902416c1-7f2d-4f3d-8aee-16ad3ecfb682 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-410-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09271-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.4.; 2.3.1.4.; 2.3.2.10.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

N. ieÅ¡kinį atsakovei R. T. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų ir atsakovės R. T. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. R., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, notarė M. B., notaras D. G., notarė D. K.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės savavaliÅ¡kai užimtų 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė R. T. Å¡ioje byloje pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti niekiniu ir negaliojančiu: (duomenys neskelbtini) J. V. testamentÄ ; 1988-12-08 dovanojimo sutartį tarp J. V. ir V. N.; 2005-10-03 dovanojimo sutartį tarp V. N. ir E. V.; 2008-10-10 dovanojimo sutartį tarp E. V. ir V. N.; 2007-08-08 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-01-9.913 3, 4, 5 punktus – dalyje dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pardavimo, ir 2007-08-08 Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 7485; 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir E. V. ir perdavimo priėmimo aktÄ dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2006-10-19 kadastrinius matavimus ir jų pagrindu sudarytÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, planÄ ir palikti galioti 1995-07-05 sudarytÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, suplanavimo schemÄ (detalųjį planÄ ); taikyti restitucijÄ natÅ«ra – pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II.             Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nutarė (t. 5, b. l. 55-67):ieÅ¡kinį tenkinti, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡keldinti atsakovę R. T. iÅ¡ ieÅ¡kovei V. N. nuosavybės teise priklausančių patalpų – 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

T. ieÅ¡kovei V. N. 41,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad R. T. su tėvu J. V. buvo sudariusi faktinę panaudos sutartį, t. y. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir patalpomis atsakovė visÄ gyvenimÄ naudojasi neatlygintinai. J. V. jam priklausančiÄ turto dalį 1988-12-08 notarine sutartimi padovanojo V. V. (dabar – N.), todėl jo mirties momentu ginčo turtas jam nebepriklausė. V. N. žinojo, kad R. T. gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno ir jos motina E. V. su sutuoktiniu J.

V.. Teismas laikė, kad atsakovė suprato, kad gyvena ne jai priklausančiose patalpose, komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių sudaryti savo vardu ji nesiekė, į atitinkamas institucijas dėl savo pažeistų teisių ji nesikreipė. Namo dalies savininko J. V. valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta, atsakovė apie tokiÄ pozicijÄ Å¾inojo, tačiau jokių veiksmų situacijai pakeisti nesiėmė. 2012-11-07 Alytaus rajono 2-ajame notarų biure buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma atsakovės iÅ¡sikraustyti su savo Å¡eimos nariais iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų.

Nors ieÅ¡kovė nurodė trumpesnį nei 3 mėnesių terminÄ iÅ¡sikraustymui, iki kreipimosi į teismÄ dienos irgi nebuvo suėjęs 3 mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimÄ terminas nuo pareiÅ¡kimo įteikimo atsakovei dienos, tačiau toks termino nesilaikymas laikytinas formaliu, nesukeliančiu jokių neigiamų pasekmių atsakovei. Teismas laikė, kad atsakovė neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, o ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesiekia sudaryti sutarčių su savininke, o siekia neatlygintinai gyventi jai nepriklausančiose patalpose. Tėvo mirties momentu ginčo patalpos velioniui nebepriklausė, jis jas dovanojimo sutartimi jau buvo padovanojęs ieškovei. Nuosavybės teisės pagal dovanojimo sutartį viešame registre buvo įregistruotos dar 1988-12-14, nuo tada atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, jog ginčo patalpa priklauso ne jos tėvui, o ieškovei. Tai, kad atsakovė gyveno jai po tėvo mirties likusiose patalpose neturi reikšmės, nes tai jokių teisių jai nesuteikia.

Dėl reikalavimų pripažinti 1988-10-03 testamentÄ ir 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančiais, teismas, sprendė, kad bylos aplinkybės neleidžia abejoti 2015-06-03 ekspertizės akte Nr. 11-334 (15) pateikta iÅ¡vada, jog tiek testamentÄ , tiek dovanojimo sutartį pasirašė J. V.. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytÄ praÅ¡ymÄ taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį, nes atsakovė ginčija ne ieÅ¡kovės palikimo priėmimÄ , o testatoriaus J. V. vienaÅ¡alį sandorį (testamentÄ ), kuriam pagal CK 1.125 str. 1 d. taikytinas bendras ieÅ¡kininės senaties terminas 10 metų, pagal 1964 m.

CK 83 str. – bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Ginčo namo dalis, kurioje gyvena atsakovė, J. V. mirties metu nebebuvo paveldėjimo objektu. Ä®pėdiniai galėjo kreiptis tik dėl kito likusio J. V. turto. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo byloje esantis praÅ¡ymas, kurį pasirašė visos trys seserys, patvirtina, kad jos dar iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl iÅ¡keldinimo teismui pateikimo žinojo tiek apie J. V. sudarytÄ testamentÄ , tiek apie jo sudarytÄ dovanojimo sutartį. Nors praÅ¡yme nėra nurodyta jo suraÅ¡ymo data, tačiau notarės praÅ¡ymas Kauno apskrities archyvui patvirtina, jog į notarę su minėtu praÅ¡ymu seserys kreipėsi dar 2010 m.

Atsakovės sesuo V. K. aplinkybę, kad dalis turto priklauso ieÅ¡kovei V. V., o atsakovei R. T. jokia dalis turto nepriklauso, žinojo jau 1995-02-20, kai turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės V. V., V. K. ir R. J. pasirašė sutartį dėl naudojimosi tvarkos minėtu turtu nustatymo. Teismas laikė, jog apie vienokį ar kitokį testamentÄ atsakovė turėjo žinoti iÅ¡ karto po tėvo mirties, tikėjo, jog turtÄ tėvas paliko jai, tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarÄ .

Net nustačius, kad terminas nėra pasibaigęs, atsakovės reikalavimo panaikinti nurodytÄ testamentÄ patenkinimas nesukeltų jai teisinių pasekmių, testamento sudarymas jos teisių niekaip nepažeidė ir interesų neįtakojo, kadangi jame nurodytas turtas velioniui jo mirties dienÄ nebepriklausė. Teismas pripažino, jog apie galimai pažeistÄ jos teisę atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo 1998-01-01, nes 1988-12-14 sutartis buvo įregistruota vieÅ¡ame registre.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovė jo atnaujinti nepraÅ¡o, todėl reikalavimÄ pripažinti 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančia atmetė ir Å¡iuo pagrindu. Tiek atsakovei R. T., tiek jos seserims G. R. bei V. K. nuosavybės teisės į po senelio mirties iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra pilnai atkurtos. Pripažinus galiojančia 1988-12-08 dovanojimo sutartį atitinkamai teisėti ir galiojantys yra ir vėliau sudaryti sandoriai, susiję su turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), perleidimu, taip pat Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymai, susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimu ieÅ¡kovei, atsakovei, tretiesiems asmenims.

Atsakovės reikalavimas taikyti restitucijÄ natÅ«ra – pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune – negalėtų bÅ«ti tenkinamas esant bet kokiam teismo sprendimui, kadangi jokia minėto turto dalis atsakovei niekada nepriklausė. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai:

Atsakovė (apeliantė) R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2118-775/2015 ir priimti naujÄ sprendimÄ (t. 5, b. l. 84-91).Motyvuose nurodė:1. teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pripažinimo niekine ir negaliojančia kaip pareikÅ¡tus praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovės nurodytas aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, todėl priėjo nepagrįstos iÅ¡vados apie ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ .

2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės reikalavimo panaikinti 1988-10-03 testamentÄ patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismui 1988-12-08 dovanojimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, bÅ«tų laikoma, kad J. V. mirties dienÄ ginčo turtas jam vis dėlto priklausė ir ginčo turtui turėtų bÅ«ti taikomos 1988-10-03 testamento nuostatos.3. teismas nustatydamas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , nepagrįstai taikė tik objektyvųjį kriterijų, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ nepagrįstai tapatino su 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo momentu, laikydamas, kad atsakovė, nuo minėto įstatymo įsigaliojimo turėjo žinoti apie 1988-12-08 dovanojimo sutartį.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teise ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

4. teismas nepagrįstai konstatavo, kad mirus tėvui atsakovė suprato, jog gyvena ne jai priklausančiose patalpose. Neatsižvelgė į atsakovės teiktus paaiÅ¡kinimus, kad Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1984-08-30 sprendimÄ , kuriuo atmestas reikalavimas atsakovę iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo patalpų, ir nepertraukiamÄ daugiau kaip 40 metų trunkančiÄ registracijÄ ginčo patalpose laikė pakankamais teisiniais pagrindais atsakovei gyventi ginčo patalpose. Nepasikeitus Gyventojų registro duomenims apie atsakovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovei nebuvo pagrindo manyti, jog galėtų bÅ«ti pasikeitę NTR duomenys dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisių.5.

Nepagrįstai nebuvo vertinamos atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie tai, kad tik praėjus beveik 20 metų po atsakovės tėvo mirties, atsakovę su seserimis pasiekė žinia, kad namo (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpos, kuriose faktiÅ¡kai gyvena, esÄ nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Tai sužinojus, nedelsiant VÄ® Registrų centrui ir Kauno miesto 15-ajam notarų biurui pateiktas praÅ¡ymas dėl informacijos suteikimo.

6. Atsakovė su 1988-12-08 dovanojimo sutartimi supažindinta nebuvo, negalėjo net įtarti apie galimai sudarytus sandorius dėl ginčo patalpų. Byloje Nr. 768/89 esantis 2010 m. atsakovės ir seserų pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog yra praleistas 10 metų senaties terminas, jo pradžiÄ skaičiuojant nuo 2010 metų. Tai, kad V. K. 1995-02-20 pasirašė sutartį dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarkos, galėtų patvirtinti, kad apie ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į ginčo turtÄ buvo žinoma trečiajam asmeniui, bet ne apeliantei. Sprendime klaidingai nustatyta, kad atsakovė atnaujinti praleisto senaties termino neprašė.

7. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , esÄ J. V. nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad atsakovė neliktų gyventi ginčo patalpose. J. V. dėl atsakovės iÅ¡keldinimo į teismÄ kreipėsi sukurstytas E. V., tačiau Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1984-08-30 sprendimu jo reikalavimas buvo atmestas. Vanduo ir elektra ginčo patalpoms buvo atjungta E. V. iniciatyva jau gerokai po tėvo mirties. Ginčijamų sandorių turinys atskleidžia ne vieningÄ ir nuosekliÄ J. V. valiÄ dėl jo nenoro, kad atsakovė liktų gyventi ginčo patalpose, kas rodo J.

V. valios prieÅ¡taravimus. Teismas klaidingai interpretavo bylos aplinkybes ir nepagrįstai vadovavosi 2015-06-03 ekspertizės akte Nr. 11-334 (15) pateikta iÅ¡vada, jog tiek dovanojimo sutartį, tiek testamentÄ pasirašė J. V..8. Nebuvo vertinta aplinkybė, jog tiek ieÅ¡kovės pateiktoje, tiek iÅ¡ archyvo gautoje sutartyje trÅ«ksta notarine forma sudaromiems sandoriams bÅ«tino rekvizito: jose nėra notaro antspaudo su paraÅ¡u. 1988-12-08 dovanojimo sutartyje nurodyta, jog J. V. 38/100 dalis namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dovanojo podukrai V.

N., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. V. bÅ«tų įsidukrinęs ieÅ¡kovę. Nepagrįstai atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 1988-12-08 dovanojimo sutartį ir 1988-10-03 testamentÄ , atitinkamai nepagrįstai buvo atmesti ir likusieji prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai. Atsisako savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir Å¡iuo apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl valstybinės žemės atkÅ«rimo dokumentų ginčijimo.9.

Atsakovės ryÅ¡ys su ginčo patalpa nusistovėjęs daugiau nei 40 metų, atsakovė ilgÄ laikÄ valdė ir naudojo ginčo patalpas, o patalpų savininkai ilgÄ laikÄ to neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nutaręs atsakovę iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo patalpų, neproporcingai ir nepagrįstai apribojo atsakovės teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas apeliacinės instancijos teismo.

IeÅ¡kovė, atstovaujama advokato M. K., atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, apeliacinį skundÄ atmesti, visiÅ¡kai paliekant galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ . Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ R. T. V. N. naudai (t. 5, b. l. 100-105).Motyvuose nurodė:1. reikalavimui nuginčyti 1988 m. sandorius negali bÅ«ti taikoma dabar galiojanti teisės norma, turi bÅ«ti taikoma 1988 m. galiojusi teisė. Nėra teisinio pagrindo įstatymo leidėjo valiÄ , buvusiÄ 1988-1989 metais, aiÅ¡kinti pagal 2000 m. priimto ir nuo 2001 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio CK nuostatas ir jas taikyti atgal.2. (duomenys neskelbtini) velioniui mirus apie jo mirties faktÄ atsakovė žinojo. Paveldėti galima tik velionio mirties momentu jo nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tačiau namo dalis mirties momentu jau buvo perleista. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys neįgijo paveldėjimo teisių į namo dalį, kuri jau nepriklausė velioniui, todėl palikimas į šį turtÄ neatsirado. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje pripažįsta, kad paveldėjimo teisės liudijimas nei jai, nei jos seserims iÅ¡duotas nebuvo ir, kad pati nesikreipė per 6 mėnesius į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Atsakovė į paveldėjimÄ neįstojo, todėl ji nėra tinkamas subjektas Å¡iam ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti. Tai, kad atsakovė gyvena dalyje ginčo patalpų, niekaip nesukuria jai nuosavybės teisių ir teisės toliau gyventi.3. Tai, kad apeliantė abejoja dovanotojo valia, nesudaro jokio teisinio pagrindo naikinti sandorį. Dovanotojas buvo veiksnus asmuo ir jo paraÅ¡o autentiÅ¡kumas yra įrodytas profesionalo eksperto iÅ¡vada. Tai, kad apeliantė vizualinį paraÅ¡Ä lygina su prieÅ¡ 10 ar 20 metų buvusiu paraÅ¡u iki dovanojimo sandorio sudarymo ir jeigu jie nėra identiÅ¡ki, tai dar nereiÅ¡kia, kad specialistas negali įžvelgti ir nustatyti esminius besikartojančius ir nepasikeitusius paraÅ¡o elementus bei nustatyti, kad tai to paties asmens paraÅ¡as.

Vien abejonė nėra pagrindas sandorio nuginčijimui po 27 metų.4. Sandorio ginčijimas pats savaime neleidžia atkurti buvusių teisinių santykių. Turto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ įgijėjo galimas pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, nepraleidžiant ieÅ¡kinio senaties, įrodžius sandorio neteisėtumÄ ir tik laikantis galiojusio 1964 m. CK 142, 143, 146 str. nustatytų reikalavimų. Atsakovė norėdama restitucijos (to ji nepraÅ¡o) - turi įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesÄ Å¾iningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sÄ Å¾iningas, egzistuoja bent viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų CK 143 str.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas, nes tokie įrodymai neegzistuoja.5. Atsakovė iÅ¡ esmės netinkamai formuoja teisinę gynybÄ â€“ ieÅ¡kinį nukreipdama į testamento ginčijimÄ . Dovanojimo sandorio sudarymas iki velionio mirties pakeitė teisinius santykius, todėl ieÅ¡kinys dėl testamento ginčijimo teisiÅ¡kai yra nesavitikslis. Atsakovė negalėjo nežinoti, jog ji gyveno ne savo nuosavybės objekte. Atsakovės seserys gerai žinojo, kad ieÅ¡kovė yra Å¡ios bylos ginčo turto savininkė ir, kad jokių teisinių ginčų ir pretenzijų dėl nuosavybės nėra.

Jokie paraÅ¡ai nebuvo klastojami. Faktas, kad pats J. V. 1984 m. kreipėsi į teismÄ dėl G. R. ir R. T. iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo namo dalies, atskleidžia tikrÄ jÄ velionio valiÄ atsakovės atžvilgiu. Tai, kad J. V. nusprendė nelaukdamas mirties savo valiÄ realizuoti pats, rodo, jo sÄ moningÄ savo valios įgyvendinimÄ â€“ jis pats įvykdė savo valiÄ sudarydamas turto perleidimÄ taip, kaip norėjo. Atsakovės teiginiai apie J. V. sveikatÄ , jo gydymÄ neturi nieko bendro su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

6. Atsakovė pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau nepateikė įrodymų dėl tokio sandorio neteisėtumo. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs. Ieškovė yra teisėta iš valstybės išpirktos žemės dalies savininkė. Naikinti sandorius ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ženkliai praleisti šių viešų veiksmų apskundimo senaties terminai. Senaties termino atstatymui nėra jokių teisinių ir objektyvių duomenų.

Atsakovė niekada ieÅ¡kovės turtu nesinaudojo kaip savo ir kaip savininkė, ji niekada nieko neremontavo, jokių mokesčių nemokėjo nei už elektrÄ , nei Å¡iukÅ¡lių vežimÄ . IeÅ¡kovė visus metus nuo žemės įsigijimo moka žemės mokesčius. Faktinis gyvenimas nesukuria nuosavybės, nuomos ar panaudos santykių, nes tam reikalinga dviÅ¡alė valia. Jokių teisių į ginčo patalpas apeliantei nesuteikė nei J. V., nei ieÅ¡kovė, nei jos mama. Apeliantė nenurodė jokių teisėtų pagrindų, kurie neleistų ieÅ¡kovei iÅ¡keldinti atsakovės ir taip realizuoti savo teisėtÄ valiÄ disponuoti savo nuosavybe be suvaržymų. 7.

Nei viena apeliantės įvardinta teismų praktika ir EŽTT praktika nėra identiÅ¡ka Å¡ioje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nei viena apeliaciniame skunde įvardinta kita byla nesudaro pagrindo jÄ taikyti Å¡ioje byloje. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o atmesti atsakovės R. T. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2118-775/2015 nepakeistÄ (t. 5, b. l. 96-97).

Motyvuose nurodė, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik objektyviu, bet ir subjektyviu kriterijumi ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė praleido terminÄ ginčyti 1988-12-14 sutartį. Vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, apeliantė bÅ«tų galėjusi laiku ar bent gerokai anksčiau kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Tai, kad R. T. gyveno ginčo patalpose neturi reikÅ¡mės, kadangi tai jokių teisių jai nesuteikia. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).        Ginčo esmė – ar pagrįstai ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovę (apeliantę) iš jos gyvenamosios vietos - 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo patalpos).        Nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartimi (toliau - ginčo sutartis) ginčo patalpas J.

V. (apeliantės tėvas) padovanojo ieÅ¡kovei (podukrai) V. N. (buvusi V.). Nuosavybės teisės įregistruotos ieÅ¡kovės vardu (t. 2., b. l. 49-52). Apeliantė ginčija Å¡iÄ sutartį ir vėlesnius ginčo patalpų perleidimo sandorius, nurodydama, jog ginčo sutartis buvo pasiraÅ¡yta ne jos tėvo J. V.. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi raÅ¡ysenos ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta, jog ginčo sutartyje pasirašė J. V..       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Kasacinis teismas dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo yra pasisakęs – ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, todėl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, t. y. ekspertizes iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (2012 m. balandžio 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instanncijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, tokios kaip:

1) rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo sutartį pasirašė J. V.;

2) dar 1984 metais apeliantės tėvas J. V. siekė jÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ savavaliÅ¡kai užmtų (apsigyveno be J. V. sutikimo; leido apsigyventi tuo metu ten gyvenanti sesuo G. R.), jam priklausančių, patalpų, tačiau apeliantė nebuvo iÅ¡keldinta, nes turėjo mažus vaikus ir neturėjo, kur iÅ¡sikelti; 3) 1988 m. spalio 3 d. testamentu J. V. nepaliko ginčo patalpų apeliantei;

4) apeliantė užmtose patalpose, dar J. V. bÅ«nant gyvam, buvo atjungta elektra ir vanduo, - leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. V. valia buvo aiÅ¡ki ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta, t. y. palikti ginčo patalpas ieÅ¡kovei, o apeliantę iÅ¡ Å¡ių patalpų iÅ¡keldinti. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sutartis yra suklastota (pasirašė ne J. V.). Tai, kad tam tikrais laikotarpiais Å¡iek tiek skiriasi asmens paraÅ¡as (tai visiÅ¡kai naturalu), nors ir Å¡i aplinkybė byloje nėra nustatyta, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog ginčo sutartyje yra ne J.

V. parašas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jo byloje pateiktose ginčo sutartyse (t. 2., b. l. 147 ir t. 3., b. l. 87), akivaizdžiai skiriasi J. V. parašas, nes teisėjų kolegijos nuomone, jis yra pakankamai panašus. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog ginčo sutartyse trūksta notaro antspaudo ir parašo, nes šie rekvizitai yra. Apeliantės reiškiama abejonė dėl ieškovės įsidukrinimo, neturi jokios įtakos ginčo sutarties galiojimui, nes galbūt netikslus asmens (apdovanotojo) šeiminio statuso (ar kitokio žodžio) nurodymas, niekaip neįtakoja J.

V. reiÅ¡kiamos valios, kuri yra Å¡iuo atveju svarbiausia ir turi bÅ«ti vertinama.         Taigi, nenustačius, kad ginčo sutartis yra negaliojanti, kiti apeliantės reikalavimai, iÅ¡imtinai priklausantys nuo Å¡io reikalavimo patenkinimo (tik pripažinus ginčo sutartį negaliojančia bÅ«tų galimybė svarstyti testamento negaliojimo, vėliau sekusių sutarčių negaliojimo ir kitus su jais susijusius reikalavimus), taip pat pagrįstai atmesti.         Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nustačius, kad apeliantės teisė dėl sudaryto ginčo sandorio nepažeista (sandoris teisėtas), nėra pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties taikymu.        Dėl apeliantės iÅ¡keldinimo.        Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimu iÅ¡keldinti jÄ iÅ¡ jos užmamų ginčo patalpų, nes, jos nuomone, ji Å¡iose patalpose gyvena nepertraukiamai virÅ¡ 40 metų, dėl ko yra įgijusi teisę čia gyventi.

Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cililinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. 3K-3-361/2013, kurioje pasisakyta, kad tais atvejais, kai asmuo ilgÄ laikÄ valdė ir naudojo gyvenamÄ sias patalpas, jų savininkams to neginčijant, teismas įvertinęs visas tokio valdymo ir naudojimo aplinkybes gali pripažinti susiformavus asmens teises į bÅ«stÄ Konvencijos 8 straipsnio aiÅ¡kinimo prasme, o nacionalinės teisės aspektu – Å¡iuos santykius kvalifikuoti nuoma ar panauda.

Toks santykių kvalifikavimas bÅ«tų proporcingas teisės į bÅ«stÄ užtikrinimas, o savininko teisės bÅ«tų ginamos taikant nuomos ir panaudos santykių pasibaigimÄ nustatančias taisykles.         Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos kasacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos Å¡ioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Å¡ia kasacinio teismo nutartimi.        Nagrinėjamu atveju, kitaip, negu kasacinio teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas taikė prievolinį teisinį (ne daiktinių teisių) pažeistų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dÄ .

Nustatyta, kad tarp ginčo patalpų savininkų (tiek J. V., tiek ieÅ¡kovės) ir apeliantės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.), nes apeliantė naudojosi ginčo patalpa be jokio mokesčio. IÅ¡ esmės to neginčija ir apeliantė. 2012 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė pateikė apeliantei įspėjimÄ dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ ginčo patalpų, apeliantei neiÅ¡sikrausčius, 2013 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui dėl apeliantės iÅ¡keldinimo.

Taigi, laikytina, kad ieÅ¡kovė įgyvendino CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ (prieÅ¡ 3 mėnesius įspėti apie panaudos sutarties nutraukimÄ ) ir turi pagrindÄ reikÅ¡ti apeliantei reikalavimÄ dėl jos iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų. Be to, pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai, negu kasacinio teismo nutartyje, Å¡iuo atveju ginčo pataplų savininkas J. V. ginčijo apeliantės teisę gyventi ginčo patalpose (kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo), t. y. iÅ¡ esmės apeliantė apsigyveno ir gyvena ginčo patalpose be teisėto pagrindo, o nebuvo pirmÄ kartÄ (1984 m.) teismo iÅ¡keldinta, saugant mažamečių vaikų interesus.

Å iai dienai vaikai yra užaugę, apeliantė turi nekilnojamojo turto (1,05 ha žemės Å«kio paskirties žemės), todėl jos teisės į bÅ«stÄ gynimas, kaip to reikalauja apeliantė, nebÅ«tų pateisinamas ir proporcingas ieÅ¡kovės, kaip savininkės, nuosavybės teisių ribojimui (negalėjimui naudotis savo turtu itin ilgÄ laikÄ ). Apeliantė turėtų siekti įteisinti savo gyvenimÄ ginčo patalpose (iÅ¡sipirkti ginčo patalpas, sudaryti nuomos sutartį ir pan.), bet ne siekti neatlygintinio naudojimosi ginčo patalpomis.        Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apeliantės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui (450 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. 5., b. l. 112-113)), kurios yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ atmesti.        Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Priteisti iÅ¡ atsakovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                     Evaldas Burzdikas                                                                                                                             Gintautas Koriaginas                                                                                                                                ArÅ«nas Rudzinskas