2020-10-07 Nr. AB-18565-3-64-3-01271-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-596-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01271-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 31-VĮ-720-(14.31.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių priimti naują spendimą dėl V. L. 1992 m. gruodžio 17 d. prašymo atkurti nuosavybės teises bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. liepos 14 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teismas pažymėjo, kas tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kurios nesilaikius teismas gali nutraukti bylą arba skundą palikti nenagrinėtu.

Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju yra taikytinas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi šio įstatymo 18 straipsnio 3–6 dalimis ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Praleidus įstatymų nustatytą 20 darbo dienų terminą skundui tarnybos vadovui paduoti dėl svarbių priežasčių, jis Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo užbaigtos jas nutraukiant, t. y. nesant priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atsisakymo jas atkurti, sprendimas nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą turi būti nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1325-261/2015).

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas nepatenka į kategoriją sprendimų, kurie tiesiogiai skundžiami teismui, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo šį įsakymą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

Pareiškėjas buvo įpareigotas teismui pateikti rašytinius įrodymus, jog dėl Įsakymo teisėtumo pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą, t. y. pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teismas nurodė, kad, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumų, teismo nutartimi pateiktas skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė įrodymų apie teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų ištaisymo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pateiktas skundas buvo su trūkumais (nepateikti rašytiniai įrodymai, jog buvo pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutu), dėl kurių skundo nagrinėjimas buvo negalimas, todėl 2020 m. birželio 29 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti trūkumus.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Kadangi pareiškėjas per teismo nutartyje nurodytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino, teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat grąžinant sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 31SD-3156 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas Įsakymas, nurodė, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio Įsakymo gavimo dienos, taip atsisakydama teisės, kad Įsakymas, prieš kreipiantis į teismą, būtų skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pareiškėjo nuomone, ši įstatymo nuostata apima visus sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, ir jie turi būti skundžiami teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas Įsakymas susijęs su pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl C. L. 1992 m. kovo 31 d. prašymo atkurti nuosavybės teises į jo motinos G. L. nuosavybės teise valdytą žemę vertinimu, t. y. turėtos pilietybės klausimu. Pareiškėjo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama sprendimą nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, faktiškai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įrodymus bei priėmė sprendimą dėl prašymo esmės, todėl Įsakymas atitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad klausimas dėl C. L. turėtos pilietybės jau buvo įvertintas priimant kitus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nagrinėjant pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą nutarta laikyti nepaduotu nepašalinus nustatytų jo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui neištaisius skundo trūkumų ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Teismo nuomone, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 31-VĮ-720-(14.31.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nutraukimo“ pirmiausia turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, o jo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui, todėl pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Įsakymu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo užbaigtos jas nutraukiant, t. y. ginčas byloje kilo nuosavybės teisių atkūrimo procese, dar nepriėmus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir šiuo Įsakymu nuosavybės teisės nebuvo nei atkurtos, nei buvo atsisakyta jas atkurti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl Įsakymo panaikinimo pirmiausia turėjo būti nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo. Byloje nesant pateiktų duomenų, kad pareiškėjas minėta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų pasinaudojęs, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad visi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių priimami sprendimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, turi būti skundžiami tiesiogiai teismui.

Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde akcentuota Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pareiškėjo ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Įsakymu nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, taip pat nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo ar atsisakymo atkurti nuosavybės teises klausimas.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 31SD-3156 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas Įsakymas, nurodė, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio Įsakymo gavimo dienos, negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti pareiškėjo pareigą skųsti įsakymą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi pačiame skundžiamame Įsakyme nurodyta, jog šis įsakymas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad C. L. turėtos pilietybės jau buvo įvertintas priimant kitus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nagrinėjant pareiškėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, jog 2020 m. liepos 28 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų (neveikimo) pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė