901fc1a4-0c1d-4cff-a6b6-bd392af60c19 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. eI-3944-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01448-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 38.;15.2.3.1.;15.2.3.2.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo V.

G. atstovui D. G.,atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Daliai Viskontienei,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

             PareiÅ¡kėjas V. G. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkÄ A. V. atsipraÅ¡yti V. G. ir raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo;

2) atlyginti turtinę 290 Eur žalÄ ;

3) atlyginti 1000 Eur neturtinę žalÄ ;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas 2014 m. kovo 25 d. priėmė nutarimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, už tai, kad jis 2014 m. vasario 5 d. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatÄ apklausai, tačiau į apklausÄ neatvyko, tuo savo veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no reikalavimo atvykti į policijos įstaigÄ bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 187 str. 3 d., ir už tai jam buvo paskirta 43,44 Eur bauda.Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir pareiÅ¡kėjo skundas atmestas.

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo atstovo apeliacinį skundÄ tenkino: Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymu „Dėl atsipraÅ¡ymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 p. numatyta, kad kiekvienu atveju, kai policijos pareigÅ«nų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kina tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsipraÅ¡o.Å iuo atveju, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, policijos pareigÅ«nų veiksmai ar sprendimai pripažinti neteisėtais, tačiau nebuvo raÅ¡tu paaiÅ¡kinta asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsipraÅ¡ymas policijos įstaigos vardu.Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau- CK) 6.271 str. numatyta atsakovo atsakomybė už žalÄ dėl neteisėtų veiksmų.

Pastebėjo, kad vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalies nuostata, civilinė atsakomybė atsiranda tada, jei valdžios institucijų darbuotojai, Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nai, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.PareiÅ¡kėjo atstovas pastebėjo, jog Å¡iuo atveju neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatinėti nereikia, nes jie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė emocine depresija, iÅ¡gyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, kadangi buvo neteisėtai apkaltintas, policijos įstaigos vadovo atsipraÅ¡ymo ir raÅ¡tiÅ¡ko neteisėto sprendimo ar atlikto neteisėto veiksmo paaiÅ¡kinimo nesulaukė nuo 2014 m. liepos 24 d.

Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo iki Å¡ios dienos, buvo priverstas nuolat apie tai galvoti ir prisiminti, nesuprasdamas už kÄ buvo apkaltintas, nes nesulaukė jokių paaiÅ¡kinimų. Pažymėjo aplinkybę, kad atsakovo pažeidimas truko labai ilgÄ laikÄ , atsakovas turėjo galimybę nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė, pasiÅ«lęs pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ , neparodė jokio geranoriÅ¡kumo sprendžiant problemÄ . Dėl ilgo problemos sprendimo pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, jis jautė nuolatinę įtampÄ , iÅ¡gyveno dėl laiko ir pinigų paaukotų procesui, kuris nedavė laukto rezultato.

Pablogėjo santykiai su sutuoktine, pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, pradėjo mažiau Å¡ypsotis, tapo visada niÅ«rios nuotaikos, susiraukusiu žmogumi. Pablogėjo santykiai darbe su bendradarbiais.LR CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala - tai asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų byloje, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl pareigÅ«no neteisėtų veiksmų, o konkrečiai dėl nutarimo už nebÅ«tÄ administracinės teisės pažeidimÄ .

Jeigu pareigÅ«nas savo neteisėtais veiksmais nebÅ«tų nubaudęs pareiÅ¡kėjo, iÅ¡laidos, kai reikėjo savo teises ginti teisme ir naudotis pareiÅ¡kėjo atstovo pagalba, nebÅ«tų atsiradę. Tai įrodo pasiraÅ¡yta teisinių paslaugų sutartis, kurioje klientas įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo 290 Eur dydžio honorarÄ . Prašė skundÄ tenkinti.          Atsakovai Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.          Atsiliepime į skundÄ nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 3 d. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis nevykdė policijos pareigÅ«no teisėto reikalavimo atvykti 2014 m. vasario 5 d.

į apklausÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Panemunės policijos komisariate. ATPK 187 str. 3 d. nustatyta atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto reikalavimo atvykti j policijÄ nevykdymÄ .Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str., policijos pareigÅ«nai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Ä®statymais pagrįsti policijos pareigÅ«nų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo už ATPK 187 str. 3 d.

įtvirtinto teisės pažeidimo padarymÄ gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn, kai jis nevykdo pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo.Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 str. 3 d., nes buvo nustatytas neatvykimo į policijos komisariatÄ (nustatytu laiku) faktas ir jam dėl to paskirta 150 Lt bauda. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su bauda, šį nutarimÄ apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog Å¡aukime nurodytu laiku į policijos komisariatÄ neatvyko dėl priežasčių, kurias bÅ«tų galima pripažinti svarbiomis. Šį Kauno apylinkės teismo nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė aukÅ¡tesnei instancijai - Kauno apygardos teismui. Ä®rodymus, t. y. 2014 m. vasario 5 d. Lietuvos geležinkelių konteinerio iÅ¡vežimo-grÄ Å¾inimo paskyrÄ , 2014 m. vasario 3 d. Vežimų organizavimo paraiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjas pateikė tik su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, kuris pažymas pripažino įrodymu, jog buvo svarbi priežastis pareiÅ¡kėjui neatvykti į policijos komisariatÄ , nes buvo atliekami neatidėliotini darbai.

AukÅ¡tesnysis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis ir Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato nutarimas buvo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu pagal ATPK 187 str. 3 d. nutraukta nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Å iame nutarime teismas taip pat pasisakė ir iÅ¡ dalies pripažino, jog formaliai pareiÅ¡kėjo veiksmai atitinka ATPK 187 str. 3 d. požymius.Atsakovų atstovė pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.Pažymėjo, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariate administracinio teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡nagrinėta neturint duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas, kviečiamas į policijos komisariatÄ nustatytu laiku, negalėjo atvykti dėl pateisinamų svarbių priežasčių, nes jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų jis tuo metu nepateikė.

Tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė ir Kauno apylinkės teismui, todėl akivaizdu, kad ir institucijos nutarimas, ir Kauno apylinkės teismo nutartis buvo priimti pareiÅ¡kėjo nenaudai. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir priežasčių, dėl kurių jis Å¡ių įrodymų nebÅ«tų galėjęs pateikti tiek nutarimÄ suraÅ¡iusiam pareigÅ«nui, tiek ir apelianto skundÄ nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismui. Be to, vienas iÅ¡ pateiktų dokumentų yra suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paties apelianto, kitų asmenų parašų jame nėra, kas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, netgi leidžia kelti įtarimus dėl Å¡io dokumento tikrumo.

Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjo, kaip apelianto, pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad jis Å¡aukime nurodytu laiku negalėjo atvykti į policijos įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo dalyvavimas pakraunant konteinerį buvo bÅ«tinas ir suderintas iÅ¡ anksto, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos.Atsakovų atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjas taip pat turi prisiimti atsakomybę padaręs ne viskÄ , kad neatsirastų pasekmių dėl tolesnio bylinėjimosi aukÅ¡tesnėse instancijose ir patirtos turtinės bei neturtinės žalos, nes jeigu bÅ«tų pateikęs įrodymus ar paaiÅ¡kinimus, dėl kokių svarbių priežasčių kviečiamas negalėjo laiku atvykti į policijos komisariatÄ , pradžioje, t. y. laiku, kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama policijos įstaigoje, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų buvęs priimtas teigiamas sprendimas, nebÅ«tų reikėję bylinėtis kitose instancijose ir vėliau nebÅ«tų kilę pasekmių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Mano, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

ATPK 279 str. numatytas iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.Atsakovų atstovė pabrėžė, kad pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priimdamas nutarimÄ , vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nei teismo, nei kitų institucijų nebuvo nustatyta. PareiÅ¡kėjui neįrodžius skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai ir taip pat netenkintini.PareiÅ¡kėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.).

PareiÅ¡kėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).           Skundas netenkintinas.                       Nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas A. V. 2014 m. kovo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pareiÅ¡kėjui už tai, kad pareiÅ¡kėjas V.

G. 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatÄ apklausai, tačiau į apklausÄ neatvyko ir Å¡iais veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no reikalavimo atvykti į policijÄ . Tokiais veiksmai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 187 straipsnio 3 dalyje. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui pagal ATPK 187 straipsnio straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 43,44 Eur (150 Lt) baudÄ .

Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr.23N-9452769-14 paliko nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmetė. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, 2014 m. liepos 24 d. nutarimu V. G. apeliacinį skundÄ patenkino ir Kauno apskr.

VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimÄ Nr.23N-9452769-14 bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. G. nutraukė (prijungta Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-149-358/2014). Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. ATP-816-319/2014 pareiÅ¡kėjas patyrė 290 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos (290 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos), atsiradusios dėl, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, neteisėtų valstybės institucijos – Kauno apskr.

VPK veiksmų neteisėtai ir neapgrįstai pareiÅ¡kėjÄ patraukiant administracinėn atsakomybėn, atlyginimo pareiÅ¡kėjui bei įpareigojimo Kauno apskr. VPK Panemunės policijos komisariatui atsipraÅ¡yti V. G. ir raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymo „Dėl atsipraÅ¡ymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punktÄ , kaip savarankiÅ¡ko pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«do.             ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigÄ atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .              Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

             Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).             Kaip jau minėta, byloje iÅ¡ tiesų nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinė teisena pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutraukta, nes administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nebuvo įrodyta, kad V.

G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ nenustačius jo veiksmuose administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ABTÄ® 250 str. 1 p.). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015).

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-525/2015).

             PareiÅ¡kėjo V. G. pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 187 straipsnio 3 dalies redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-05-28) įtvirtino, kad policijos pareigÅ«no teisėto reikalavimo atvykti į policijÄ nevykdymas – užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų.             Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 256 straipsnyje apibrėžta, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje – tai yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 dalis).

To paties ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigÅ«no), turinčių teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbÄ .             Vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Reikalavimas vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pirmiau paminėtų kodekso normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis institucijos (pareigÅ«no) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta iÅ¡vada, kai įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ nustatomi bylai reikÅ¡mingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 str. 1 d.).

Be kita ko, pažymėtina, kad asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaip viena iÅ¡ privalomai nustatytinų pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybių, gali bÅ«ti konstatuojama tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Tokia iÅ¡vada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.             ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Å iame straipsnyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės – turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus, naudotis teisme advokato ir kito įgalioto atstovo, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį universitetinį arba jam prilyginimÄ iÅ¡silavinimÄ , pagalba (ATPK 272 str. 1 d.).             IÅ¡ prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų (pareiÅ¡kėjo, jo atstovo D.

G. paaiÅ¡kinimų, liudytojo V. D. parodymų, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko A. V. tarnybinio praneÅ¡imo) matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. vasario 4 d. 18.40 val. gavo Å¡aukimÄ atvykti pas Kauno m. Panemunės PK budėtojÄ 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. (b. l. 5, 8, 9, 33-38), tačiau neatvyko. PareiÅ¡kėjas patvirtino aplinkybę, kad nurodytu laiku į policijos komisariatÄ nenuvyko ir atvyko sulaukęs pareigÅ«no A. V. pakvietimo telefonu.

PareigÅ«nui nurodė, jog atvykti 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. negalėjo dėl užimtumo darbe. Liudytojas V. D. parodė, kad galimai pareiÅ¡kėjui įteikė Å¡aukimÄ atvykti į policijos įstaigÄ , jeigu reikalingas tolimesnis tyrimas. Ar V. G. nurodė, kad negalės atvykti Å¡aukime nurodytu laiku, Å¡iuo metu pasakyti negalėjo.             Kaip jau minėta ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.             Administracinio teisės pažeidimo byloje, o bÅ«tent tiek Kauno apskr.

VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkui A. V. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį skiriant administracinę nuobaudÄ , tiek Kauno apylinkės teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II-149-358/2014, pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ 2013 m. rugpjūčio 14 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.PRO BONO pagrindu (b.l.5), teisininko D.

G., objektyvių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pas Kauno m. Panemunės PK budėtojÄ 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. neatvyko dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, nepateikė (pažymėtina, kad 2014 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pareiÅ¡kėjas pasiaiÅ¡kinime nenurodė jokių konkrečių neatvykimo priežasčių (b.l.6, antra pusė)), taigi pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), atstovaujamas teisininko, nepasinaudojo ATPK 272 straipsnyje apibrėžta teise pateikti įrodymus (Kauno apygardos teismui prie apeliacinio skundo pateiktų 2014 m. vasario 5 d. konteinerio iÅ¡vežimo-grÄ Å¾inimo paskyros Nr.4, 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiÅ¡kos Nr.003 (b.l.49,50)), pareikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl įrodymų pateikimo nagrinėjant bylÄ teisme, o Kauno apskr.

VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį paskirdamas administracinę nuobaudÄ už padarytÄ pažeidimÄ ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų jau minėtų nuostatų nepažeidė. PareiÅ¡kėjui pasiaiÅ¡kinime nenurodžius konkrečių neatvykimo priežasčių pareigÅ«nas negalėjo įvykdyti pareigos rinkti įrodymus, numatytos ATPK 256 straipsnio 3 dalyje (Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutarime konstatavo, kad formaliai V.

G. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pripažino, kad V. G. savo veiksmais nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikė neatvykimo priežastis, kurias teismas pripažino svarbiomis, patvirtinančius dokumentus).             Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaujantis ATPK 257 straipsniu (Organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apskr.

VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkas A. V. 2014 m. kovo 3 d. suraÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pareiÅ¡kėjui už tai, kad pareiÅ¡kėjas V. G. 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. buvo kviečiamas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatÄ apklausai, tačiau į apklausÄ neatvyko, o pasiaiÅ¡kinime nenurodė konkrečių neatvykimo priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateiktų Kauno apygardos teismui nagrinėjant jo apeliacinį skundÄ , ir Å¡iais veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no reikalavimo atvykti į policijÄ ir 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį paskirdamas administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2768/2011).

             IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iÅ¡ kurių kildinamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Kauno apskr. VPK ar atskirų jų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atlyginti 290 Eur turtinę žalÄ ir 1000 Eur neturtinę žalÄ netenkintini kaip nepagrįsti (ABTÄ® 57 str.).             PareiÅ¡kėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkÄ A.

V. atsiprašyti V. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai pripažinti neteisėtais, tačiau nebuvo raštu paaiškinta asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsiprašymas policijos įstaigos vardu.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad tai reiÅ¡kia, kad remiantis galiojančiais įstatymais bei įsakymais, policijos įstaigų vadovai ex officio turi vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymÄ ir policijos įstaigos vardu atsipraÅ¡yti to asmens dėl kurio priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas. Tai suponuoja, jog policijos įstaigų vadovams yra nustatyta pareiga savarankiÅ¡kai, savo iniciatyva atsipraÅ¡yti, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys yra byloje pareiÅ¡kę atitinkamÄ praÅ¡ymÄ .

NelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, jog policijos įstaiga, priėmusi neteisėtÄ sprendimÄ , padaro asmeniui turtinę ir/ar neturtinę žalÄ , taip pat ir nevykdo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymo ir neteisėtai apkaltintas žmogus, patyręs daugybę nepatogumų ginant savo teises teisme, dar turi papildomai kreiptis į atitinkamÄ policijos įstaigÄ , kad primintų jų pareigas. Taigi taip policijos įstaiga neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ir (ar) atsisako juos atlikti.             Lietuvos policijos generalinio komisaras 2005 m. lapkričio 17 d.

Nr. 5-V-734 įsakymu Nr.5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi bei siekdamas gerinti policijos ir visuomenės tarpusavio santykius:              1. Pavedė policijos įstaigų vadovams:             1.1. kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, raštiškai paaiškinti tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašyti;             1.2. kaupti, analizuoti ir su pavaldžiais policijos pareigūnais apibendrinti įsiteisėjusius kompetentingų subjektų sprendimus, kuriais pripažįstami neteisėtais policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai.             Administracinėje byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimu konstatuota, kad V.

G. veiksmai formaliai atitiko ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pripažino, kad V. G. nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nes apeliacinės instancijos teismui pateikė jo užimtumÄ darbe (2014 m. vasario 5 d. 13.00 val.) patvirtinančius dokumentus (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.57-60), todėl administracinė teisena pagal ATPK 187 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nebuvo įrodyta, kad V.

G. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ nenustačius jo veiksmuose administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ABTÄ® 250 str. 1 p.).             ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis (duoti paaiÅ¡kinimus, pateikti įrodymus ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, turi bÅ«ti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga, tačiau pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas teisininko, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai rÅ«pestingas bei atidus įgyvendindamas procesines teises (nepateikė 2014 m. vasario 5 d. konteinerio iÅ¡vežimo-grÄ Å¾inimo paskyros Nr.4, 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiÅ¡kos Nr.003 Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK VieÅ¡osios policijos skyriaus pareigÅ«nui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylÄ , Kauno apylinkės teismui, o juos pateikė tik Kauno apygardos teismui prie apeliacinio skundo), taigi ir pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingumas bei neatidumas įgyvendinant procesines teises lėmė formaliai teisingo Kauno apskr.

VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko 2014 m. kovo 25 d. nutarimo Nr.23N-9452769-14 priėmimÄ .                          Esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nors policijos pareigÅ«nų sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažinti neteisėtais, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju dėl jau iÅ¡dėstytų argumentų (taip pat ir dėl žalos neatlyginamo argumentų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininkÄ A.

V. atsipraÅ¡yti V. G. ir raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).          Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. G. skundo netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                          Rimantas Giedraitis                                                                                  Daina Kukalienė                                                                                  Janina Vitunskienė