9016b84f-fd7c-4dcf-b613-ffcea5eb1d7d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-1076/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39089-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.4.6.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Danguolės Martinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D.

J., gydytojui ir teismo psichiatrui ekspertui Kęstučiui Mikučioniui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pripažinta, kad D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. J., bÅ«damas nepakaltinamas, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. (tiksliau laikas nenustatytas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios A. E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, gulint lovoje įkiÅ¡o jai savo lytinį organÄ , taip analiniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja A. E. J.

Be to, D. J., bÅ«damas nepakaltinamas, nuo 2014 metų vasaros (tiksliau laikas nenustatytas) iki 2017 metų rugpjūčio 2 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytÄ skaičių kartų lietė rankomis savo mažametės dukters A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), kÅ«nÄ â€“ krÅ«tis, sėdmenis, bučiavo į lÅ«pas bei gulėdamas lovoje imitavo su ja lytinio akto judesius iÅ¡ nugaros pusės, taip tvirkino jaunesnę negu Å¡eÅ¡iolikos metų nukentėjusiÄ jÄ A. J. II. Apeliacinio skundo argumentai, Å¡ioje byloje priimti sprendimai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį. 2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas teigia, kad savo dukrų jis netvirkino ir neprievartavo. Be to, negalėjo šių veiksmų atlikti, nes byloje nurodytu laiku gyveno mokyklos bendrabutyje, o savaitgalius ir šventes praleisdavo su dabartine savo žmona.

Anot apelianto, dukros ir jų motina E. M. jį apkalbėjo. 2.2. Apeliantas pažymi, kad jis prašė kaip liudytojus apklausti J. R. ir A. S., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡ie liudytojai nebuvo apklausti. Taip pat apeliantas praÅ¡o paskirti jam naujÄ ekspertizę, nes pagerėjo jo sveikatos bÅ«klė.

3. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Be to, lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.). Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Tačiau nagrinėjamoje byloje toks iÅ¡skirtinis atvejis nenustatytas. Å io nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

5. BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant jaunesniam negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiÅ¡kia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmens lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti jaunesnio nei Å¡eÅ¡iolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymÄ si (kasacinės nutartys Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).

6. D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 45-46; 47-49) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigė seksualiai prievartavęs ir tvirkinęs savo dukras A. E. J. ir A. J. Parodė, kad 2014 metų vasarÄ grįžo iÅ¡ RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės ir kurį laikÄ apsistojo pas R. J. ir A. S. jų namuose. Ten gyveno iki 2014 m. rugsėjo 2 d. MinėtÄ dienÄ iÅ¡važiavo mokytis į (duomenys neskelbtini), kur mokėsi iki 2017 m. liepos mėnesio, gyveno mokyklos bendrabutyje.

Tuo laikotarpiu namie negyveno, taip pat ir savaitgaliais, grįždavo tik per Å¡ventes ir atostogas. (duomenys neskelbtini) iÅ¡simokėtinai nusipirko butÄ ir ten gyveno. Su vaikais susitikdavo tik lauke, su jais žaisdavo. Taip pat D. J. parodė, kad vaikų motina E. M. vaikais nesirÅ«pino, jie buvo nevalgę, murzini. Kai grįžo iÅ¡ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės, vaikus rado utėlėtus, murzinus. Liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su D. J. susituokė 2017 m. lapkričio 24 d., pažįstami nuo 2014 m.

Su D. J. visuomet bÅ«davo pas jÄ mokykloje, pasilikdavo bendrabutyje. Kai liudytoja atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), mergaitės ateidavo pas D. J. ir iÅ¡bÅ«davo 10-15 minučių. Nuo 2014 m. nuolat bÅ«davo su D. J. Kai pastarasis grįžo iÅ¡ RokiÅ¡kio, kartu su juo nebuvo (t. 2, b. l. 19-20).

7. A. J. parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, visų pirma mažametės nukentėjusiosios A. E. J. parodymai ir kiti bylos duomenys, kurie papildo minėtus parodymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios A. E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai (t. 1, b. l. 100-102). Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, papasakojo tiek apie D. J. veiksmus jos atžvilgiu, tiek apie D. J. elgesį su jos seserimi A. J. (t. 1, b. l. 100-102). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji A. E. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 138–142).

8. Nukentėjusioji A. E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad tėtis du kartus su ja ,,darė seksÄ â€œ, vienÄ kartÄ buvo įkišęs savo lytinį organÄ jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , kitÄ kartÄ naktį mėgino įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ , tačiau jam nepavyko, nes ji buvo su kelnėmis. Jos motinos namuose, kur nukentėjusioji gyvena ((duomenys neskelbtini)), ryte, D. J. buvo numovęs jai (A. E. J.) Å¡ortus ir įkišęs savo lytinį organÄ jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , ji verkė ir rėkė, tačiau tėvas buvo uždengęs jai burnÄ .

Nukentėjusioji taip pat papasakojo, jog bÅ«nant tėvo bute, matė, kaip tėvui gulint lovoje su jos seserimi A., judėjo ,,kaldra“, atidengus ,,kaldrÄ â€œ ji pamatė, kad tėtis guli apkabinęs per rankas A., o A. matėsi sėdmenys, jos kelnaitės ir kelnės buvo nusmauktos, tėvas ir A. judėjo; tėvas dažnai bučiuodavosi su A. į lÅ«pas, laižydavosi (t. 1, b. l. 100-102). Nukentėjusioji A. E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos tėvas D.

J., klÅ«pėdamas ant kelių, numovęs jai kelnaites įkiÅ¡o lytinį organÄ jai iÅ¡ už nugaros, jai klÅ«pint ant kelių prie lovos, negali pasakyti, ar į makÅ¡tį, ar į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , nenori prisiminti, kas įvyko (t. 1, b. l. 138–142). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie prieÅ¡taravimai nėra esminiai: pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir viso proceso metu A. E. J. nuosekliai parodė, kad D. J. su ja tenkino lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, o parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad įvykių nenori prisiminti.

Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir kitais bylos duomenimis užfiksuotais paaiÅ¡kinimais. Aplinkybes apie tėvo D. J. santykiavimÄ su ja analiniu bÅ«du ir sesers atžvilgiu atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusioji A. E. J. nurodė ir paaiÅ¡kinime RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, taip pat specialistams, kurie atliko jai tyrimus (t. 1, b. l. 20, 105-106, 124). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog tyrimo metu A. E. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad jos tėvas laikotarpyje nuo 2014 m. kiÅ¡o savo varpÄ jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (t. 1, b. l. 132).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu atliekant psichologinį tyrimÄ nukentėjusioji A. E. J. paaiÅ¡kino, kad jos tėvas bučiuodavo jos seserį A., kartu su A. gulėdavo lovoje, A. sakydavo tėvui, kad nori sekso, matė, kaip jiems gulint lovoje, judėjo „kaldra“, o jÄ atidengus pamatė pusiau numautus A. „triusikus“, pusiau nuogÄ jos užpakalį, todėl nukentėjusioji A. E. J. pagalvojo, jog jie „daro seksÄ â€œ. Taip pat nukentėjusioji A. E. J. paaiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ , jai miegant, jos tėvas kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į užpakalį, tačiau jam nepavyko.

KitÄ kartÄ , motinos namuose, jai žaidžiant su seserimi K., jos tėvas jÄ pagavo, nusimovė savo kelnes ir jos kelnes ir „piso“, uždengė jai burnÄ , po to, nukentėjusioji nuÅ¡luostė savo aÅ¡aras, apsimovė kelnes ir toliau žaidė gaudynes, nukentėjusiajai buvo gėda, todėl niekam apie tai nepasakojo (t. 1, b. l. 124). Vaikų globos namuose ,,U.“ atliktoje mažamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog A. E. J. pasakojo, kad tėvas su jos seserimi A. dažnai bučiuojasi į lÅ«pas.

A. E. J. pas tėvÄ namuose yra mačiusi, kaip jis su vyresne seserimi ,,daro seksÄ â€œ: abu gulėjo Å¡onais, tėtis gulėjo nugara į sienÄ ir jie abu apsikloję antklode judėjo. Tėtis buvo atsisukęs į kitas žaidžiančias mergaites. Kai jos priėjo atidengti antklodės, tėtis puolė segtis kelnes, prieÅ¡ tai per antklodės plyšį matė A. sėdmenis (t. 1, b. l. 105–107). 2017 m. liepos 14 d. paaiÅ¡kinime RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai A. E. J. nurodė, kad kartais ji nueina pas tėvÄ D.

J., jis sako, kad myli A., praÅ¡o, kad A. jį pabučiuotų. Kažkada neseniai matė, kaip tėvas buvo lovoje, A. prašė su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Ji sakė A., kad nenusiÅ¡nekėtų, tėvas nieko nesakė, kalbėjo telefonu. Jos su K. žaidė tame pačiame kambaryje. Nežino, kÄ tėvas su A. darė lovoje, bet, kai atidengė „kaldrÄ â€œ, matė A. sėdmenis su kelnaitėmis. Tai buvo tada, kai tėvas gyveno vienas ir jos ateidavo tik pas jį pabÅ«ti (t. 1, b. l. 20).

9. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-233/2017 nustatyta, kad A. E. J. intelekto gebėjimai truputį žemesni už vidutinius; jos suvokimo, atminties, atkÅ«rimo gebėjimai yra vidutiniai, o abstraktaus mÄ stymo gebėjimai – žemesni nei bendraamžių. Atsižvelgiant į A. E. J. pažintinės veiklos ypatumus, ji galėjo teisingai suvokti įvykių faktines aplinkybes ir gali apie tai duoti teisingus parodymus. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo tarp įvykių ir apklausos A. E. J. gali bÅ«ti pamirÅ¡usi tikslų įvykių laikÄ , smulkias detales.

Dėl savo mažametystės, žinių lytiÅ¡kumo tema trÅ«kumo ir priklausomo santykio nuo tėvo, A. E. J. jos tėvo D. J. galbÅ«t prieÅ¡ jÄ atliktų seksualinės prievartos veiksmų metu negalėjo suprasti veiksmų esmės (pobÅ«džio ir jų pavojingumo) ir negalėjo prieÅ¡intis tiems veiksmams. Padidinto polinkio fantazuoti ar padidinto įtaigumo A. E. J. nenustatyta. A. E. J. gali reikÅ¡ti savo nuomonę įprastomis jos amžiui temomis tipiÅ¡ku jos amžiui lygiu (t. 1, b. l. 120–125).

10. Apeliacinio skundo argumentai, jog D. J. apkalbėjo jo dukros ir jų motina E. M., yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios A. E. J. nurodomos aplinkybės apie jos tėvo D. J. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus A. E. J. ir jos vyresnės sesers A. J. atžvilgiu viso proceso metu iš esmės nekito. Nukentėjusioji A. E. J. iš esmės vienodai, nuosekliai ir detaliai paaiškino visas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Teismas nenustatė pagrindo, kodėl nukentėjusiajai A. E. J. bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti savo tėvÄ D. J., duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus. Kaip minėta, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad padidinto polinkio fantazuoti ar padidinto įtaigumo A. E. J. nenustatyta (t. 1, b. l. 120–125). Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, teismas neturi pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios A. E. J. parodymų teisingumu ir patikimumu.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos dukra A. E. J. nepasakojo jai, kad D. J. savo lytinį organÄ kiÅ¡o dukrai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , apie tai liudytoja sužinojo tik A. E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu; dukra po apklausos jai paaiÅ¡kino, jog bijojo apie tai pasakoti (t. 4, b. l. 21-22). Todėl E. M. negalėjo daryti savo dukrai poveikio, kad pastaroji melagingai apkalbėtų savo tėvÄ D. J. Kai kurie neesminiai, nežymÅ«s netikslumai, nesutapimai mažametės A. E. J., patyrusios seksualinę prievartÄ , parodymuose, kurie paaiÅ¡kinami praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu nuo įvykių iki jos apklausos, parodymų subjekto specifiÅ¡kumu dėl amžiaus ir gyvenimiÅ¡kos patirties stokos, nėra pagrindas netikėti mažametės nukentėjusiosios A. E. J. parodymais.

11. Be to, mažametės nukentėjusiosios A. E. J. parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, kurių duomenys sudaro vieningÄ loginę įrodymų grandinę. Liudytoja K. N. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad D. J. bute matė, kaip A. ir D. gulėjo lovoje, A. atriÅ¡o D. kelnes, bet jie nieko nedarė, nes D. neleido, A. su D. buvo užsikloję ,,kaldra“, ji nematė, kas vyko po ,,kaldra“ (t. 1, b. l. 147–148). Taigi nors liudytoja ir neparodė tiesiogiai mačiusi, kad D. J. bÅ«tų tvirkinęs A.

J., tačiau jos nurodyta aplinkybė, kad D. J. gulėjo vienoje lovoje su mažamete dukra ir bendravo lytinėmis temomis, nelaikytina adekvačiu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios A. E. J. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kaip ir vaikų globos namų „Užuovėja“ užfiksuoti paaiÅ¡kinimai (t. 1, b. l. 100-101; 106) apie minėtÄ epizodÄ yra gerokai detalesni nei K. N. parodymai (D. J. atsakė „norinčiai sekso“ A., kad taip negalima, kaldra judėjo, kai jÄ â€žatidengėme“, „tėtis buvo jÄ apkabinęs“, o A. matėsi sėdmenys), taigi darytina iÅ¡vada, jog A. E. J. ir K.

N. parodymai vienas kitÄ papildo. Liudytoja E. M., nukentėjusiųjų A. J. ir A. E. J. motina, teisiamajame posėdyje parodė, jog jos dukros nueidavo pas savo tėvÄ D. J. pažaisti. Dukros A. ir K. jai pasakojo, kad A., nuėjusi pas tėvÄ D. J., lipdavo jam ant kaklo, bučiuodavo jam į žandÄ , guldavo su tėvu į lovÄ , numaudavo jam kelnes, sakė, jog A. „pisasi“ su tėvu. Liudytojai jos dukra A. sakė, kad „daro seksÄ â€œ su tėvu. Liudytojos E. M. teigimu, A. J. pradėjo save čiupinėti, joti ant žaislų, glamonėja krÅ«tinę, kiÅ¡ti rankas į makÅ¡tį, tai ji daro nuo tada, kai pamatė, kad tėvas D.

J. kiša rankas į makštį savo sugyventinei Karolinai (t. 4, b. l. 21-22).

12. Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad matė tėvÄ nuogÄ , matė tėvo lytinius organus, su tėčiu namuose lovoje ,,darė seksÄ â€œ, sekso norėjo tėtis, tėvas sakė „varom pasirÅ«rint“, kai tėtis ,,darė seksÄ â€œ, ji buvo su rÅ«bais ir liemenuku, bet buvo ir be drabužių, nes tėtis jÄ nurengė, tėvas kiÅ¡o savo lytinį organÄ ir pirÅ¡tus jai į užpakalį ir į „putę“, tėvas yra jai graibęs krÅ«tinę, kai ,,darė seksÄ â€œ su tėčiu, matė Jurgita, ji pati taip pat matė, kaip tėtis ,,darydavo seksÄ â€œ su J., K., L. (t. 1, b. l. 61–63).

Šios nukentėjusiosios A. J. nurodytos aplinkybės viso proceso metu nebuvo nuoseklios. Papildomai pastebėtina ir tai, kad A. J. parodymuose nėra aiškaus atskyrimo, kada lytinio pobūdžio veiksmus su ja atlikdavo D. J., o kada kaimynystėje gyvenęs Z. S. (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu Z. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tvirkinęs A. J.). Vaikų globos namuose ,,Užuovėja“ atliktoje mažamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog A.

J. pasakojo, kad tėvas jai nekiÅ¡o lytinio organo į „putkÄ â€œ. Kita vertus, iÅ¡vadÄ pateikę specialistai nurodė, kad A. J. turi jos amžiui ir raidos tarpsniui nebÅ«dingų seksualinių žinių (t. 1, b. l. 55-56). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. J. mergystės plėvė nepažeista, lytiniuose organuose, iÅ¡angėje, iÅ¡orinių lytinių organų ir iÅ¡angės aplinkoje sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 46). Vertinant Å¡ios mažametės nukentėjusiosios A.

J. parodymus, svarbu atsižvelgti į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadas, kuriose konstatuota, kad A. J. intelekto gebėjimai yra labai žemi, sutrikęs dėmesys, atmintis, regimasis suvokimas, kalbos supratimas ir iÅ¡raiÅ¡ka, žodinis ir nežodinis protavimas, neiÅ¡vystytas kritinis, loginis mÄ stymas. Dėl labai žemų intelekto gebėjimų A. J. negali teisingai suvokti faktinių aplinkybių visumos ir duoti teisingų parodymų; negali kritiÅ¡kai įvertinti jai sakomos informacijos, atskirti tikrus dalykus nuo iÅ¡galvotų; negali teisingai suprasti seksualinės prievartos veiksmų pobÅ«džio ir pavojingumo savo atžvilgiu ir negali prieÅ¡intis tiems veiksmams.

A. J. gali reikšti savo nuomonę apie šiuo metu esančius savo fiziologinius, bendravimo, žaidybinius poreikius; sudėtingesniais klausimais dėl labai žemų intelekto gebėjimų ji negali išreikšti argumentuotos savarankiškos nuomonės. A. J. nuo 2012 m. diagnozuojami sutrikimai – atipinis autizmas F84.1 bei vidutinis protinis atsilikimas F71.1, dėl kurių ji įvykio metu, taip pat ir šiuo metu, negalėjo ir negali suprasti įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų (t. 1, b. l. 78–85).

Atsižvelgus į tokias specialistų išvadas, mažametės nukentėjusiosios A. J. parodymai negali būti pripažinti tinkamais BPK 20 straipsnio prasme. Tačiau, net ir nesant galimybės remtis mažametės nukentėjusiosios A. J. parodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai (aukščiau nurodytų) duomenų apie D. J. padarytas nusikalstamas veikas.

13. Vertinant nukentėjusiosios A.E. J. ir liudytojos K. N. parodymų patikimumÄ aptartini ir jų paaiÅ¡kinimai, kad tame pačiame name gyvenantis kaimynas Z. S. mergaitėms lankantis pastarojo bute liesdavo nukentėjusiosios A. J. krÅ«tinę, lyties organus ir kitas kÅ«no dalis (t. 1. b. l. 101; 147-148). Kita vertus, A. E. J. apklausoje galėjo aiÅ¡kiai įvardinti ir atskirti, kada ir kur lytiniai veiksmai buvo atliekami Z. S., o kada – D. J. Taip pat ir K. N. parodymai yra mažiau informatyvÅ«s, tačiau ir juose matomas nuoseklumas ir gebėjimas atskirti minėtus asmenis („S. daugiau daro su A., nei D.“, t. 1, b. l. 148). Todėl sprendžiant apie D. J. neteisėtus veiksmus asmenų supainiojimo tikimybė atmestina.

14. Liudytojos J. J. parodymai, kad ji nuo 2014 m. visÄ laikÄ praleido kartu su D. J., faktinių aplinkybių nustatymui iÅ¡ dalies nėra naudingi, iÅ¡ dalies jie paneigti kitais bylos duomenimis. Pirma, liudytoja nieko negali parodyti apie D. J. veiksmus nukentėjusiosios E. A. J. atžvilgiu, kurie ne D. J., bet nukentėjusiųjų motinos E. M. bute (duomenys neskelbtini). Antra, sprendžiant iÅ¡ A. E. J. parodymų apie liudytojÄ K. (U.), kuri lankydavosi pas D. J., spręstina, kad jis nagrinėjamų įvykių laikotarpiu turėjo ne vienÄ draugę.

Apie D. J. drauges (daugiskaita) parodė ir liudytoja K. N. (t. 1, b. l. 147-148). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos K. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ji gyveno su D. J., pastarasis jÄ kartais varydavo iÅ¡ namų, vėliau iÅ¡siskyrė, nes jis susirado kitÄ moterį (t. 1, b. l. 166-167). Be to, liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad D. J. grįžus iÅ¡ RokiÅ¡kio (gydymo psichiatrijos ligoninėje), ji kartu su juo nebuvo.

Ši duomenų visuma rodo, kad kitaip negu parodė liudytoja J. J., ji nuo 2014 m. su kartu D. J. nuolat nebūdavo, ir apie pastarojo neteisėtus veiksmus mažamečių atžvilgiu nieko konkretaus parodyti negali.

15. Apelianto D. J. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad įvykių metu jis buvo kitose vietose (byloje nurodytu laikotarpiu gyveno mokyklos bendrabutyje, savaitgalius ir Å¡ventes praleisdavo su dabartine savo žmona), todėl negalėjo seksualiai prievartauti ar tvirkinti savo dukterų, paneigia byloje esantis įrodymų visetas. Pagal bylos duomenis (D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, t. 2, b. l. 47; RadviliÅ¡kio parpijos socialinių paslaugų centro raÅ¡tas, t. 1, b. l. 195), D. J. nuo 2014 m. vasaros gyveno nuosavame bute (duomenys neskelbtini).

RadviliÅ¡kio technologijų ir verslo mokymo centro 2016 m. rugsėjo 27 d. D. J. charakteristikoje pažymima, kad mokslo metų dienomis D. J. gyvena bendrabutyje, nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. dėl finansinių sunkumų ir savaitgaliais lieka mokyklos bendrabutyje, į namus vyksta tik retais atvejais (t. 2, b. l. 102). Nutarime perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad D. J. atliko seksualinius veiksmus A. E. J. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. (tiksliau laikas nenustatytas), o A.

J. atžvilgiu ‑ nuo 2014 metų vasaros (tiksliau laikas nenustatytas) iki 2017 metų rugpjūčio 2 d., t. y. D. J. inkriminuotas pakankamai ilgas laiko tarpas (virÅ¡ trejų metų), kada jis galėjo atlikti neteisėtus seksualinius veiksmus savo mažamečių dukrų atžvilgiu. Mažametės nukentėjusiosios negalėjo prisiminti ir nurodyti tikslios įvykių datos, tačiau abi nukentėjusiosios nurodė, kad Å¡iuos seksualinio pobÅ«džio veiksmus atliko jų tėvas D. J. Nukentėjusioji A. E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad ji su savo seserimis lankydavosi tėvo D.

J. bute, taip pat D. J. lankydavosi A. E. J. motinos bute. Nukentėjusioji A. E. J. parodė, kad D. J. atliko seksualinius veiksmus A. E. J. ir jos sesers A. J. atžvilgiu kai jau buvo grįžęs iš psichiatrinės ligoninės (t. 1, b. l. 100-102). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji A. E. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 138-142). Liudytoja K. N. parodė ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad kartu su seserimis lankydavosi D. J. bute, matė, kaip A. ir D. gulėjo lovoje užsikloję ,,kaldra“ (t. 1, b. l. 147–148).

Liudytoja E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos dukros nueidavo pas tėvÄ D. J., iÅ¡ dukrų pasakojimo sužinojo, jog bÅ«tent D. J. dukterų A. E. J. ir A. J. atžvilgiu atliko seksualinio pobÅ«džio veiksmus (t. 4, b. l. 21-22). Liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad lankydavosi pas D. J. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 19-20). IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o 2015-2018 m. (t. 4, b. l. 6-17), RadviliÅ¡kio parapijos socialinio paslaugų centro, RadviliÅ¡kio r. savivaldybės administracijos duomenų (t. 1, b. l. 192-193; 194-197; 198-199), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos (t. 2, b. l. 14-23), matyti, kad D.

J. raštuose nurodytomis datomis, kurios sutampa su nagrinėjamų įvykių laikotarpiu būdavo ne mokyklos bendrabutyje, tačiau gyveno savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. J. inkriminuotu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. birželio 4 d., jis jau buvo grįžęs iš psichiatrinės ligoninės (t. 1, b. l. 193-199). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 45-46, 47-49) ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje D.

J. parodė, kad A. J. pas jį lankydavosi, jis jÄ numaudydavo. Kita vertus, vertinant D. J. parodymų patikimumÄ , pastebėtina ir tai, kad socialinio paslaugų centro, savivaldybės administracijos, Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus duomenys paneigia ir D. J. parodymus apie tai, kad E. M. nesirÅ«pino vaikų buitimi ir higiena (t. 1, b. l. 192; 194; 196-197; 198-199; t. 2, b. l. 1-5; 14-23).

16. Ä®vertinus byloje esantį įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas aptartus D. J. veiksmus nukentėjusiosios A. E. J. atžvilgiu pagrįstai įvertino kaip lytinės aistros tenkinimÄ analiniu bÅ«du ir Å¡iÄ D. J. veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas D. J. veiksmus nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu pagal neteisėtų veiksmų seksualinį pobÅ«dį ir intensyvumÄ pagrįstai pripažino tvirkinamaisiais ir juos teisingai kvalifikavo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

17. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-60/2018 nurodyta, kad D. J. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu D. J. taip pat nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

D. J. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – Å¡izoafektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas, dėl kurio jo elgesys gali bÅ«ti neprognozuojamas bei keliantis pavojų visuomenei. D. J. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sÄ lygomis, t. y. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (t. 3, b. l. 91–101). Ekspertė N. M. pirmosios instancijos teisme palaikė ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas (t. 4, b. l. 62).

18. Ekspertas Kęstutis Mikučionis apeliacinės instancijos teisme dalyvaujant ankstesnei teisėjų kolegijai (vėlesniame posėdyje buvo paskelbtas protokolas) paaiÅ¡kino, kad kitoje byloje paskutinį kartÄ psichiatrų komisija D. J. sveikatos bÅ«klę vertino 2020 m. sausio 23 d. D. J. yra diagnozuotas miÅ¡raus tipo Å¡izoafektinis sutrikimas, kuris pasireiÅ¡kia depresine arba maniakine bÅ«kle, su tokia diagnoze pacientas privalo vartoti vaistus visÄ gyvenimÄ . Ä®vertinus medicininę dokumentacijÄ , gydančio gydytojo informacijÄ , ligonio psichikos bÅ«klę, per šį laikotarpį esminių pakitimų D.

J. sveikatos bÅ«klėje nėra. Dalyvauti teismo posėdyje D. J. gali; nors jis nėra pilnavertis proceso dalyvis, tačiau geba adekvačiai atkurti, kÄ pamena, duoti tam tikrus parodymus, tačiau jie vertintini atsižvelgiant į jo psichinę bÅ«senÄ . D. J. yra taikomas jau trečias priverstinis gydymas, gydytojų komisija rekomenduoja priverstinį gydymÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis pratęsti. Naujos gydytojų komisijos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja Å¡ioje byloje esančiam ekspertizės aktui. D. J. bÅ«klė Å¡iuo metu yra nepavojinga (agresija nepasireiÅ¡kia) tik dėl to, kad jis psichiatrinėje ligoninėje reguliariai vartoja vaistus. 2014 metais D.

J. buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai, tačiau jis nevartojo vaistų, todėl jo bÅ«klė paÅ«mėjo ir jis buvo grÄ Å¾intas atgal į psichiatrinę ligoninę (t. 5, b. l. 64-66).

19. Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į D. J. padarytų veikų pavojingumÄ , jų pobÅ«dį, D. J. asmenybę, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas nepakaltinamas, nes sirgo ir serga lėtine psichikos liga, dėl kurios jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė D. J. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ‑ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Danguolė Martinavičienė Justas Namavičius