90230edd-b083-4ffb-99dc-a1ddebb9b006 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-718-579/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. N. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. N. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 15 MGL dydžio bauda, 57,92 Eur vertės turto konfiskavimas bei 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones.Bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 15 d. 2018 m. liepos 23 d.

Komisija nutarė taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 11 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiÅ«ra.Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra padarius iÅ¡vadÄ , jog nors nuteistasis E. N. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

PareiÅ¡kėjas E. N. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo skundÄ ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Skunde nurodė, kad apylinkės teismas neteisingai taikė įstatymÄ nurodant kaip pagrindinį motyvÄ padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir jo pobÅ«dį bei kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir paskirta bausme.

Toks nutarties motyvavimas prieÅ¡tarauja BVK nuostatoms, teismų praktikai. Pagal LR teisingumo ministerijos aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ negali bÅ«ti vertinama nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobÅ«dis, nusikaltimo trukmė (neatliktos bausmės dalis) ir kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Teismas nepagrįstai rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais, motyvavo, jog bausmė atliekama ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tuo remdamasis atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, veikė ultra vires, visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki Å¡iol lieka pavojinga visuomenei.

Skundo autoriaus teigimu, skundžiamos nutarties motyvai yra formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog teismas vertino, kad nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytus rėžimo reikalavimus iÅ¡ kurių du kartus nuobaudos nebuvo skirtos – apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Å ie duomenys neteisėti, kadangi BVK nuobaudos rÅ«Å¡ies „apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“ nenumato ir Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti lemiančios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas 4 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, nuobauda gauta 2015 metais ir po paskutinio nubaudimo E. N. buvo tik skatintas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu turėjo teigiamÄ poveikį. Nuteistasis tvirtino, jog negaliojanti nuobauda negali sÄ lygoti jo apsisprendimo ateityje vykdyti nusikalstamas veikas ar nesilaikyti įstatymų. Teismo motyvas, kad trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, grubiai pažeidžia LR galiojančius įstatymus, teismų praktikÄ .

Skunde nurodoma, jog dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje už pataisos įstaigos ribų, už netyčinį nusikaltimÄ , už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje skatintas 4 kartus, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , 2015-2018 metais mokėsi, įgijo staliaus ir statybininko specialybes, turi antros grupės invalidumÄ , 40 proc. darbingumÄ , bausmės atlikimo metu dirba sunkų fizinį darbÄ , atlygina priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, turi galimybę po paleidimo įsidarbinti, palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima (yra vedęs, turi mažametį sÅ«nų), ja rÅ«pinasi, padeda iÅ¡laikyti, bendrauja, vyksta trumpalaikių iÅ¡vykų į namus, gyvena su žmona ir sÅ«numi, kuris yra neįgalus (autistas) ir kuriam reikalinga pastovi priežiÅ«ra, vyksta pas uoÅ¡vius į (duomenys neskelbtini) rajonÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡ios aplinkybės eliminuoja bet kokiÄ prielaidÄ apie vengimÄ atlikti paskirtÄ bausmę ir tvirtas ryÅ¡ys su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo ar neatsakingo elgesio. Dėl padaryto nusikaltimo kaltina tik save, nuoÅ¡irdžiai apgailestauja dėl įvykusio eismo įvykio, bendrauja su kitais asmenimis abipusės pagarbos principu, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, nesusijusia su nusikalstamumu, kriminaline subkultÅ«ra, turi teigiamas nuostatas darbuotojų atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Komisijos nutarime konstatuota, jog E. N. elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, kas paneigia teismo akcentuojamus kriminogeninius veiksnius, o tai patvirtina jo esminius pokyčius mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pakartotinio elgesio rizika yra žema, įvertinta 30 balų iÅ¡ 168 galimų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darbinę motyvacijÄ (darbÄ ), dalyvavimÄ socialinėse ir pozityvaus užimtumo programose, nuteistojo elgesys vertintinas kaip koreguojantis pažangos aspektu ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nekelia abejonių.Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir neteisingai vertino Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, nutarties motyvai yra deklaratyvÅ«s, be jokio teisinio pagrindo, paleidus E. N. lygtinai bÅ«tų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei teisingumo principas, įtvirtinta resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra, jis bÅ«tų kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų.

Mano, jog atsižvelgiant į Komisijos nutarimÄ , asmens bylos duomenis, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniÅ¡kumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismas formaliai vertino Komisijos iÅ¡vadas, nesigilinant į jų pagrįstumÄ . Per atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯rodė, kad kardinaliai pasikeitė jo požiÅ«ris į gyvenimÄ , elgesys, kurio kitimÄ sÄ lygojo ne tik vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys Å¡iuo bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti.

Nuteistojo E. N. skundas atmetamas. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktÄ bylos medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, nustatė, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme iÅ¡spręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų ir priėmė teisingÄ sprendimÄ . Nuteistasis E. N. ginčija Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas nustatė, jog E. N. formaliuosius įstatyme numatytus lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tinus reikalavimus atitinka, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinio paleidimo institutÄ nėra pagrįsto materialaus pagrindo, t. y. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, vadovaujantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktu, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, kad pareiÅ¡kėjas jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija padarytÄ iÅ¡vadÄ grindžia pateiktos bylos medžiaga, kuria nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, įvertinimo rezultatas 30 balų iÅ¡ kurių 20 balų yra statiniai. Analizuojant Å¡iuos duomenis teismas pastebi, kad rizika nuo ankstesnio vertinimo nekitusi ir iÅ¡likusi tokia pati, 10 balų iÅ¡ nustatytų 30-ies galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytÄ kriminogeninį veiksnį, kaip keliantį abejonių pakankama E. N. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis, pripažįsta, kad E. N. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 4 kartus skatintas, motyvuotas dirbti, yra dirbęs atvirojoje kolonijoje sandėlio darbininku, tačiau turi 40 proc. dalinį darbingumÄ ir dėl sveikatos stovio buvo atleistas. Visuomeniniais pagrindais dirbęs ir RumÅ¡iÅ¡kių liaudies buities muziejuje, be to, jei bÅ«tų paleistas lygtinai, turėtų galimybę įsidarbinti. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų matyti, jog nuteistasis 2015-2018 metais mokėsi ir įgijo statybininko specialybę, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, kaip pats teigia tarp jo ir Å¡eimos (žmonos ir mažamečio sÅ«naus) yra tvirtas ryÅ¡ys, jis palaikomas, nes kartu su Å¡eima gyvena už atvirosios kolonijos ribų, o tai neabejotinai yra paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamÄ elgesį ir stengtis koreguoti jį iÅ¡imtinai teigiama linkme.

Å ios aplinkybės charakterizuoja nuteistÄ jį teigiamai, tačiau nepakankamai, kad teismas bÅ«tų įtikintas jo tinkama resocializacija. Pažangos vertinimo aspektu nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo elgesys nebuvo iÅ¡imtinai teigiamas, jis tris kartus nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, 2 iÅ¡ 3 nusižengimų susiję su uždraustų daiktų gaminimu, įsigijimu ar laikymu, už kuriuos buvo skirta drausminė nuobauda bei apsiribojimas svarstymu drausminėje komisijoje. Sutiktina su skundo argumentu, jog paskirta nuobauda negaliojanti, ji panaikinta anksčiau laiko, tačiau dėl skunde nurodytų argumentų vertinant padarytus nusižengimus nesilaikant rėžimo reikalavimų ir akcentuojant, kad tokios kaip nuobaudos rÅ«Å¡ies – apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje – BVK nenumato, nurodytina, jog teismas visiÅ¡kai pagrįstai, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, vertino nuteistojo bÅ«tent elgesio ypatumus, kurie pažymėti rėžimo reikalavimų nesilaikymu, nesvarbu ar buvo paskirtos nuobaudos ar tik apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje.

Sutiktina, jog pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje negali bÅ«ti prilyginamas jam paskirtai nuobaudai, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Taigi, pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje savaime reiÅ¡kia, jog nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymÄ buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį nesilaikyti nustatytos elgesio tvarkos, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sÄ lygų.Analizuojant bylos aplinkybes reikÅ¡mingas vertinant E. N. elgesio modelio ypatumus, jų kitimÄ atliekant bausmę pataisos įstaigoje, nustatyta, kad mÄ stymo ir elgesio kontekste bÅ«dingas pykčio laikymas asmenų atžvilgiu, kurie elgėsi nuteistajam nepriimtinu bÅ«du, taip pat tai, kad savo paties padarytÄ netinkamÄ elgesį linkęs pateisinti, dalį atsakomybės netgi perkelti aplinkiniams.

Be to, matyti, kad Å¡is nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę nebuvo pirmas, E. N. jau ir anksčiau teistas. Tai nėra duomenys, kurie lemia neigiamÄ sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimo, tačiau analizuojant juos visumoje duomenų, kurie apibÅ«dina asmenį, kaip asmenybę, kuri linkusi ar ignoruojanti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, priimtų įstatymų laikymÄ si, formuoja teismui Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumÄ . Tai duomenys, kurie ne itin teigiami nuteistojo atžvilgiu, kadangi manytina, jog ankstesnės paskirtos bausmės ir jų paskirtis nebuvo efektyvi, kad bÅ«tų gerbiami įstatymai ir jiems nenusižengta.

Å iuo nusikaltimu padaryti padariniai susiję ne tik su pačiu nuteistuoju, tačiau sukėlę itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes kitiems asmenims (nukentėjusiesiems) bei atsižvelgus į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pobÅ«dį, tai, kad asmuo bausmę pradėjo atlikti ne iÅ¡ karto, slapstėsi, nelaikytina nukrypimu nuo įstatymo normų sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio asmens paleidimo, bet Å¡ių aplinkybių nesumenkinant ir vertinant tik nuteistojo elgesio kaitÄ , taikytų priemonių bei įvykdytų programų įtakÄ jo elgesiui, vertintina dėl tinkamos probacijos.

Apylinkės teismas Å¡iuo atveju, motyvuodamas savo sprendimÄ ir paminėdamas nusikaltimo, už kurį E. N. atlieka bausmę, sunkumÄ ir jo pobÅ«dį bei kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir bausme, dar kartÄ jo neteisė ir naujos bausmės neskyrė, tačiau vertino nuteistojo elgesio pokytį nagrinėjamu klausimu ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuteistojo lygtinį paleidimÄ . Pagrindo teigti ir sutikti su skundo argumentu, jog teismas veikė ultra vires (virÅ¡ijant įgaliojimus) ar kitaip ignoravo įstatymus, nėra.

Skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, kadangi trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali formuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo ir bus viena iÅ¡ prielaidų ateityje nusikalsti, nėra pagrįstas nuteistojo atliktu vertinimu. Teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų motyvų, pažymi, jog neatlikta bausmės dalis nėra tas veiksnys, kuris yra esminis dėl Å¡io klausimo, kadangi pagal BVK nuostatas kokia dalis turi bÅ«ti atlikta, kad nuteistasis turėtų galimybę naudotis lygtinio paleidimo instituto taikymu, yra nustatyta, Å¡i sÄ lyga yra formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo elementas ir teismui neformuoja imperatyvo visiÅ¡kai Å¡iuo aspektu nepasisakyti.

Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, nenustatyti įstatymo nesilaikymo pagrindai, kurie bÅ«tų absoliutÅ«s dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir turėję įtakÄ teisingo teismo sprendimo priėmimui.Apibendrinant tai kas dar kartÄ patikrinta ir įvertinta, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi ir neabejotina. Nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti savo elgesį tik teigiama linkme, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau Å¡iuo metu Å¡ie tikslai dar nepasiekti.

Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad E. N. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ , laisvės atėmimo bausme siekiama užtikrinti visuomeninį interesÄ , kas nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius duomenis, pritaikius lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, nebÅ«tų užtikrinta.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų dėl Komisijos nutarimo vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais apylinkės teismas nepadarė, atsižvelgė į bausmės esmę ir teisingumo principÄ , lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindus, nutartyje nurodė priimto sprendimo motyvus Å¡ios konkrečios bylos kontekste, jie atitinka bylos faktines aplinkybes ir teisingÄ jų įvertinimÄ visumoje, nėra formalÅ«s ir neindividualizuoti, pagrįsti bei teisėti.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Komisijos nutarimas priimtas padarius esminius BVK pažeidimus, tačiau suformuluota galutinė iÅ¡vada nepakankamai pagrįsta vertinant materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , todėl teismo skundžiama nutartis palieka nepakeista, o pareiÅ¡kėjo E. N. skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, n u t a r i a: E. N. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                         Giedrius Endriukaitis Evaldas Gražys Arūnas Paštuolis