9005bc88-3200-4d0c-bede-b8ea852ae322 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-4237-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 29.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. lapkričio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Sveikatos kurortas" skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,  n u s t a t ė:

 PareiÅ¡kėja UAB „Sveikatos kurortas“ skundu praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. liepos 2 d. sprendimÄ Nr. RSUB-46617 „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiÅ¡kos“. Taip pat iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos naudai praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Cituodama Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 (toliau – ApraÅ¡as), 16.1 punktÄ , pažymi, kad Å¡is punktas nustato reikalavimÄ Ä¯monei bÅ«ti sumokėjusiai pilnai ar iÅ¡ dalies gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), kuris už 2019 m. mokestinį laikotarpį buvo deklaruotas mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja neturi GPM įsiskolinimo už 2019 m. mokestinį laikotarpį. PareiÅ¡kėja už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra deklaravusi mėnesinėje GPM deklaracijoje GPM. Reabilitacijos centras BirÅ¡tone, kuriame pareiÅ¡kėja vykdo veiklÄ , tuo metu dar tik buvo statomas. Dėl to, pareiÅ¡kėja 2019 m. veiklos iÅ¡ esmės nevykdė ir pareiga jai mokėti GPM neatsirado. Teigia, kad kadangi pareiÅ¡kėja už 2019 m. mokestinį laikotarpį nėra deklaravusi mėnesinėje GPM deklaracijoje GPM, tai ji ir neturėjo pareigos jo mokėti.

Dėl to mano, kad pareiÅ¡kėja atitinka ApraÅ¡o 16.1 punktas. Atsakovė VMI atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skunde ApraÅ¡o 16.1 papunkčio interpretavimu nesutinka. Mano, kad ApraÅ¡o 16.1 papunktyje nustatyti du reikalavimai pareiÅ¡kėjams, siekiantiems gauti subsidijÄ :

1) reikalavimas būti bent iš dalies įvykdžius GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį;

2) reikalavimas turėti GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Pirmasis reikalavimas yra aiškiai išreikštas Aprašo 16.1 papunktyje, tuo tarpu antrasis reikalavimas kyla iš sisteminio bei loginio Aprašo nuostatų aiškinimo. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 16.1 papunktyje numatytos išimtys – papunkčio nuostatų netaikymas Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams, taip pat pareiškėjams, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, individuali įmonė bei tikroji / komanditinė ūkinė bendrija – pasirinktos neatsitiktinai.

Aprašo 14.3 papunktyje numatytas reikalavimas pareiškėjui būti įsteigtam nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir negauti pajamų per nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. trunkantį laikotarpį. Taigi, nustatant išimtis, atsižvelgiama į tai, kad metų pabaigoje įsteigtos ir pajamų gauti nespėjusios įmonės dėl galimai objektyvių priežasčių nespėjo realiai pradėti vykdyti veiklos, dėl to būtų nepagrįsta reikalauti, kad tokios įmonės būtų deklaravusios vykdytinas GPM prievoles už 2019 m. mokestinį laikotarpį.

Minėtų teisinių formų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose sudarytos galimybės Å¡ių teisinių formų juridiniams asmenims vykdyti veiklÄ ir nesudarant darbo sutarčių. Dėl Å¡ios priežasties, reikalavimas turėti vykdytinÄ GPM prievolę už 2019 m. mokestinį laikotarpį bÅ«tų nepagrįstas, jei Å¡ių teisinių formų juridiniai asmenys nuspręstų pasinaudoti įstatymų jiems teikiamomis galimybėmis ir vykdyti veiklÄ nesudarant darbo sutarčių. PareiÅ¡kėjai, kuriems negali bÅ«ti taikomos ApraÅ¡o 16.1 papunktyje numatytos iÅ¡imtys, laikytini neturinčiais objektyvių priežasčių, dėl kurių jiems realiai vykdant veiklÄ galėtų neatsirasti GPM prievolės. Pažymi, kad ApraÅ¡o 16.1 papunkčio formuluotė „yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu, mokėtinos GPM sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus“ nenustato, kokiÄ konkrečiai dalį GPM prievolės turi bÅ«ti įvykdęs pareiÅ¡kėjas, kad bÅ«tų laikomas atitinkančiu ApraÅ¡e įtvirtintÄ reikalavimÄ .

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas, sumokėjęs / įskaitęs bet kokiÄ dalį mokėtino GPM, bÅ«tų laikomas atitinkančiu ApraÅ¡o 16.1 papunktyje numatytÄ reikalavimÄ . Mokestinės nepriemokos turėjimas nėra kliÅ«tis skirti subsidijÄ . Todėl atsakovo nuomone, ApraÅ¡o 16.1 papunktyje numatytas reikalavimas, susijęs ne su tinkamu savo mokestinių prievolių vykdymu, bet, visų pirma su tokių mokestinių prievolių egzistavimu ir pastangomis jas vykdyti bei realiai vykdoma pareiÅ¡kėjo ekonomine veikla.

Atkreipia dėmesį, kad prievolės neegzistavimas negali bÅ«ti prilygintas tinkamam prievolės vykdymui, kadangi toks teiginys prieÅ¡taringas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodo, kad atsakovė netinkamai aiÅ¡kina ApraÅ¡o 16.1 papunkčio nuostatÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. neturėjo jokių mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui, todėl atitinka ApraÅ¡o 16.1 papunktį, o reikalavimo teikti GPM deklaracijas ApraÅ¡o 16.1 papunktyje nėra nustatyta.

Mano, kad atsakovė plečiamai aiÅ¡kina ApraÅ¡o nuostatas. Skundas tenkintinas. Ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo netenkinta pareiÅ¡kėjos paraiÅ¡ka, padarius iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neatitinka ApraÅ¡o 16.1 papunkčio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraÅ¡u (ApraÅ¡as), 2021 m. liepos 1 d.

VMI pateikė ParaiÅ¡kÄ Nr. 9.44-GE-1772536 subsidijai gauti. VMI, skundžiamu sprendimu, vadovaudamasi ApraÅ¡o 40 punktu, atliko pareiÅ¡kėjos atitikties ApraÅ¡e numatytiems kriterijams subsidijai gauti vertinimÄ ir informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos paraiÅ¡ka nėra tenkinama, kadangi įmonė iki 2020 m. sausio 31 d. nėra sumokėjusi (įskaičiusi) bent dalies gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313) už 2019 m. mokestinį laikotarpį (pagal ApraÅ¡o 16.1 punktÄ ).

Aprašo 16.1 papunktyje nustatyta, kad subsidija pareiškėjui gali būti skiriama, jei pareiškėjas iki 2020 m. sausio 31 d. yra sumokėjęs ir (arba) įskaitęs bent dalį už 2019 metų mokestinį laikotarpį deklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (formoje GPM313), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – GPM deklaracija), mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos į valstybės ir savivaldybės biudžetus (ši nuostata netaikoma galimiems pareiškėjams, atitinkantiems Aprašo 14.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, ir mažosioms bendrijoms, individualioms įmonėms, komanditinėms ūkinėms bendrijoms ir tikrosioms ūkinėms bendrijoms, kuriose 2019 metais pagal darbo sutartį už darbo užmokestį nedirbo fiziniai asmenys).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-11-01) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016 ir kt.).

Tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ bendrine prasme VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) aspektu turi bÅ«ti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kai nemotyvuotu; visiÅ¡kas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktÄ , neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktÄ , kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog ginčijamame sprendime yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neatitinka ApraÅ¡o 16.1 papunkčio reikalavimo, Å¡i VMI iÅ¡vada visiÅ¡kai nedetalizuota, neargumentuota, nepagrįsta. Nepateikta sprendime iÅ¡vadÄ pagrindžiančių faktinių duomenų: nepateikta jokių faktinių aplinkybių apie pareiÅ¡kėjos GPM prievoles už 2019 m. ar buvo teiktos GPM deklaracijos forma GPM313. Atsakovės nurodyti atsiliepime sprendimo pagrįstumo argumentai ir motyvai privalėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyti ginčijamame akte tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų suprasti, kodėl ji neatitinka ApraÅ¡o 16.1 papunkčio reikalavimų, o su jais nesutikdama – tokį aktÄ apskųsti nustatyta tvarka, iÅ¡dėstydama visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijamas sprendimas neatitinka galiojančios VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi yra nemotyvuotas ir neiÅ¡samus. Pažymėtina, jog atsiliepime atsakovė akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja turėjo pateikti 2019 m. GPM deklaracijas, nes tokia pareigia kyla ApraÅ¡Ä aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja skunde ir posėdžio metu akcentavo, kad ApraÅ¡o 16.1 papunktį ji atitinka, nes neturi mokestinių prievolių biudžetui, o sÄ lygos pateikti GPM deklaracijas Å¡io ApraÅ¡o 16.1 papunktyje nėra numatyta.

Be to, atsiliepime atsakovė pateikia argumentus, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. nevykdė veiklos, todėl ir dėl Å¡ios priežasties neatitinka ApraÅ¡o nuostatų. PareiÅ¡kėja, reaguodama į atsiliepimo argumentus, pateikė duomenis, kad 2019 m. vykdė kitokiÄ veiklÄ (statybas). Å ie argumentai nebuvo iÅ¡analizuoti ginčijamame sprendime, atsakovė jais nesirėmė priimdama ginčijamÄ sprendimÄ . Teismas pažymi, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

Vertinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ arba ginÄÄ nagrinėjant teisme nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti bÅ«dus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Å iuo atveju bÅ«tent taip ir buvo padaryta, atsakovė savo argumentus dėl skundžiame sprendimo priėmimo (paraiÅ¡kos atmetimo) nurodė atsiliepime į skundÄ , tačiau ne administraciniame akte.

Taigi, teismo vertinimu, anksčiau aptarti apskųsto atsakovės sprendimo trÅ«kumai laikytini esminiais, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui suprasti jo esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimÄ konkretaus pareiÅ¡kėjos atvejo kontekste. Be to, atsiliepime iÅ¡dėstytas argumentas, kad pareiÅ¡kėja neatitinka ir kitų ApraÅ¡o nuostatų, nes 2019 m. nevykdė veiklos, nebuvo nurodytas kaip pagrindas paraiÅ¡kos atmetimui ir su to susijusių faktinių aplinkybių atsakovė taip pat neanalizavo.

Ä®vertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmė nepaisydama VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, konkrečių teisės normų nesusiejo su reikÅ¡mingais klausimo sprendimui objektyviais duomenimis (faktais), Å¡is pažeidimas paneigė pareiÅ¡kėjos teisę žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo jos teisę į teisminę gynybÄ , galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ .

Todėl ginčijamas sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas, o sprendimas naikinamas. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (ABTÄ® 40 str. 4 d.). Atstovavimo iÅ¡laidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Tomas Jaugelavičius 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

PraÅ¡yme nurodo, kad pareiÅ¡kėja patyrė 692,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už skundo parengimÄ , pagal 2021 m. lapkričio 3 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 495, kuri buvo apmokėta 2021 m. lapkričio 5 d. bankiniu pavedimu. PareiÅ¡kėja už skundÄ sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Å iuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. I ketvirčio – 1 517,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieÅ¡kinį (skundÄ ), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 793,5 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas ir į Rekomendacijoje nustatytus rekomenduojamas priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas priteisiant pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės 715,80 eurų (692,80 Eur +23 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a:  Patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Sveikatos kurortas“ skundÄ .

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 2 d. sprendimÄ Nr. RSUB-46617 „Dėl labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijų paraiÅ¡kos“. Patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Sveikatos kurortas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Sveikatos kurortas“ iÅ¡ atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 715,80 Eur (septynis Å¡imtus penkiolika eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė