2023-05-03 Nr. AB-9366-3-63-3-00849-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1586-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00849-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Merkys“ (toliau – ir UAB „Merkys“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr.(4.28)-R2-1123 (toliau – ir Raštas) dalį, kuria atsisakyta imtis veiksmų, kad būtų pašalintas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame ūkiniame kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. imtis veiksmų, kad būtų pašalintas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame ūkiniame kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas-parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas greta esantis pastatas-tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį ūkinį kiemą (toliau – ir Kiemas), suformuotą Lietuvos Respublikai priklausančiame 0,8524 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Šis Kiemas yra vienintelė vieta, per kurią UAB „Merkys“ gali privažiuoti prie minėtų savo pastatų ir tiekimo rampos. Tačiau nuo 2013 metų UAB „Merkys“ neturi galimybės patekti prie savo statinių, kadangi Kiemas neleistinai naudojamas automobilių stovėjimui. Tam prielaidas sudaro Kieme faktiškai esantis, tačiau negaliojantis, horizontalusis automobilių stovėjimo vietų ženklinimas, kuris klaidina Kiemo naudotojus. Tokiu būdu horizontalusis ženklinimas sudaro prielaidas UAB „Merkys“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimui. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl nurodytos situacijos. Atsakovas ginčijamu Raštu atsisakė imtis veiksmų, kad būtų pašalintas Kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas, nurodydamas, kad prašymą dėl galimų kelių eismo taisyklių pažeidimų persiuntė policijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, pateikė paaiškinimus dėl UAB „Ektra“ naudai suderintų dviejų automobilių stovėjimo vietų Kieme. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Rašto dalimi, kuria atsisakyta atlikti veiksmus, kad būtų pašalintas Kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas.

2.2. Kieme esančiam horizontaliajam kelio ženklinimui nėra gautas nei žemės sklypo patikėtinio, nei kelio savininko sutikimas, nei policijos suderinimas, nėra ir informacijos, kad šį ženklinimą įrengė kelius prižiūrinti įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti tokius veiksmus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, turi pareigą spręsti dėl techninių eismo reguliavimo priemonių. Šie įgaliojimai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., kitų asmenų nuosavybės teisių), gali būti įgyvendinami ir bendro naudojimo vidiniuose kiemuose, skirtuose transporto priemonių eismui (privažiuoti prie statinių). Atsakovo buvo reikalaujama imtis teisinių priemonių šio horizontaliojo ženklinimo pašalinimui, tačiau atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus ir imtis veiksmų, kad būtų pašalintas Kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas.

2.3. Prejudiciniu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu konstatuota, kad savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktu, turėjo teisę reikalauti, kad Kiemo aikštelės savininkas ar neteisėtai ženklinimą įrengęs asmuo pašalintų neteisėtą ženklinimą. Jiems ženklinimo per protingą terminą nepašalinus, siekdamas užtikrinti eismo saugumą (kad vairuotojai nebūtų klaidinami neteisėtu ženklinimu), savivaldybės administracijos direktorius turėjo imtis priemonių neteisėtą ženklinimą faktiškai pašalinti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos numato atsakovo pareigą, o ne teisę, šalinti eismo saugumui kenkiančias priemones, kaip yra šiuo atveju.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-353 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinto“ sprendinius, grupei pastatų eksploatuoti yra suplanuotas valstybinės žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas 24, apimantis ir ūkinį kiemą, kuriame pareiškėjui nenustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis ūkinio kiemo dalimi (statinių (duomenys neskelbtini) valdytojų interesų tenkinimui). (duomenys neskelbtini) esantis vidinis kiemas pagal minėtus teritorijų planavimo sprendinius skirtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatams, todėl kiemo naudojimosi tvarką nusistato patys kiemo naudotojai.

Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) vidiniu kiemu faktiškai naudojasi ir gretimų statinių (duomenys neskelbtini) savininkai, o pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) statinių valdytojas, bando daryti tiesioginę įtaką gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) vidiniam kiemui, gretimybių valdytojai tampa tiesiogiai suinteresuotais asmenimis byloje. Pareiškėjas į atsakovą dėl kiemo horizontalaus ženklinimo panaikinimo adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi ne vieną kartą. Pareiškėjui buvo detaliai ir išsamiai atsakyta raštais. 2016 m. spalio 6 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio metu UAB „Balticum“ direktorius pažymėjo, kad kiemą išasfaltavo ir linijas išbraižė ankstesnės parduotuvės savininkas, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu taip pat naudojosi šiuo kiemu ir pretenzijų nereiškė. Taip pat vienas kiemo naudotojas pateikė informaciją, kad žymėjimą atliko UAB „Palink“. Nurodė, kad pareiškėjo skundas vertintinas kaip dirbtinis pakartotinės administracinės procedūros inicijavimas, kuri buvo išspręsta iš esmės, todėl dirbtinai inicijuota ši administracinė byla nutrauktina.

Pareiškėjui ne kartą buvo atsakyta, kad atsakovas neįrengė šio ženklinimo ir kad Kiemas nėra vieša teritorija, kurioje atsakovas galėtų organizuoti transporto priemonių judėjimo / stovėjimo tvarką. Atsižvelgdamas į gausybę pareiškėjo prašymų, atsakovas bandė padėti spręsti žymėjimo problema, kviesdamas kiemo naudotojus pasisakyti dėl esamos kiemo naudojimo tvarkos ir mašinų statymo. Todėl ir buvo svarstymas Saugaus eismo komisijoje, kuri aiškiai pasisakė, kad kaip naudosis kiemu turi apsispręsti patys kiemo naudotojai ir nusistatyti tvarką (posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas).

Pagal Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. AD1-2381 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 36 punktą savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūra inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai) <... >.

Taigi visa kompetencija susijusi su eismo ribojimu/organizavimu šiame ūkiniame kieme priklauso arba žemės savininkui arba šio kiemo naudotojams.

5. Pagal bylos duomenis atsakovas nėra vidinės aikštelės savininkas, o pagal teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra valstybė. Darytina išvada, jog ne atsakovui priklausančio turto tvarkymo darbai (šiuo atveju vidinės aikštelės kiemo horizontaliojo ženklinimo šalinimas) būtų savivaldybės lėšų (turto) panaudojimas svetimo turto tvarkymui. Pagal bylos duomenis yra žinomi asmenys, įrengę horizontalų ženklinimą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2016 m. spalio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Balticum TV“ direktorius nurodė, jog UAB „Balticum TV“ apie 2000 m. (kartu su kitais pastatų komplekso bendrasavininkais) prisidėjo prie vieno iš bendrasavininkų organizuoto aikštelės asfaltavimo ir žymėjimo darbų. Pagal 2016 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. (4.28.)-R2-3405 duomenis, darbus atliko UAB „Palink“.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. NŽT nurodė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo raštą dėl automobilių stovėjimo ženklinimo. Rašte pareiškėjui jokie privalomi įpareigojimai nėra nustatyti, pateiktas atsakymas pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nekeičia. Raštas-atsakymas į pareiškėjo paklausimą plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, tačiau jį atlikus pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų jam neatsirado. Vadinasi, dėl rašto, iš kurio matyti atsakovo ir pareiškėjo nuomonių skirtumas, negali būti iškelta administracinė byla, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjas faktiškai net nesinaudoja vidiniu kiemu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei realiai nevykdo jokios veiklos savo nuosavybės teise valdomose administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Siekdamas uždrausti apskritai bet kada statyti transporto priemones nurodytoje servituto teritorijoje, pareiškėjas siekia patenkinti ne realiai egzistuojantį ir akivaizdų poreikį naudotis statiniu, bet tikėtiną, galbūt ateityje atsirasiantį poreikį naudotis statiniu tokiu būdu, kad prie jo nebūtų trukdoma privažiuoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr.(4.28)-R2-1123 dalį, kuria atsisakyta imtis veiksmų, kad būtų pašalintas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), esantis horizontalusis žymėjimas; įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą dėl kieme, (duomenys neskelbtini), esančio horizontalaus žymėjimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Merkys“ iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 1760,25 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt Eur 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjui UAB „Merkys“ nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas-parduotuvė, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas greta esantis pastatas-tualetas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. kreipėsi į Administraciją raštu „Dėl daromų kelių eismo taisyklių pažeidimo“. Rašte nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas – parduotuvė ir kitos paskirties pastatas – tualetas. Minėti pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį kiemą, suformuotą žemės sklype. Paaiškino, jog Kiemas yra vienintelė vieta per kurią pareiškėjas gali privažiuoti prie minėtų pastatų ir tiekimo rampos, tačiau nuo 2013 m. pareiškėjas nebeturi tokios galimybės, nes tam kliudo kiemo naudojimas automobilių stovėjimui. Kieme horizontaliuoju ženklinimu yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Ženklinimas įrengtas neturint savininko sutikimo, policijos suderinimo, jis neatitinka tokiam ženklinimui numatytų reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus, todėl horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas. Rašte pareiškėjas reikalavo, jog atsakovas imtųsi veiksmų, kad būtų pašalintas kieme faktiškai esantis neteisėtas horizontalusis automobilių stovėjimo ženklinimas – pareikalautų, jog kiemo savininkas ar neteisėtai ženklinimą įrengęs asmuo jį pašalintų, o jiems per protingą terminą to neatlikus, imtis veiksmų, kad būtų pašalintas neteisėtas ženklinimas.

8.2. Skundžiama Rašto dalimi atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus bei nurodė pareiškėjui, kad horizontalųjį ženklinimą turėtų pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė. Ši aikštelė nuosavybės teise nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, administracija neturi nei pareigos, nei galimybių kaip nors išskirtinai rūpintis vienu iš daugelio miesto bendro naudojimo vidinių kiemų.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Kieme esantis horizontalus ženklinimas yra neteisėtas. Ginčas tarp šalių kilęs dėl to, kas turi imtis veiksmų, kad neteisėtas ženklinimas būtų pašalintas. Kiemas, kuris yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), – tai asfaltuota aikštelė, aplink kurią yra išsidėstę komercinės paskirties statiniai. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė šios aikštelės paskirtis – užtikrinti privažiavimą prie komercinės paskirties statinių, išsidėsčiusių aplink Kiemo aikštelę. Teismas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET), nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų – eismu, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, jog ginčo aikštelė (Kiemas), be kita ko, yra skirta transporto priemonių eismui, joje gali būti ir vyksta transporto priemonių eismas, darė išvadą, kad aikštelė, be kita ko, skirta transporto priemonių eismui, joje gali būti ir vyksta transporto priemonių eismas, taip pat taikomos KET.

10. Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsnio 7 dalimi teismas konstatavo, kad už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė.

11. Teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog savivaldybės administracija turi visus įgaliojimus, siekiant panaikinti neteisėtą horizontalųjį ženklinimą, esantį ginčo Kieme, tačiau savivaldybės administracija nevykdė jai tenkančios pareigos imtis priemonių pašalinti neteisėtą ženklinimą.

12. Įvertinęs ginčijamo Rašto atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams teismas sprendė, kad pareiškėjui pateiktame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakyme dėl atsisakymo panaikinti neteisėtą ženklinimą neargumentuotai ir nemotyvuotai, nenurodant jokių teisės normų buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, t. y. šiuo atveju teismas nesprendžia kokiu būdu atsakovas turėjo/turi spręsti neteisėto ženklinimo panaikinimo klausimą, tačiau konstatavo, kad įgyvendinant sprendime minėtų teisės aktų normas, atsakovas turi pareigą veikti vienu ar kitu, įstatymuose numatytu būdu.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkto reikalavimų, kadangi pateiktame atsakyme neišdėstyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, todėl jis dalyje dėl atsisakymo panaikinti neteisėtą ženklinimą pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą dalyje dėl neteisėto horizontalaus ženklinimo Kieme panaikinimo.

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylą išnagrinėjus teismo posėdyje, 2023 m. vasario 13 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir prijungti papildomus duomenis. Prašyme nurodyta, jog po bylos išnagrinėjimo atsakovas sužinojo, jog pareiškėjas apribojo patekimą į kiemą įrengęs kelio ženklus Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, kas, pasak atsakovo, įrodo pareiškėjo nesąžiningumą, siekį nuslėpti tam tikrus duomenis, kurie patvirtintų atsakovo teiginius. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą bei jame išdėstytas aplinkybes sprendė, kad jos nėra susijusios su nagrinėjamu administraciniu ginču.

III. 15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. Pareiškėjas dėl Kiemo horizontalaus ženklinimo pašalinimo reikalavimo jau buvo kreipęsis į teismą, nurodydamas atsakovu UAB „Balticum TV“. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog aikštelė yra vidinis kiemas, kuriuo naudojimasis yra konkrečiai priskirtas teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, o pretenzijas dėl šio kiemo horizontalaus ženklinimo turi teisę reikšti šio kiemo (žemės) savininkas, tačiau ieškovas (pareiškėjas) nėra kiemo (žemės) savininkas. Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad panaikinus horizontalųjį ženklinimą, šiuo kiemu toliau bus galima naudotis, todėl padėtis iš esmės nepasikeistų.

16.2. Pagal bylos duomenis yra žinomi asmenys, įrengę horizontalų ženklinimą Kieme, todėl Administracijos nevaldomo turto tvarkymo darbai butų savivaldybės lėšų (turto) panaudojimas svetimo turto tvarkymui.

16.3. Byloje nėra duomenų, jog Kiemo savininkas pažeidžia Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą vengti pažeidimų, todėl nėra ir pagrindo Kiemo savininko nuosavybės apribojimui.

16.4. Esant Kiemo savininkui, Kiemo savininkui nedarant pažeidimų, esant Kiemo priskyrimui konkretiems naudotojams pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (apribotas naudotojų ratas), teismas nepagrįstai Kiemo savininko teises ir pareigas perkėlė Administracijai. Teismas nepagrįstai ir plečiamai taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, t. y. padarė išvadą, jog savivaldybės administracija turi daugiau funkcijų/teisių eismo organizavime. Šiuo atveju teismas nepagrįstai sutapatino privačios nuosavybės objektų valdymą (Kiemo, su ribotu naudotojų kiekiu pagal teritorijų planavimo sprendinius) su viešo naudojimo objektų valdymu (savivaldybės valdomomis gatvėmis ir jų sudėtinėmis dalimis).

16.5. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo nepagrįstai plečiamai aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalį, pagal kurią viena iš savivaldybės administracijos savarankiškų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

16.6. Administracija 2023 m. vasario 10 d. informavo teismą, jog pareiškėjas apribojo patekimą į Kiemą, įrengęs kelio ženklus Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Pagal pateiktus papildomus duomenis buvo akivaizdu, jog pareiškėjui žinomos Kiemo naudojimo aplinkybės, t. y. kad būtina susitarti su konkrečiais kiemo valdytojais/naudotojais dėl eismo organizavimo, nes gauti atitinkami sutikimai kai kurių Kiemo naudotojų dėl kelio ženklo įrengimo, tačiau tarp oficialiai gautų duomenų nėra Administracijos suderinimo, kuris privalomas pagal Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Administracijos vadovo 2021 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-858 patvirtino Kelių ženklų įrengimo ir horizontaliojo žymėjimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 8 ir 9 punktus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, nuslėpdamas bylai reikšmingus duomenis bei Kiemo eismo organizavimo veiksmus siedamas su bylos nagrinėjimo pabaiga (siekiant išvengti slepiamų aplinkybių paaiškėjimo), galimai pažeisdamas kelio ženklų įrengimo imperatyvų reglamentavimą (negavus visų Kiemo naudotojų sutikimo), vėl elgiasi nesąžiningai bei tokiais veiksmais siekia įgyti tam tikrų teisių, t. y. pažeidžiamas principas, pagal kurį iš neteisės negali kilti teisė, o teismas ignoruoja tokį pareiškėjo nesąžiningą elgesį.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Pareiškėjas nurodo, jog ginčijama atsakovo Rašto dalis visiškai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes ji yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis (faktais), o bylos nagrinėjimo metu nurodyti atsakovo motyvai neturėtų būti nagrinėjami.

19. Pareiškėjo teigimu, būtent atsakovas atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus, kurių pagrindu buvo įrengtas horizontalusis ženklinimas Kieme. Aplinkybę, kad atsakovas turi įgalinimus spręsti eismo organizavimo klausimus ginčo Kieme patvirtina ir skundžiamame atsakovo Rašte pateikiama informacija apie tai, kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasis atsakovas suteikė leidimą kitam Kiemo naudotojui UAB „Ektra“ Kieme pasižymėti dvi automobilių stovėjimo vietas (kitoje, ne ginčo vietoje).

20. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, kuriame nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės.

21. Pareiškėjas nurodo pritariantis teismo sprendimo išvadoms dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies ir 11 straipsnio 7 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo ir Tvarkos aprašo nuostatų taikymo.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad jo kompetencija organizuoti eismą apsiriboja tik viešomis teritorijomis. Būtent atsakovui ir kyla pareiga nustatyti asmenis, kurie turi faktiškai atlikti ženklinimo pašalinimą. Šiai Administracijos pareigai, kylančiai iš jau minėtų teisės aktų, neturi teisinės reikšmės, ar pati Administracija faktiškai įrengė neteisėtą ženklinimą ir ar žemės sklypas ar aikštelė jai priklauso kokia nors forma. Atsakovo pareiga imtis veiksmų neteisėto ženklinimo pašalinimui kyla iš jo, kaip viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, funkcijų.

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjami pareiškėjo ieškinio reikalavimai UAB „Balticum TV“, kaip Kieme horizontalųjį ženklinimą įrengusiai įmonei, tačiau byloje nebuvo įrodytas faktas, kad horizontalųjį ženklinimą įrengė būtent ši įmonė. Taip pat minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas laikotarpis, kai dar galiojo Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 10 d. atliktas horizontaliojo ženklinimo suderinimas, kuris tik 2016 m. spalio 6 d. buvo panaikintas, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.

24. Pareiškėjas sutinka su teismo vertinimu, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ įrengimu, neturi reikšmės nagrinėjami bylai.

25. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ginčo teritorijai taikomuose detaliuosiuose planuose numatyta, kad Kiemas atlieka ūkinio kiemo funkciją ir nėra skirtas automobilių stovėjimo poreikiui tenkinti. Detaliuosiuose planuose automobilių stovėjimo poreikis išspręstas numatant automobilių stovėjimo vietas kitose vietose, o ne šiame Kieme. Taip pat 2010 m. balandžio 14 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-619 patvirtintame UAB „Merkys“ ir UAB „Ektra“ užsakymu parengtame detaliajame plane tiesiogiai nurodoma, kad šis Kiemas suplanuotas patekimui prie UAB „Merkys“ pastatų.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso prekybos paskirties pastatas-parduotuvė, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas greta esantis pastatas-tualetas, esantis žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Kiemas, kuris yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tai asfaltuota aikštelė, aplink kurią yra išsidėstę komercinės paskirties statiniai.

27. Pareiškėjas įrodinėja, kad jo teisės netrukdomai naudotis jam priklausančiais statiniais pažeidžiamos kieme statant automobilius vietose, pažymėtose neteisėtai naudojant horizontalųjį ženklinimą.

28. Byloje nustatyta, kad horizontalaus ženklinimo suderinimą policija panaikino dar 2016 m., todėl horizontalusis ženklinimas yra neteisėtas. Tai konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Skundžiama Rašto dalimi atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus bei nurodė pareiškėjui, kad horizontalųjį ženklinimą turėtų pašalinti tie asmenys, kurie jį neteisėtai įrengė. Ši aikštelė nuosavybės teise nepriklauso Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, administracija neturi nei pareigos, nei galimybių kaip nors išskirtinai rūpintis vienu iš daugelio miesto bendro naudojimo vidinių kiemų.

30. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsnio 7 dalimi, už saugaus eismo organizavimą atsako savivaldybė.

31. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse. Ši įstatymo nuostata suponuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius turi įgaliojimus imtis priemonių neteisėtam žymėjimui, inter alia ir horizontaliam, pašalinti.

32. Tačiau šiuo atveju yra svarbu ir tai, kokia yra pareiškėjo teisių įgyvendinimo apimtis ir kokie pažeistos teisės gynimo būdai taikytini tam, kad pareiškėjas turėtų galimybę netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal to turto paskirtį.

33. Vertindama byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra konstatuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas, reikalaudamas, jog atsakovas pašalintų kieme neteisėtai įrengtą horizontalųjį žymėjimą, peržengia savo individulių teisių gynimo ribas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjo teisių pažeidimas tiesiogiai sietinas tik su trukdymu naudoti pastato rampą pagal paskirtį. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad naudojimasis rampa apsunkintas dėl greta statomų automobilių.

Todėl pareiškėjas turi reikalavimo teisę tik dėl horizontalaus ženklinimo pašalinimo, trukdančio įgyvendinti jam priklausančias teises. Tačiau vertindama ir šią pareikštų reikalavimų dalį dėl horizontalaus ženklinimo pašalinimo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad toks horizontalaus žymėjimo likučių pašalinimas niekaip neužtikrina pareiškėjo netrukdomo naudojimosi turtu galimybių, nes net ir pašalinus to žymėjimo likučius nėra pagrindo pripažinti, jog kiemo teritorijos dalyje, kuri ribojasi su pareiškėjo nuosavybės teise valdomais statiniais ir jų dalimi, naudojama kaip rampa, savaime būtų apribota automobilių parkavimo teisė.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neužtikrina siekiamų tikslų – netrukdomai naudotis rampa, t. y. savivaldybei atliekant veiksmus, kurių pareiškėjas prašo imtis, nebūtų užtikrintas pareiškėjo teisių netrukdomas įgyvendinimas, o tai suponuoja, kad dalies horizontalaus žymėjimo likučių pašalinimas niekaip nekeičia tikrosios teisinės padėties. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neužtikrina pareiškėjo teisių gynimo, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Šiame kontekste būtina pažymėti, kad KET 150.10 punktas draudžia ginčo kieme (aikštelėje) sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų pareiškėjui (ar kitiems jo pastatų naudotojams), siekiančiam pasinaudoti pastatu, privažiuoti prie pareiškėjui priklausančio pastato (rampos). Remiantis KET 150.10 punktu, pareiškėjas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nestatytų transporto priemonių ten, kur jų sustojimas ar stovėjimas trukdytų pareiškėjui naudotis pastatu ir privažiuoti prie jai priklausančio pastato (rampos).

Šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis pareiškėjas gali ginti tiek civilinės teisės gynimo būdais (pvz., reikalaudama žalos atlyginimo, reikšdama prevencinį ieškinį ar kt.), tiek prašydamas, kad policija pradėtų administracinio nusižengimo teiseną prieš transporto priemonių, trukdančių pareiškėjui privažiuoti prie jai priklausančių pastatų, savininkus. Šiuos, pareiškėjo teisių įgyvendinimą užtikrinančius, teisių gynimo būdus yra nurodęs ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, pripažinta, jog kelio servituto nustatymas nėra proporcingas ir būtinas pareiškėjo teisių gynimo būdas.

Paminėtina, kad nurodyti teisių gynimo būdai nėra baigtiniai. Pareiškėjo teisės gali būti įgyvendinamas ir įstatymų nustatyta tvarka įrengiant kelio ženklus: stovėti draudžiama (KET 333-335); stovėjimo ribojimus nustatantys ženklai ir pan.

34. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 20 d. rašto Nr.(4.28)-R2-1123 dalį, kuria atsisakyta imtis veiksmų, kad būtų pašalintas kieme, adresu (duomenys neskelbtini), esantis horizontalusis žymėjimas ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. prašymą dėl kieme, (duomenys neskelbtini), esančio horizontalaus žymėjimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.

35. Patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis