Legislator Case Law & Legislation
9003ff77-ffd4-4e09-972b-c1173b171287 AI generated

9003ff77-ffd4-4e09-972b-c1173b171287 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9003ff77-ffd4-4e09-972b-c1173b171287
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Lauretos Ulbienės, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nuteistajam J. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. ir jo gynėjo Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J.

Legislator headnote

AI generated

9003ff77-ffd4-4e09-972b-c1173b171287 · Vilniaus apygardos teismas: V., kuris J. B. ir D. B. siekė atkerÅ¡yti už padarytÄ skriaudÄ sugriovus nesantuokinius santykius bei pasipelnyti.             Skunde nurodoma, kad R. V. parodė, kad niekas nežinojo, kada jis važiuoja į darbÄ , tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad R. V. atėjęs muÅ¡ti asmuo, tiksliai žinojo kada pastarasis atvyks į darbÄ , o R. V. versija, kad J. B. galėjo žinoti, kada Å¡is atvyks į darbÄ taip ir liko neatsakyta. Pasak apelianto, Å¡i aplinkybė patvirtina gynybos pozicijÄ , kad J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Stasys Punys                                                                                                                                            Pranešėjas Stasys Punys              Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-166/2012Teisėjas Algimantas Valantinas                                         Teisminio proceso Nr.1-13-1-00660-2011-2                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;2.1.7.4.1.; (S) 2.1.7.4.4.;2.1.7.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Lauretos Ulbienės, Teresėlės Kazlauskienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nuteistajam J. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. ir jo gynėjo Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J.

B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.Laisvės apribojimo metu, J. B. įpareigotas:- per tris mėnesius atlyginti padarytÄ turtinę 1516,80 Lt žalÄ ;- per tris mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. IÅ¡aiÅ¡kinta J.

B., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip jie vykdomi.Nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Priteista nukentėjusiajam R. V. iš J. B. 1516, 80 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiolika litų 80 centų) Lt turtinei žalai atlyginti bei 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš J.

B. 505, 13 (penki Å¡imtai penki litai trylika centų) Lt nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                          n u s t a t ė:              J. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:             2011-03-14 apie 10.50 val. prie įėjimo į UAB „Vilniaus degtinė“ administracinį pastatÄ , esantį Panerių g. 47, Vilniuje, J.

B. dėl asmeninių priežasčių manydamas, kad nukentėjusysis susitikinėja su jo drauge D. B. ir bÅ«damas tuo nepatenkintas, užpuolė pastarÄ jį ir ėmė muÅ¡ti. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam R. V. keletÄ smÅ«gių, tame tarpe ir kumščiu į kairę akį, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su odos nubrozdinimais vokuose, kairės akies ragenos kirstinę nekiaurinę žaizdÄ , kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinį lūžį su poslinkiu.

Å ie sužalojimai komplikavosi potrauminiu kairės akies astigmatizmu, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, bet nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.             Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 sr. 1 d.             Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendį, J. B. iÅ¡teisinti o civilinius ieÅ¡kinius atmesti.             Skunde pažymima, kad teismas iÅ¡ esmės šaliÅ¡kai, vertino visus byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atmetė kaltinamojo argumentus, o visas dviprasmybes ir abejones aiÅ¡kino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.

Gynybos nuomone, situacijos konfliktiÅ¡kumÄ iššaukė tai, kad D. B. palikus R. V., o vėliau J. B. apie tai informavus R. V. žmonÄ , susiklostė situacija, kai R. V. Å¡eimyniniai santykiai buvo pažeisti, kai tuo tarpu J. B. santykiai su D. B. klostėsi puikiai, jie planavo bendrÄ gyvenimÄ , o D. B. net laukė jų bendro vaiko. Apeliantas mano, kad Å¡ioje situacijoje įskaudintas ir kerÅ¡to siekiantis buvo R. V., o ne J. B..              Apeliantai pastebi, kad nebuvo esminių skirtumų tarp U.

V., J. B., J. B. parodymų, jie gana nuoseklÅ«s ir papildantys vieni kitus. Skunde teigiama, kad svarbu, kas sudavė smÅ«gius, ar tai buvo J. B., ar R. V. inicijuota provokacija ir Å¡iuo atveju apelianto ir nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės skyrėsi.              Pažymima, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad R. V. apie J. B. teigė, kad nepažįstÄ s, tačiau apie apeliantÄ , jis galėjo bÅ«ti surinkęs asmeninio pobÅ«džio informacijÄ .             Skunde teigiama, kad J.

B. proceso metu nurodė, kur 2011-03-14 jis buvo ir tai patvirtino liudytojas J. M., be to, apeliantas nurodė, kad apie tuo metu jo buvimÄ ir gyvenimÄ Plungėje gali paliudyti ir daugiau asmenų. Pabrėžiama, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo, tačiau J. M. paaiÅ¡kino, kas kada vyko ir kur buvo J. B., o tai, kad J. M. yra J. B. dėdė, nei patvirtina, nei paneigia, jo parodymų esmės. Apeliantas mano, kad J. M. parodymai buvo esminiai, kadangi jie patvirtino kaltinamojo alibi, o J. M. buvo mažiau suinteresuotas bylos baigtimi nei R.

V., kuris J. B. ir D. B. siekė atkerÅ¡yti už padarytÄ skriaudÄ sugriovus nesantuokinius santykius bei pasipelnyti.             Skunde nurodoma, kad R. V. parodė, kad niekas nežinojo, kada jis važiuoja į darbÄ , tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad R. V. atėjęs muÅ¡ti asmuo, tiksliai žinojo kada pastarasis atvyks į darbÄ , o R. V. versija, kad J. B. galėjo žinoti, kada Å¡is atvyks į darbÄ taip ir liko neatsakyta. Pasak apelianto, Å¡i aplinkybė patvirtina gynybos pozicijÄ , kad J.

B. sumuÅ¡imo vietoje nebuvo. Apelianto manymu, R. V. parodymais remtis negalima, jie nėra tikslÅ«s, nuoÅ¡irdÅ«s.             Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neoperatyviai. Nors įvykis įvyko 2011-03-14, tačiau pareiÅ¡kimÄ R. V. surašė tik 2011-03-17, pirmoji nukentėjusiojo apklausa atlikta 2011-03-23, o J. B. pirmÄ kartÄ apklaustas 2011-08-16. Apelianto manymu, ikiteisminį tyrimÄ vilkinant net penkis mėnesius, buvo leista iÅ¡nykti objektyviems įrodymams, o neÅ¡aliÅ¡kiems liudytojams pamirÅ¡ti tai kas buvo prieÅ¡ pusę metų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir beÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ko pasekoje buvo padaryta iÅ¡vada dėl J.

B. kaltės klausimo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.                           Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas Å¡aliÅ¡kai vertino visus byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė kaltinamojo argumentus, o visas dviprasmybes ir abejones aiÅ¡kino baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Å iuos argumentus apygardos teismas vertina kritiÅ¡kai ir jie yra atmestini.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį J.

B. atžvilgiu tinkamai įvertino paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. NežiÅ«rint į tai, kaltinamojo J. B. kaltė įrodoma ir tiesioginiais įrodymais – nukentėjusiojo R. V. parodymais.                                       Nuteistasis J.

B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme kaltę neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , kitÄ bylos medžiagÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę.Nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus ir parodė, kad įvykio dienÄ , t.y. 2011-03-14, apie 10.30 val. jam einant darbo reikalais į UAB „Vilniaus degtinė“, gatvėje keliÄ pastojo kaltinamasis, kuris paklausė pavardės, pasidomėjo ar nukentėjusysis jį pažįsta, o Å¡iam atsakius neigiamai ir norint pro kaltinamÄ jį praeiti, pastarasis užstojo keliÄ , po ko sekė smÅ«giai nukentėjusiojo atžvilgiu.

R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2011-08-26 parodė, kad ji sumušė vaikinas ir nurodė jo požymius, kad kaltininkas apie 30 metų amžiaus, vidutinio Å«gio, lieso kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių plaukų trumpo kirpimo, su akiniais (t. 1 b.l. 23). Pagal pateiktas fotonuotraukas, tiek tarpe kitų asmenų nukentėjusysis atpažino jį sumuÅ¡usį asmenį - bÅ«tent J. B. (t.1 b.l. 24-29). Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad įvykio metu, kaltinamÄ jį J. B. atpažino pagal balsÄ , kuris pasak R.

V. buvo specifinis -žemaitiÅ¡ku akcentu. Nukentėjusysis parodė, kad balsÄ pažino, kadangi vaikinas (J. B.) jam buvo skambinęs. Skambinimo fakto nukentėjusiajam neneigia ir pats nuteistasis J. B..R. V. sumuÅ¡imo faktas patvirtintas ir UAB „Vilniaus degtinės“ pateiktu vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ kurio matyti, du konfliktuojantys asmenys bei smÅ«gių sudavimas. Taip pat matosi, kad smÅ«gius sudavęs asmuo, praeidamas pro vaizdo kamerÄ , užsideda akinius. Tuo tarpu nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis, iki suduodant smÅ«gius, nusiėmė akinius ir įsidėjo sau į kiÅ¡enę.

Taigi, nukentėjusiojo parodymai nuoseklÅ«s, su kitais byloje esančiais įrodymais sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių sekÄ , tiek smulkiomis detalėmis, tiek esminėse įvykio detalėse. Pažymėtina, kad R. V. 2011-03-17 pareiÅ¡kime nurodė, kad įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameromis. Darytina iÅ¡vada, kad jei nukentėjusysis bÅ«tų bandęs melagingai apkaltinanti J. B., jis Å¡io fakto nebÅ«tų net minėjęs. Å iuo atveju, užfiksuoti vaizdai vaizdo kameroje sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl kolegijai jais netikėti nėra pagrindo.Kad nukentėjusiajam buvo nustatyti kÅ«no sužalojimai patvirtina teismo specialisto iÅ¡vada, paties nukentėjusiojo, bei jo žmonos liudytojos U.

V. parodymai, kurie taipogi sutampa esminėse detalėse.Tuo tarpu J. B. savo kaltės dėl padarytos veikos neprisipažino ir nurodė, kad 201-03-14 nukentėjusiojo susitikęs nebuvo ir jo nemušė.Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo J. B. parodymus, kuriais jis neigė kaltę, teisingai įvertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Todėl teismas turėjo pagrindÄ jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Gynybos nuomone, aptariamojoje situacijoje įskaudintas ir kerÅ¡to siekiantis buvo ne J. B. o R. V.. Kolegija pažymi, kad remiantis prielaidomis Å¡iÄ situacijÄ galima vertinti įvairiai, tačiau byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad R. V. buvo sumuÅ¡tas, o įvertinus visÄ bylos medžiagÄ bei surinktų įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis J. B.. SmÅ«gių sudavimo metu, J. B. keikėsi ir pasakė „ko lindai vasarÄ prie Daivos“, kas liudija, kad smÅ«giai buvo iÅ¡ kerÅ¡to.

Kad nukentėjusysis palaikė artimus santykius su D. B. neginčija nei R. V., nei D. B., nei pats kaltinamasis. J. B. parodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiojo žmona ir papasakojo apie D. B. ir jos vyro ryšius. Liudytojos D. B. parodymai iš dalies taip pat patvirtina nuteistojo kaltę. Ji parodė, kad R. V. su ja stengėsi atnaujinti nutrukusius santykius, o apie tai ji papasakojo J. B., po ko jis bandė su R. V. susisiekti ir pakalbėti (t 1 b.l. 110-111). Vertinat šias aplinkybes nepaneigiama aplinkybė, kad J.

B. turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯vykusiam konfliktui, o atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. B. nukentėjusįjį sumušė bÅ«damas nepatenkintas dėl jo galimo bendravimo su D. B..Apeliaciniame skunde teigiama: svarbu kas sudavė smÅ«gius, ar tai buvo J. B., ar R. V. inicijuota provokacija (inscenizacija) ir Å¡iuo atveju, apelianto ir nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės skiriasi. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino bylos medžiagÄ , tarp jų nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, vaizdo medžiagÄ , specialisto iÅ¡vadÄ , dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto.

Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek vaizdo medžiaga, tiek liudytojų parodymai vienas kitÄ papildo ir sutampa esminėse detalėse. Todėl skundo argumentas, kad tai neva nukentėjusiojo inscenizacija vertintina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad visi įrodymai byloje gauti laikantis įstatymų, jokių procesinių pažeidimų juos gaunant nenustatyta, todėl gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo J.

B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. sudėtį, todėl jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltas padaręs minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinio skundo argumentas, kad R. V. apie apeliantÄ galėjo bÅ«ti surinkęs asmeninio pobÅ«džio informacijÄ , nepaneigia fakto, kad J. B. nukentėjusįjį sumušė, juolab Å¡i aplinkybė yra patvirtinta kitais byloje surinktais duomenimis, todėl Å¡is argumentas kolegijos vertintinas kritiÅ¡kai ir yra atmestinas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad J.

B. nurodė, kur buvo 2011-03-14 ir tai patvirtino liudytojas J. M., kuris pasak apelianto, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, prieÅ¡ingai nei R. V., kuris siekė J. B. ir D. B. atkerÅ¡yti už padarytÄ skriaudÄ sugriovus nesantuokinius santykius bei pasipelnyti. Å ie nuteistojo J. B. argumentai yra nepagrįsti ir yra atmestini.J. M., apklaustas liudytoju pirmos instancijos teisme parodė, kad 2011 m. kovo 14 d. J. B. buvo pas jį. Tačiau paklaustas apylinkės teismo teisėjo, kur kaltinamasis buvo kitomis dienomis, liudytojas parodė, kad tiksliai neatsimena.

Atsižvelgiant į tai, kad J. M. yra kaltinamojo dėdė ir liudijo apie kovo 14 dienÄ , apelianto papraÅ¡ytas bei tai, kad bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ liudytojas iÅ¡skyrė, negalėdamas paaiÅ¡kinti, kur J. B. buvo kitomis dienomis, suteikia pakankamo pagrindo sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie parodymai yra derinami prie kaltinamojo situacijos ir jais netikėti bei nesivadovauti teismas turi pagrįstÄ pagrindÄ . Be to, liudytojas J. M. parodė, kad jam miegant J. B. galėjo iÅ¡eiti, o neatmetant galimybės, kad nuteistasis galėjo suvažinėti iÅ¡ Plungės į Vilnių ir grįžti atgal, J.

B. parodymai, kad jis nedalyvavo įvykyje o tuo metu buvo Plungėje, vertinami, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das siekiant iÅ¡vengti gręsiančios atsakomybės.Apeliacinio skundo argumentai, kad liko neatsakyta versija, iÅ¡ kur J. B. galėjo žinoti, kada R. V. atvyks darbÄ ir, kad Å¡i aplinkybė patvirtina, kad apelianto sumuÅ¡imo vietoje nebuvo paneigta bylos duomenimis, todėl taip pat yra atmestina.Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis R. V. parodė, kad kovo 14 dienÄ , kaip ir visada, kaip kiekvienÄ dienÄ , apie 10-10.30 val. atvažiavo į „Vilniaus degtinę“ (t 1 b.l. 96).

IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį atėjęs muÅ¡ti asmuo, tiksliai žinojo kada jis atvyks į darbÄ ir jo jau laukė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, daryti iÅ¡vada, kad J. B. žinojo kada nukentėjusysis atvyks į darbÄ , kadangi jis tai darė praktiÅ¡kai vienodu metu ir jo jau laukė. Pažymėtina, kad nuteistojo draugė D. B. ir nukentėjusysis R. V. buvo bendradarbiai, tad pastaroji J. B. galėjo prasitarti koks nukentėjusiojo darbo grafikas. Taigi, vertinant iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad J.

B. sumuÅ¡imo vietoje buvo, o surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad nukentėjusįjį R. V. apeliantas ir sužalojo.Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neoperatyviai. Kolegija atsakydama į šį argumentÄ pažymi, kad Å¡iuo atveju, aukÅ¡tesnės instancijos teismas nagrinėja ar teisėtas ir pagrįstas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis. Neoperatyvus tyrimas nepaneigia surinktų įrodymų, kurios pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę. Apygardos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vada, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nemato pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo J. B. ir jo gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                             Stasys Punys Teisėjai                                                                                                                 Laureta Ulbienė                                                                                                                                                Teresėlė Kazlauskienė