90126aaf-208b-415d-becd-3eaed08d1ea8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1637-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04193-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8.; 12.5.1; 12.12., 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui D. D., atsakovės atstovui D. S. (D. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „RKJ grupė“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio apskrities VMI) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (36.9)-FR0682-205 patvirtino 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktÄ Nr. (36.1E)FR0680-251 (toliau – Patikrinimo aktas) ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 6 797 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 424,51 Eur PVM delspinigių, 2 039 Eur PVM baudÄ . Tačiau Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (36.9)-6-2217 iÅ¡taisė 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo apraÅ¡omosios dalies 27 psl. 4 pastraipos 9–10 eilutes ir nusprendžiamosios dalies 2 punktÄ , t. y. vietoje 1 424, 51 Eur PVM delspinigių apskaičiavo 709,70 Eur PVM delspinigių.

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Å¡i 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 69-99 patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. (36.9)-FR0682-205, o pareiÅ¡kėjos skundo nepatenkino.

2. PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti VMI 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ Nr. 69-99 ir Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. (36.9)-FR0682-205 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. PaaiÅ¡kina, kad rapsus iÅ¡ bendrovės „Gausta“ pirko iki 2016 m. rugsėjo 16 d., kai dėl jos galimai nesÄ Å¾iningos veiklos vykdant mokestines prievoles kreipėsi į VMI. VMI 2016 m. spalio 7 d. atsakyme nurodė, kad nustatyta rizika, kad bendrovė „Gausta“ nemoka mokesčių, ji nėra deklaravusi dalies iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pareiÅ¡kėjai.

Taigi pareiÅ¡kėja, bÅ«dama sÄ Å¾ininga mokesčių mokėtoja, siekdama užtikrinti, kad valstybei bÅ«tų mokami mokesčiai, ėmė aiÅ¡kintis, ar bendrovė „Gausta“ yra sumokėjusi mokesčius, t. y. pranešė VMI apie Å¡ios bendrovės nesÄ Å¾iningÄ veiklÄ mokant PVM valstybei, 2016 m. lapkričio 8 d. su bendrove „Gausta“ susitarė, kad Å¡i pateiks pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ informacijÄ dėl mokestinių prievolių vykdymo, kad pareiÅ¡kėja nevykdys prievolės sumokėti skolÄ bendrovei „Gausta“, kol nebus nepateikta informacija apie tinkamÄ PVM prievolių įvykdymÄ .

PareiÅ¡kėja, negavusi iÅ¡ bendrovės „Gausta“ duomenų apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu bei atsižvelgdama į pagrįstÄ rizikÄ , kad bendrovė gali netinkamai vykdyti savo PVM prievoles ir todėl pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti ribojama pagrįsta teisė į PVM atskaitÄ , 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pradėti bendrovės „Gausta“ patikrinimÄ dėl PVM prievolių vykdymo. 2.2. Pažymi, kad VMI Å¡ioje byloje nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad rapsai nebÅ«tų atvežti į pareiÅ¡kėjos teritorijÄ .

PrieÅ¡ingai, tiek rapsų gabenimo dokumentai, tiek PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad rapsai buvo atvežti į pareiÅ¡kėjos teritorijÄ , taip pat paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad jie buvo pristatyti į pareiÅ¡kėjos teritorijÄ siekiant patikrinti kokybę ir paruoÅ¡ti parduoti. Nesutinka su atsakovės sprendimuose iÅ¡dėstyta pozicija, kad krovinio važtaraščiuose nurodyta pakrovimo vieta (Akmenė) neatitinka tikrovės, nes (duomenys neskelbtini), kur turėjo bÅ«ti pakrauti rapsai, sandėliai neegzistuoja;

žemės sklypo savininkai nebuvo sudarę jokių sutarčių nė su viena iÅ¡ sandorių grandinės dalyve. Toks atsakovės vertinimas yra nepagrįstas, nes akivaizdu, kad įsivėlė klaida nurodant adresÄ : kaip matyti tiek iÅ¡ pastabose, tiek skunde, teiktuose Panevėžio apskrities VMI, pridėto internetinio žemėlapio „Google Maps“, Å¡alia vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (už 95 metrų) yra sandėliai, kuriuose buvo pakrauti rapsai. Tokiu atstumu stovintys sandėliai turėjo bÅ«ti matomi plika akimi. 2.3.

Atkreipia dėmesį, kad rapsus vežė Latvijos valstybės piliečiai. Jie į pildomus krovinio važtaraščius įrašė adresÄ Akmenė, tačiau akivaizdu, jog grÅ«dai nebuvo gabenami iÅ¡ Akmenės miesto centro, tiesiog vairuotojai nurodė netikslius adresus. Nėra jokių duomenų, kad vairuotojų bÅ«tų klausta, ar Å¡ie nurodė tikslius pakrovimo adresus, važtaraščius pildydami vairuotojai darė klaidÄ , kaip kad nurodė ne Akmenė, o Akmene. Taigi akivaizdu, kad važtaraščius pildė asmenys, nemokantys lietuvių kalbos, todėl ir kitus vietovardžius nurodė taip, kaip girdėjo Å¡iuos tariamus.

Todėl išvada, kad CMR nurodyta prekių pakrovimo vieta negalėjo būti Akmenė, mokestinio patikrinimo metu buvo daroma vadovaujantis internetinio žemėlapio „Google Maps“ paslauga, kuria remiantis nustatyta, koks atstumas ir kokia maršruto trukmė iš Kalvių posto iki pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Remiantis „Google Maps“ programa, trumpiausias maršrutas – 79,8 km, kelionės trukmė – 1 val. 2 min. Kelionės iš Kalvių posto iki pareiškėjos pro Akmenę atstumas – 128 km, trukmė – 1 val. 46 min.

Ginčo sprendimuose nėra aptarti atvejai, kai vairuotojai pakrauna savo krovinį, bet sienos kirsti negali, nes laikas vairuoti yra pasibaigęs, todėl Å¡ie privalo ilsėtis ir kelionę tęsti vėliau. Apie tokias aplinkybes nei Patikrinimo akte, nei mokesčių administratoriaus sprendimuose nėra net užsimenama, todėl galima teigti, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju vertintos nebuvo. Mokesčių administratoriaus sprendimai praranda savo legitimumÄ ir pagrįstumÄ , kai sienos kirtimo (nekirtimo) ir grÅ«dų gabenimo (negabenimo) įrodymu tampa skaičiavimai remiantis programa „Google Maps“. 2.4.

Pažymi, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl pareiÅ¡kėjos dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, tenka bÅ«tent mokesčių administratoriui. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 67 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Taip pat iÅ¡imtinai mokesčių administratoriui pavestos funkcijos (MAÄ® 15 straipsnio 3 dalis, 25 ir 26 straipsniai) bei suteiktos plačios teisės (MAÄ® 33 straipsnis) mokesčių kontrolės ir iÅ¡ieÅ¡kojimo srityse.

Mokesčių administratoriaus pareigÄ patvirtinti sprendimÄ Ä¯rodymais neabejotinai patvirtina ir nagrinėjamos bylos kontekstas, kad konkrečiu atveju turi bÅ«ti priimtas sprendimas dėl pagrindinės mokesčių mokėtojo teisės PVM sistemoje – teisės į PVM atskaitÄ â€“ ribojimo. Sprendimas, kuriuo siekiama paneigti mokesčio mokėtojo teisę, turi bÅ«ti pagrįstas, nes tai nėra mokesčio lengvata ar kitoks mokesčio mokėtojo praÅ¡ymas, kurį pagrįsti turėtų mokesčio mokėtojas.

Taigi teisė į PVM atskaitÄ , kai egzistuoja tiek materialios, tiek formalios sÄ lygos jai atsirasti, gali bÅ«ti nesuteikta (apribota) tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitÄ , žino (turi žinoti), kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM. Å iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali bÅ«ti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobÅ«dį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstÄ ; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobÅ«dį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryÅ¡ius ir pan. 2.5.

PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės iÅ¡vada, kad ji žinojo ar galėjo žinoti, kad dalyvauja PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, argumentuodama, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius neįvykdė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos bei nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokiÄ mokesčių administratoriaus pozicijÄ . Mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, jų pagrindu padarytos iÅ¡vados nėra pakankamai pagrįstos, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja žinojo ar turėjo žinoti apie galimÄ kontrahento (UAB „Gausta“) sukčiavimÄ .

Mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, visų pirma, turėtų bÅ«ti grindžiama atitinkamais neginčijamais įrodymais bei jų analize. Nagrinėjamu atveju nėra pateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, o iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos žinojimo arba galėjimo žinoti, jog ji galimai dalyvauja PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, iÅ¡ esmės grindžiama prielaidomis, formaliais gabenimo dokumentų trÅ«kumais bei apeliuojant į sutarčių sÄ lygas dėl dokumentų, galinčių patvirtinti ginčo prekių kilmę bei kokybę, pateikimÄ , nors pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai įsitikino iÅ¡ bendrovės „Gausta“ įsigytų prekių kokybe ir ginčo dėl minėtos aplinkybės Å¡iuo atveju nėra.

IÅ¡ ginčo sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumas, akivaizdu, jog mokesčių administratorius tendencingai siekia iÅ¡laikyti savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjos dalyvavimo PVM sukčiavimo schemoje. 2.6. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.

3. Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos kontrahentė bendrovė „Gausta“ sukčiavo PVM srityje. IÅ¡ ginčo medžiagoje pateiktos bendrovės „Gausta“ 2017 m. balandžio 11 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. (21.69-32) FR0760-2905 matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta prekių perpardavimo schema tarp įmonių, kai pirminėje prekių pirkimo sandorių grandinėje nėra deklaruojamas bei nesumokamas į biudžetÄ PVM, o galutinėje sandorių grandinėje praÅ¡oma PVM grÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto, t. y. bendrovė „MAYBE Parfum World LT“ ir neteikianti patikrinimui dokumentų bendrovė „Golinta“ deklaruoja, kad įsigijo prekių iÅ¡ veiklos nevykdančių, mokesčių nemokančių ir dokumentų neteikiančių įmonių: bendrovių „Alosa“ ir „Agroinvesticija“, o pagal Å¡ių įmonių vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovės „MAYBE Parfum World LT“ ir „Golinta“ įformina prekių pardavimus bendrovei „Gausta“, Å¡i deklaruoja Å¡ių prekių pardavimus pareiÅ¡kėjai ir kitoms įmonėms, o pareiÅ¡kėja deklaruoja prekių pardavimus bendrovei „Agerona“, kuri įformino prekių tiekimus Latvijos įmonei SIA „Agerona“, taikydama 0 proc. tarifÄ , dėl to susidarė bendrovei „Agerona“ iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinas PVM, kurį ji ir praÅ¡o grÄ Å¾inti.

Ataskaitoje konstatuota, kad tarp bendrovių „Gausta“, „MAYBE Parfum World LT“ ir „Golinta“ buvo sukurta dirbtinių sandorių (PVM sukčiavimo) grandinė, į jÄ Ä¯traukiant realios ekonominės veiklos nevykdančias įmones, ir taip sukuriama nepagrįsta PVM atskaita bei nesumokamas į biudžetÄ PVM. Minėtoje operatyvaus patikrinimo ataskaitoje taip pat nustatyta, kad bendrovės „Golinta“, „Alosa“ ir „Agroinvesticija“ sandorių su bendrove „Gausta“ metu arba iÅ¡ karto po jų akcijos buvo parduotos, įmonių vadovai ir akcininkai pasikeitė, nerandami, samdomų darbuotojų nėra.

Todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad anksčiau iÅ¡vardytų įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos faktiÅ¡kai neįvyko, t. y. bendrovė „Gausta“ neįsigijo rapsų iÅ¡ bendrovių „MAYBE Parfum World LT“, „Golinta“, o pastarosios atitinkamai iÅ¡ bendrovių „Alosa“ ir „Agroinvesticija“. Taigi, ginčo bylos aplinkybės ir patikrinimo akto iÅ¡vados patvirtina, kad rapsų pirkimo sandoriai vyko PVM sukčiavimo grandinėje. 3.1.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ (žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti) patvirtina tai, kad prekes įsigijo dalyvaudama PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, kai už Å«kinėse operacijose sukurtÄ pridėtinę vertę nėra sumokėtas PVM. PareiÅ¡kėja susitarė dėl didelio kiekio, t. y. 2008,94 t, rapsų pirkimo, pasiraÅ¡ytos kelios grÅ«dų pirkimo sutartys, sandoriai su bendrove „Gausta“ buvo nevienkartiniai, truko kelis mėnesius, tačiau pareiÅ¡kėjai nesukėlė įtarimų faktas, kad bendrovėje „Gausta“ dirba tik vienas darbuotojas, kad ji neturi buveinės ar kitų veiklos patalpų, pirkimo sandoriai sudaryti neįsitikinus tiekėjo patikimumu.

Taip pat pareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ įsigytų rapsų tiekimo bendrovei „Agerona“ atvejais, kai transportavimÄ organizavo bendrovė „Gausta“, gabenimÄ pagrindė tais pačiais CMR, kuriuose įraÅ¡yta: 1 laukelyje (siuntėjas) – pareiÅ¡kėja, 22 laukelyje (atvykimas pakrauti bei siuntėjo paraÅ¡as ir spaudas) arba neužpildytas laukelis, arba yra bendrovės „Gausta“ spaudas, neįskaitomas paraÅ¡as, visais atvejais neįraÅ¡ytas atvykimo pakrauti laikas.

Tačiau pareiÅ¡kėja, CMR nurodyta kaip siuntėja, pagal CMR nuostatas, atiduodama krovinį turėjo paraÅ¡ais patvirtinti, kad krovinys atiduotas, atsakomybė už jį pereina vežėjui. CMR visais atvejais užpildyti 1 ir 22 laukeliai, informacija aiÅ¡kiai įskaitoma, siuntėjas – pareiÅ¡kėja, o pakrovimo faktas patvirtintas pareiÅ¡kėjos spaudu ir atstovo paraÅ¡u, atvejais, kai pareiÅ¡kėja pati organizavo rapsų transportavimÄ , kaip pakrovimo vietÄ (4 laukelyje krovinio perėmimo vieta ir data) nurodė tikslų adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini), ir datÄ , kurie atitinka kitas sandorio ir susijusių dokumentų aplinkybes, tačiau atvejais, kai transportavimÄ organizavo bendrovė „Gausta“, o siuntėjas – pareiÅ¡kėja, 4 laukelyje įraÅ¡yta Akmenė, Lietuva (Lithuania), kartais nurodyta data, atskirais atvejais laukelis neužpildytas.

PareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nereikalavo rapsų kilmės dokumentų, augintojų Å«kių registracijos dokumentų, nors pirkimo sutartyse numatyta, kad priimami grÅ«dai, kurie iÅ¡auginti Å«kio, registruoto žemės Å«kio ir kaimo verslo registre, ar augintojų, užsiregistravusių registruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡e. 3.2. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, elgdamasi sÄ Å¾iningai, norėdama įsitikinti tiekėjo patikimumu, turėjo reikalauti pardavėjo pateikti minėtus dokumentus, taip pat turėti Å¡ių dokumentų kopijas, tačiau nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja domėjosi ne tik tiekėju, tačiau ir tiekiamų grÅ«dų kokybe, informacija apie grÅ«dų augintojÄ .

PareiÅ¡kėja, įsigydama grÅ«dus iÅ¡ kitų tiekėjų – Lietuvos Respublikoje registruotų Å«kininkų Å«kių – pagal grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartis, pateikė patikimumÄ ir kokybę pagrindžiančius dokumentus, o iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nereikalavo ar neiÅ¡saugojo rapsų kokybės ir kilmės pagrindimo dokumentų. Taigi pareiÅ¡kėja, sudarydama sutartis su bendrove „Gausta“, nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad yra sertifikuota ISCC organizacijoje dėl biomasės tvarumo reikalavimų laikymosi ES, nors 2016 m. tokio sertifikato neturėjo. 3.3.

Taigi, atsakovės nuomone, Å¡ios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ (žinojimÄ / turėjimÄ Å¾inoti), kad, iÅ¡ bendrovės „Gausta“ įsigydama 2008,94 t rapsų, dalyvauja sukčiavimo PVM srityje. Patikrinimo metu nustatyta, kad nei pareiÅ¡kėja, nei bendrovė „Gausta“ ar kitos sandorių grandinėje dalyvavusios įmonės (bendrovės „Alosa“, „Agroinvesticija“, „MAYBE Parfum World LT“, „Golinta“) patalpų ar sandėlių Akmenėje neturėjo, todėl bÅ«tent Å¡iuose sandoriuose gabenimÄ pirkėjai bendrovei „Agerona“ patvirtindama CMR su nurodyta faktiÅ¡kai neturima ir neegzistuojančia iÅ¡siuntimo vieta žinojo ar galėjo žinoti, kad dalyvauja sukčiavime.

Pareiškėja, kaip siuntėja, elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, žinojo (galėjo žinoti), kad faktiškas gabenimas pagal šiuos CMR nevyks, o ji, kaip siuntėja, dalyvauja sukčiavimo schemoje. 3.4. Atkreipia dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad Latvijos vežėjai nesikreipė į Lietuvos institucijas, jiems nebuvo išduoti leidimai važiuoti magistraliniais ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, nors Latvijos vežėjų transporto priemonių bendras svoris su kroviniu (rapsais), nurodytas CMR, sudarė nuo 43,48 tonos iki 51,74 tonos.

Todėl, įvertinus Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ bei NAS laikotarpio nuo 2016 m. liepos 1–rugsėjo 30 d. duomenis, mokestinio patikrinimo metu nenustatyta Lietuvos ir Latvijos sienos kirtimo transporto priemonių pagal pareiÅ¡kėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotus transporto priemonių registracijos numerius ir krovinių gabenimo dienomis, nurodytomis CMR, o tai patvirtina Latvijos mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ , jog gabenimo paslaugų dokumentai buvo suraÅ¡yti formaliai, t. y. rapsai nebuvo vežami į pareiÅ¡kėjos sandėlį ir (ar) toliau jie nebuvo gabenami į terminalÄ (SIA „WT TERMINAL“) Rygos jÅ«rų uoste. 3.5.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių nagrinėti bylÄ ir priimti sprendimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 78 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjos teisės į 161 759,20 Eur pirkimo PVM atskaitÄ pagal bendrovės „Gausta“ vardu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose fiksuotas rapsų tiekimas, konstatavus aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja prekes įsigijo dalyvaudama PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, kai už Å«kinėse operacijose sukurtÄ pridėtinę vertę nėra sumokėtas PVM.

6. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, sudarydama sandorius (pirko rapsus) su bendrove „Gausta“, ar pareiÅ¡kėja žinojo (galėjo žinoti), kad dalyvauja PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, kad į biudžetÄ pardavimo PVM nebus sumokėtas.

7. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigijo 2 008,94 tonos rapsų, Å¡ias prekes pardavė bendrovei „Agerona“. Pastaroji įformino prekių tiekimus Latvijos įmonei SIA „Agerona“, taikydama 0 proc. tarifÄ . 7.1. PareiÅ¡kėja, kilus įtarimų dėl bendrovės „Gausta“ veiklos, kreipėsi į atsakovę, Å¡i 2016 m. spalio 7 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad dėl bendrovės „Gausta“ nustatyta mokesčių nemokėjimo rizika, ji nėra deklaravusi dalies pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. 7.2.

Negavusi iÅ¡ bendrovės „Gausta“ duomenų apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu bei atsižvelgdama į pagrįstÄ rizikÄ , kad bendrovė gali netinkamai vykdyti savo PVM prievoles, todėl pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti ribojama pagrįsta teisė į PVM atskaitÄ , pareiÅ¡kėja 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pradėti bendrovės „Gausta“ patikrinimÄ dėl PVM prievolių vykdymo. 7.3. Å iaulių apskrities VMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (41.2) FR0682-75 patvirtino patikrinimo aktÄ Nr. (41.2) FR0680-42 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 4 293 Eur PVM, 464,86 Eur PVM delspinigių ir 1 288 Eur PVM baudÄ .

Šį Å iaulių apskrities VMI sprendimÄ 2018 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 69-62 patvirtino VMI. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. S-148(7-129/2018) panaikino VMI 2018 m. birželio 6 d. sprendimÄ Nr. 69-62 ir perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, konstatuodama, kad, iÅ¡analizavusi ginčo bylos medžiagÄ , sutinka su Inspekcijos padarytomis iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėja rapsus įsigijo ne iÅ¡ UAB „Gausta“, tačiau neaiÅ¡ku, kokios UAB „Gausta“ operatyvaus patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leido mokesčių administratoriui konstatuoti pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y.

žinojimÄ ar turėjimÄ Å¾inoti, kad ji dalyvauja sandoriuose, įtrauktuose į sukčiavimÄ PVM srityje, juo labiau kad minėtoje ataskaitoje nebuvo konkrečiai konstatuota, kurioje prekių tiekimo grandyje (tiekimo etape) ar visoje grandinėje buvo vykdomas sukčiavimas PVM srityje. 7.4. VMI, vykdydama Komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ , 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 69-106 panaikino Å iaulių apskrities VMI 2018 m. kovo 7 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ .

Pakartotinį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ VMI pavedė atlikti Panevėžio apskrities VMI. 7.5. Panevėžio apskrities VMI, atlikusi pakartotinį pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (36.9)-FR0682-205 patvirtino 2019 m. liepos 5 d. patikrinimo aktÄ Nr. (36.1E)FR0680-251, nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 6 797 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 424,51 Eur PVM delspinigių, 2 039 Eur PVM baudÄ . Tačiau Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (36.9)-6-2217 iÅ¡taisė 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo apraÅ¡omosios dalies 27 psl. 4 pastraipos 9–10 eilutes ir nusprendžiamosios dalies 2 punktÄ , t. y. vietoje 1 424, 51 Eur PVM delspinigių apskaičiavo 709,70 Eur PVM delspinigių. 7.6.

PareiÅ¡kėjai pateikus skundÄ , VMI 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 69-99 patvirtino Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. (36.9)-FR0682-205, pareiÅ¡kėjos skundo nepatenkino.

8. PareiÅ¡kėjos teigimu, kilus įtarimų dėl bendrovės galimai nesÄ Å¾iningos veiklos vykdant mokestines prievoles, 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pradėti bendrovės „Gausta“ patikrinimÄ dėl PVM prievolių vykdymo. VMI Å¡ioje byloje nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad rapsai nebÅ«tų atvežti į pareiÅ¡kėjos teritorijÄ , pervežė Latvijos valstybės piliečiai, jie į pildomus krovinio važtaraščius įrašė adresÄ Akmenė, tačiau akivaizdu, jog grÅ«dai nebuvo gabenami iÅ¡ Akmenės miesto centro, tiesiog vairuotojai nurodė netikslius adresus.

9. Mokesčių administratorius nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, nurodo, kad nustatytos aplinkybės, patikrinimo akto iÅ¡vados patvirtina, kad rapsų pirkimo sandoriai vyko PVM sukčiavimo grandinėje, o pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ (žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti) patvirtina tai, kad prekes įsigijo dalyvaudama PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, kai už Å«kinėse operacijose sukurtÄ pridėtinę vertę nėra sumokėtas PVM valstybei. PareiÅ¡kėja susitarė dėl didelio kiekio – 2008,94 t –rapsų pirkimo, pasiraÅ¡ytos kelios grÅ«dų pirkimo sutartys, sandoriai su bendrove „Gausta“ buvo nevienkartiniai, truko kelis mėnesius, tačiau jai nesukėlė įtarimų faktas, kad bendrovėje „Gausta“ dirba tik vienas darbuotojas, kad ji neturi buveinės ar kitų veiklos patalpų, pirkimo sandoriai sudaryti neįsitikinus tiekėjo patikimumu. Dėl sandorių su bendrove „Gausta“.

10. AiÅ¡kindami teisę į PVM atskaitÄ , administraciniai teismai nuosekliai laikosi praktikos, jog aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčiÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitÄ , jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog Å«kinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip pat teismai pažymi, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , jei jis piktnaudžiauja Å«kinėmis operacijomis ar prisideda prie Å«kinių operacijų, kuriomis yra nesumokami pridėtinės vertės mokesčiai ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda.

Taip pat bÅ«tina įvertinti mokesčio mokėtojo, siekiančio įgyti teisę į PVM atskaitÄ , sÄ Å¾iningumÄ , t. y. ar asmuo nežinojo arba neturėjo (negalėjo) žinoti apie galimÄ Å«kinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veika PVM prievolių vykdymo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A1-355-2004, Nr. A438 -1097/2009, Nr. A438-550/2010, Nr. A438-721/2010).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atitinkamos Å«kinės operacijos realiai įvyko bei kad pareiÅ¡kėja už suteiktas prekes ar paslaugas sumokėjo atitinkamas prekių ar paslaugų įsigijimo bei PVM sumas. Todėl pareiÅ¡kėjos pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, įrodančios, kad ji iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įsigijo 2 008,94 tonos rapsų, Å¡ias prekes pardavė bendrovei „Agerona“, kuri įformino prekių tiekimus Latvijos įmonei SIA „Agerona“, taikydama 0 proc. tarifÄ . Taigi Å¡ioje administracinėje byloje svarbu tai, ar pareiÅ¡kėja buvo sÄ Å¾ininga, ar galėjo žinoti apie galimÄ Å«kinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumÄ , ar sutarties partneris už konkrečia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės PVM (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-2496/2011, Nr. A442-3146/2011).

12. Teismo nuomone, apmokestinamieji asmenys negali sukčiaudami ar piktnaudžiaudami vadovautis Europos SÄ jungos teisės normomis, nes mokesčių administratorius turi atsisakyti suteikti teisę į atskaitÄ , jeigu objektyviais įrodymais nustatoma, kad Å¡ia teise vadovaujasi sukčiaudami ar piktnaudžiaudami (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byloje Mahagében ir David, C 80/11 ir C 142/11, 42 p.). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-705/2013, apibendrindama anksčiau nurodytÄ ESTT praktikÄ , konstatavo, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitÄ , jei, atsižvelgus į objektyvius įrodymus, nustatoma, kad:

1) sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sÄ vokos.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal ESTT praktikÄ apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiÅ¡kai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitÄ ribojimÄ . Taip pat teismas akcentavo, kad, atsisakant suteikti mokesčių mokėtojui teisę į PVM atskaitÄ trečiuoju atveju, t. y. dėl jo dalyvavimo sukčiavime PVM, privalu įrodyti Å¡ias sÄ lygas: 1) jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iÅ¡ kurio kylančiÄ teisę į atskaitÄ siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM, 2) jog asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo (turėjo žinoti) apie aplinkybes, nurodytas pirmojoje sÄ lygoje.

Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su ES teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta.

13. Bylos įrodymai (Patikrinimo aktas su priedais, Panevėžio apskrities VMI, VMI) aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja įsigijo ir pardavė rapsus dalyvaudama PVM sukčiavimo grandinėje, nes iÅ¡ mokesčių administratoriaus mokestinėje byloje pateiktos bendrovės „Gausta“ 2017 m. balandžio 11 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. (21.69-32) FR0760-2905 aiÅ¡kiai matyti, kad prekių perpardavimo schema tarp bendrovių, kai pirminėje prekių pirkimo sandorių grandinėje nėra deklaruojamas bei nesumokamas į biudžetÄ PVM, o galutinėje sandorių grandinėje praÅ¡oma grÄ Å¾inti PVM iÅ¡ biudžeto, t. y. bendrovė „MAYBE Parfum World LT“ ir neteikianti patikrinimui dokumentų bendrovė „Golinta“ deklaruoja prekių įsigijimus iÅ¡ veiklos nevykdančių, mokesčių nemokančių ir dokumentų neteikiančių bendrovių „Alosa“ ir „Agroinvesticija“, o pagal Å¡ių įmonių vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovės „MAYBE Parfum World LT“ ir „Golinta“ įformina prekių pardavimus bendrovei „Gausta“, kuri deklaruoja Å¡ių prekių pardavimus pareiÅ¡kėjai ir kitoms įmonėms, o pareiÅ¡kėja deklaruoja prekių pardavimus bendrovei „Agerona“, kuri įformino prekių tiekimus Latvijos įmonei SIA „Agerona“, taikydama 0 proc. tarifÄ , dėl to bendrovei „Agerona“ susidarė grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM, kurį ji praÅ¡o grÄ Å¾inti.

Å ioje ataskaitoje konstatuota, kad tarp bendrovių „Gausta“, „MAYBE Parfum World LT“ ir „Golinta“ buvo sukurta dirbtinių sandorių (PVM sukčiavimo) grandinė, į jÄ Ä¯traukiant realios ekonominės veiklos nevykdančias įmones, taip sukuriama nepagrįsta PVM atskaita bei nesumokamas į biudžetÄ PVM. Be to, minėtoje operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nustatyta, kad bendrovių „Golinta“, „Alosa“ ir „Agroinvesticija“ sandorių su bendrove „Gausta“ metu arba iÅ¡ karto po jų akcijos buvo parduotos, įmonių vadovai ir akcininkai pasikeitė, nerandami, samdomų darbuotojų nėra.

Taigi, teismo įsitikinimu, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad Å¡ių įmonių vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos Å«kinės operacijos faktiÅ¡kai neįvyko, t. y. bendrovė „Gausta“ neįsigijo rapsų iÅ¡ bendrovių „MAYBE Parfum World LT“, „Golinta“, o pastarosios atitinkamai iÅ¡ bendrovių „Alosa“ ir „Agroinvesticija“.

14. IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad tarpininkų grandinę sudarė Lietuvos Respublikoje įsteigtos (įsigytos) uždarosios akcinės bendrovės, kurias įsigijo Latvijos, Estijos ir Lenkijos piliečiai. Prekės pristatytos tiesiai iÅ¡ nenustatytų Latvijos Respublikos teritorijos vietų į Rygoje esantį terminalÄ , transportavimÄ organizavo įmonė tarpininkė (UAB „Gausta“), kurios vienintelis akcininkas ir vienintelis darbuotojas – Latvijos Respublikos pilietis. Atsiskaitymai visose grandyse vyko bankiniais pavedimais, bendrovės tiekėjos (UAB „Alosa“ ir UAB „Agroinvesticija“) nevykdė mokestinių prievolių, neteikė PVM deklaracijų, tarpininkės (UAB „Golinta“ ir UAB „Gausta“) pateikė PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis (patikrinimo akto I dalis 2.3 punktas).

Be to, tiekėjos UAB „Alosa“ ir UAB „Agroinvesticija“ nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, neatvyko į VMI, operatyvaus patikrinimo metu nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, o tarpininkų nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti pakrauti rapsai, sandėliai neegzistuoja. Žemės sklypo savininkai nė su viena sandorių grandinės dalyve nebuvo sudariusi jokių sutarčių. CMR važtaraščiuose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai:

1. pakrovimo vieta (Akmenė), numerių atpažinimo sistemos tinklinės duomenų saugyklos (Lietuvos sienos kirtimai) (toliau – NAS) duomenys nepatvirtino Latvijos vežėjų transporto priemonių kirtimo faktų Lietuvos ir Latvijos sienos; reali pakrovimo vieta – įvairios nenustatytos vietos Latvijos Respublikoje;

2. siuntėjas – pareiškėja, nors tuo pačiu CMR pagrindžiamas ir tarpininkių, UAB „MAYBE Parfum World LT“, UAB „Golinta“, tiekimas UAB „Gausta“ bei UAB „Gausta“ tiekimas pareiškėjai;

3. dalis Latvijos vežėjų vairuotojų paneigė važiavimo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ faktÄ ;

4. bendra CMR nurodytų transporto priemonių masė virÅ¡ijo nustatytÄ dydį, tačiau vežėjai nesikreipė dėl leidimų važiuoti valstybiniais ir vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡aisiais keliais daugiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Rapsų, kurių įsigijimas įformintas iÅ¡ bendrovės „Gausta“, kilmės neįmanoma nustatyti, nes nepateikti jokie augintojų ar rapsų kilmės duomenys, t. y. registracijos dokumentai, sertifikatai ir kiti dokumentai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėja ir bendrovė „Gausta“ 2016 m. nebuvo sertifikuotos ISCC organizacijoje dėl biomasės tvarumo reikalavimų laikymosi Europos SÄ jungoje. Vis dėlto pareiÅ¡kėja, parduodama rapsus bendrovei „Agerona“, pateikė užpildytas ISCC EU savarankiÅ¡kas deklaracijas, patvirtindama, kad grÅ«dai užauginti reikalavimus atitinkančiuose žemės plotuose, kad yra rapsų auginimo (sodinimo, purÅ¡kimo, tręšimo) aplinkybes patvirtinantys dokumentai, tačiau tokių dokumentų neturėjo, kontrolės metu nepateikė.

Taigi sukčiavimo sandorių grandinėje, siekiant legalizuoti ir parduoti nenustatytos kilmės rapsus, buvo tikslinga įtraukti „patikimÄ â€œ tarpinį pardavėjÄ (pareiÅ¡kėjÄ ), kuri savo vardu patvirtino rapsų kokybę ir auginimo sÄ lygas, kurios turėtų atitikti reikalaujamus standartus. Taigi, taip sudarytos sÄ lygos įforminti nesertifikuotų rapsų pardavimÄ kaip sertifikuotų. Bylos medžiaga patvirtina, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡omos rapsus nugabenus į WT terminalÄ Rygoje, pagal priimtÄ svorį, sandorių grandinėje atgaline seka, tai buvo daroma, kad sutaptų parduodamo rapso svoris.

Å ios Inspekcijos nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, jog sukurti dirbtiniai sandoriai, formaliai suraÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, siekiant sukčiauti PVM srityje, o ne realÅ«s savarankiÅ¡ki prekių pirkimo–pardavimo sandoriai. Å i PVM sukčiavimo schema, kai sandorių grandinėje – tiekėjas – tarpininkai – pirkėjas (pareiÅ¡kėja) – galutiniai pirkėjai (praÅ¡antys susigrÄ Å¾inti PVM), paslėpti PVM nedeklaravę ir į biudžetÄ PVM nesumokėję tiekėjai (bendrovės „Alosa“ ir „Agroinvesticija“), o įforminant nenustatytos kilmės rapsų tiekimÄ , sudaryti tikrovės neatitinkantys sandoriai, su pareiÅ¡kėjos pasiraÅ¡ytais, tikrovės neatitinkančiais, grÅ«dų kilmės ir kokybės dokumentais.

15. Pažymėtina, kad Å¡ių nustatytų aplinkybių neneigia ir pareiÅ¡kėja, nurodydama, kad jai nebuvo žinomas bendrovės „Gausta“ dalyvavimas sukčiavime nesumokant valstybei PVM. Teismui pasisakant dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo svarbu nustatyti, ar sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už prekes ir paslaugas, dėl kurių praÅ¡oma leisti pasinaudoti Å¡ia teise, iÅ¡raÅ¡antis asmuo turi apmokestinamojo asmens statusÄ , ar jis turėjo atitinkamas prekes, galėjo jas pristatyti, ar jis įvykdė savo pareigas deklaruoti bei sumokėti PVM, taip siekiant užtikrinti, jog tiekėjai nedarytų pažeidimų, nesukčiautų, taip pat turėti tai patvirtinančius dokumentus.

IÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti, kad prekes įsigijo dalyvaudama PVM sukčiavimo sandorių grandinėje, kai už Å«kinėse operacijose sukurtÄ pridėtinę vertę nėra sumokėtas PVM, iÅ¡vados buvo grindžiamos Å¡iomis aplinkybėmis: pirma, buvo sutarta dėl didelio kiekio – 2 008,94 t – rapsų pirkimo; antra, pasiraÅ¡ytos kelios grÅ«dų pirkimo sutartys; trečia, sandoriai su bendrove „Gausta“ truko kelis mėnesius, tačiau pareiÅ¡kėjai nesukėlė įtarimų faktas, kad bendrovėje „Gausta“ dirba tik vienas darbuotojas, kad ji neturi buveinės ar kitų veiklos patalpų, pirkimo sandoriai sudaryti neįsitikinus tiekėjo patikimumu; ketvirta, pareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ įsigytų rapsų, taip pat tiekimo bendrovei „Agerona“ atvejais, kai transportavimÄ organizavo bendrovė „Gausta“ (patikrinimo akto 1 d. 4.1 p), gabenimÄ pagrindė tais pačiais CMR dokumentais, penkta, pareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nereikalavo rapsų kilmės dokumentų, augintojų Å«kių registracijos dokumentų, nors pirkimo sutartyse numatyta, kad priimami grÅ«dai, kurie iÅ¡auginti Å«kyje, registruotame žemės Å«kio ir kaimo verslo registre, augintojų, užsiregistravusių registruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡e.

16. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėja, elgdamasi sÄ Å¾iningai ir norėdama įsitikinti tiekėjo patikimumu, turėjo reikalauti pardavėjo pateikti minėtus dokumentus, taip pat turėti Å¡ių dokumentų kopijas, tačiau nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad pareiÅ¡kėja domėjosi ne tik tiekėju, tačiau ir tiekiamų grÅ«dų (rapsų) kokybe, informacija apie grÅ«dų augintojÄ . Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, įsigydama grÅ«dus iÅ¡ kitų tiekėjų – Lietuvos Respublikoje registruotų Å«kininkų Å«kių – pagal grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartis, pateikė patikimumÄ ir kokybę pagrindžiančius dokumentus, tačiau iÅ¡ bendrovės „Gausta“ jų nereikalavo, neiÅ¡saugojo rapsų kokybės ir kilmės pagrindimo dokumentų, o sudarydama sutartis su bendrove „Gausta“ nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad yra sertifikuota ISCC organizacijoje dėl biomasės tvarumo reikalavimų laikymosi ES, nors 2016 m. tokio sertifikato neturėjo.

17. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, aptartÄ ESTT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. žinojimÄ (turėjimÄ Å¾inoti), jog, įsigydama 2 008,94 t rapsų iÅ¡ bendrovės „Gausta“, dalyvauja sukčiavime PVM srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiÅ¡kėja, nei bendrovė „Gausta“ ar kitos sandorių grandinėje dalyvavusios bendrovės („Alosa“, „Agroinvesticija“, „MAYBE Parfum World LT“, „Golinta“) patalpų ar sandėlių Akmenėje neturėjo, todėl bÅ«tent Å¡iuose sandoriuose gabenimÄ pirkėjai bendrovei „Agerona“ patvirtindama CMR dokumentuose su nurodyta faktiÅ¡kai neturima ir neegzistuojančia iÅ¡siuntimo vieta žinojo ar galėjo žinoti, kad dalyvauja sukčiavime.

Taigi pareiškėja, kaip siuntėja, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, ji žinojo ar galėjo žinoti, kad faktiškas gabenimas pagal šiuos CMR dokumentus nevyks, o ji, kaip siuntėja, dalyvauja sukčiavimo schemoje.

18. Be to, pareiÅ¡kėja tiek skunde, tiek teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad rapsus iÅ¡ bendrovės „Gausta“ pirko nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., kai dėl jos galimai nesÄ Å¾iningos veiklos vykdant mokestines prievoles kreipėsi į VMI, kuri 2016 m. spalio 7 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad yra nustatyta rizika, kad bendrovė „Gausta“ nemoka mokesčių, ji nėra deklaravusi dalies iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėja, negavusi iÅ¡ bendrovės „Gausta“ duomenų apie atsiskaitymÄ su valstybės biudžetu bei atsižvelgdama į pagrįstÄ rizikÄ , kad bendrovė gali netinkamai vykdyti savo PVM prievoles, todėl pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti ribojama pagrįsta teisė į PVM atskaitÄ , 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į VMI praÅ¡ydama pradėti bendrovės „Gausta“ patikrinimÄ dėl PVM prievolių vykdymo.

Taigi, pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atidi ir apdairi, galėjo įsitikinti kontrahento (bendrovės „Gausta“) patikimumu, pareikalauti rapsų kilmės, kokybės dokumentų ir tik tada sudaryti sandorius, tačiau pareiÅ¡kėja į VMI kreipėsi beveik po dviejų mėnesių po daugkartinių prekių įsigijimo, kai jai kilo įtarimų dėl bendrovės „Gausta“ nesÄ Å¾iningos veiklos vykdant mokestines prievoles, t. y. prisiėmė visÄ rizikÄ .

19. Pagal ESTT praktikÄ , nagrinėjant bylas dėl teisės į PVM atskaitÄ ribojimo, vienu iÅ¡ teisės į PVM atskaitÄ ribojimo atvejų yra mokesčio mokėtojo nesÄ Å¾iningumas, t. y. žinojimas arba turėjimas žinoti, kad Å«kio subjektas dalyvauja PVM sukčiavime. Mokesčio mokėtojo nesÄ Å¾iningumas konstatuojamas tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei prieÅ¡ingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslÄ nesumokėti PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM, t. y. tikslingai siekiama pasisavinti PVM (sukčiavimo atvejis) (ESTT 2006 m. liepos 6 d. sprendimas sujungtose bylose A. K. ir Recolta Recycling, C-439/04 ir C-440/04, 2012 m. birželio 21 d. sprendimas sujungtose bylose M. ir D., C-80/11 ir C-142/11, 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Bonik, C-285/11 ir kt.).

20. Taigi ginčo klausimÄ reglamentuojančios teisės normos, ESTT bei LVAT suformuota praktika patvirtina, kad mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta, kai, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, nustatomas paties mokesčio mokėtojo sukčiavimo mokesčių srityje faktas arba įrodyta, kad mokesčio mokėtojas (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito Å«kio subjekto, dalyvaujančio Å¡ių tiekimo grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu tas sandoris formaliai atitinka nustatytus reikalavimus.

Bylos aplinkybės, mokesčių administratoriaus surinkti dokumentai, jų analizė akivaizdžiai įrodo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. jos žinojimÄ ar galėjimÄ Å¾inoti, jog pardavimo PVM pagal bendrovės „Gausta“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebus sumokėtas į biudžetÄ , nes pastarosios bendrovės skola biudžetui sudaro 6 797 Eur, pareiÅ¡kėja iÅ¡ bendrovės „Gausta“ nereikalavo rapsų kilmės dokumentų, augintojų Å«kių registracijos dokumentų, nors pirkimo sutartyse numatyta, kad priimami grÅ«dai, kurie iÅ¡auginti Å«kyje, registruotame žemės Å«kio ir kaimo verslo registre, augintojų, užsiregistravusių registruotų paÅ¡arų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡e.

21. PareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl neva nepagrįstai mokesčių administratoriaus padarytų iÅ¡vadų, kad pareiÅ¡kėja nesuteikė UAB „Gausta“ rapsų džiovinimo ir valymo paslaugų, yra nepagrįsti, nes byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad bendrovė „Gausta“ nepardavė ir nevežė rapsų pareiÅ¡kėjai, todėl į pareiÅ¡kėjos žurnalus įtrauktos rapsų džiovinimo ir valymo paslaugos negalėjo bÅ«ti suteiktos bendrovei „Gausta“, nors bÅ«tent jai buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra už ginčijamas paslaugas. Dėl rapsų įsigijimo ir pardavimo Latvijos teritorijoje.

22. Šį ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMÄ®). Pagal PVMÄ® 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. Jeigu tiekiamos prekės turi bÅ«ti gabenamos, laikoma, kad prekių tiekimas įvyko Å¡alies teritorijoje tuo atveju, kai Å¡ių prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo Å¡alies teritorijoje (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena) (PVMÄ® 12 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos įrodymai patvirtina, to neneigia ir pareiškėja, kad ji prekes – 2 008,94 t rapsų – įsigijo ir pardavė Latvijos teritorijoje t. y. sandoriai vyko už Lietuvos ribų (ne PVM objektas Lietuvoje), tai grindžiama Latvijos mokesčių administratoriaus, Lietuvos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Šiaulių, Skuodo, Akmenės, Mažeikių Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybių administracijų pateikta informacija.

Inspekcija gavo Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus raÅ¡tÄ , kad ZS „VEIDES 2“ už bendrovės „Gausta“ suteiktas gabenimo paslaugas iÅ¡rašė Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras: 1) 2016 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡raÅ¡yta 3 043,20 Eur vertės sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AB 01 už suteiktas 608,64 t rapsų gabenimo paslaugas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. liepos 29 d. Prie sÄ skaitos faktÅ«ros pridėti priėmimo aktai ir krovinio važtaraščiai už rapsų (140,3 t) gabenimÄ .

Krovinio važtaraščiuose kaip siuntėja nurodyta bendrovė „Gausta“, rapsų gavėja – pareiÅ¡kėja, krovinio pakrovimo vieta – Akmenė, atskiruose važtaraščiuose prekių iÅ¡krovimo vieta – Å iauliai. Priėmimo aktuose dokumento parengimo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), transporto priemonės (valstybiniai Nr.: (duomenys neskelbtini)) vairuotojai – R. M., A. B.. Kiti dokumentai, pagrindžiantys krovinio svorį, nurodytÄ sÄ skaitoje faktÅ«roje, taip pat gabenimo dokumentai (CMR), patikrinimo metu nebuvo pateikti; 2) 2016 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡raÅ¡yta 1 980,90 Eur vertės sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AB 02 už 396,18 t rapsų gabenimo paslaugas nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Prie sÄ skaitos pridėtas CMR, kuriame siuntėjas – pareiÅ¡kėja, gavėjas – SIA „Agerona“ (duomenys neskelbtini), prekių pakrovimo vieta – Akmenė, prekių iÅ¡krovimo vieta – WT Terminal, Flotes iela 11, Riga, krovinio pavadinimas – rapsai, vairuotojas – R. M., transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), informacija apie krovinio svorį ir gavėjo paraÅ¡as nenurodyti. Kiti dokumentai, pagrindžiantys krovinio svorį, nurodytÄ sÄ skaitoje faktÅ«roje, nebuvo pateikti.

Vairuotojai R. M., A. L. bei A. E., kurie dirbo vairuotojais bendrovėje ZS „VEIDES 2“, paaiÅ¡kino, kad jų darbas buvo susijęs su grÅ«dų gabenimu Latvijos teritorijoje. Vairuotojas A. L. teigė, kad jis negabeno grÅ«dų iÅ¡ Akmenės (Lietuva) ir kad jis keletÄ kartų gabeno krovinius už Latvijos sienos, apie 5–10 km nuo Skaistkalnės. Be to, bendrovė ZS „VEIDES 2“ neturėjo licencijos vykdyti krovinių gabenimÄ , nes, pagal transporto priemonių informacinės sistemos duomenis, krovininiai vilkikai „Scania?“ (valstybiniai Nr.: (duomenys neskelbtini)) yra registruoti įmonės ZS „Mežotnes stacija“ ((duomenys neskelbtini), vadovas – J.

B.); puspriekabės (valstybiniai Nr.: (duomenys neskelbtini)) priklauso įmonei ZS „VEIDES 2“; puspriekabė valstybiniu Nr. T3561 registruota SIA „AUTO A“ (duomenys neskelbtini); puspriekabė (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) registruota įmonės ZS „Mežotnes stacija“; apie transporto priemonę valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų. Taip pat bendrovės ZS „Mežotnes stacija“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros už krovininių vilkikų nuomÄ nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ir puspriekabės (valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo įtrauktos į ZS „VEIDES 2“ buhalterinę apskaitÄ . Latvijos mokesčių administratorius raÅ¡te pažymėjo, kad iÅ¡ bendrovės ZS „VEIDES 2“ pateiktų važtaraščių neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip transporto priemonės buvo naudojamos Å¡ios bendrovės ekonominėje veikloje, kuriomis datomis ir kokiais marÅ¡rutais jos važiavo. Latvijos mokesčių administratorius konstatavo, kad nėra faktinių įrodymų, kad ZS „VEIDES 2“ suteikė gabenimo paslaugas bendrovei „Gausta“, yra tikimybė, kad gabenimo paslaugų dokumentai suraÅ¡yti tik formaliai.

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatė, kad Latvijos vežėjai nesikreipė į Lietuvos institucijas, jiems nebuvo išduoti leidimai važiuoti magistraliniais ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais daugiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, nors Latvijos vežėjų transporto priemonių bendras svoris su kroviniu (rapsais), nurodytas CMR dokumentuose, sudarė nuo 43,48 tonos iki 51,74 tonos.

Todėl, įvertinus Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ bei Muitinės departamento NAS nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenis, nenustatyta Lietuvos ir Latvijos sienos kirtimo transporto priemonių pagal pareiÅ¡kėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotus transporto priemonių registracijos numerius ir krovinių gabenimo dienomis, nurodytomis CMR. O tai patvirtina Latvijos mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ , kad gabenimo paslaugų dokumentai buvo suraÅ¡yti formaliai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad rapsai nebuvo vežami į pareiÅ¡kėjos sandėlį ir (ar) toliau nebuvo gabenami į terminalÄ (SIA „WT TERMINAL“) Rygos jÅ«rų uoste.

25. Teismas pažymi, jog ABTÄ® 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: remiantis proceso Å¡alių ir jų atstovų, liudytojų, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ nuodugniu, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT sprendimas administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to, pareiÅ¡kėjos abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

26. Teismo įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad buvo sukurtas PVM objektas – grÅ«dų (rapsų) tiekimas, t. y. nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių realų bendrovės „Gausta“ grÅ«dų tiekimÄ pareiÅ¡kėjai. Todėl rapsų pardavimas pagal pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagrįstai laikytas prekių tiekimu už atlygį ne Å¡alies – Lietuvos – teritorijoje. Toks rapsų tiekimas pagal PVMÄ® 3 straipsnio sÄ lygas nėra PVM objektas Lietuvoje, nes nevyksta Lietuvos teritorijoje, todėl, rapsus įsigijus užsienyje (Latvija) ir ten pardavus, jų pardavimo PVM pagal pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nėra ir standartinis 21 proc. PVM tarifas negali bÅ«ti skaičiuojamas.

27. Mokesčių administratorius, vykdydamas MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, tai įrodė remdamasis byloje surinkta medžiaga. Tačiau pareiÅ¡kėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, to paties MAÄ® straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti, kodėl Å¡ios sumos yra neteisingos, neįvykdė. PareiÅ¡kėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių sandorių su bendrove „Gausta“ realumÄ , o centrinis mokesčių administratorius įrodė pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumÄ .

28. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinęs ginčijamų sprendimo turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

29. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 69-99, Panevėžio apskrities VMI 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimai Nr. (36.9) FR0682-205 ir Nr. (36.9)-6-2217, kuriais pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 6 797 Eur PVM, 1 424,51 Eur PVM delspinigių ir 709,70 Eur baudÄ , yra teisėti ir pagrįsti, naikinti ar keisti ginčijamų sprendimų, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnis).

30. Netenkinus skundo, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

31. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „RKJ grupė“ skundÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas