2022-07-20 Nr. AB-19179-3-61-3-01465-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3260-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01465-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59188 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pažymėtina, kad Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas dėl prieglobsčio prašytojos (duomenys neskelbtini), nors vėlesnės apklausos metu pareiškėja nurodė savo tikrąjį vardą (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodama tuo, kad jai kilmės šalyje kyla grėsmė dėl jos homoseksualumo.

4. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai jai nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėja nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėja negali pasilikti kilmės šalyje, nes vien dėl buvimo šalies teritorijoje jai kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

5. Pareiškėja papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad homoseksualiems asmenims (duomenys neskelbtini) gyventi yra pavojinga, jie ne tik gali sulaukti laisvės atėmimo bausmės, bet ir būti užpulti tiesiog gatvėje, patirti prievartą, smurtą. (duomenys neskelbtini) yra viena iš didžiausių homofobinių šalių pasaulyje, todėl pareiškėjos baimė dėl savo homoseksualumo yra daugiau nei pagrįsta.

6. Pareiškėja nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti į kilmės šalį, nesudarius galimybės savanoriškai išvykti. Teigia, jog savo elgesiu ji niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

7. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pasakojimas apie savo, kaip LGBT bendruomenės narės, patirtis yra nedetalus ir prieštaringas, nepatvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos pateikta informacija apie jos patirtį, susijusią su jos seksualinės tapatybės kūrimu ir sukūrimu bei šios tapatybės pripažinimu, buvo nenuosekli ir abstraktaus pobūdžio, grindžiama mitais ir stereotipais apie LGBT asmenis.

9. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja prisistatė nepilnamete, tačiau, kilus abejonių dėl jos tikro amžiaus, buvo kreiptasi į kvalifikuotis specialistus, kurie pateikė išvadą, kad pareiškėjai yra daugiau negu (duomenys neskelbtini) metai, pareiškėja galiausiai prisipažino, kad ji iš tikrųjų gimusi (duomenys neskelbtini) m.

10. Pareiškėja skirtingais prieglobsčio prašymo proceso etapais teikė skirtingą informaciją apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) (iš pradžių teigė, kad po jos tėvo mirties jos dėdė atėmė visą turtą ir grasino nužudyti, o vėliau teigė, kad yra homoseksuali). Šios nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja bando klaidinti tyrimą ir sukčiauti, leido daryti pagrįstas abejones bendru pareiškėjos patikimumu. Kartu pareiškėja nežinojo apie LGBT organizacijas Europoje ar (duomenys neskelbtini), nežinojo apie LGBT naujienas, teigė, kad jai tai nėra aktualu.

11. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjai nėra aktuali informacija apie LGBT ir jų organizacijas, parodo, kad pareiškėjos pasakojimas yra pramanytas, ypač vertinant tai, kad pareiškėja yra kilusi iš homofobiškiausios valstybės. Taip pat tai, kad pareiškėjos pasakojimas, kaip ir kada ji suprato jaučianti potraukį moterims, yra nenuoseklaus, kadangi pareiškėja sieja su skirtingais įvykiais.

12. Atsakovas vadovavosi naujausia ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaita apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA), bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59188 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

14. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. pirminės apklausos metu prieglobsčio prašytoja prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) piliete. Mergina teigė, kad po jos tėvo mirties jos dėdė atėmė visą jų turtą ir grasino nužudyti. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad dėl šio incidento kreipėsi į policiją, tačiau pagalbos nesulaukė. Prieglobsčio prašytoja išsakė norinti saugiai ir ramiai gyventi, kurti ateitį, todėl nenori sugrįžti į (duomenys neskelbtini).

15. 2021 m. rugpjūčio 30 d. prieglobsčio prašytoja jau nurodė, jog pirminės apklausos metu jautėsi nekomfortabiliai, taip pat jautėsi spaudžiama, todėl pateikė klaidingą informaciją. Mergina patikslino tikrąjį vardą ir gimimo datą. Mergina taip pat patikslino išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastį. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo priversta palikti dėl savo netradicinės seksualinės orientacijos, ji esanti homoseksuali.

16. 2021 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamento atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytoja pateikė identišką išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastį, pabrėžė, kad grėsmė (duomenys neskelbtini) jai kyla dėl jos homoseksualumo, ji teigė esanti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento atliktos apklausos metu prieglobsčio prašytoja papasakojo apie jai (duomenys neskelbtini) nutikusį incidentą. Ji teigė, kad vieną vakarą, su draugais, taksi grįžtant iš pasilinksminimo, ji bučiavosi su savo drauge, tačiau iš kažkur atsirado nepažįstami vyrai, kurie pradėjo šaukti. Mergina pasakojo, kad bandė bėgti, tačiau jai nepavyko, užpuolikai jas pagavo, atėmė daiktus, pradėjo jas mušti dėl to, kad jos bučiavosi. Prieglobsčio prašytoja pasakojo prisimenanti, kad atvažiavo policija, kuri jas nuvežė į ligoninę medicininėms procedūroms dėl patirtų sužalojimų.

17. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas 116 punktas laikytas apsirikimo klaida), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

18. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjos paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriais pareiškėja grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kaip matyti iš pareiškėjos pasakojimų, šiuo atveju pareiškėja baiminasi, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą dėl to, kad yra homoseksuali (esminiai argumentai), tačiau, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas negali būti laikytinas tikrovę atitinkančiu, todėl atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojos baimė grįžti į kilmės šalį nėra visiškai pagrįsta – pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra laikoma įvykdyta, tad šiuo pagrindu pareiškėjai pabėgėlio statusas negali būti suteikiamas.

19. Teismo vertinimu, atsakovas teisus, teigdamas, kad pareiškėjos netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas, kuriuo pareiškėja grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės. Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja prisistatė nepilnamete. Teismo medicinos tarnybos atliktas tyrimas konstatavo, kad pareiškėjos amžius virš (duomenys neskelbtini) metų. Kitame pasakojime pati pareiškėja jau neneigė esanti suaugusi pilnametė. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja skirtingais prieglobsčio prašymo proceso etapais teikė skirtingą informaciją apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir šeimines aplinkybes.

20. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie smurto lygį pareiškėjos kilmės valstybėje. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali.

21. Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad pareiškėja prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Šiuo atveju, atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojos nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina, negu netikėtina. Teismui nekyla jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai.

22. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nenurodė jokių individualių aplinkybių dėl jai kylančios grėsmės kilmės valstybėje, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais, jog kilmės valstybė yra homofobiška. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašymo motyvai nebuvo nuoseklūs, t. y. prašymo proceso etapais teikė skirtingą informaciją apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini).

23. Teismas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus ir jos pateiktus nedetalius ir neišsamius duomenis, prieglobsčio prašytojos pasakojimą apie patirtą smurtą dėl homoseksulumo, grasinimus, nelaiko patikimu įrodymu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

24. Nors pagal ESPA gaires moterys priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei, į kurią reikėtų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad yra Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant suteikiamas pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga.

25. Teismas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 22 punktą, konstatavo, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu. Baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

26. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta.

27. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

28. Atsakovui nustačius, jog pareiškėja neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, atsakovo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59188 (dėl papildomos apsaugos nesuteikimo) yra teisėta ir pagrįsta.

29. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

30. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

31. Kadangi pakeista sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką termino, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 32. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

33. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo, kad pareiškėja nurodė konkrečias detalias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje nes dėl homoseksualios lytinės orientacijos yra persekiojama, žeminama ir mušama. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) homoseksualūs santykiai yra kriminalizuoti ir baudžiami. Šiuo atveju nebuvo atliktas joks tyrimas ir atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nuoširdų pasakojimą apie jos netradicinę lytinę orientaciją.

35. Pareiškėja neturėjo jokios pareigos išviešinti savo intymų asmeninį gyvenimą, jeigu tai ir yra užfiksuota telefono nuotraukose ar įrašuose, o teismas neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjos pateikti tokius įrodymus, o jų nepateikus, konstatuoti, kad pareiškėja neįrodė savo priklausymo LGBT bendruomenei.

36. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė realios pagalbos nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikia, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

37. Nors skundžiamame sprendime Atsakovas remiasi ESPA išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.

38. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jos ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59188 pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

44. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

45. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

46. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

47. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio grindė tuo, kad ji yra homoseksuali. Iš Migracijos Departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjos kilmės valstybėje santykiai su tos pačios lyties žmogumi yra kriminalizuoti. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) skirsnyje nurodoma, kad „[v]isi, kurie turi seksualinių santykių su tos pačios lyties žmogumi, bus įkalinti nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir jiems bus skiriama bauda nuo 20 000 (duomenys neskelbtini) iki 200 000 (duomenys neskelbtini)“.

49. Atsakovas Sprendime nurodė, kad prieglobsčio prašytojos pateikta informacija apie jos patirtį, susijusią su jos seksualinės tapatybės kūrimu ir sukūrimu, bei šios tapatybės pripažinimu, buvo nenuosekli ir abstraktaus pobūdžio, grindžiama mitais ir stereotipais apie LGBTI asmenis. Pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio informacija. Prieglobsčio prašytoja nežinojo apie LGBTI organizacijas Europoje ar (duomenys neskelbtini), nežinojo apie LGBTI naujienas, teigė, kad jai tai nėra aktualu. Be to, prieglobsčio prašytojos pasakojimas nebuvo nuoseklus, kadangi momentą, kada ji suprato jaučianti potraukį moterims, mergina sieja su skirtingais įvykiais. Atsakovas pabrėžė, kad prieglobsčio prašytoja neįvertino jokios konkrečios ir individualios grėsmės, nenurodė sulaukusi asmeninių grasinimų. Be to, prieglobsčio prašytoja skirtingais prieglobsčio prašymo proceso etapais teikė skirtingą informaciją apie savo gyvenimą (duomenys neskelbtini), taip pat teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

50. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su jo seksualine orientacija, aktuali Direktyvos 2011/95/ES preambulės konstatuojamoji 30 dalis, kurioje pasisakyta, kad, apibrėžiant tam tikrą socialinę grupę turėtų būti deramai atsižvelgiama į klausimus, susijusius su prašytojo lytimi, įskaitant lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją, kurie gali būti susiję su tam tikromis teisinėmis tradicijomis ir papročiais, kurių laikantis, pvz., žalojami lyties organai, vykdoma prievartinė sterilizacija ar daromi prievartiniai abortai, tiek, kiek jie yra susiję su prašytojo visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam. Atitinkamai Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies d punkte išskirtoje pastraipoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės valstybėje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip veiksmai, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nusikalstamais. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę.

51. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12 pripažino, kad: dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę (49 p.); laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas (56 p.); tokia bausmė [baudžiamoji atsakomybė] pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, ir yra neproporcingas arba diskriminuojantis baudimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalies c punktą (57 p.); jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi tuo, kad jo kilmės valstybėje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnį turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės valstybe, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a punkte.

Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės valstybės teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje (59 p.); atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2 straipsnio c punktą, skaitomą kartu su jos 9 straipsnio 3 dalimi (60 p.); vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas.

Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu ir todėl yra persekiojimo veiksmas (61 p.); tai, jog reikalaujama, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti (70 p.); todėl negalima tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slėps savo homoseksualumą kilmės valstybėje, kad išvengtų persekiojimo (71 p.); kompetentingos institucijos, <...> vertindamos, ar prašytojo persekiojimo baimė yra pagrįsta, turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės yra tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo asmenines aplinkybes, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų (72 p.).

Šis rizikos dydžio vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo S. A. ir kt., C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08, 90 p.), grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis <...> (73 p.).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieglobsčio prašymų, kurie yra grindžiami priklausymu LGBT (inicialai, kuriais apibūdinamos lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės) bendruomenei, vertinimas, be kita ko, papildomai remiasi JTPA parengtu DSSH modeliu. Šiuo modeliu siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į jo seksualinę praktiką. Šis modelis remiasi 4 elementų vertinimu: kitoniškumas, stigma, gėda ir žala. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad tokio vertinimo atsakovas neatliko. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėja buvo sulaikyta dėl jos seksualinės orientacijos, rėmėsi tik abstrakčiais argumentais, neatlikdamas jokio išsamesnio vertinimo.

53. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko paviršutinišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą, pareiškėjos situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Migracijos departamentas, pareiškėjos individualios situacijos neįvertinęs kilmės valstybės kontekste, nenustatęs visų aplinkybių, leidžiančių neabejoti, kad pareiškėja dėl jos prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis grindė asmeninę baimę grįžti į kilmės valstybę, nebus persekiojama, neįvertinęs esminių pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį priežasčių, pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tyrimą atliko netinkamai. Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Nustačius tai, šioje bylos stadijoje nepasisakytina dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – Migracijos departamento sprendimas naikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59188 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė