2021-05-05 Nr. AB-9611-3-63-3-02258-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3044-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02258-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21R2-216 (AG2-161/16-2020) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnyba, VGTPT, atsakovas) 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-1384-11562 (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 12-4830-281/2020. Tarnyba 2020 m. spalio 14 d. sprendimu jo prašymo netenkino. Pareiškėjas Tarnybos sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu jo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiamos jo konstitucinės teisės kvalifikuotai kreiptis į teismą ir bylą vesti atstovaujant advokatui, jam užkertama teisė gauti paskirtą išmoką.

3. Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos miesto valdžios institucijos organizavo neteisėtą jo turto ir dokumentų nusavinimą, nuo 2002 m. jam užkirsta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jis yra diskriminuojamas.

4. Pareiškėjo teigimu, jo skundas atmestas nepagrįstai, išnagrinėtas neobjektyviai, nevisapusiškai ir šališkai. Atmetami teikiami nušalinimai. Akcentavo, kad analogiški skundai buvo teikiami ankščiau. Sprendimas grindžiamas tomis pačiomis ir pasikartojančiomis aplinkybėmis dėl nesąžiningai priteistos skolos už nesuteiktą teisinę pagalbą. Jam atrimta galimybė vykdyti verslą, neleidžiama dirbti. Pareiškėjas yra neįgalus, sufabrikuoti duomenys dėl pensijos paskyrimo, jam paskirtos baudos ir priteistos nepagrįstos skolos.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus 2020 m. lapkričio 10 d. atsiliepime, pateiktame Ginčų komisijai. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir teisinių argumentų bei motyvų, dėl kurių turėtų būti panaikinti Tarybos ar Ginčų komisijos priimti sprendimai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tarnybos Klaipėdos skyriui 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 12-4830-281/2020, taip pat pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, medicinos dokumentų išrašą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas.

9. Tarnyba 2020 m. spalio 5 d. raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ pareiškėją informavo, kad nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau iki šiol nėra gavusi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra sumokėjęs šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnybos Klaipėdos skyrius paprašė pareiškėją per 20 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba 2020 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į antstolio kontorą dėl informacijos pateikimo, ar įvykdytos/vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Į prašymą 2020 m. spalio 8 d. raštu atsakyta, kad išskaitymai iš pareiškėjo vykdomi, Valstybinei mokesčių inspekcijai dar neišieškota teisinės pagalbos išlaidų 1 121,09 Eur.

11. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-1384-11562, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Pagalbos įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją.

12. Teismas nurodė, kad Tarnyba Ginčų komisijai pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 12-4830-281/2020. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2020 m. spalio 7 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriuo jis atsakė į Tarnybos 2020 m. spalio 6 d. raštą, kad jis neturi galimybės padengti įsiskolinimą, skola išieškoma per antstolius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-1384-11562, vadovaudamasis Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tik ta, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo iki galo apmokėta Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo priėmimo metu. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Aprašo 4 punktu, Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai įvertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Pareiškėjas nėra Tarnybai pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o nei Pagalbos įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją be pareiškėjo prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.

13. Ginčų komisija 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 21R2-216 (AG2-161/16-2020) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu, t. y. 2020 m. spalio 14 d., nebuvo apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, byloje taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal teiktą prašymą, būtų atsakovui teikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo, kaip tai numatyta Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje.

14. Teismas nurodė, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Byloje pateiktame antstolio A. S. 2020 m. spalio 8 d. pranešime nurodyta, kad pareiškėjo likusi neišieškota skola pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra 1 121,09 Eur.

15. Teismas pažymėjo, kad po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo pasisakyta dėl Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, priėmimo įsigaliojo nagrinėjamam ginčui aktualių Pagalbos įstatymo nuostatų pakeitimai. Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose (VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, o tai reiškia, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomas. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi. Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

16. Teismas nurodė, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybė pareiškėjui, siekiančiam gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai teikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos vertinimo (atsižvelgti į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui). Tačiau nei nagrinėjamoje byloje, nei Ginčų komisijos byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą, būtų teikęs Tarnybai motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl jo individualios situacijos, kaip tai numatyta Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje.

17. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki numatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

18. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo mokėtina suma už jam anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs anksčiau aptartas faktines aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, teismas sprendė, kad atsakovas sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas yra pakankamas ir savarankiškas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

20. Teismas nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 14 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisiniai bei faktiniai jų priėmimo pagrindai, sprendimų apskundimo tvarka. Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant Pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo termino. Teismas, sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, todėl nėra pagrindo naikinti Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I2-4830-281/2020, kurioje jis gina savo įstatymo ginamas teises ir teises gauti paskirtą paramos išmoką. Byloje reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Teigia, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą atsakovui suteikti teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-1384-l 1562 atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, padavė skundą Ginčų komisijai, kuri 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 21R2-216(AG2-161/16/2020 skunde atmetė. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu skundą taip pat atmetė.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neatskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo esmė, pažeista teisė ginti savo teises ir interesus. Nors Konstitucinis Teismas tinkamai išaiškino, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Jis yra socialiai remtinas asmuo, diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

24. Pareiškėjas nurodo, kad neturi galimybių parengti teisiškai motyvuotą apeliacinį skundą, todėl prašo situaciją vertinti objektyviai ir bylą išnagrinėti visapusiškai. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų pateikti paaiškinimus žodžiu bei atsakyti į klausimus dėl bylos aplinkybių.

25. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, kurie išsamiai išdėstyti 2020 m. lapkričio 10 d. atsiliepime, pateiktame Ginčų komisijos Klaipėdos skyriui bei 2020 m. gruodžio 21 d. atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų bei motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio pareiškėjo prašymo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, jo nepagrindė aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, sprendė, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jame neatskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo esmė, pažeista jo teisė ginti savo teises ir interesus, byla išnagrinėta šališkai, pažeidžiant pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Jis yra socialiai remtinas asmuo, diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2972-415/2021; kt.).

36. Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

37. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020).

39. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Pagalbos įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, VGTPĮ 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.), pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.

40. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitose bylose, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad buvo pažeista jo teisė ginti savo teises ir interesus. Priešingai, pareiškėjas Pagalbos įstatyme suteikta teise kreiptis į Tarnybą su prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją nesinaudojo, o teise ginti savo galbūt pažeistas teises ir interesus teisme, pareiškėjas pasinaudojo su skundais kreipdamasis į Ginčų komisiją bei teismą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios Pagalbos įstatymo normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.

42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Sutiktina su atsakovo atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad Pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, jog Tarnybai Pagalbos įstatymo nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybes, kurios, jo nuomone, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties ir pan.

43. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su diskriminavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo. Šiame kontekste vertinant teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pateikti motyvuotą prašymą negali būti vertinamas kaip teisinis reikalavimas, trukdantis įgyvendinti teisę į antrinę teisinę pagalbą formaliais pagrindais, nes tokiame prašyme turi būti nurodomos individualios situacijos įvertinimui reikšmingos aplinkybės, kurias pagrindžia kartu teikiami įrodymai. Šiuo atveju nebuvo teikiamas nei prašymas dėl individualios situacijos vertinimo, nei įrodymai, pagrindžiantys situacijos individualumą. Teisinis pagrindas pripažinti diskriminavimo dėl socialinės padėties faktą būtų tuo atveju, jeigu pareiškėjui prašant individuali situacija nebūtų vertinama apskritai arba ją įvertinus pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos būtų atmestas tokiais pagrindais, kurie leistų konstatuoti esant diskriminavimo požymių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neinicijavo procedūros dėl situacijos individualaus įvertinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad netenkinus pareiškėjo prašymo bendrais pagrindais buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą ir jis diskriminuojamas dėl socialinės padėties.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su teismo šališkumu, pažymi, kad administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, jog byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

45. Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjui palankiu būdu, savaime, nenustačius minėtų aukščiau nurodytų sąlygų, negali būti pagrindas teismo šališkumui įrodyti. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė