2025-06-11 Nr. AB-10182-3-61-3-07657-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-633-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07657-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Spalvotos pramogos“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panerių konversija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. A51-175515/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirties“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) naudotoja UAB „Spalvotos pramogos“ įpareigota užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2025 m. gegužės 31 d. informuoti atsakovą.

Teisme 2025 m. balandžio 22 d. buvo gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) prašymas patvirtinti tarp pareiškėjo ir atsakovo 2025 m. balandžio 18 d. sudarytą taikos sutartį Nr. A72-155/25 (toliau – ir Taikos sutartis) ir administracinę bylą nutraukti.

Taikos sutartyje nurodyta:

„Administracija ir Panerių konversija kartu vadinamos „Šalimis“, o kiekviena atskirai – „Šalimi“, atsižvelgdamos į tai, kad:

A) Panerių konversija nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Dalis patalpų naudojamos UAB „Spalvotos pramogos“ (toliau ir – Patalpų naudotoja);

B) Administracijos Energetikos skyriaus Būsto administravimo poskyrio specialistas pagal gautą skundą atliko Patalpų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. gamybos paskirties patalpose yra vykdoma sportinė veikla;

C) Patalpų naudotoja Administracijos Energetikos skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. A51-175515/24(3.3.2.26E-ENE) (toliau – Sprendimas) buvo įpareigota užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį ir taip pat įpareigota apie įpareigojimo įvykdymą iki 2025 m. gegužės 31 d. informuoti Administracijos atsakingus specialistus;

D) Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose (toliau – Teismas) buvo inicijuota administracinė byla Nr. eI3-7141-780/2025 (proceso Nr. 3-61-3-07657-2024-6) (toliau – Byla) pagal Panerių konversijos skundą Administracijai dėl Sprendimo panaikinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Spalvotos pramogos“;

E) Panerių konversija įvertino Patalpų paskirties keitimo galimybę ir nustatė, kad, vadovaujantis teisės aktais, norint pakeisti Patalpų paskirtį į „sporto“ yra būtina keisti ir pastato, kuriame yra Patalpos, paskirtį, tačiau pastato paskirties pakeitimas yra įmanomas tik tuo atveju, jei bus pakeista žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, paskirtis;

F) Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30-2250/24 leista rengti žemės sklypų Savanorių pr. 178 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilkpėdės seniūnijoje detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2065 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 koregavimą žemės sklypuose Savanorių pr. 178B (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu (toliau – Detalusis planas);

G) Aukščiau nurodytų dokumentų pagrindu buvo pradėta planavimo procedūra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) https://tpdris.planuojustatau.lt/tpdris, TPD Nr. (duomenys neskelbtini). Detalusis planas šiuo metu yra rengimo etape;

H) Detaliojo plano tikslas: nustatyti kompleksinius teritorijos sprendinius užtikrinant planuojamos ir gretimų teritorijų konversiją, nustatyti papildomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą (G2), patikslinti detaliuoju planu suplanuotus ir nustatyti kitus privalomus bei papildomus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatyti planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijas, esant poreikiui pertvarkyti sklypus, servitutus;

I) Kadangi nurodyto Detaliojo plano koregavimo procedūros dėl vykdomos konversijos apimties bei pastato paskirties pakeitimo procedūros objektyviai trunka ilgą laiko tarpą, o jų neužbaigus Sprendime pateikto reikalavimo terminas (t. y. 2025 m. gegužės 31 d.) neužtikrina, kad būtų įgyvendinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai;

vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 ir 6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 51 straipsnio nuostatomis ir siekdamos taikiai abipusių kompromisų būdu išspręsti Byloje kilusį ginčą, Šalys susitaria sudaryti šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis):

1. Šalys, įvertinusios I punkte nurodytų procesų trukmę ir sudėtingumą, sutaria, kad šia Taikos sutartimi yra pakeičiamas Sprendimas toje dalyje, kurioje nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas (t. y. 2025 m. gegužės 31 d.) ir nustatomas terminas iki 2026 m. balandžio 30 d.

2. Abi Šalys susitaria nereikalauti viena iš kitos jokių nuostolių susijusiu su šia Taikos sutartimi išspręstu ginču.

3. Šalys sutaria, kad šia Taikos sutartimi nesprendžiami jokie kiti klausimai, susiję su Detaliojo plano koregavimo ir (ar) paskirties (-čių) keitimo procedūromis.

4. Šalys laiko, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, atitinka viešąjį interesą, bei prašo Teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir Civilinę bylą nutraukti.

5. Šalys susitaria, kad visas teismo patirtas išlaidas, susijusias su Taikos sutarties tvirtinimu, valstybei atlygina Panerių konversija. Šalys viena iš kitos nereikalauja jokių Taikos sutarties vykdymo, bylinėjimosi ir kitų išlaidų priteisimo, t. y. kiekviena Šalis visas savo patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiima sau ir atlyginimo iš kitų Šalių nereikalauja.

6. Šalys pareiškia, kad Šalims yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, t. y. kad Taikos sutartis Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Šalys neturės teisės kreiptis į teismą.

7. Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma Šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka Šalių tikrąją valią. Taikos sutartis sudaryta laisva valia, be jokio spaudimo, prievartos ar apgaulės. Šalys visiškai sutinka su Taikos sutarties sąlygomis, jas supranta ir, kaip atitinkančias Šalių interesus, įsipareigoja jų nepažeisti.

8. Šalys susitaria, kad Taikos sutartį Teismui patvirtinti pateiks bet kuri iš Šalių. Pareiškimas Teismui tvirtinti šią Taikos sutartį laikomas Šalių pareiškimu dėl Taikos sutarties patvirtinimo.

9. Šalys sutinka, kad šią Taikos sutartį Teismas patvirtintų rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims ar jų atstovams.

10. Ši Taikos sutartis įsigalioja ir Šalims tampa privaloma nuo Teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo momento.

11. Ši Taikos sutartis sudaryta vienu originaliu elektroniniu egzemplioriumi, pasirašomu kvalifikuotais elektroniniais parašais.“

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo UAB „Panerių konversija“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 18 d. sudarytą taikos sutartį Nr. A72-155/25 ir netenkinti prašymo nutraukti administracinę bylą.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas įpareigojo pareiškėją užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, ir informuoti apie įpareigojimų įvykdymą iki 2025 m. gegužės 31 d. Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Sprendime konstatuota, kad Patalpų naudotoja UAB „Spalvotos pramogos“, jose vykdydama sportinę veiklą, naudoja Patalpas ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Įvertinęs Taikos sutarties sąlygas, be kita ko, jos 1 punktą, kuriame šalys sutarė, kad Taikos sutartimi yra pakeičiamas Sprendimas toje dalyje, kurioje nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas (t. y. 2025 m. gegužės 31 d.) ir nustatomas terminas iki 2026 m. balandžio 30 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teismas konstatavo, kad Taikos sutartimi šalys negali susitarti dėl tokių sąlygų, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl pateikta Taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Teismas pažymėjo, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovo Administracijos Energetikos skyriaus specialistas patikrino Patalpas ir 2024 m. lapkričio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte A32-8804/24(2.1.15E-ENE) (toliau – ir Aktas) užfiksavo, jog Patalpose veiklą vykdo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Spalvotos pramogos“, nustatyta sportinės veiklos požymių, t. y. Patalpose įrengtas kartodromas, vyksta auto sporto varžybos, nors Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis yra gamybos, pramonės, todėl Patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šios aplinkybės (kad Patalpos naudojamos ne pagal paskirtį) skunde iš esmės neginčija, o Sprendimą prašo panaikinti tik tuo pagrindu, jog teritorija, kurioje yra Patalpos, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra priskirta prioritetinei plėtros zonai ir šiuo metu yra inicijuotas žemės sklypo, kuriame yra Patalpos, detaliojo plano koregavimas, kurį atlikus, net 7,6526 ha teritorija bus konvertuota į gyvybingą kvartalą, kuriame esantys gamybos paskirties pastatai bei patalpos, taps komercinės, administracinės ir net visuomeninės paskirties. Teismas vertino, kad remiantis šiais argumentais, yra grindžiama ir Taikos sutartis, kuria pratęsiamas terminas iki kada Patalpos naudotoja UAB „Spalvotos pramogos“ įpareigota apie įpareigojimo užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, įvykdymą informuoti atsakovą, nes šis terminas Taikos sutarties 1 punktu pratęsiamas iki 2026 m. balandžio 30 d.

Teismas konstatavo, kad tokiu būdu šalys iš esmės susitaria, jog Patalpos, nors ir nepanaikinus Sprendimo, kuris įpareigoja jas naudoti pagal paskirtį, dar vienerius metus – iki 2026 m. balandžio 30 d. – bus naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės leisti statinių naudotojams naudoti statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, jeigu tam nėra teisinio pagrindo, todėl ir tokių Taikos sutarties sąlygų atsakovas negali prisiimti, o teismas negali tvirtinti, nes tai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir iš esmės reiškia Sprendimu konstatuoto teisės pažeidimo tolesnį toleravimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą Patalpos privalo būti naudojamos pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju tokių išimčių nėra. Teismo vertinimu, Administracija, konstatavusi Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir Sprendime pati nurodžiusi atsakomybę, numatytą už tai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, turi pareigą šį pažeidimą pašalinti per ANK numatytus administracinės atsakomybės taikymo terminus. Teismas konstatavo, kad šalys prašo teismo patvirtinti Taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyviai Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintai teisės normai, ir nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis teisės pažeidimo toleravimo laikotarpis galėtų būti pratęstas.

III. Pareiškėjas UAB „Panerių konversija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo vertinimu, draudimas Taikos sutartimi susitarti dėl Sprendime nustatyto termino pratęsimo prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Spalvotos pramogos“ Sprendime nurodytą įpareigojimą galėtų įgyvendinti tik kai bus pakeista Patalpų, pastato, kuriame yra Patalpos ir žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos procedūros dėl teisės aktų joms keliamų reikalavimų trunka ilgą laiko tarpą, trečiasis suinteresuotas asmuo, ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, neturi jokių galimybių Sprendime nurodytu terminu (iki 2025 m. gegužės 31 d.) įvykdyti nustatyto įpareigojimo. Pareiškėjas jau yra pradėjęs žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą ir atsižvelgiant į planuojamus šios procedūros užbaigimo terminus, Sprendime trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatytas įpareigojimas gali būti įvykdytas iki 2026 m. balandžio 30 d.

Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo metu Patalpos yra visiškai pritaikytos jose vykdomai trečiojo suinteresuoto asmens veiklai, kuri nekelia grėsmės aplinkai, visuomenei, nedaro žalos tretiesiems asmenis ir nepažeidžia jų teisių. Pareiškėjui pakeitus Patalpų paskirtį, bus formaliai pakeistas Nekilnojamojo turto registro įregistruotas įrašas, bet tai neturės jokios įtakos Patalpų būklei – nėra numatomi ir nebus atliekami jokie Patalpų pritaikymo / remonto darbai. Atsakovas Sprendime taip pat patvirtino, jog Patalpos atitinka saugos ir joje planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, o vieninteliu formaliu pažeidimu nurodytas Patalpų naudojimas ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Nepratęsus termino, trečiasis suinteresuotas asmuo bus priverstas svarstyti apie Patalpose vykdomos veiklos sustabdymą ar net nutraukimą, o tokie sprendimai sąlygotų ne tik pareiškėjo, kurią, kaip minėta, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sieja nuomos santykiai, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens finansinius nuostolius, konkurencinio pranašumo ir geros reputacijos praradimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, o netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti minėtą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Taikos sutarties (ne)patvirtinimo, neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją. Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30-2250/24 leista rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Vilkpėdės seniūnijoje detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2065 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, sklypų Nr. 4 ir Nr. 5 koregavimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu (toliau – ir Detalusis planas).

Minėtų dokumentų pagrindu buvo pradėta planavimo procedūra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) https://www.planuojustatau.lt/, TPD Nr. (duomenys neskelbtini). Detalusis planas šiuo metu yra rengimo etape. Detaliojo plano tikslas: nustatyti kompleksinius teritorijos sprendinius užtikrinant planuojamos ir gretimų teritorijų konversiją, nustatyti papildomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą (G2), patikslinti detaliuoju planu suplanuotus ir nustatyti kitus privalomus bei papildomus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatyti planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijas, esant poreikiui pertvarkyti sklypus, servitutus.

Kadangi nurodyto Detaliojo plano koregavimo procedūros dėl vykdomos konversijos apimties bei pastato paskirties pakeitimo procedūros objektyviai trunka ilgą laiko tarpą, o jų neužbaigus Sprendime pateikto reikalavimo terminas (t. y. 2025 m. gegužės 31 d.) neužtikrina, kad būtų įgyvendinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, dėl šių priežasčių ir buvo nuspręsta bendru sutarimu terminą pratęsti iki 2026 m. balandžio 30 d. Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad didelėje teritorijoje (virš 7 ha) yra Detaliuoju planu planuojama ir vykdoma konversija, kuri yra didelis ir komplikuotas projektas, rodantis, jog iš esmės tokia veikla, kokią šiuo metu vykdo pareiškėjas ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo, yra galima, todėl Taikos sutarties imtasi kaip priemonės, kuri sudarytų galimybę (leistų) įvykdyti Administracijos nustatytą įpareigojimą.

Atsakovo įsitikinimu, paliekant trumpesnį terminą ir suprantant, kad pareiškėjas neturės galimybės pilnai įvykdyti įpareigojimo, tokiu atveju pareiškėjas yra pasmerkiamas nesėkmei, o tai niekaip neatitiktų bendrųjų protingumo, teisingumo, sąžiningumo teisės principų. Esminė reikšmė turėtų būti teikiama tam, kad pažeidimas nebūtų vykdomas; tokiu atveju nebus aplinkybių ir taikyti atsakomybę už padarytą pažeidimą.

Atsakovas pabrėžia, kad jei nebus sudaryta Taikos sutartis, pareiškėjui mokant skirtas pagal ANK nuostatas baudas, jam nuosavybės teise priklausančiose Patalpose veikiausiai ir toliau bus vykdoma veikla, kuri buvo vykdoma iki šiol, kadangi tai yra pareiškėjo ūkinė veikla. Taigi, situacija ne tik netaps teisingesnė, tačiau ir nebus sudaryta galimybė ją išspręsti iš esmės, ko šalys ir siekia. Pareiškėjui nebus sudaryta reali galimybė pakeisti paskirtį, nors pagal esamas aplinkybes ir vykdomą konversijos projektą matyti, kad paskirtis gali būti pakeista, atsižvelgiant į vykdomą veiklą, tačiau dėl formalių bei ilgai trunkančių procedūrų pareiškėjas paskirties pakeisti negali.

Atsakovas taip pat pažymi, kad neprarastų teisės taikyti administracinę atsakomybę pareiškėjui, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdytų Taikos sutarties, kadangi nebūtų praėjęs dviejų metų terminas administracinei nuobaudai skirti, kuris numatytas ANK 39 straipsnyje (pažeidimas nustatytas 2024 m. lapkričio 27 d., taikos sutarties įvykdymo terminas 2026 m. balandžio 30 d.).

Atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, pabrėžia, kad iš Taikos sutarties turinio ir Administracijos dėstomų argumentų, matyti, kad termino pakeitimas nebuvo lengvabūdiškas, neapsvarstytas ar priimtas neatsakingai siekiant kažkokių kitų neaiškių ir (ar) neteisėtų tikslų. Administracija, pasirašydama Taikos sutartį, rėmėsi Detaliuoju planu dėl konversijos, kuris yra itin reikalingas ir Vilniaus miesto lauktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo ir atsakovo pasirašytą Taikos sutartį, kuria iš esmės pratęstas terminas pašalinti Patalpų naudojimo pagal paskirtį trūkumus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo patvirtinti Taikos sutartį, konstatavęs, kad šalys prašo teismo patvirtinti Taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyviai Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintai teisės normai, ir nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis teisės pažeidimo toleravimo laikotarpis galėtų būti pratęstas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad norint naudoti Patalpas pagal paskirtį, turi būti pakeista Patalpų, pastato, kuriame yra šios patalpos, ir žemės sklypo, kuriame yra pastatas, paskirtis, minėtoms, jau pradėtoms procedūroms, reikalingas ilgas laiko tarpas ir jos turėtų būti įvykdytos iki Taikos sutartyje nurodyto termino (iki 2026 m. balandžio 30 d.). Patalpos yra visiškai pritaikytos jose vykdomai trečiojo suinteresuoto asmens veiklai, kuri nekelia grėsmės aplinkai, visuomenei, nedaro žalos tretiesiems asmenis ir nepažeidžia jų teisių. Nepratęsus termino, trečiasis suinteresuotas asmuo bus priverstas svarstyti apie Patalpose vykdomos veiklos sustabdymą ar net nutraukimą, o tokie sprendimai sąlygotų ne tik pareiškėjo, kurią, kaip minėta, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sieja nuomos santykiai, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens finansinius nuostolius, konkurencinio pranašumo ir geros reputacijos praradimą. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės palaikė pareiškėjo poziciją, akcentavo gero administravimo principą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pabrėžė, kad Detaliuoju planu planuojama ir vykdoma konversija, kuri yra didelis ir komplikuotas projektas, rodantis, jog iš esmės tokia veikla, kokią šiuo metu vykdo pareiškėjas ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo, yra galima, teigė, kad neįvykdžius Taikos sutarties laiku, atsakovas dar galės skirti administracinę nuobaudą pareiškėjui (ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas nebus praleistas).

Pažymėtina, kad byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. A51-175515/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirties“, kuriuo Patalpų naudotoja UAB „Spalvotos pramogos“ įpareigota užtikrinti, kad Patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, ir apie įpareigojimų įvykdymą iki 2025 m. gegužės 31 d. informuoti atsakovą. Kaip matyti iš teismui tvirtinimui pateiktos Taikos sutarties turinio, šalys nusprendė ginčą išspręsdami taikiai, pratęsdami Rašte nustatytą terminą iki 2026 m. balandžio 30 d.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 dalimi tokių statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. To pačio straipsnio 2 dalis nustato, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:

1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas);

3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;

5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus;

6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką;

7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas;

8) pareikalauti, kad naudojant statinį būtų laikomasi architektūros kokybės gairių;

9) pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies) ir nevykdyti jokios ūkinės ar kitokios veiklos, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas (-a) ar statomas (-a) savavališkai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Taikos sutarties turinį, proceso šalių argumentus, kitą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų prašymui dėl Taikos sutarties tvirtinimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl negali vienareikšmiškai pritarti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Visų pirma, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog savivaldybės administracija, atlikdama statinių naudojimo priežiūrą, turi tam tikrą diskreciją nuspręsti, per kokį terminą turi būti pašalinti pastato naudojimo trūkumai.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktoje tvirtinti Taikos sutarties įžanginėje dalyje aprašytos aplinkybės, kurios lėmė Taikos sutarties sudarymą, be kita ko, F–I punktuose aprašytos aplinkybės susijusios su Detaliojo plano ginčui aktualioje teritorijoje rengimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėtos aplinkybės yra reikšmingos ir turėjo būti ištirtos bei įvertintos, atliktas perspektyvinis šių aplinkybių vertinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų iš viso nepasisakė.

Minėtuose Taikos sutarties punktuose nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30-2250/24 leista rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Vilkpėdės seniūnijoje detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 1-2065 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, (duomenys neskelbtini) koregavimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Šių dokumentų pagrindu buvo pradėta planavimo procedūra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje https://tpdris.planuojustatau.lt/tpdris, TPD Nr. (duomenys neskelbtini). Detalusis planas šiuo metu yra rengimo etape. Detaliojo plano tikslas: nustatyti kompleksinius teritorijos sprendinius užtikrinant planuojamos ir gretimų teritorijų konversiją, nustatyti papildomą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą (G2), patikslinti detaliuoju planu suplanuotus ir nustatyti kitus privalomus bei papildomus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatyti planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijas, esant poreikiui pertvarkyti sklypus, servitutus.

Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, jo įsitikinimu, užbaigus pradėtas procedūras, dabartinė Patalpų paskirtis (gamybos, pramonės) galės būti pakeista ir atitikti šiuo metu ten vykdomos veiklos pobūdį (sporto). Be kita ko, abi ginčo šalys nuosekliai tvirtina, kad Taikos sutartyje nurodytas terminas yra skirtas išskirtinai užbaigti pradėtas procedūras, kad būtų galima pakeisti Patalpų paskirtį ir vykdyti ūkinę veiklą vykdyti pagal Patalpų paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį, apsiriboja vertinimu, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį remdamasis išimtinai formaliais kriterijais, ir neatsižvelgia nei į šioje situacijoje egzistuojančias realias galimybes per nustatytą terminą pašalinti pažeidimą, kas iš esmės yra ginčijamo Sprendimo tikslas, nei į atsakovo diskreciją nustatyti pažeidimo pašalinimo terminą, kuris turi būti adekvatus, be to, galiausiai, nėra atliekamas kitų reikšmingų veiklos vykdymo aplinkybių vertinimas, t. y. ar tokio pobūdžio patalpose vykdoma veikla atitinka saugos ir joje planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius reikalavimus, kitas veiklos vykdymo sąlygas, kurios turi būti suderinamos su rengiamo Detaliojo plano sprendiniais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas perspektyvinį vertinimą, taip pat turėtų atsižvelgti ir į Taikos sutartyje nustatyto termino, reikalingo minėtų procedūrų užbaigimui protingumą ir proporcingumą. Sprendžiant dėl Taikos sutarties tvirtinimo, būtina įvertinti sudaromo susitarimo rezultate kilsiančias realias pasekmes, t. y. ar per nustatytą terminą šalių nurodomomis aplinkybėmis pažeidimas gali būti pašalintas, vien tik formaliųjų apsektų akcentavimu gali būti paneigiama pati Taikos sutarties instituto esmė.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Administracija turi pareigą nustatytą pažeidimą pašalinti per ANK numatytus administracinės atsakomybės taikymo terminus, tačiau nemotyvuoja, kodėl pasibaigus Taikos sutarties vykdymo terminui, tai negalėtų būti padaryta, t. y. kodėl negalėtų būti taikyta administracinė atsakomybė, neįvykdžius Taikos sutarties.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neišsamiai motyvavo procesinį dokumentą, todėl prašymas dėl Taikos sutarties tvirtinimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties tvirtinimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panerių konversija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl 2025 m. balandžio 18 d. taikos sutarties Nr. A72-155/25 tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė