9021c57f-c99f-4f5a-91a5-0bcdabbcd4a6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-238/2016;Teisėjas: K. L.             Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00001-2014-0;Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam A.

M., jo gynėjui advokatui Vaidui Rakauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui P. Å ., jo atstovei advokatei JÅ«ratei Kleinauskienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Prano Makausko ir nukentėjusiojo P. Å . apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimÄ tęsti darbÄ ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, o vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – A. M. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo P. Å . naudai priteista 1545,75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A.

Š. naudai priteista 33,09 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 165,05 Eur turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 15,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiojo P. Š. naudai priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiųjų–civilinių ieškovų A. Š., R. Š. ir R. Š. civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK “PZU Lietuva“ ir nuteistojo A.

M. atmestos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. M. pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 02.39 val., Varėnos r. Merkinės sen. Panaros k. Nemuno g., tamsiu paros metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas M. M. priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, virÅ¡ydamas gyvenvietėse didžiausiÄ leistinÄ 50 km/h važiavimo greitį, važiavo apie 94,7 km/h greičiu, laiku nesulėtino vairuojamos transporto priemonės greičio ir jos nestabdė, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui dėl atsiradusios kliÅ«ties – važiuojamÄ ja gatvės dalimi ėjusio pėsčiojo P. Å ., šį partrenkė, dėl ko nukentėjusiajam padarė dauginius odos nubrozdinimus veido ir liemens srityje, muÅ¡tines žaizdas galvos srityje, plėštines-muÅ¡tines žaizdas pasmakrės ir kaklo srityje bei deÅ¡inio klubakaulio srityje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirus lūžimus, deÅ¡inio stipinkaulio skeveldrinį lūžimÄ ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimÄ , sunkios formos trauminę galvos smegenų ligÄ , abiejų kaktinių galvos smegenų skilčių sumuÅ¡imÄ .Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistojo A.

M. gynėjas advokatas Pranas Makauskas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir A. M. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodo, kad nuosprendyje nurodyta pagrindinė 2014-01-01 eismo įvykio kilimo priežastis – A. M. toje vietoje maksimalaus nustatyto greičio viršijimas, tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja net dviem ikiteisminio tyrimo metu pateiktoms specialisto išvadoms ir šias išvadas parengusio specialisto, apklausto teismo posėdyje, parodymams.

Specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad pėsčiasis (nukentėjusysis P. Å .) kelio atžvilgiu buvo partrenktas prieÅ¡ stabdymo pėdsakų pradžiÄ arba stabdymo pėdsakų pradžioje, o kelio pločio atžvilgiu – važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje apie 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Å i specialisto nustatyta/konstatuota faktinė aplinkybė neginčijamai leidžia tvirtinti, kad neblaivus nukentėjusysis P. Å ., prieÅ¡ingai, negu teigia jis pats ir kiti tuo metu su juo ėję neblaivÅ«s draugai (byloje apklausti liudytojais), tamsiu paros metu ėjo beveik kelio važiuojamosios dalies viduriu.

Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikus papildomÄ tyrimÄ buvo papildomai pateiktos nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingos papildomos iÅ¡vados – buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. prieÅ¡ pat šį eismo įvykį, o bÅ«tent prieÅ¡ tai, kai pradėjo stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, nevažiavo kelio viduriu, t. y. iÅ¡ dalies prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Nissan Almera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. M. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų buvę nepriimtini ir bÅ«tų turėję įtakos eismo įvykio kilimui. Specialistas teismo posėdyje dar kartÄ patvirtino visas savo iÅ¡vadose nurodytas/pateiktas iÅ¡vadas. Be to, papildomai/pakartotinai nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pėsčiųjų taku 2014-01-01 eismo įvykio metu nebuvo galima naudotis. Dėl tos priežasties bÅ«tent juo, o ne važiuojamÄ ja kelio dalimi ir buvo bÅ«tina/privalu eiti ir taip nepažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų.

Itin akcentuotina ta aplinkybė, kad specialistas dar kartÄ patvirtino, jog pagrindinė 2014-01-01 eismo įvykio kilimo priežastis buvo nukentėjusiojo P. Å . veiksmai – ėjimas deÅ¡inės važiuojamosios kelio dalies viduriu, naktį (tamsiu paros metu), neapÅ¡viesta gatve, apsivilkus juoda striuke, nesegant jokių Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų ar liemenės, esant sunkaus girtumo bÅ«senos (2,53 promilės). IÅ¡ esmės Å¡ios aukščiau paminėtos specialisto iÅ¡vados yra patvirtinamos ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojo A.

J., liudytojos A. M. parodymais ir paties kaltinamojo A. M. parodymais. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. (nepažinojęs nei nukentėjusiojo P. Å ., nei kaltinamojo A. M. ir tiesiog eismo įvykio metu vedžiojęs Å¡unį) patvirtino, kad nukentėjusysis ėjo kelio viduriu ir neturėjo jokių Å¡viesÄ atspindinčių žibintų, atÅ¡vaitų ir/ar ryÅ¡kiaspalvės liemenės. Be to, Å¡is liudytojas teikdamas parodymus 2015-10-05 teismo posėdžio metu kategoriÅ¡kai nurodė, kad žmonės (kurių buvo 4 arba 5) ėjo keliu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę per visÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį.

Teismas, nenurodydamas argumentų, kodėl nesutinka su specialisto iÅ¡vadose nustatyta bÅ«tinÄ ja 2014-01-01 eismo įvykio padarinių kilimo sÄ lyga (paties nukentėjusiojo veiksmais), priima prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ kad tik dėl A. M. virÅ¡yto greičio nebuvo techninės galimybės sustabdyti automobilio. Tačiau ir Å¡is teismo argumentas yra paneigtas minėtomis specialisto iÅ¡vadomis. Akivaizdu, kad teismas nuosprendį grindė nevertinęs kitų byloje esančių įrodymų, neprieÅ¡taraujančių specialisto iÅ¡vadoms, o prieÅ¡ingai – jas patvirtinančių.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. M. net ir nevirÅ¡ijus leistino greičio, tačiau nukentėjusiajam P. Å . Å¡iurkščiai pažeidus KET, nukentėjusiajam esant sunkaus girtumo bÅ«senos, A. M. nebÅ«tų galėjęs laiku sustabdyti automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju. Skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo ne kartÄ akcentuota, jog visi nukentėjusiojo draugai (asmenys, kartu dalyvavę 2014-01-01 eismo įvykyje), davė iÅ¡ esmės skirtingus, prieÅ¡taraujančius kitiems bylos įrodymams parodymus.

Nuosprendis priimtas iÅ¡ esmės patvirtinant Å¡iuos prieÅ¡taringus liudytojų parodymus. Dėl Å¡ių priežasčių yra bÅ«tina papildomai nurodyti liudytojais apklaustų asmenų duotų parodymų turinį, kurių prieÅ¡taringumas vienų kitiems bei kitiems byloje esantiems įrodymams buvo akivaizdus, tačiau to pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso netyrė ir nevertino, dėl to nepasisakė, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Daugelis eismo įvykio vietos fotonuotraukų, darytų kitÄ dienÄ po 2014-01-01 eismo įvykio, patvirtina, kad Å¡alia kelio važiuojamosios dalies buvo pėsčiųjų takas ir jis tikrai yra tinkamas vaikščioti pėstiesiems.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad nukentėjusiojo P. Š. draugai, kartu su juo ėję 2014-01-01 eismo įvykio metu, buvo tiesiog galimai susitarę duoti vienodus ir palankius nukentėjusiajam parodymus. Tokia išvada kyla dėl to, kad šių asmenų parodymai iš esmės visiškai skiriasi nuo objektyvių duomenų, užfiksuotų eismo įvykio schemoje bei specialisto išvadose. Tačiau nuosprendyje šie prieštaravimai iš viso nebuvo tirti ir vertinti, jie nebuvo pašalinti.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad vertinant nukentėjusiojo (taip pat ir jo draugų) parodymus, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Teismas nurodė, kad A. J. A. M. pasakė, kad Å¡is nevažiuotų greitai, nes kaime gali bÅ«ti žmonių, ir to teiginio pagrindu darė iÅ¡vadÄ , jog A. M. važiavo taip greitai, kad net ir su juo važiavę asmenys jo prašę „nelėkti“. Tačiau A. J. praÅ¡ymÄ greitai nevažiuoti pasakė prieÅ¡ įlipant į maÅ¡inÄ , vien tik kaip natÅ«ralų/žmogiÅ¡kÄ perspėjimÄ , o ne kaip praÅ¡ymÄ važiuojant dideliu greičiu jį sulėtinti.

Taigi ir Å¡iuos liudytojo parodymus teismas aiÅ¡kino visiÅ¡kai atskirai nuo to, kokiomis aplinkybėmis tai buvo pasakyta.Apeliantas mano, kad teismui palikus A. M. atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį nepakeistÄ , nukentėjusiajam P. Å . priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis suformuotos teismų praktikos, nustatytas nesivadovaujant kriterijais, bÅ«tinais vertinant kilusios neturtinės žalos dydį. Teismas be konkrečių tai pagrindžiančių motyvų nurodė, kad nukentėjusysis patyrė ilgalaikį fizinį skausmÄ , patyrė nepatogumus dėl negalėjimo ilgÄ laikÄ judėti, iÅ¡gyveno stresÄ dėl sužalojimo, t. y.

Å¡ie teismo teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiai įrodymais. Eismo įvykis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių – nukentėjusiojo darbingumas nesumažėjo. Kaip matosi iÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų, Å¡iuo metu gaunamas P. Å . darbo užmokestis yra netgi didesnis nei iki 2014-01-01 eismo įvykio, o bÅ«tent pasekmės ateityje yra vienas iÅ¡ esminių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių iÅ¡ viso nevertino, dėl jų nepasisakė, neturtinės žalos dydį priteisė visiÅ¡kai nenurodydamas motyvų.

Dėl šių priežasčių nėra neaišku, kokiu pagrindu iš A. M. nukentėjusiajam buvo priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Skunde taip pat pažymima, kad teismas, A. M. paskirdamas bausmę, kartu taikė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tačiau nenurodė argumentų, kurių pagrindu ši baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti taikoma, taip pat nenurodė argumentų, kodėl taikoma būtent tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė.

A. M. nuosprendžio priėmimo metu nebuvo baustas, už Å¡iurkščius KET pažeidimus nebaustas, yra dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Vairuotojo pažymėjimas iÅ¡ A. M. buvo paimtas iÅ¡ karto po 2014-01-01 eismo įvykio, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paėmus iÅ¡ A. M. vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ jo jau dvejus metus faktiÅ¡kai yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Mano, kad taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dar dvejiems metams atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, yra nepagrįsta ir tampa neproporcingu suvaržymu, kas pažeidžia ir teisingumo principÄ .

Galima situacija, kad A. M. vairuoti kelių transporto priemones praradimas nuo 2014 metų sausio mėnesio iki galutinio teismo nuosprendžio Å¡ioje byloje priėmimo iÅ¡ viso tęsis daugiau nei 3 metus. Palikus Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę – nuosprendžiui įsiteisėjus, dar 2 metus A. M. neturės teisės vairuoti kelių transporto priemones. Bendras teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas tokiu atveju tęstųsi apie 5 metus. Apeliacinės instancijos teismui Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nepanaikinus, svarstytinas klausimas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo.Apeliantas teigia, kad teismas visiÅ¡kai tenkino nukentėjusiojo P. Å . ir kitų civilinių ieÅ¡kovų atstovės praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė iÅ¡ A.

M. iš viso 700 Eur, tačiau sutikti ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada negalima. Civiliniais ieškiniais iš viso teismo buvo prašoma priteisti 41 630,43 Eur. Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai buvo tenkinti 8 261,66 Eur, t. y. daugiau nei 5 kartus mažesnė suma. Civilinių ieškovų A. Š., R. Š. ir R. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesti visiškai. Nukentėjusiojo P. Š. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, iš prašytos priteisti 3450,02 Eur, buvo patenkintas tik 1545,75 Eur.

Paminėta ir tai, kad turtinė žala buvo priteista ne iš A. M., o iš UAB DK „PZU Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas iš A. M. priteisė visas nukentėjusiojo, civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Be to, nuosprendyje nėra pateikta jokio turėtų išlaidų apskaičiavimo.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis P. Š. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos jam priteisimo pakeisti ir priteisti jam iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3132,91 Eur turtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo A.

M. 15273,40 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ ir nuteistojo A. M. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei kaltės laipsnio nustatymo. Mano, kad eismo įvykis kilo vien tik dėl A. M. kaltės. Vairuotojo atsakomybę gali Å¡alinti tokios aplinkybės kaip itin netikėtas, neprognozuojamas, labai rizikingas pėsčiojo elgesys, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Jis su draugais ramiai ėjo keliu, per keliÄ nebėgo, neišėjo iÅ¡ už objektų, kurie užstotų matomumÄ . A. M. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl turtinės žalos priteisimo, niekuo nepagrindė priteisiamų sumų pagrįstumo, nepasisakė, kodėl visiÅ¡kai sutinka su civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyta pozicija dėl turtinės žalos priteisimo, o apie jo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ nepasisakė nei žodžio, nors jis visiÅ¡kai pagrindė jam atsiradusiÄ turtinę žalÄ .

Kaltės laipsnio padalinimas yra ne draudimo bendrovės kompetencija, tačiau Varėnos rajono apylinkės eismas be jokių papildomų motyvų UAB DK „PZU Lietuva“ sprendimÄ dėl jo 50 procentų kaltės priėmė už pagrindÄ . Teigia, kad jo kaltės eismo įvykio metu nebuvo, kaip nebuvo ir didelio neatsargumo, dėl kurio galima mažinti priteisiamos žalos dydį.Atsikirtimuose į apeliacinius skundus UAB DK „PZU Lietuva“ įgaliotas asmuo A. D. prašė nukentėjusiojo P. Å . apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo A.

M. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo A. M. gynėjo advokato Prano Makausko apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusysis ir jo atstovė prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo P. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Prano Makausko ir nukentėjusiojo P. Å . apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Vadovaujantis LR BPK 305 straipsniu, teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka.

Pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Pažymėtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamųjų teiginiai.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius LR BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Pranas Makauskas teigia, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne nuteistojo A. M., o būtent nukentėjusiojo P. Š. padaryti KET pažeidimai.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip.

Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas bÅ«tina sÄ lyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sÄ lyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas tokiu nelaikomas. Tokia teismo iÅ¡vada turi bÅ«ti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, ypač tais atvejais, kai nuo priežastinio ryÅ¡io nustatymo priklauso, kuris eismo dalyvis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. Å . pažeidė KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 43 ir 48 punkto reikalavimus, t. y. jis tamsiu paros metu ėjo ne pėsčiųjų taku, o važiuojamÄ ja kelio dalimi be liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, atÅ¡vaito ar Å¡viečiančio žibinto, ir tai neabejotinai turėjo reikÅ¡mės eismo įvykio kilimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus nuteistojo A.

M. padarytus Å¡iurkščius KET pažeidimus, nukentėjusiojo P. Å . padaryti KET pažeidimai negali bÅ«ti laikomi pagrindine ir bÅ«tinÄ ja sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Nuteistasis A. M. padarė itin grubius KET pažeidimus, numatytus 14, 133, 135 punkte, t. y. vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,81 promilių neblaivumo laipsnis), žymiai virÅ¡ijo gyvenvietėje nustatytÄ 50 km/val. važiavimo greitį ir važiavo apie 94,7 km/val. greičiu, kas Å¡iuo atveju neabejotinai buvo pagrindinė ir bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo priežastis.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis buvo sunkaus girtumo bÅ«klės, todėl A. M. jokiu bÅ«du nebÅ«tų galėjęs laiku sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis P. Å . bÅ«tų svirduliavęs, Å¡laistęsis po keliÄ , ėjęs netolygiai ir nekoordinuotai, prieÅ¡ingai – kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, jis buvo pakankamai sÄ moningas, kad adekvačiai suvoktų aplinkÄ , kadangi atvažiuojant A.

M. vairuojamam automobiliui jis netgi spėjo sureaguoti bei pastumti liudytojÄ V. B. ir taip apsaugoti jÄ nuo galimo kontakto su automobiliu. Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo P. Å . girtumas galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Pažymėtina, kad nuteistasis automobilį vairavo tamsiu paros metu, kelio aplinka buvo tamsi, kas sÄ lygoja mažesnį matomumÄ dėl aplinkos kontrasto nebuvimo, prieÅ¡ važiavimÄ keleivių buvo įspėtas nevirÅ¡yti leistino greičio, kadangi miestelyje Naujųjų metų naktį gali bÅ«ti žmonių, tačiau Å¡iuos perspėjimus ignoravo, vairavo neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesulėtino vairuojamos transporto priemonės ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui dėl atsiradusios kliÅ«ties – važiuojamÄ ja gatvės dalimi ėjusio pėsčiojo P. Å ., šį partrenkė. 2014-05-15 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-259 (14) nurodoma, kad automobilio „Nissan Almera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančio apskaičiuotu 94,7 km/val. greičiu, sustabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 92,8 m, o jei automobilis bÅ«tų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu, jo stabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje bÅ«tų 37,3 m. Atsižvelgiant į tai, kad vien automobilio artimosios Å¡viesos apÅ¡viečia apie 40-50 metrų atstumÄ (kuomet ilgosios Å¡viesos apÅ¡viečia ir iki 100 metrų), o nukentėjusysis P. Å . kelio ilgio atžvilgiu buvo partrenktas prieÅ¡ stabdymo pėdsakų pradžiÄ arba stabdymo pėdsakų pradžioje, kas leidžia manyti, jog nukentėjusįjį jis pastebėjo prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su juo, taigi darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent nuteistojo A.

M. girtumas ir didelis jo važiavimo greitis sukliudė jam iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju – su Å¡ia iÅ¡vada sutiko ir pats A. M. teismo posėdžio metu nurodęs, jog sureagavo į kelyje esančius žmones ne taip greitai, kaip bÅ«tų sureagavęs blaivus. Å ių aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog A. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuomet asmeniui esant neblaiviam, tamsiu paros metu gyvenvietėje tyčia žymiai virÅ¡ijamas greitis, laikytini Å¡iurkščiais ir piktybiniais, Å¡iuos pažeidimus jis padarė ne dėl neatsargumo, o tyčiniais veiksmais pažeidinėdamas teisės aktais nustatytas privalomas elgesio normas.

A. M. nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 2014-05-15 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-259 (14) ir 2015-03-23 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3130 (14) nurodoma, kad nukentėjusiojo P. Å . veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat vertina įrodymus ne atskirai po vienÄ , o jų visumÄ .

Nagrinėjamuoju atveju minėtos specialistų iÅ¡vados, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paties nuteistojo paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, taip pat ir specialistų iÅ¡vadose nurodomus motyvus, tyrimo metu nustatytus duomenis, nesudaro neabejotino pagrindo manyti, kad iÅ¡ tiesų bÅ«tent nukentėjusiojo P. Å . veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Specialistų iÅ¡vadose pažymima, kad nukentėjusysis P. Å . ėjo neapÅ¡viesto kelio ruožo važiuojamÄ ja dalimi tamsiuoju paros metu, nesinešė Å¡viečiančio žibinto, nevilkėjo ryÅ¡kiaspalvės liemenės, nesegėjo atÅ¡vaito, tokiu bÅ«du sudarė kliÅ«tį automobilio vairuotojui.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis ėjo prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairėje pusėje A. M. vairuojamo automobilio atžvilgiu, ne jo važiavimo juostoje, o nuteistasis, pastebėjęs deÅ¡ine kelio dalimi ėjusius asmenis, neįsitikino, kad iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ yra saugu, nesulėtinęs greičio iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tik tuomet, pamatęs nukentėjusįjį, pradėjo stabdyti. 2015-03-23 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3130 (14) nurodoma, kad tikėtina, jog nukentėjusysis P. Å . buvo partrenktas apie 2,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, tačiau tos pačios iÅ¡vados tiriamojoje dalyje teigiama, kad nustatyti kurioje tiksliai važiuojamosios dalies vietoje buvo pėsčiasis P. Å ., kuomet jį partrenkė automobilis „Nissan Almera“ negalima, nes Å¡iam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, apibÅ«dinančių tiksliÄ pėsčiojo buvimo vietÄ kelio važiuojamojoje dalyje jo partrenkimo metu.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad visi nukentėjusiojo draugai (asmenys, kartu dalyvavę 2014-01-01 eismo įvykyje), davė iš esmės skirtingus, prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams parodymus, o nuosprendis priimtas iš esmės patvirtinant šiuos prieštaringus liudytojų parodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde minimų liudytojų parodymai iš esmės nėra skirtingi ar prieštaraujantys, jie visi nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios nėra prieštaringos ir netgi iš dalies atitinka kitų liudytojų, kurie yra nuteistajam artimi asmenys, paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Byloje apklaustas nukentėjusysis P. Å . ir liudytoja L. Č. nurodė, kad P. Å . ėjo apie 1 m nuo kairiojo kelkraščio, taip pat tiek jie, tiek liudytojai E. S. ir A. V. nurodė, kad automobilis važiavo jam prieÅ¡inga kryptimi, kelio viduriu, o liudytojas A. V. pagal automobilio Å¡viesas sprendė, kad jis važiavo su įjungtomis ilgosiomis Å¡viesomis. Nuteistasis ir su juo važiavusi liudytoja A. M. teigė, kad nukentėjusysis staiga iÅ¡Å¡okęs į kelio vidurį prieÅ¡ A. M. vairuojamÄ automobilį, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės iÅ¡kart po įvykio A.

M. nenurodė, to nenurodė nei kartu su nukentėjusiuoju ėję E. S., L. Č. ir V. B., nei kartu su nuteistuoju važiavę A. M. ir A. J., nei įvykį matęs A. V.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai A. M. ir A. J. nurodė, jog A. M. vairuojamas automobilis galėjo važiuoti apie 60 km/val. greičiu, tačiau byloje nustatyta, kad automobilio greitis buvo apie 90-100 km/val., t. y. žymiai didesnis, nei nurodo minėti liudytojai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie jų suinteresuotumÄ padėti A. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti, įvykio aplinkybes pateikiant jam naudingesne linkme.

Be to, su įvykyje dalyvavusiais asmenimis niekaip nesusijęs liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog A. M. vairuojamo automobilio Å¡viesos apÅ¡vietė keliÄ , o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilis važiavo kelio viduriu. Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumÄ spręstina, jog specialistų iÅ¡vados nepaneigia apklaustų liudytojų nurodytų aplinkybių apie automobilio vietÄ kelio juostų atžvilgiu kontakto metu, kadangi įvykio liudytojai nurodo analogiÅ¡kas aplinkybes, o specialistų iÅ¡vadose konkrečių ir neabejotinų iÅ¡vadų, esant per mažai duomenų, Å¡iuo klausimu nėra.

Teismas sprendžia, kad nuteistojo A. M. veiksmai, kuomet jis deÅ¡inėje kelio pusėje pamatęs pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio, kuris, kaip nustatyta, buvo ne mažesnis nei 94,7 km/val., ir tik bandė juos lenkti iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , elgėsi itin nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Teismui nekyla abejonių, jog A. M. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, dėl ko ir įvyko aptariamas eismo įvykis.

Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Nustatytų aplinkybių visuma niekaip nesukuria prielaidos teigti, jog būtent P. Š. padaryti KET pažeidimai yra esminiai kilusių padarinių atžvilgiu, kadangi nuteistajam A.

M. automobilį vairavus blaiviam (kuomet jo reakcija dėl alkoholio poveikio bÅ«tų nesumažėjusi) su įjungtomis automobilio Å¡viesomis, atsižvelgus į važiavimo sÄ lygas (tamsus paros metas), laikÄ (Naujųjų metų naktis, kuomet kelyje gali bÅ«ti neblaivių asmenų) ir važiavus tokiu greičiu, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, Å¡is eismo įvykis nebÅ«tų kilęs, taigi nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog A.

M. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir lemiama priežastis Å¡iam eismo įvykiui kilti. Byloje neginčytinai nustačius, kad A. M. 2014 m. sausio 1 d., apie 02.39 val., Varėnos r. Merkinės sen. Panaros k. Nemuno g., tamsiu paros metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas M. M. priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, virÅ¡ydamas gyvenvietėse didžiausiÄ leistinÄ 50 km/h važiavimo greitį, važiavo apie 94,7 km/h greičiu, laiku nesulėtino vairuojamos transporto priemonės greičio ir jos nestabdė, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui dėl atsiradusios kliÅ«ties – važiuojamÄ ja gatvės dalimi ėjusio pėsčiojo P. Å ., šį partrenkė, dėl ko nukentėjusiajam padarė dauginius odos nubrozdinimus veido ir liemens srityje, muÅ¡tines žaizdas galvos srityje, plėštines-muÅ¡tines žaizdas pasmakrės ir kaklo srityje bei deÅ¡inio klubakaulio srityje, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ir deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no atvirus lūžimus, deÅ¡inio stipinkaulio skeveldrinį lūžimÄ ir deÅ¡inio Å¡eivikaulio lūžimÄ , sunkios formos trauminę galvos smegenų ligÄ , abiejų kaktinių galvos smegenų skilčių sumuÅ¡imÄ t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. Å . sveikatÄ , jo veika pagal LR BK 281 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

Skirdamas nuteistajam A. M. bausmę pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį (padarytas neatsargus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), kilusias pasekmes, taip pat atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir įvertinęs visų Å¡ių aplinkybių visumÄ skyrė sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį parinkdamas sankcijos ribose, mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis, ir, vadovaudamasis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėdamas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, uždrausdamas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, nenurodė argumentų, kurių pagrindu Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė turėtų bÅ«ti taikoma, taip pat nenurodė argumentų, kodėl taikoma bÅ«tent tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė.

AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nemotyvavo Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo bei jos trukmės nustatymo, tačiau baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, kadangi skiriant LR BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones, jų skyrimo motyvų nenurodžius, negali bÅ«ti naikinamas jų paskyrimas. A. M. nuteistas už nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, todėl jam paskirta LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) yra tiesiogiai susijusi su padaryta nusikalstama veika, jos terminas atitinka LR BK 68 straipsnyje numatytÄ uždraudimo naudotis specialia teise vidurkį.

LR BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taigi tai yra teismo prerogatyva. Byloje nenustatyta, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė akivaizdžiai neatitiktų padaryto nusikaltimo ar jos terminas bÅ«tų neproporcingai ilgas, todėl Å¡i nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dalis atmestina. Apeliantas nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas iÅ¡ A.

M. buvo paimtas iÅ¡ karto po 2014 m. sausio 1 d. eismo įvykio, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams paėmus iÅ¡ A. M. vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ jo jau dvejus metus faktiÅ¡kai yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. Mano, kad taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dar dvejiems metams atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, yra nepagrįsta ir tampa neproporcingu suvaržymu, kas pažeidžia ir teisingumo principÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teismo nuosprendžiu A.

M. taikyta LR BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK KPS tyrėjos 2014 m. sausio 2 d. nutarimu A. M. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 72). Šiuo nutarimu iš jo, be asmens paso ir asmens tapatybės kortelės, buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. R1041015. Tačiau skirtingai, nei nurodo apeliantas, teisė vairuoti A.

M. nebuvo nei atimta, nei buvo uždrausta ja naudotis (Å¡iuos sprendimus gali priimti tik teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ), todėl negalima teigti, kad A. M. nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo taikymo pradžios teisės vairuoti neturėjo ar ji jam buvo apribota. Nors vairuotojo pažymėjimas yra tas dokumentas, kuris patvirtina teisę vairuoti, tačiau jo paėmimas teisės vairuoti nepanaikina (asmuo nelaikomas netekęs teisės vairuoti), todėl Å¡is apeliacinio skundo praÅ¡ymas taip pat netenkinamas.Apeliaciniuose skunduose nuteistojo A.

M. gynėjas advokatas Pranas Makauskas ir nukentėjusysis P. Š. ginčija priteisto civilinio ieškinio dydį. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiajam P. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis suformuotos teismų praktikos, nustatytas nesivadovaujant kriterijais, būtinais vertinant kilusios neturtinės žalos dydį, kuomet nukentėjusysis P. Š. nurodo, kad eismo įvykis kilo vien tik dėl A. M. kaltės ir prašo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , atsižvelgė į Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir nukentėjusiajam priteisė tinkamÄ kompensacijÄ turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡ civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiojo P. Å . naudai priteista 1545,75 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A.

Š. naudai priteista 33,09 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 165,05 Eur turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 15,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo A. M. nukentėjusiojo P. Š. naudai priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Konstatuojama, kad pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.Iš 2014-02-26 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 214/14 (06) (1 t., b. l. 94–99) matyti, kad P. Š. kliniškai nustatyta dauginiai odos nubrozdinimai veido ir liemens srityje, muštinės žaizdos galvos srityje, plėštinės-muštinės žaizdos pasmakrės ir kaklo srityse bei dešinio klubakaulio srityje, dešinio alkūnkaulio kūno atviras lūžimas, dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio kūno atviras lūžimas ir dešinio šeivikaulio lūžimas, sunkios formos trauminė galvos smegenų liga, abiejų kaktinių galvos smegenų skilčių sumušimas.

Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytu laiku ir nurodyto eismo įvykio metu, smogiant judančio automobilio dalimis (kojų srities sužalojimai) bei po smÅ«gio judančio automobilio dalimis, krentant ant automobilio kėbulo ir atsitrenkiant į kėbulo detales (galvos srities, rankų srities ir dubens srities sužalojimai). Sužalojimas dėl atviro deÅ¡inio blauzdikaulio kÅ«no lūžimo kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis P. Å . dėl kaltinamojo kaltų veiksmų buvo sunkiai sužalotas, 8 dienas buvo komos bÅ«senos, patyrė ilgalaikį fizinį skausmÄ dėl jam atliekamų operacijų, nepatogumus dėl negalėjimo ilgÄ laikÄ judėti, dėl sužalojimo iÅ¡gyveno stresÄ , todėl sprendė, kad nukentėjusiojo neturtinei žalai iÅ¡ viso turėtų bÅ«ti atlyginta 9000 Eur.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajam P. Å . iÅ¡sprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, į tai, kad dėl Å¡io eismo įvykio iÅ¡ dalies buvo kaltas ir nukentėjusysis P. Å ., kurio veiksmai, nors ir nenulėmė eismo įvykio kilimo, tačiau turėjo jam įtakos, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju nustačius priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo P. Å . veiksmų, t. y. kad jis pažeidė KET reikalavimus, ir iÅ¡ dalies dėl to įvyko eismo įvykis, yra pagrindas konstatuoti, jog nukentėjusiojo praÅ¡omas dydis neturtinei ir turtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 4 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teisėjų kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl jų papildomai neatkartoja ir neanalizuoja.Pažymėtina, jog prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nustatydamas neturtinės žalos dydį P. Å ., pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, kadangi nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiamas nuo 30 000 Lt (8688,60 Eur) iki 90 000 Lt (26 065,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013 ir kt.).

Tačiau Å¡iuo atveju svarbu įvertinti tai, jog Å¡ios sumos priteisiamos nesant nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo, taigi nukentėjusiajam priteista suma, kuri yra artima teismų praktikoje taikomam minimaliam dydžiui, nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai adekvati ir proporcinga. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi abipusės kaltės principu priteisdamas nukentėjusiajam ir turtinės žalos atlyginimÄ .Nukentėjusysis P. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ ir A.

M. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palÅ«kanos, kaip ir delspinigiai, negali bÅ«ti pripažinti nusikalstamos veikos padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese.

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palÅ«kanos, kaip ir delspinigiai, nėra nusikalstamos veikos padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).Nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Pranas Makauskas taip pat kelia klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų apskaičiavimo.

Teigia, kad civiliniai ieÅ¡kiniai buvo tenkinti tik iÅ¡ dalies, tačiau teismas visiÅ¡kai tenkino nukentėjusiojo P. Å . ir kitų civilinių ieÅ¡kovų atstovės praÅ¡ymÄ atlyginti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, nuosprendyje nėra pateikta jokio turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimo.LR BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Å iame straipsnyje reglamentuojamas proceso iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo neatsižvelgiant į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , kadangi toks reglamentavimas iÅ¡kreiptų proceso iÅ¡laidų instituto taikymÄ baudžiamajame procese, kuriame asmuo yra kaltinamas savo veiksmais padaręs nusikalstamas veikas, o pripažintas kaltu privalo, jei tam nėra objektyvių kliūčių, atlyginti dėl Å¡io proceso atsiradusias iÅ¡laidas.

Baudžiamosiose bylose galimi ir tokie atvejai, kuomet nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio, todėl proceso išlaidų priteisimas, vadovaujantis tenkinto civilinio ieškinio dydžio proporcija, būtų visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Nors nagrinėjamuoju atveju teismo nuosprendyje nepateiktas detalus proceso išlaidų apskaičiavimas, tačiau priteista suma – 700 Eur, iš kurių 500 Eur sudaro nukentėjusiojo P. Š. atstovavimo išlaidos, 50 Eur nukentėjusiosios A. Š. atstovavimo išlaidos, 100 Eur nukentėjusiojo R.

Å . atstovavimo iÅ¡laidos ir 50 Eur nukentėjusiojo R. Å . atstovavimo iÅ¡laidos, nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga vykusiam procesui bei jo trukmei – baudžiamoji byla gana sudėtinga, vyko Å¡eÅ¡i teisiamieji posėdžiai, nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylÄ , be to, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atstovas rengė nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį, į teismo posėdžius vykdavo į kitÄ vietovę, nei yra jo bÅ«stinė, todėl tokios sumos priteisimas neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.Konstatuojama, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, įstatyminio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra.

Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. M. gynėjo advokato Prano Makausko ir nukentėjusiojo P. Š. apeliaciniai skundai atmetami.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuteistojo A. M. gynėjo advokato Prano Makausko ir nukentėjusiojo P. Š. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Danguolė Šiugždinytė Kolegijos teisėjai                                                    Ramūnas Antanavičius                                                                                                                     Algirdas Remeika