90229eac-faaf-45e5-a3e9-5b3a6744024e · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpradÄjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkÄs teismÄ dÄl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpÄdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . MinÄto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minÄti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priÄmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes â perimti palikÄjo civilines teises ir pareigas.
Legislator headnote
AI generated90229eac-faaf-45e5-a3e9-5b3a6744024e · Å irvintų rajono apylinkÄs teismas: MinÄto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minÄti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priÄmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes â perimti palikÄjo civilines teises ir pareigas.
Full text
                                                                 CivilinÄ byla Nr. 2-267-880/2014(Proceso Nr. 2-44-3-00175-2014-3)                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 34.5.; 16.1.; 117.1.; 128.2. (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Å irvintų rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Linas ZinkeviÄius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo T.
G. atstovui advokatui Äeslovui BakasÄnui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo T. G. pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, NacionalinÄs žemÄs tarnybos Å irvintų rajono žemÄtvarkos skyriui ir Å irvintų rajono 1 â ajam notarų biurui, n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas T. G. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jis po motinos V.
G. mirties faktiniu valdymu priÄmÄ palikimÄ . Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dÄl nuosavybÄs teisÄs liudijimo ir paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog (duomenys neskelbtini)mirus jo motinai liko jos ir pareiÅ¡kÄjo tÄvo nekilnojamasis turtas. PareiÅ¡kÄjo tÄvas žmonos palikimo nepriÄmÄ, nes sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirÄ. TÄvo palikimÄ pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ kartu su broliu, kuris 2009 metais taip pat mirÄ. Po motinos mirties dÄl paveldÄjimo į notarÄ pareiÅ¡kÄjas laiku nesikreipÄ, taÄiau jis likusiu turtu rÅ«pinasi nuo palikimo atsiradimo dienos, nes liko ir toliau gyventi tame paÄiame name, rÅ«pinasi turtu, remontuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius.
DÄl jos turto paveldÄjimo niekas į notarÄ nesikreipÄ, o mirÄs brolis Å¡eimos neturÄjo.Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kimui dÄl juridinio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.Suinteresuotasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba atsiliepime nurodÄ, kad pareiÅ¡kimui dÄl juridinio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.Å irvintų rajono 1 â asis notarų biuras informavo, kad po V.
G. mirties niekas dÄl palikimo priÄmimo į notarų biurÄ nesikreipÄ. PraÅ¡ymas tenkintinas.Teismas nustatÄ, jog V. G. mirÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinÄ nuolatinÄ palikÄjos gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimo matyti, kad palikÄjos paskutinÄ gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų veiklos teritorijÄ turto paveldÄjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuriÄ mirus palikÄjai, gyvenanÄiam Å irvintų rajone, (duomenys neskelbtini) notariniai veiksmai turÄtų bÅ«ti atliekami Å irvintų rajono 1 â ajame notarų biure.
IÅ¡ Å irvintų rajono 1 â ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po V. G. mirties į Å irvintų rajono 1 â Ä jį notarų biurÄ niekas dÄl palikimo priÄmimo nesikreipÄ, paveldÄjimo bylos nÄra (b.l. 29). PaveldÄjimo teisÄs normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimÄ mirusio asmens teisių perÄmÄjams â įpÄdiniams. Palikimui įgyti įpÄdinis turi jį priimti. Palikimo priÄmimo faktas, kaip juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, nustatomas, kai įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priÄmimÄ , nÄra kreipÄsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo, taÄiau faktiÅ¡kai pradÄjo palikimÄ valdyti.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priÄmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradÄs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais:
1) pradÄjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkÄs teismÄ dÄl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpÄdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . MinÄto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minÄti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priÄmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes â perimti palikÄjo civilines teises ir pareigas.
Å is teisių ir pareigų perÄmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra nurodÄs, kad âNuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldÄtÄ turtÄ galÄtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpÄdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).
PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldÄjimo teisÄs liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksÄiau negu suÄjus trims mÄnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), taÄiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priÄmÄs įpÄdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , t. y.
Å¡ios teisÄs įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamasâ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). CK 5.51 straipsnis numato, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradÄjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo parodymų, Å irvintų rajono savivaldybÄs administracijos JauniÅ«nų seniÅ«nijos pažymos (b.l.
26) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas po motinos mirties pradÄjo naudotis palikÄjos turtu kaip savu. Ir toliau gyvena tame paÄiame name, naudojasi žemÄs Å«kio padargais, prižiÅ«ri juos, moka mokesÄius, daro remontÄ . Å iuos veiksmus pareiÅ¡kÄjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mÄnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Å ios aplinkybÄs leidžia manyti, jog pareiÅ¡kÄjas po V. G. mirties, jos turtÄ prižiÅ«rÄjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ dÄl palikimo priÄmimo.
PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas po motinos V. G. mirties faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti jo turtÄ ir priÄmÄ palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). GinÄo, jog minÄtas turtas palikÄjos nuosavybÄ, byloje nÄra. Byloje taip pat nÄra duomenų, kad į palikÄjos turtÄ pretenduotų kiti asmenys, nes pareiÅ¡kÄjo tÄvas ir vienintelis brolis yra mirÄ.Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ nuosavybÄs teisÄms įregistruoti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: Patenkinti pareiÅ¡kimÄ .Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po V. G., a. k. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priÄmÄ palikimÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiÅ¡kÄjui dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkÄs teismÄ .
TeisÄjas                                                                              Linas ZinkeviÄius