Legislator Case Law & Legislation
900ec9e1-eccb-4b28-b862-215539991d58 AI generated

900ec9e1-eccb-4b28-b862-215539991d58 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 900ec9e1-eccb-4b28-b862-215539991d58
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Skundas Nr. TS-55-992/2020 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam.

Legislator headnote

AI generated

900ec9e1-eccb-4b28-b862-215539991d58 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nepaisant to, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 49 taÅ¡kai (statiniai veiksniai sudaro – 2 balų; dinaminiai – 47 balai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Skundas Nr. TS-55-992/2020 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam.

Teismas n u s t a t ė : Ričardas I. K. apygardos teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir nuteistas 18 (aÅ¡tuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau ir –Komisija) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-140 (toliau ir –nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R.

I. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis R. I. pateikė teismui skundÄ dėl Å¡io nutarimo panaikinimo, kuriame nurodo, kad nuo 2013 m. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra 25 kartus skatintas už pavyzdingÄ elgesį, kokybiÅ¡kai atliekamÄ darbÄ bei aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose. Lankė kursus, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, už kÄ yra gavęs daugybę padėkų ir diplomų. Jam buvo suteikta teisė bÅ«ti perkeltam į Pusiaukelės namus, kas reÅ¡kia rėžimo suÅ¡velnėjimÄ . 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė darbo sutartį ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) Å¡altkalviu. 50 % gaunamo atlyginimo bus nuskaičiuota ieÅ¡kinio atlyginimui.

Išėjęs į laisvę ketina ir toliau tęsti darbÄ važinėdamas iÅ¡ Kauno į Vilnių, kadangi bendrovė suteikia galimybę važinėtis nemokamai traukiniais arba persikels dirbti į KaunÄ . Pažymi, kad siekdamas iÅ¡taisyti praeities klaidas ir atrasti vidinę ramybę siekia tapti „Mamų unijos“ savanoriu ir yra pasiryžęs dalį gaunamo atlyginimo paaukoti Å¡iai organizacijai, taip pat sutinka tapti kaulų čiulpų donoru, yra pasirašęs sutikimÄ , kad jo audiniai, organai po mirties bÅ«tų paimti ir atiduoti transplantuoti.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaulų čiulpų paaukoti sergantiems žmonėms negali, kadangi įstaiga nesutinka net ir už asmenines lėšas jo pristatyti į gydymo įstaigÄ , todėl kaulų čiulpus jis galėtų paaukoti tik bÅ«damas laisvėje. Nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namų specialistė neteisingai jį įvertino atlikdama pakartotinį OAS‘ys vertinimÄ , kas jam ir sutrukdė bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, specialistė tinkamai neįvertino jo elgesio, jo dedamų pastangų.

Pažymi, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, suprato, kad konfliktus reikia spręsti taikiai, be smurto, kadangi smurto naudojimas problemų neiÅ¡sprendžia. Supranta, jog savo elgesiu daugeliui žmonių sukėlė skausmÄ , be to ir pats prarado visa tai, kas jam buvo brangu ir miela, prarado savo Å¡eimÄ ir sÅ«nų. Išėjęs į laisvę ketina vadovautis kitomis nuostatomis ir vertybėmis, nei prieÅ¡ patekdamas į įkalinimo įstaigÄ . Su Å¡eima palaiko artimus ryÅ¡ius, jaučia artimųjų palaikymÄ , turi moterį, su kuria ketina kurti Å¡eimÄ .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus motyvus nuteistasis įvardijo ir teismui papildomai teiktuose praÅ¡ymuose. Nuteistojo skundas atmestinas. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. I. padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ klausimÄ , tačiau vien Å¡ių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ nepakanka.

Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y., dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, Å¡iuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais.

Nepaisant to, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 49 taÅ¡kai (statiniai veiksniai sudaro – 2 balų; dinaminiai – 47 balai).

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo 25 kartus skatintas ir 1 kartÄ baustas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų klausimÄ svarbu įvertinti tai, R. I. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymÄ . Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkumas buvo įvertintas priimant teismo nuosprendį ir skiriant bausmę, tačiau nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jos pavojingumas, padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Abejonių nuteistojo R. I. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – finansiniai sunkumai, susiję su priteistu ieÅ¡kiniu, tam tikri asocialaus gyvenimo bÅ«do ypatumai laisvėje, laisvėje kilę sunkumai vartojant alkoholį, smurtinis elgesys, taip pat susijęs su alkoholio vartojimu, savivokos bei objektyvaus savivaizdžio stoka, kontroliuojančio elgesio apraiÅ¡kos, problemų identifikavimo įgÅ«džių stoka, nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, jautrumo socialinėms normoms stoka.

Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet buvo atsižvelgta ir į nuteistojo pokalbio su specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl nuteistasis, siekdamas bÅ«ti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Abejonių tinkamu R. I. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis teismui kelia galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, R. I. skolingas pagal patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 15 904,67 Eur. Nors nuteistasis Å¡iuo metu dirba ir gauna nuolatines pajamas, ir, kaip teigia teismui pateiktuose dokumentuose, yra pasiruošęs 50% gaunamo uždarbio nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, tačiau toks nuteistojo užmojis dėl ieÅ¡kinio padengimo kelia rimtų abejonių, kadangi nuteistasis ir anksčiau dirbo bei gavo pajamas, tačiau savanoriÅ¡kai nerodė iniciatyvos bent maÅ¾Ä dalį gaunamų pajamų nukreipti ieÅ¡kinio atlyginimui ir tokiu bÅ«du atlyginti bent dalį nusikaltimu padarytos žalos.

Ir nors tokį savo elgesį nuteistasis teisino nedidelių pajamų gavimu, teigtina, kad tai - nepateisinamas elgesys. Asmuo, turėdamas skolinių įsipareigojimų už savo neteisėtus veiksmus, norėdamas sumažinti civilinį ieÅ¡kinį, turi imtis visų įmanomų priemonių, savo poreikius sumažinti iki minimalių ir tokiu bÅ«du stengtis atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo nusikalstamų veiksmų, o ne aktyvių veiksmų imtis atsiradus formaliam pagrindui taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutÄ .

Tai, kad R. I. nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, rodo, kad asmuo bÅ«damas laisvėje neturėjo pakankamų įgÅ«džių tinkamai tvarkyti savo lėšas. Nuteistasis R. I. Å¡iuo metu dirba ir gauna nuolatines pajams, o tai tik susistiprins nuteistojo gebėjimÄ išėjus į laisvę tinkamai tvarkyti gaunamas lėšas ir jas paskirstyti taip, kad užtektų tiek asmeniniams poreikiams, tiek turimų skolinių įsipareigojimų atlyginimui. Nors abejonių tuo, jog R. I. palaiko artimus ryÅ¡ius su savo Å¡eima, teismui nekyla, tačiau įvertinus tai, kad Å¡i aplinkybė (turėjo gyvenimo draugę, su kuria neseniai buvo susilaukęs kÅ«dikio) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, spręstina, jog R.

I. bÅ«nant laisvėje Å¡eimos turėjimas nebuvo pakankama sÄ lyga atgrasyti nuo nusikalstamo elgesio. Å iuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OAS‘ys metodikÄ atitinkanti 49 balus, tačiau iÅ¡ jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 47 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog R. I. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad Vilniaus pataisos namų psichologė netinkamai atliko jo vertinimÄ pagal OAS‘ys metodikÄ . Tai, kad nuteistojo netenkina gauti rezultatai, savaime nereiÅ¡kia, kad vertinimas atliktas neteisingai, tendencingai, pasirenkant tik R. I. nepalankius kriterijus. Nėra duomenų, kad tyrimÄ atlikusi specialistė norėtų pakenkti R. I. ir siektų, kad Å¡is neiÅ¡eitų iÅ¡ įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, už kurį nuteistasis buvo skatintas, iÅ¡ tikrųjų yra teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kurios vykdymas, pats savaime, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ neįrodo.

Be to, tinkams nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas perkeliant jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui ir suteikiant galimybę dirbti. Čia dar kartÄ bÅ«tina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiÅ«ra iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negali bÅ«ti taikomas tik formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismo vertinimu, toliau vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinančius veiksnius, nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , padidintos.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo R. I. pataisos procesas turi bÅ«ti tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo bÅ«dus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Atmesti nuteistojo R. I. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 59-140 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Viktorija Å elmienė