90109bea-3e28-4667-9cea-763458a3ebee · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50247-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1;1.2.4.6.2.2;2.1.15.3.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant T. Ž., dalyvaujant prokurorui J.

B., nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui V. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios I. M. ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 70 MGL dydžio (3 500 Eur) bauda.

Skirtos bausmės subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda, kurios laisvanoriškam sumokėjimui nustatytas 2 metų terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus bei pradėjus jį vykdyti, jas abi panaikinti.

Nukentėjusios I. M. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir iš A. M. priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai nepilnametei A. M., 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiajai I. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 11.28 val. (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių parkavimo aikÅ¡telėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas savo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia užtvėrė juo keliÄ , sustodamas prieÅ¡ais A. S. vairuojamÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipęs ir priėjęs prie iÅ¡ savojo automobilio iÅ¡lipusio nukentėjusiojo A. S., jam kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gius į veidÄ , tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. A. M. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 7.30 val. Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini), kilus ginčui dėl tėvų valdžios vaikams vykdymo bei filmavimo prieÅ¡ fiksuojamų asmenų valiÄ , tyčia fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narius sutuoktinę I. M. ir mažametę dukrÄ A. M., gim. (duomenys neskelbtini), – apglėbęs iÅ¡ už nugaros stipriai ranka spaudė pilvÄ nukentėjusiai I. M. bei stipriai spaudė savo ranka bandžiusios padėti iÅ¡Â jo iÅ¡sivaduoti motinai nukentėjusios A. M. rankų plaÅ¡takas, tuo sukeldamas kiekvienai nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. M. praÅ¡o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pakeisti, paskiriant griežtesnę bausmę nuteistajam A. M., taip pat jos ieÅ¡kinį patenkinti pilnai. 3.1. Skunde nurodo, kad kaltinimÄ palaikęs prokuroras prašė A. M. skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė tokios bausmės. Teigia, kad paskirta bausmė yra per Å¡velni. 3.2. Nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas per maža suma įvertino jos ir jos nepilnametės dukros patirtus iÅ¡gyvenimus.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Skunde teigia, jog jo veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos požymių. Jis dėl Å¡io kaltinimo turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 4.2.

Teigia, kad Å¡iuo atveju yra kriminalizuotas gyvenimiÅ¡kas konfliktiÅ¡kas – besiskiriančių sutuoktinių situacija, t. y. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu panaikintas nukentėjusiosios I. M. ir jo santuokos apskaitos įraÅ¡as abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Nurodo, kad nors skyrybos ir įvyko, tačiau jis su nukentėjusiÄ ja gyvena kaip Å¡eima. 4.3. Nuteistasis teigia, kad 2019 m. lapkričio 26 d. rytÄ Ä¯vyko žodinis konfliktas, kadangi po savaitgalio, nukentėjusioji pareiÅ¡kė, kad tarp jų nieko negali bÅ«ti.

Taigi, kilus ginčui jis pradėjo filmuoti, todėl nukentėjusioji tuoj pat prie jo priėjo ir siekė atimti telefonÄ . 4.4. Skunde nurodo, kad kilusio ginčo metu, nukentėjusioji pradėjo tampyti jį norėdama atimti telefonÄ . Å iuo pagrindu, jis stengėsi telefonÄ iÅ¡laikyti, todėl nukentėjusiÄ jÄ laikė atsistÅ«męs nuo savęs. Nurodo, jog nepavykus atimti iÅ¡ jo telefono, nukentėjusioji pasiÅ¡aukė dukrÄ praÅ¡ydama ateiti ir padėti. Nepavykus atimti telefono, nukentėjusioji liepė dukrai skambinti policijai. 4.5.

Skunde taip pat nurodo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas jam konstatavo nubrozdinimus kaklo – deÅ¡ino peties, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės alkÅ«nės srityse. Taip pat konstatavo, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aÅ¡tuoniais poveikiais, apdraskant nagais. 4.6. Teigia, kad nukentėjusioji ir jos dukra pas teismo medicinos ekspertÄ nevyko, todėl objektyvių sužalojimų jų atžvilgiu nekonstatuota. 4.7. Nurodo, jog tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pareigÅ«nai aprašė sužalojimus, tačiau jų neapžiÅ«rėjo.

Skunde nurodo, kad dukra apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ aiÅ¡kino, jog jai skaudėjo tik kai jis paėmė už rankos. 4.8. Teigia, kad iÅ¡ esmės visi objektyvÅ«s duomenys rodo, jog jis bÅ«damas sulaikytas, iÅ¡karto davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Taigi, nupasakojo viskÄ nuosekliai ir objektyviai, todėl jo parodymai neprieÅ¡tarauja objektyviai fiksuotiems faktams. 4.9. Skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as rodo, kad jokio tyčinio smurto, kuriuo bÅ«tų kėsintasi į asmens sveikatÄ , nebuvo.

Nurodo, jog dukra sakė – „šeimoje konfliktas įvyko ir nieko neina padaryt; patvirtino, kad greitosios nereikia“, garso įraÅ¡e nei vieno žodžio apie fizinį smurtÄ nėra. 4.10. Skunde nurodo, kad dėl bendravimo su kitu asmeniu, nukentėjusioji be priežiÅ«ros palieka savo mažamečius vaikus. Å ie duomenys fiksuoti vaikų teisių apsaugos skyriuje, nes buvo registruotas praneÅ¡imas bendrajame pagalbos centre. 4.11. Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu padaryti procesiniai pažeidimai tiek vertinant civilinius ieÅ¡kinius (piniginis įvertinimas neadekvatus byloje esantiems duomenims), tiek skiriant griežtas pinigines sankcijas (bausmių dydis ženkliai didesnis nei teismo precedentas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose), taip pat net neįskaitytas į bausmės laikÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, bet neprieÅ¡taravo dėl bausmės dydžio mažinimo iki minimalios baudos. Nukentėjusiosios I. M. ir nuteistojo A. M. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje, t. y. keliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės. Nukentėjusiosios I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo ir civilinio ieÅ¡kinio. Dėl nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje 9. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (t. y., muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

10. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡Â asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 112- 458/2020).

11. Å ioje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prieÅ¡ abi nukentėjusiÄ sias ( sutuoktinę I. M. ir jų dukrÄ ) fiziÅ¡kai smurtavo bÅ«tent nuteistasis A. M.. Taigi, nuteistasis aktyviai veikė – atitinkamai apglėbdamas ir stipriai spausdamas nukentėjusiosios I. M. pilvÄ bei sugriebdamas ir stipriai spausdamas jų dukros rankų plaÅ¡takas – tiesiogine staigiÄ ja tyčia. Nors, pasekmių atžvilgiu nuteistojo tyčia ir buvo neapibrėžta, tačiau jis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes – kiekvienos iÅ¡ nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo joms abiem sukėlimÄ . Konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamais pripažįstami veiksmai, sukėlę abiem nukentėjusioms ženklų ir kurį laikÄ trukusį fizinį skausmÄ .

12. Å iame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K- 474-489/2016, 2K-227-788/2017).

13. Spręsdamas apie BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ne atskirus bylos duomenis, atskirų liudytojų parodymus, o įvertino visÄ Ä¯vykio, vykusio Å¡eimos namuose, kontekstÄ .

14. Tyrėjos J. K. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l.

6) nurodoma, kad įvykis vyko kitų mažamečių vaikų akivaizdoje (t. y., 5 ir 3 metų), taip pat A. M. naudojo ir psichologinį smurtÄ . Vyriausiojo patrulio R. M. 2019 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 7 – 14) nurodoma, jog I. M. nurodė, kad A. M. konflikto metu spaudė jÄ per pilvÄ bei abi dukros plaÅ¡takas dėl ko jos jautė fizinį skausmÄ .

15. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausiami tyrėja J. K. ir vyriausiasis patrulis R. M. patvirtino, jog „atvykę namuose rado visus Å¡eimos narius, abi nukentėjusios buvo apsiverkę, susijaudinę, iÅ¡sigandę. I. M. tvirtino, kad kaltinamasis vartojo prieÅ¡ jÄ ir jų dukrÄ fizinį smurtÄ â€“ jÄ apglėbęs iÅ¡ už nugaros rankomis stipriai spaudė pilvÄ , o bandžiusiai jÄ iÅ¡laisvinti dukrai skaudžiai suspaudė rankų plaÅ¡takas. Ant nukentėjusiųjų drabužiais nepridengtų kÅ«no vietų sužalojimų žymių nepastebėjo, specialiame tarnybinio praneÅ¡imo apie smurtÄ artimoje aplinkoje dokumente jų patirto smurto vietas sužymėjo pagal pačių nukentėjusiųjų nusiskundimus (pareiÅ¡kimus)“.

16. Bendrasis pagalbos centras (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – BPC) informavo (1 t., b. l. 116), kad 2019 m. lapkričio 26 d, 07:57:14 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡Â telefono numerio (duomenys neskelbtini) (apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį, pokalbio pradžioje kalbėjo A. M., vėliau I. M.). IÅ¡ pokalbio su BPC stenogramų matyti (1 t., b. l. 113 – 114, 117 – 118), jog buvo praneÅ¡ta, kad „reikia policijos pareigÅ«nų, nes tarp tėvų įvyko konfliktas, tačiau greitosios nereikia“.

17. Nukentėjusioji I. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, – „matėsi, kad dukrai skauda, Å¡i prašė paleisti, skundėsi „labai skauda“, verkė, net drebėjo, viena plaÅ¡taka stipriai paraudo, tai matė ne tik ji, bet ir vėliau atvykę policijos pareigÅ«nai. IÅ¡silaisvinusi dukra paskambino į BPC, toliau pokalbį tęsė ji pati, nes ir jÄ paleido, visi toliau laukė policijos. Nuo pilvo spaudimo iÅ¡orinių sužalojimų žymių neliko, pilvo skausmas praėjo po keleto ar keliolikos minučių, dukrai skausmas taip pat į tÄ laikÄ praėjo, sužalojimų be minėto paraudimo ir jai neliko, paraudimas iÅ¡nyko ant rytojaus, todėl nesikreipė nei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , nei į teismo medicinos specialistÄ â€œ.

Nepilnametė nukentėjusioji A. M. po įvykio apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė (1 t., b. l. 35 – 37), kad „kai ji pabandė atitraukti tėvo rankÄ nuo motinos, jis viena toliau laikydamas motinÄ , antrÄ ja sugriebė jai pirma už kairės, po to už deÅ¡iniosios rankų plaÅ¡takų ir stipriai suspaudė pirÅ¡tus, jai labai skaudėjo, pirÅ¡tai kurį laikÄ liko paraudę, rankos drebėjo, ji Å¡aukė tėvui, kad skauda ir kad Å¡is jÄ paleistų. Po Å¡ito, padedant ir mamai, jai pavyko iÅ¡silaisvinti, mamos praÅ¡ymu ji paskambino į BPC, prašė policijos pagalbos, toliau kalbėjo jau mama, kadangi operatorė neklausė, ar patyrė smurtÄ , todėl apie tai ji nieko jai ir nepasakė“.

18. Nuteistasis A. M. savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad „tariamÄ fizinį smurtÄ , nukentėjusios iÅ¡galvojo, nes buvusi sutuoktinė I. M. – siekdama jį iÅ¡keldinti kardomosios priemonės tvarka iÅ¡ Å¡eimos namų ir nuÅ¡alinti nuo po santuokos nutraukimo jam atitekusios turto dalies naudojimo ir valdymo, be to nepilnametė dukra A. M. – paveikta savo motinos I. M. kerÅ¡tauja dėl iÅ¡keltų abejonių jo biologine tėvyste jai“.

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad byloje Å¡iuo atveju nuosekliai nurodytos nukentėjusiųjų I. M. ir jos dukros patirto, nuteistojo A. M. pavartoto fizinio smurto pasekmės – fizinio skausmo kiekvienai iÅ¡ nukentėjusiųjų sukėlimas, – buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimais, tiek netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais, tiek užfiksuotais duomenimis apie nukentėjusiųjų iÅ¡vaizdÄ ir emocinę bÅ«klę iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio, taip pat praneÅ¡imo BPC duomenimis.

20. Atsižvelgta ir į tai, jog nuteistasis A. M. ir nukentėjusioji I. M. įvykio metu buvo kartu gyvenę bei bendrÄ Å«kį vedę sutuoktiniai (3 t., b. l. 6, 10). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalimi ir patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ â€žLiteko“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, Å¡io įvykio metu (t. y., (duomenys neskelbtini)) nebuvo įsiteisėjęs (4 t., b. l. 15 – 17).

21. Be to, įvykio metu mažamete buvusi nukentėjusi A. M. (13 metų) pagal gimimo liudijimÄ yra A. M. dukra (3 t., b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad tiek nukentėjusios A. M. biologinė kilmė, tiek ir juridiniai bei faktiniai santykiai su A. M. nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ konstitucinės Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ esminę reikÅ¡mę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraiÅ¡umas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015).

22. Aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu A. M. ir nukentėjusioji I. M. bei jos dukra įvykio metu buvo šeimos nariai.

23. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ Â sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019).

24. Atkreiptas dėmesys į tai, kad vertinant konkrečios veikos prieÅ¡ mažametį vaikÄ atitiktį BK 140 straipsnio 3 dalies nusikalstamos veikos požymiams bÅ«tina atsižvelgti ir į kitus norminius aktus, reglamentuojančius vaiko teisių (įskaitant ir mažamečių) apsaugÄ , nes ji yra neatsiejama nuo BK 140 straipsnio 3 dalies reguliavimo, kaip antai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ bei aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ . Pažymima, kad vykdant baudžiamÄ jį procesÄ prieÅ¡ tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus dėl fizinių bausmių taikymo ar kitokio netinkamo elgesio su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali bÅ«ti svarstomi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų (BK 36 – 40 straipsnių) taikymo klausimai.

Tai ypač aktualu vykdant baudžiamÄ jį procesÄ dėl tėvų veiksmų, nesukėlusių vaikui rimtų neigiamų padarinių, esant vaiko ir tėvų glaudžiam ryÅ¡iui, kai baudžiamosios atsakomybės taikymas gali skaudžiai paveikti ir pačių vaikų, liekančių gyventi su tėvais, interesus ir teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

25. Å ioje bylos dalyje, pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybes dėl A. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir spręsdamas, ar jo veiksmai, t. y. atitinkamai apglėbdamas ir stipriai spausdamas nukentėjusiosios I. M. pilvÄ (kankindamas nukentėjusįjį asmenį) bei sugriebdamas ir stipriai spausdamas jų dukros rankų plaÅ¡takas (t. y., muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ ), atitiko veikos sudėtį, – sukėlė nukentėjusiajai I. M. ir jų dukrai A. M. realų fizinį skausmÄ .

26. Nagrinėjamoje byloje, patvirtindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad įrodytas BK 140 straipsnio 3 dalies bÅ«tinasis požymis – fizinio skausmo sukėlimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į konkrečias objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, – A. M. aktyviai veikė nukentėjusiosios I. M. ir jų dukros atžvilgiu siekdamas fizinio skausmo, Å¡ioje byloje nenustatytu tikslu.

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima daryti nuteistojo apeliaciniame skunde siÅ«lomos iÅ¡vados, kad Å¡ioje bylos dalyje pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino tik selektyviai, nes iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio 13 – 16 punktuose iÅ¡dėstyto įrodymų vertinimo matyti, kad Å¡iuo atveju iÅ¡nagrinėti ne tik atskirų liudytojų parodymai, bet ir įvertinta bylos įrodymų visuma, visus reikÅ¡mingus faktus sujungiant į loginę visumÄ . Tai, kad skundžiamo nuosprendžio 16 punkte, siekdamas atskleisti A. M. netinkamo poelgio kvalifikacijÄ , vienoje sakinio vietoje pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė BK 140 straipsnio 2 dalį (vietoje BK 140 straipsnio 3 dalį), nedaro visų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringomis ir nelogiÅ¡komis.

28. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti svarbu yra tai, kad bÅ«tų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, Å¡ioje normoje nurodytus padarinius, Å¡iuo atveju pavojingus padarinius vaiko kÅ«no neliečiamumui, t. y. realų fizinį skausmÄ . Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 112- 458/2020) 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama konkrečioje byloje BK 140 straipsnio 3 dalies baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, nėra įpareigota iÅ¡dėstyti atsakymus į nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas problemas dėl netinkamo motinos (nukentėjusiosios) I. M. elgesio su jų vaikais.

30. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas teismui nutarties apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K- 279/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. M. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

32. Apibendrinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl A. M. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra jokio pagrindo. Dėl bausmės 33. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019).??? ??? 34. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, į bylos aplinkybes.

36. Byloje, nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo kaltės jis nepripažino, elgesio kritiÅ¡kai nevertino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

37. Nors, A. M. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta jam probacija ir nebuvo sėkminga, nes jisai naujai tyčia nusikalto, tačiau remiantis BK 97 straipsnio 1 dalimi nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b. l. 167 – 167), per paskutinius 5 metus jam 3 kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos, tačiau nusižengimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, paskirtos baudos laisvanoriÅ¡kai sumokėtos (1 t., b. l. 188 – 191), nuo 2008 m. nuolat dirba pagal verslo liudijimÄ arba individualios veiklos pažymÄ ir pragyvena iÅ¡ savo darbo (2 t., b. l. 75 – 77), teikia iÅ¡laikymÄ skyrium (su motina) gyvenantiems 3 nepilnamečiams vaikams.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. pirmÄ kartÄ teisiamas už nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, turi 3 vaikus (3, 5 ir 13 metų), kuriuos padeda auginti jų motinai, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam paskyrus nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmę - baudÄ , kurios dydį pirmosios instancijos teismas nustatė – 70 MGL (3 500 Eur).

39. Byloje duomenų apie A. M. laikinojo suėmimo laikotarpį nėra. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų 40. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas.

41. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

42. Nukentėjusioji Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos jai ir 1 000 Eur neturtinės žalos jos mažametei dukrai A. M. (4 t., b. l. 32). Taip pat, pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos jai ir 1 000 Eur neturtinės žalos mažametei dukrai (4 t., b. l. 67).

43. Teigiama, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog nukentėjusioji ir jos dukra iÅ¡sigando A. M., kuris joms sukėlė fizinį skausmÄ siekdamas įbauginti. Taip pat, nukentėjusioji patyrė tiesioginių materialinių nuostolių, nes byloje atstovaujančiam advokatui už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo 300 Eur.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, patikslintas civilinis ieÅ¡kinys yra tik iÅ¡ dalies pagrįstas, nes neįrodyta, kad ilgesniam laikui bÅ«tų iÅ¡likę pakenkimo psichinei sveikatai padariniai (aplinkybės dėl iÅ¡likusių emocijų, miego ir lavinimosi sutrikimų nėra pagrįstos jokiais bylos duomenimis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgdamas į praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos dydį tenkino nukentėjusiosios patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį tik iÅ¡ dalies.

45. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ , ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis).

46. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

47. Pažymėtina, kad dėl A. M. veiksmų (fizinio smurto pavartojimo) jokių liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiajai ir (ar) jos dukrai neliko. Jų sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, ilgalaikio gydymo nereikėjo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais bei teismų praktika (bendru neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kuris paprastai priteisiamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose), – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios praÅ¡oma po 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti jai ir jos dukrai, nėra adekvati nusikaltimo sukeltoms pasekmėms. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ pagrįstai sumažino iki 600 Eur atlyginimo nukentėjusiosios dukrai ir iki 400 Eur – nukentėjusiajai.

48. Nagrinėjamoje byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimus, nėra jokių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų, kad jos dėl 2019 m. lapkričio 26 d. įvykio bÅ«tų patyrę fizines ar dvasines kančias, iÅ¡gÄ stį ar ilgalaikes psichologines pasekmes.

49. Nukentėjusioji, taip pat prašė pirmosios instancijos teismo priteisti patirtas 300 Eur iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio parengimÄ (4 t., b. l.

68) ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį 2020 m. vasario 4 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).??? ???Taip pat, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).??? 51. Atsižvelgdama į tai, kad byla yra nesudėtinga ir nedidelės apimties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vdÄ , kad 300 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ suma yra ne per didelė, adekvati advokato suteiktų paslaugų apimčiai ir jų pobÅ«džiui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 300 Eur iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

52. Esant tokioms aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra teisingas, teisėtas bei pagrįstas, kad nei keisti, nei tuo labiau naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nukentėjusiosios I. M. ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis Kiškis