9006bcc4-491c-47ff-b401-e223a48bb85f · Kauno apygardos teismas

     Civilinė byla Nr. 2A-1803-436/2011 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-22573-2009-0       Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 30.6; 121.15; 121.18; 121.21Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei D.

G., trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovui V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. S. M. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. V., K. L., A. M., J. V., R. V., VÄ® Registrų centro Kauno filialui dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, ir n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovė N. S. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis butÄ su rÅ«siu, bendras plotas 58,20 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, sudaryti su N. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturių kambarių 58,20 kv.m bendrojo ploto patalpų (buto) su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis. Nurodo, kad ieÅ¡kovei N. S. M. (tuo metu buvusiai S.), 1977 m. kovo 15 d. tuometinio Kauno miesto Lenino raj.

DŽDT VK iÅ¡duotu orderiu Nr.193 paskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), nuomininko Å¡eimos nario teisėmis taip pat apsigyveno sÅ«nÅ«s V. S., K. S. (miręs 1993-11-18), V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K.. Ä®sigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovės vardu pateiktas praÅ¡ymas, atlikta inventorizacija ir paruoÅ¡ta techninės apskaitos byla pateikti privatizavimo fondui.

IeÅ¡kovė, buvo pradėjusi įgyvendinti savo teisę privatizuoti butÄ , tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių procedÅ«ra nebuvo baigta dėl objektyvių priežasčių, kurioms ieÅ¡kovė, neturėjo galimybės daryti įtakos. Gyvenant ginčo bute ieÅ¡kovė, nuolat jį remontavo investuodama didelę dalį savo asmeninių lėšų. Ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos ji neturi. Visos sutartys su paslaugas teikiančiomis organizacijomis yra sudarytos ieÅ¡kovės vardu.

Mokesčiai, susiję su ginčo butu, yra apmokami ieÅ¡kovės vardu, reguliariai bei nustatytu laiku. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.- pripažino ieÅ¡kovei N. S. M., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis butÄ su rÅ«siu, bendras plotas 58,20 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini).- įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su N. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturių kambarių 58,20 kv.m bendrojo ploto patalpų (buto) su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis.Priteisė iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 45 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei N. S. M. (tuo metu buvusiai S.), 1977 m. kovo 15 d.

Kauno m. Lenino raj. . DŽDT VK iÅ¡duotu orderiu Nr.193 paskirtas butas (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), b.l. 9-11). Nuomininko Å¡eimos nario teisėmis apsigyveno sÅ«nÅ«s V. S., K. S. (miręs 1993-11-18), V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K. (b.l. 10,10-22, 29-39, 48-50). IeÅ¡kovė, pateikė praÅ¡ymÄ leidimo įforminti patalpų privatizavimo dokumentus, atlikta inventorizacija, paruoÅ¡ta techninės apskaitos byla ( b.l.67-69, 94-96 ). nekilnojamojo turto ieÅ¡kovės vardu neregistruota ( b.l. 62, 97).

Inventorinėje byloje l. 12-14 yra 1995-03-16 turto( įskaitant ginčo butÄ ) perdavimo aktas. IeÅ¡kovės atstovės, trečiojo asmens E. V. paaiÅ¡kinimais, liudytojos M. V. parodymais teismas nustatė, kad iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, ieÅ¡kovė domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas. IÅ¡ byloje esančio 209m. raÅ¡to teisės skyriui, E. V. paaiÅ¡kinimų, apie ieÅ¡kovės pažeistas teises teismas sprendė, kai ieÅ¡kovė sužinojo gavo Turto skyriaus 2009m. raÅ¡tÄ .

Todėl senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2009 m. ir laikė, kad jis nėra praleistas.Ginčo santykis dėl ieÅ¡kovės nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės nuomojamas butas gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1977 metų ieÅ¡kovė su Å¡eima apsigyveno Å¡iame bute ir gyvena iki Å¡iol. IeÅ¡kovė pateikė VÄ® Registrų centrui Kauno filialui teikto praÅ¡ymo registracijos duomenis, kuriuose nurodyta jos įraÅ¡ymas į eilę, suteikiant praÅ¡ymo registracijai penkiaženklę numeracijÄ .

Taip buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jos priklausiančių aplinkybių. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) numatė, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ Â turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ Â buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Taigi ieÅ¡kovė N. S. M., bÅ«dama buto nuomininke įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis procesÄ , nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sÄ lygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ,galinti bÅ«ti privatizavimo objektas (Ä®st. 2 ir 3 str.). IeÅ¡kovė ,kaip subjektas ,kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ ,Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įsigyti ir tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo ,kaip butų privatizavimo ( pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Ä®st. 1,5,10,11 str.).

Atsakovo argumentas dėl to, kad ieÅ¡kovė turėjo domėtis privatizavimo eiga , teismas vertina kaip atsakovo pareigÄ apie tai ieÅ¡kovÄ informuoti Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai pilnai įgyvendinti Å¡ias teises, pažeidė ieÅ¡kovo teisę privatizuoti butÄ . Ji tinkamai negalėjo realizuoti teisės galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybės praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vertindamas byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus pažeidė procesinės teisės normas, kas turėjo esminės reikÅ¡mės vienodam teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui, ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, o taip pat Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas be pagrindo pripažino tinkamu įrodymu VÄ® Registrų centras apžiÅ«rai pateiktÄ registracijos žurnalÄ , kurio pagrindu nustatė, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir laiku kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo bei pateikė visus privalomus dokumentus.

Žurnalo įrašai neįrodo, kad buvo laiku ir tinkamai kreiptasi dėl ginčo buto privatizavimo, ar kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Žurnalas nėra užpildytas, grafos paliktos tuščios, neaišku, kas jame buvo registruojama, kas, kada ir dėl kokio buto kreipėsi, nenurodoma, kokie dokumentai buvo pateikti, t. y., pareiškimų registravimo žurnalas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Tinkamu įrodymu negali būti laikomas ir VĮ Registrų centras 2010-06-23 raštas Nr. (3.1.6.) S-326.

Å iuo raÅ¡tu VÄ® Registrų centras informavo, kad negali patvirtinti ar paneigti, ar ieÅ¡kovė kreipėsi dėl buto privatizavimo. Todėl Å¡is raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieÅ¡kovės reikalavimus.Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė taip ir nenurodė kada kreipėsi dėl buto privatizavimo, nepateikė jokių įrodymų, kad aplamai buvo kreiptasi ir pradėtos ginčo buto privatizavimo procedÅ«ros, bei kokius dokumentus pateikė.Taip pat teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį dokumentÄ , pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias privatizavimÄ , ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

LR Butų privatizavimo įstatymo, pilna apimtimi galiojusio iki 1998 m. liepos 1 d., 1 straipsnis nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti gyvenamÄ sias patalpas. Minėto įstatymo 5 straipsnis numatė, kad pareiÅ¡kimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti kartu su Å¡eimos narių susitarimais, kieno vardu privatizuojamos nuomojamos gyvenamosios patalpos, asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata taip pat buvo įtvirtinta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, galiojusių iki 2001 m. rugpjūčio 11 d., 5 punkte.

Tačiau teismas, priėmęs skundžiamÄ procesinį dokumentÄ , neatsižvelgė nei į LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatÄ , nei į minėtų taisyklių 5 punktÄ , kad praÅ¡ymai privatizuoti turi bÅ«ti pateikti miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai arba komisijai, nei į byloje pateiktÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tÄ Nr. 66-3-4739, kuriame pateikiama informacija, kad tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi.

Taip pat skundžiamÄ procesinį dokumentÄ priėmęs teismas pažeidė ir materialinę teisės normÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290P 1 ir 3 punktuose, kuriuose buvo nustatyta, jog miestų valdybos privalo priimti iÅ¡ gyventojų praÅ¡ymus privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, kurios nebuvo privatizuotos LR Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl gyventojų kaltės (praÅ¡ymus leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ - iki 1994 liepos 1 d., praÅ¡ymus leisti baigti įforminti butų privatizavimo dokumentus - iki 1994 m. lapkričio 1 d.), teikti siÅ«lymus Valstybinei butų privatizavimo komisijai, kuri teikdavo miesto valdybai privalomÄ vykdyti iÅ¡vadÄ dėl gyventojo praÅ¡ymo privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.Taip pat apeliantas praÅ¡o taikyti senatį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ieÅ¡kinio senaties skaičiavimÄ reglamentuojančias teisės normas.

Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė N. S. M. ir tretysis asmuo E. V. nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti, bei palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, ieÅ¡kovei N. S. M. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinį procesÄ . Nurodo, kad byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ leidimo įforminti ginčo patalpų privatizavimo dokumentus, kÄ patvirtina atlikta inventorizacija, paruoÅ¡ta techninės apskaitos byla, taip pat inventorinėje byloje esantis 1995-03-16 turto (įskaitant ginčo butÄ ) esantis perdavimo aktas.

Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčo santykis dėl ieÅ¡kovės nuomojamo buto privatizavimo atsirado galioj ant Butų privatizavimo įstatymui. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. IeÅ¡kovė su Å¡eima ginčo bute apsigyveno nuo 1977 m. ir gyvena iki Å¡iol. Byloje nustatyti, t.y. ieÅ¡kovės VÄ® Registrų centrui Kauno filialui teikti praÅ¡ymo registracijos duomenys, kuriuose nurodyta jos įraÅ¡ymas į eilę, suteikiant praÅ¡ymo registracijai penkiaženklę numeracijÄ , taip iÅ¡reiÅ¡kiant ieÅ¡kovės valiÄ privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis patvirtina faktÄ , jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo atsiradę privatizavimo santykiai pagal Butų privatizavimo įstatymÄ iki Å¡iol nebaigti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir minėto įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo namo, buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė N. S. M., bÅ«dama ginčo buto nuomininke, įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas bei turint teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo procesÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Bylos aplinkybėmis pagrįstai nustatyta, jog ieÅ¡kovė kaip tinkamas Butų privatizavimo įstatyme numatytas subjektas, teise privatizuoti butÄ pasinaudojo tinkamai atlikdama aukščiau numatytus veiksmus, bÅ«tinus tokiai teisei įgyti, taip tarp jos ir atsakovo susiklostant santykiams dėl ginčo buto privatizavimo.Neteisėti bei nepagrįsti apelianto (atsakovo) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimÄ netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį.

Byloje nustatytos aplinkybės nedviprasmiÅ¡kai patvirtina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo domėjosi kaip vyksta privatizavimo procesas ir apie tai, jog jos teisė privatizuoti ginčo butÄ pažeista sužinojusi tik gavusi 2009 m. gruodžio 18 d. Turto skyriaus raÅ¡tÄ Nr.66-3-4739, tuo tarpu nors apeliantas (atsakovas) ir teigia, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų tinkamai informuota apie negalėjimÄ privatizuoti ginčo butÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A.

G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iÅ¡ esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiÅ¡kinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje M.

M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-543/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-588/2009).1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privatinėn nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ . Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje E. K., R.

K. v. Panevėžio žemės Å«kio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje E. K. v.

Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat kad Å¡i gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas. Apeliantas Kauno miesto savivaldybė ginčija ieÅ¡kovės N. S. M. teisę privatizuoti ginčo butÄ lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butÄ , nes nepateikė praÅ¡ymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.     Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės N. S. S. (dabartinei M.) Å¡eimai, susidedančiai iÅ¡ devynių asmenų, 1977 m. kovo 15 d.

Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto iÅ¡duotu orderiu Nr.193 paskirtas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Å iame bute nuomininko teisėmis (b.l. 36-39) kartu su ieÅ¡kove apsigyveno sÅ«nÅ«s V. S., K. S., V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K. (b.l. 10-22). IeÅ¡kovės teigimu, įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, ji kreipėsi su praÅ¡ymu į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis (b.l. 3).

Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-06-23 rašto Nr. (3.1.6)S-3262 nustatyta, kad tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacija ir dokumentai perduoti tuometinei Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai (b.l. 67). Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi VĮ Registrų centro registracijos žurnalu. Nurodo, kad žurnalo įrašai neįrodo, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovas V. M. paaiÅ¡kino, kad vykusios butų privatizavimo procedÅ«ros metu vedė registracijos žurnalus. Identifikacinis numeris buvo suteikiamas ne butui, ne pagal adresÄ , o iÅ¡ eilės, klientui. Tai nustatyta ir iÅ¡ byloje esančių registracijos žurnalų kopijų (b.l. 68-69), todėl VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2010-06-23 raÅ¡te Nr. (3.1.6)S-3262 nurodyta, jog negali patvirtinti ar paneigti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo.

Atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad penkiaženklis numeris buvo užraÅ¡omas ant lapelio. Tokiu bÅ«du Kaune privatizuota apie 200.000 butų. Penkiaženklį skaičių Nr. 34703 VÄ® Registrų centrui pateikė bÅ«tent ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija sprendžia, nors ir neiÅ¡liko ieÅ¡kovės pateikto praÅ¡ymo privatizuoti butÄ , tačiau tikėtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė padavė pareiÅ¡kimÄ ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butÄ . Trečiojo asmens VÄ® Registrų centro Kauno filialo atstovas patvirtino aplinkybę, jog buvo padaryta inventorizacinė bylutė, o nuo to ir prasidėdavo butų privatizacija.

Namo, kuriame yra ginčo butas, visi kiti butai privatizuoti, iÅ¡skyrus vienintelį ginčo butÄ . Tuometinis inventorizacijos biuras paruoÅ¡davo inventorizacijai buto dokumentus ir juos siųsdavo Privatizavimo tarnybai. Terminai užbaigti butų privatizavimui ėjo į pabaigÄ , darbuotojai skubėjo tvarkyti dokumentus, tačiau nemažai dokumentų neiÅ¡saugojo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ gyveno ir dabar dar gyvena ginčo bute, reguliariai mokėjo mokesčius, remontavo jį, jokio kito nekilnojamojo turto ieÅ¡kovės vardu neregistruota (b.l. 62).

Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) taip ir liko neprivatizuotas (b.l. 48).Apeliantas apeliaciniame skunde vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu Nr. 66-3-473, kuriame pateikiama informacija, kad tokio praÅ¡ymo ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi. Teisėjų kolegija šį dokumentÄ (b.l.

51) vertina kritiÅ¡kai, kadangi įvardytas dokumentas iÅ¡duotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, ir suraÅ¡ytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame raÅ¡te nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ar kitų dokumentų, dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieÅ¡kovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiÅ¡kimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne. Jeigu toks pareiÅ¡kimas bÅ«tų, nebÅ«tų kilęs Å¡is teisminis ginčas ir ieÅ¡kovei netektų įrodinėti, kad tokį pareiÅ¡kimÄ padavė laiku, tik jis yra dingęs. Byloje esantis dokumentas neįrodo, jog ieÅ¡kovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiÅ¡kimo dėl ginčo buto privatizavimo.

Dėl nurodytų motyvų apelianto argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

IÅ¡imtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V.

D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra nebuvo baigta ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl pagrįstai pripažino jos teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai pritaikė ieÅ¡kinio senaties skaičiavimÄ reglamentuojančias teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R.

K. v. VÄ® Valkininkų miÅ¡kų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl ginčo buto privatizavimo, nuolat domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas. IÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad jos teisės pažeistos, sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tÄ .

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau, negu nurodo pati, buvo informuota apie negalėjimÄ privatizuoti. Teismas pagrįstai nustatė, kad senaties terminas nėra praleistas.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                         ArÅ«nas Rudzinskas Teisėjai                                                                                          Albinas Čeplinskas                                                                                                                                                                                  Algirdas Remeika