs sklypo priskyrimÄ valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kams.PažymÄtina, kad 2004 m. rugsÄjo 28 d. VAVA sprendimo Nr. 2.4-01-2659 pagrindu 2,50 ha suformuotame miÅ¡kų Å«kio pagrindinÄs tikslinÄs naudojimo paskirties žemÄs sklype, kurio kadastrinis Nr. 0101/0115:90, unikalus Nr. 4400-0417-4969, pagal ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymÄ yra 2,37 ha miÅ¡ko žemÄs.TeisÄjų kolegijos nuomone, pateiktais į bylÄ raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, ginÄijamu VAVA sprendimu, ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos 2008 m. gegužÄs 28 d. pažyma Nr. 16055 apie Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre įregistruotų miÅ¡kų taksacines charakteristikas, 2008 m. gegužÄs 28 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 190 su priedais, 2008 m. gegužÄs 28 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos fragmentu Nr. P0806-0019, neabejotinai įrodyta, kad ieÅ¡kiniu ginÄijamų VAVA sprendimo dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo priÄmimo metu ginÄo žemÄs sklype buvo miÅ¡ko, Å¡is miÅ¡kas įregistruotas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastre, pažymÄtas valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemoje, patikrintas vietoje 2008 m. gegužÄs mÄnesį ir atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.
Pagal CK 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemÄs sklypas, taip pat apibrÄžti žemÄs gelmių, vandens, miÅ¡ko plotai, augmenijos ir gyvÅ«nijos objektai. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-559/2009 konstatavo, kad CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas miÅ¡ko plotams â kad jie bÅ«tų apibrÄžti; taigi miÅ¡kui apibrÄžti kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis.
NagrinÄjamos bylos medžiaga patvirtina, kad ginÄo sklype yra nustatytas tik miÅ¡ko žemÄs plotas, taÄiau jokie ValstybinÄs miÅ¡kotvarkos tarnybos pateikti dokumentai nesudaro galimybÄs identifikuoti konkreÄios ginÄo sklype esanÄio miÅ¡ko teritorijos. PrieÅ¡ingai, tiek iÅ¡ 2008 m. gegužÄs 28 d. Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro ValstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotų schemos fragmento Nr. P0806-0019 (t. 1, b. l. 8), tiek iÅ¡ iÅ¡traukos iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybÄs kadastro priedo prie 2008 m. gegužÄs 28 d. duomenų patikrinimo akto Nr. 190 matyti, kad visÄ Å¾emÄs sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. 0101/0115:90, apima valstybinÄs reikÅ¡mÄs miÅ¡kų plotai.
Tuo labiau, kad ValstybinÄ miÅ¡kotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijai adresuotame 2008 m. gegužÄs 30 d. raÅ¡tu informavo, kad kai kurių taksacinių sklypų ribos yra tikslintinos, o miÅ¡kui keliamų reikalavimų neatitinka tik toks taksacinis sklypas, kuris nepatenka į ginÄo sklypo ribas (t. 1, b. l. 7). TeisÄjų kolegijos nuomone, iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs nesudaro pagrindo remiantis minÄtu VAVA skundo argumentu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes nesant galimybių nustatyti miÅ¡ko konkretizavimo kriterijus, neįmanoma ginÄo sklype atskirti 0,13 ha ne miÅ¡ko žemÄs plotÄ , tokių įrodymų nepateikÄ ir pats apeliantas (CPK 185 str.).Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ginÄo sprendimu nuosavybÄs teisÄs atkurtos į 2,50 ha miÅ¡ko, į tokio ploto miÅ¡kÄ jos ir įregistruotos.
GinÄo sklype konstatavus 2,37 ha miÅ¡ko plotÄ ir panaikinus ginÄo sprendimÄ tik toje dalyje, paliekant sprendimÄ galioti tik dÄl 0,13 ha ploto, iÅ¡liktų neaiÅ¡kumas dÄl Å¡io žemÄs sklypo pobÅ«džio. Tokia iÅ¡vada darytina todÄl, kad teismui nepriskirta keisti tikslinÄ Å¾emÄs naudojimo paskirtį (iÅ¡ miÅ¡ko į žemÄs Å«kio), ir, kaip jau minÄta, 0,13 ha ploto žemÄs sklypas Nekilnojamojo turto registre liktų kaip miÅ¡ko žemÄ. Be to, panaikinus ieÅ¡kiniu ginÄijamÄ sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, asmenims, kuriems Å¡iuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs, iÅ¡lieka teisÄs į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ AtkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka visa apimtimi.
TodÄl ginÄo sprendimas turi bÅ«ti naikinamas visa apimtimi dÄl 2,50 ha miÅ¡ko žemÄs sklypo., kÄ pagrįstai pirmosios instancijos teismas ir padarÄ. DÄl nuosavybÄs teisÄs apsaugos. Apeliantai L. V. ir T. B. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeistas nuosavybÄs teisÄs nelieÄiamumo principas. TeisÄjų kolegijos nuomone, nÄra pagrindo sutikti su tokiais apeliantų teiginiais.Konstitucinis teismas ne kartÄ aiÅ¡kino Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių nuostatas, jų tarpusavio sÄ veikas, akcentavo valstybÄs iÅ¡imtinių teisių į žemÄs gelmes, valstybinÄs reikÅ¡mÄs vidaus vandenis, miÅ¡kus, parkus, kelius reikÅ¡mÄ, taip pat nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesÄ , jo reikÅ¡mÄ, apsaugÄ ir santykį su iÅ¡imtine valstybÄs nuosavybe. (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužÄs 27 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsÄjo 6 d., 2008 m. gegužÄs 20 d. nutarimai).
PažymÄtina, kad nuosavybÄs nelieÄiamybÄ â nÄra absoliuti teisinÄ kategorija - įstatymai ne tik saugo nuosavybÄ, bet ir nustato tam tikrus nuosavybÄs teisių įgyvendinimo apribojimus. Ä®statymų nustatyti apribojimai kartu reiÅ¡kia draudimÄ tam tikrose srityse įgyvendinti nuosavybÄs teises į tam tikrus objektus. AtkÅ«rimo įstatymas įtvirtino ribotÄ restitucijÄ , t. y. valstybÄ neįsipareigojo grÄ Å¾inti visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, valstybÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti natÅ«ra tik tai, kas iÅ¡liko, o už neiÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ar negrÄ Å¾intinÄ (valstybÄs iÅ¡perkamÄ ) turtÄ Ä¯sipareigojo teisingai atlyginti.
NuosavybÄs teisÄs grÄ Å¾inamas siejamas su vieÅ¡u interesu, todÄl Å¡is procesas turi bÅ«ti skaidrus ir vykdomas laikantis įstatymų - tik teisÄtai atkurta nuosavybÄ gali bÅ«ti ginama.NagrinÄjamu atveju taip pat neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs atsakovų L. V. ir T. B. sÄ Å¾iningumas, nes dÄl anksÄiau paminÄtų aplinkybių ginÄo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisÄtu. Kaip jau minÄta, panaikinus ieÅ¡kiniu ginÄijamÄ sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, asmenims, kuriems Å¡iuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs, iÅ¡lieka teisÄs į nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.
DÄl vieÅ¡o intereso gynimo. Atsakovai L. V. ir T. B. apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kÄ abejonÄ, ar vieÅ¡as interesas yra iÅ¡ viso pažeistas, nes ginÄo sklypo tikslinÄ naudojimo paskirtis yra žemÄs Å«kio, yra nustatytos naudojimosi sklypu sÄ lygos.TeisÄjų kolegijos nuomone, tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todÄl atmestini. Akivaizdu, kad ginÄo sprendimu P. S. grÄ Å¾intas natÅ«ra bendras 2,50 ha žemÄs sklypas miÅ¡ko Å«kio veiklai (t. 1, b. l. 17), atsakovai (fiziniai asmenys), kaip matyti iÅ¡ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo, paveldÄjo 2,5 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄs sklypÄ , nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pagrindinÄ tikslinÄ ginÄo sklypo naudojimo paskirtis â miÅ¡kų Å«kio, jam taikomi miÅ¡ko naudojimo apribojimai (t. 1, b. l. 19).
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu ,,DÄl problemų, susijusių su nuosavybÄs teisių į žemÄ, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atkÅ«rimu, sprendimoâ įpareigojo prokuratÅ«rÄ ginant vieÅ¡uosius interesus imtis priemonių, kad priimti sprendimai dÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atkÅ«rimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų panaikinti. Å ios aplinkybÄs sudarÄ sÄ lygas Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui, ginanÄiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreiptis į teismÄ .
Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisÄtas, o atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti minÄtÄ teismo sprendimÄ . TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo (apelianto) VAVA į valstybÄs biudžetÄ 3 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos į valstybÄs biudžetÄ 3 Lt (tris litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo. TeisÄjai                                                                 ArtÅ«ras Driukas                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  NijolÄ PiÅ¡kinaitÄ