900f237d-007d-4db3-a02b-ea6b8e42d48e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3330-667/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44152-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam P. G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : P. G. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 10 val. 20 min. (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini)g., Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai- alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,82 promilės neblaivumas. Kaltinamasis P. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sekmadienį iÅ¡ vakaro iki 1 val. nakties vartojo alkoholį. 2022 m. lapkričio 21 d., pirmadienį, norėjo važiuoti į darbÄ , bet negalėjo, atsiprašė iÅ¡ darbo.

Tada mamai priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę, esančiÄ už 4 km, nusipirkti cigarečių ir jas nusipirkęs važiavo namo. Pamatęs, kad iÅ¡ paskos važiuoja policijos pareigÅ«nų automobilis, jis nusuko į kiemÄ ir iÅ¡traukęs raktelius priėjusiems pareigÅ«nams sakė, kad jis nevairavo, tačiau vėliau kaltę pripažino. Pripažįsta neblaivus vairavęs transporto priemonę, gailisi nusikaltęs. Jis turi dvi dukras, dukrai moka 200 eurų iÅ¡laikymÄ .

Dabar gyvena su mama, kuriai padeda nudirbti Å«kio darbus. Automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) mamai reikalingas nuvykti į darbÄ . PrieÅ¡ du metus vairavo automobilį neblaivus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis nuo priklausomybės. Neturėdamas teisės vairuoti negalės dirbti, dabar atostogauja. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja paskiriant jo mamÄ V.

G.. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 2022 m. lapkričio 21 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2 veiklos skyriaus vyr. tyrėjo L. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 10 val. 20 min. dirbant kartu su vyresniÄ ja tyrėja K. S. ir važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve pastebėjo sankryžoje su (duomenys neskelbtini)gatve, minėta gatve nuvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio manevravimas po kelio važiuojamÄ jÄ dalį sukėlė įtarimÄ , kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivu.

Bandant prisivyti minėtÄ automobilį ir važiuojant jam iÅ¡ paskos, pastebėjo, kad jo vairuotojas padidinęs važiavimo greitį įsuka į (duomenys neskelbtini)gatvę. Ä®važiavęs į minėtÄ gatvę jis įsuko į 24 namo kiemÄ ir dar jam nespėjus sustoti ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, privažiavo. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su minėto automobilio vairuotoju, pasijuto iÅ¡ jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. IÅ¡ pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį vairavo P. G..

Vairuotojas nurodė, kad alkoholinių gėrimų vartojo daug, ir tai buvo vakar, t. y. gėrė alų ir degtinę. Pats teigė, kad jaučiasi neblaivus. Paklausus, kodėl vairavo automobilį, jis nurodė, kad nevairavo, nes nėra raktelių užvedimo spynelėje. Asmeniui paaiÅ¡kinus, kad jo vairavimo faktas yra užfiksuotas, prisipažino, kad vairavo mamai priklausantį šį automobilį ir sutiko alkotesteriu pasitikrinti neblaivumÄ . Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, NR. ARJK-0110“, patikros Nr. 1745353 pirmu pÅ«timu nustatytas 1,82 promilių girtumas.

Po penkiolikos minučių antru pūtimu nustatytas 1,84 promilių girtumas. Apie įvykį informuotas Kauno AVPK budėtojas. Filmuota Body cam Nr. B0F1EC5EC3FC (b. l. 4). 2022 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei pilkos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–12). 2022 m. lapkričio 21 d. transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į „Augenas“ saugojimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 14–17). Iš 2022 m. lapkričio 22 d. VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. yra V. G. (b. l. 18). VšĮ „Emprekis“ duomenimis „VW Passat Variant TDI“, 1997 metų, kaina su PVM yra 1030,00 Eur (b. l. 19). 2022 m. lapkričio 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, NR. ARJK-0110, patikros Nr. 1745353, P. G. pirmu tikrinimu 10.24 val. nustatytas 1,82 % promilių, 10.45 val. antru tikrinimu nustatytas 1,84 % promilių neblaivumas (b. l. 20–22).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. darbÄ pradėjo 7.00 val. Apie 10 val. 20 min. dirbant kartu su vyresniÄ ja tyrėja K. S. ir važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve pastebėjo sankryžoje su (duomenys neskelbtini)gatve nuvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio manevravimas po kelio važiuojamÄ jÄ dalį sukėlė įtarimÄ , kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Važiuojant jam iÅ¡ paskos pastebėjo, kad jo vairuotojas padidinęs važiavimo greitį įsuka į (duomenys neskelbtini)gatvę.

Ä®važiavęs į minėtÄ gatvę įsuko į 24 namo kiemÄ ir dar jam nespėjus sustoti ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio privažiavo jie. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su minėto automobilio vairuotoju, pasijuto iÅ¡ jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. IÅ¡ pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį vairavo P. G.. Vairuotojas nurodė, kad alkoholinių gėrimų vartojo daug, ir tai buvo vakar, t. y. gėrė alų ir degtinę. Pats teigė, kad jaučiasi neblaivus.

Paklausus, kodėl vairavo automobilį, jis iÅ¡ pradžių nurodė, kad nevairavo, nes nėra raktelių užvedimo spynelėje. Asmeniui paaiÅ¡kinus, kad jo vairavimo faktas yra užfiksuotas, jis prisipažino, kad vairavo mamai priklausantį minėtÄ automobilį ir sutiko alkotesteriu pasitikrinti neblaivumÄ . Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, NR. ARJK-0110“, patikros Nr. 1745353 pirmu pÅ«timu nustatytas 1,82 promilių girtumas. Po penkiolikos minučių antru pÅ«timu nustatytas 1,84 promilių girtumas.

Apie sulaikytÄ neblaivų asmens pranešė Kauno VPK budėtojui, kad iÅ¡kviestų techninės pagalbos automobilį nuvežti minėtÄ transporto priemonę į aikÅ¡telę (b. l. 25–28). 2022 m. lapkričio 21 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog P. G. pateikė vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 02034564 (b. l. 29). Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad P. G. 2022 m. lapkričio 21 d., apie 10 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) g., Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai- alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,82 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai bei liudytojų apklausos protokolai, kuriuose jie nurodė, kad pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris nusuko į namo kiemÄ .

Automobiliui dar nespėjus sustoti ir išlipti iš automobilio privažiavo jie. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su minėto automobilio vairuotoju, pasijuto iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad automobilį vairavo P. G.. P. G. neblaivumas užfiksuotas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510, NR. ARJK-0110“, patikros Nr. 1745353: pirmu pūtimu nustatytas 1,82 promilių girtumas. Po penkiolikos minučių antru pūtimu nustatytas 1,84 promilių girtumas.

Kaltę taip pat patvirtina įvykio vietos bei transporto priemonės apžiÅ«ros protokolas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Dėl praÅ¡ymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Sprendžiant kaltinamojo P. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikÅ¡tas kaltinamojo mamos V.

G. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . V. G. parodė, kad kaltinamasis P. G. yra jos sÅ«nus. Ä®vykio dienÄ sÅ«nus jai paskambino ir pasakė, kad jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, ir jį sustabdė policija. SÅ«nus buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus prieÅ¡ pora metų. Mano, kad P. G. turi problemÄ dėl alkoholio vartojimo nuo tada, kai jam buvo virÅ¡ 20 metų amžiaus. SÅ«nus po darbo iÅ¡geria alaus, tačiau jis niekur nevažiuoja. SÅ«naus skyrybos įvyko dėl alkoholio.

Jis yra gero bÅ«do, darbÅ¡tus, klauso jos. Jis gailisi nusikaltęs, o ji imsis priemonių, kad jis daugiau nenusikalstų. Ji yra pensininkė, tačiau dirba. Automobilis jai reikalingas nuvykti į darbÄ . PraÅ¡o atleisti sÅ«nų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jÄ paskiriant laiduotoja. Norėtų, kad sÅ«nui bÅ«tų skirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, kad jis lankytų anoniminių alkoholikų kursus. Prokuroras siÅ«lė taikyti laidavimÄ su 500 eurų užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Sprendžiant klausimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis P. G. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė bÅ«damas neteistas (b. l. 74), pakaltinamas (b. l. 65, 68), dirba. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matuti, kad P. G. 2019 m. rugpjūčio 25 d. baustas už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, už tai kad vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,44 promilių girtumas.

Už šį pažeidimÄ jam paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 75). Jau tada P. G. nustatytas 1,44 promilių neblaivumas buvo artimas neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis po nubaudimo administracine tvarka iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Å ios aplinkybės neigiamai kaltinamÄ jį, rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus.

Šie faktai tuo pačiu patvirtina, kad jokios teigiamos įtakos sūnaus elgesiui negali padaryti ir jo mama V. G.. Ji pati sūnų apibūdino, kaip seniai vartojantį alkoholį, nuo virš 20 metų amžiaus turintį alkoholio vartojimo problemų, dėl ko iširo jo santuoka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. G. gyvena su mama V. G., tačiau, akivaizdu, kad ji nors ir charakterizuoja sūnų teigiamai, tačiau dėl alkoholio vartojimo ir pažeidimų darymo įtakos jau dabar brandaus amžiaus sūnui neturi ir to nesiekė visus ankstesnius metus.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sÄ lygų, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutÄ .

Visuma aukščiau aptartų aplinkybių bei kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys lemia teismo sprendimÄ netaikyti P. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi nėra pagrindo manyti, jog P. G. net ir perdavus V. G. atsakomybei pagal laidavimÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto taikymo pagrįstumo, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, todėl praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atmetamas, kaip nepagrįstas.

Tokios nuomonės laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-634/2020. Kadangi teismas nenustatė visų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , P. G. skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iÅ¡ fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad P. G. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , taip pat į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaip jau minėta, anksčiau Lietuvos Respublikoje P. G. neteistas, baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, dirba, tačiau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, darbo gali netekti.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra iÅ¡situokęs, moka iÅ¡laikymÄ dukrai. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajam Å¡velniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė gali bÅ«ti per sunki ir neproporcinga, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas prieÅ¡ 3 metus, jam pirmÄ kartÄ skiriama areÅ¡to bausmė, jis dirba, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo prieÅ¡ingus teisei veiksmus vertina kritiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi, ketina gydytis nuo alkoholizmo, spręstina, kad bausmės tikslai, įvardinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Pažymėtina, kad atidedant areÅ¡to bausmės vykdymÄ Ä¯statymų leidėjas nėra numatęs diskrecijos teisės teismui spręsti dėl galimybės kaltinamajam kartu su areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimu neskirti intensyvios priežiÅ«ros. Ä®vertinus tai, P. G. skirtina ir intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti kaltinamajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ar BK 75 straipsnio 3, 5, 7 dalyje nustatytas pareigas, todėl siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymÄ , kaltinamajam skirtini įpareigojimai bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei gydytis priklausomybės ligas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Å iuo atveju matyti, kad P. G. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant Å¡ių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Ä®vertinus P. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

Å is terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 23 d. (b. l. 52–53). BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡ojo intereso ir asmens teisių.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti keliÄ turimÄ transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Byloje nustatyta, kad P. G. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas jo mama V. G. priklausantį automobilį, tai yra automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtÄ kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Todėl konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018). Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis „VW Passat Variant TDI“, 1997 metų, kaina su PVM yra 1030,00 Eur (b. l. 19).

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1030 Eur išieškojimas, neskiriant kaltinamajam baudos bausmės, bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus. Dėl procesų išlaidų ir kiti kausimai Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. pažyma Nr. APD-2022-13162 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam P. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 41,67 Eur iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso iÅ¡laidas sudaro iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteisiamas sumas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 41,67 Eur iÅ¡ kaltinamojo valstybei nepriteisiamos (BPK 103–106 straipsniai). Kaltinamajam P. G. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintinos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -P. G. vardu iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 02034564, saugomas byloje (b. l. 31), perduotinas VÄ® „Regitra“; - automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į „Augenas“ saugojimo aikÅ¡telę Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 14–17), grÄ Å¾intinas V. G.. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 punktu, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei gydytis priklausomybės ligas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti P. G. baudžiamojo poveikio priemones: - uždrausti naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės -specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 23 11 d.; - konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1030 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo P. G. nepriteisti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610.

Sumokėjus nurodytÄ sumÄ , mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raÅ¡tinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: -P. G. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 02034564 perduoti VÄ® „Regitra“; -automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotÄ saugoti į UAB „Augenas“ saugojimo aikÅ¡telę Technikos g. 18A, Kaunas, grÄ Å¾inti V. G.. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2022 m. lapkričio 23 d. nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

P. G. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. praneÅ¡ti probuotojui apie pastebėtÄ elektroninio stebėjimo įtaiso gedimÄ ar praradimÄ ;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , patikrinti probuojamojo dėvimÄ elektroninio stebėjimo įtaisÄ ;

7. grÄ Å¾inti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiÅ«rÄ , elektroninio stebėjimo įtaisÄ pasibaigus intensyviai priežiÅ«rai. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Alvydas Rimkevičius