9002f36a-bdc6-48ce-a1a4-e5e17bd0dbbb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-43-516/2011                Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.(S)                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės notarės J.

K. apeliacinį skundÄ bei trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovams S. K. , J. K. , J. K. , Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, dėl nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės sklypo pripažinimo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ . Tretieji asmenys Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarė E. P. , UAB DK „PZU Lietuva.

                                                                      n u s t a t ė: IeÅ¡kovė A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:             1) pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. JK-4957, 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad bÅ«tent „asmeninės nuosavybės teise" V.

K. perka 0,0958 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);              2) Nustatyti, kad po sutuoktinio V. K. mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių V. K. ir A. K. teise įgytos civilinės teisės į 0,0958 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o . (duomenys neskelbtini), padalijamos tokiu bÅ«du: A. K. , priteisiama 2/3 dalys Å¡io sklypo asmeninės nuosavybės teise, kaip V.

K. pergyvenusiai sutuoktinei, o 1/3 dalis Å¡io sklypo pripažįstama palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, dalimi bei panaikinti servituto teisę į šį žemės sklypÄ kaip perteklinį.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovai S. K. ir J. K. yra palikimo, atsiradusio po ieÅ¡kovės sutuoktinio ir atsakovų tėvo V. K. mirties (duomenys neskelbtini)., įstatyminiai įpėdiniai. PaaiÅ¡kino, kad ji ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Å i santuoka buvo pripažinta Lietuvoje, 1992 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡duotas santuokos liudijimas.

Nurodė, kad sutuoktiniai A. ir V. K. , kilę iÅ¡ Lietuvos, tačiau gyveno ir dirbo Austrijoje. A. K. įgijo Austrijos pilietybę, todėl neturėjo teisės į antrÄ jÄ - Lietuvos - pilietybę, o V. K. pasiliko Lietuvos pilietybę. 1992 m. liepos 22d. sutuoktiniai A. ir V. K. nupirko gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini)ir po to sprendė klausimÄ dėl valstybinės žemės sklypo prie Å¡io namo iÅ¡pirkimo. Notarinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004 m. liepos 22d., tačiau pirminiai sandorio dokumentai pradėti rengti anksčiau.

Nurodė, kad pradžioje ji pateikė praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo pirkimo, tačiau negalėjo realizuoti savo teisių įsigyjant nuosavybę dėl to, kad turėjo Austrijos pilietybę. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio redakcija nesuteikė teisės Lietuvoje nuosavybės teise įsigyti žemės užsienio piliečiams, todėl ieÅ¡kovės vardu pirkti žemės nebuvo galima. Todėl, ieÅ¡kovė savo įmokėtus už žemę investicinius čekius notarine tvarka 2003 m. rugpjūčio 27d. sutiko atiduoti sutuoktiniui, kad už juos V.

K. vardu bÅ«tų nupirktas žemės sklypas prie sutuoktinių namo. PaaiÅ¡kino, kad remdamasis Å¡iuo sutikimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2002m. gegužės 27d. įsakymu Nr. 1955-79 pardavė V. K. 958 namų valdos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o jai buvo nustatytas viso sklypo servitutas. Nurodė, kad ji buvo tikra, kad galioja CK 3.88 str. 1 d. 1 p. taisyklė – nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu įgyjamas turtas, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Valstybinės žemės, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2004 m. liepos 22d., Trakų rajono notarų biuro notarės J.

K. , registro Nr. JK-4957. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad perleidžiama teisė į žemę, nustatyta minėtu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-27 įsakymu Nr. 1955-79. Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad valstybės, kaip pardavėjo vardu, jÄ sudarė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. IÅ¡ sutarties 2.2 p. ir iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 6.2 punkto matyti, kad Å¡ioje notarinėje sutartyje nustatomos civilinės teisės ir pareigos, kyla iÅ¡ minėto administracinio akto –Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vėliau ji sužinojo, jog Å¡ių administracinio akto sÄ lygų nebuvo laikomasi sudarant notarinę sutartį. Sutarties 2.1 punkte buvo įraÅ¡yta, jog žemės sklypas perkamas V. K. asmeninės nuosavybės teise. Tuo buvo pažeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 4 punktas, kuriame nurodyta, kad V. K. parduodamas valstybinės žemės sklypas, bet nenurodyta, kad parduodama asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė laikė, kad ji A. K. turėjo bÅ«ti įtraukta į Å¡ios sutarties sudarymÄ , nes notarinė sutartis sprendė jos kaip sutuoktinės teisių praradimÄ ir žemės sklypo įgijimo teisių suteikimÄ V.

K. asmeninės nuosavybės teise. Tačiau to nebuvo padaryta ir jai nesuteikta galimybė pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl administraciniam aktui prieÅ¡taraujančių ir jos teises liečiančių sutarties nuostatų. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti imperatyvÅ«s CK 1.63 str. 1, 6 ir 7 dalių, 6.154 str. 1 d reikalavimai. Nurodė, kad sprendžiant, ar notarinės sutarties įraÅ¡as apie tai, jog ieÅ¡kovės A. K. sutuoktinis V. K. įsigijo žemės sklypÄ kaip asmeninį turtÄ , atsižvelgtina į tai, kad įraÅ¡as apie tai, jog V.

K. įsigyja žemę asmeninės nuosavybės teise, yra nesÄ Å¾iningas, nes neatitinka Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79. Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad sutuoktiniai A. ir V. K. nebuvo sudarę separacijos sutarties, bendrai tvarkė Å«kį, kartu gyveno, jiems abiems priklausė namas, prie kurio pirkosi žemės sklypÄ , žemės pirkimui naudojo A. K. investicinius čekius, o žemės sklypo įsigijimui buvo pradėti rengti dokumentai vieno V. K. vardu tik dėl to, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 priėmimo metu Lietuvos teisė neleido žemės pirkti ir ieÅ¡kovės A.

K. vardu, nes ji ir tuomet ir dabar turėjo ir turi Austrijos pilietybę. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad pasikeitus įstatymams ieÅ¡kovė nuo 2003 m. balandžio 9d. turėjo teisę ir savo vardu pirkti žemę, tik tam bÅ«tų reikėję perraÅ¡yti administracinį aktÄ (minėtÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ). Kadangi tame akte nebuvo nuostatos, jog V. K. žemė turi bÅ«ti parduota asmeninės nuosavybės teise ir galiojo CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostata – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, nesvarbu, ar abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe – ieÅ¡kovė pasitikėjo, kad Å¡io reikalavimo bus laikomasi, nežiÅ«rint, kieno vardu bus įgyjamos teisės į žemę.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad ginčo sandorio dalis – kad V. K. ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise – laikoma negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento, tai tuo pačiu laikoma, kad V. K. neįsigijo ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, kadangi ginčo žemės sklypas įgytas santuokos metu, laikoma, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. ir V. K. nuosavybė. V. K. mirus, pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi bÅ«ti sprendžiama, kokia dalis žemės sklypo įtrauktina į paveldimÄ turtÄ , o kokia lieka ieÅ¡kovei kaip palikėjÄ pergyvenusiai sutuoktinei.

Sprendžiant šį klausimÄ , atsižvelgtina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau teismas gali nukrypti nuo dalių lygybės principo, atsižvelgęs į svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovės manymu, prie tokių aplinkybių priskirtinas faktas, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas už asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei A. K. priklausius investicinius čekius, nes V. K. neturėjo investicinių čekių. PaaiÅ¡kino, kad sutuoktiniai ginčo sklypo atžvilgiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir nuosavybės teisę (V.

K. vardu ) ir servituto teisę (A. K. vardu). Pripažinus tai, kad ginčijamas sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, servitutas pasidaro pertekliniu, todėl turi būti naikintinas. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.Teismas pripažino negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. JK-4957, 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent „asmeninės nuosavybės teise" V.

K. perka 0,0958 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Servituto teisę į 0,0958 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytÄ 2002-05-22 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 1955-79, kuriuo leista naudotis ieÅ¡kovei 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu ir 2004 m. liepos 22d.

Valstybinės žemes pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios 6.4. numatyti, kad A. K. yra leidžiama naudotis 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu, teismas panaikino.. Teismas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo padalijimo atmetė.Teismas taip pat priteisė iš J. K. , S. K. ir J. K. po 2560,83 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K. , iš ieškovės 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K. .Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog V.

K. ginčo žemės sklypo įsigijimo metu neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Be to, ieÅ¡kovė 2001 m. rugpjūčio 29d. sutikimu dėl sklypo iÅ¡pirkimo patvirtino, kad sutinka, kad jos sutuoktinis V. K. iÅ¡sipirktų iÅ¡ Valstybės 957,6 kv.m. dydžio namų valdos sklypÄ ir įformintų jo nuosavybės teises savo vardu. Taigi minėtu sutikimu ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad nuosavybės teisės į žemės sklypÄ bÅ«tų įformintos V.

K. – jos sutuoktinio vardu. Daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo sutikimu A. K. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , t.y. patvirtino, kad V. K. žemės sklypÄ iÅ¡sipirktų asmeninės nuosavybės teise, nėra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai nei įrodinėjo notarė J. K. bei atsakovas J. K. , byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių A. K. valiÄ dėl žemės sklypo nuosavybės formos, nepasitvirtino tai ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio 2003 m. rugpjūčio 27d. pareiÅ¡kimo matyti, jog ieÅ¡kovė A. K. sutiko, kad jos 1992 m. birželio 16d. sumokėtos avansinės įmokos 76,24 Lt investiciniais čekiais už 958 kv.m. namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«tų užskaitytos jos sutuoktinio V. K. vardu.Teismo teigimu, iÅ¡ atsakovų teismui pateiktų kvitų neįmanoma nustatyti, už kokios žemės apmokėjimÄ buvo iÅ¡duoti Å¡ie kvitai, be to, pažymėjo, kad 2004 m. liepos 22d.

Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. p. nurodyta, jog žemės sklypas parduotas už 76,24 Lt investicinių čekių. Notarė J. K. taip pat patvirtino, kad investiciniai čekiai, kurie buvo sumokėti už ginčo žemės sklypÄ , priklausė ieÅ¡kovei ir pilnai buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui, todėl atsakovų argumentus, jog V. K. pats už savo asmenines lėšas įsigijo ginčo žemės sklypÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstus. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina tÄ aplinkybę, kad tiek ieÅ¡kovė bÅ«dama Austrijos Respublikos pilietė, tiek sutuoktinis V.

K. siekė įsigyti ginčo žemės sklypÄ savo vardu. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio redakcija nesuteikė teisės Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įsigyti žemės užsienio piliečiams, todėl sutuoktiniai įsigijo ginčo žemės sklypÄ V. K. vardu.Teismas konstatavo, jog visuma iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina aplinkybę, kad abu sutuoktiniai – tiek A. K. , tiek V. K. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ , esantį adresu Karaimų g. 31, Trakuose.

Tiek vieno, tiek kito sutuoktinio vardu buvo paruoÅ¡ti žemės sklypo įkainojimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad sklypo plotas nurodytas – 0,04875 ha, t.y. kiekvienam po lygiai iÅ¡ bendro 0,0975 ha ploto. Mokėjimo praneÅ¡imai taip pat paraÅ¡yti abiems sutuoktiniams. Teismo nuomone, iÅ¡ to seka, kad Å¡alys siekė įgyti perkamÄ turtÄ kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o ne kaip V. K. asmeninę nuosavybę. Ir tokiÄ teisę A. K. kaip Austrijos pilietė įgijo nuo 2003 m. balandžio 9d., kuomet užsienio piliečiams buvo leista įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje.  Todėl teismas 2004 m. liepos 22d.

Valstybinės žemes pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise perka 0,0958 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)., pripažino negaliojančia, preziumuojant, kad Å¡is sklypas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tik įformintas vieno iÅ¡ sutuoktinių V. K. vardu. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡ydama jai priteisti 2/3 dalis ginčo žemės sklypo, kartu reiÅ¡kia reikalavimÄ , kuriuo patenkinimas reikÅ¡tų nukrypimÄ nuo lygių dalių principo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo iÅ¡pirktas už jai priklausančius investicinius čekius, kad miręs sutuoktinis V. K. investicinių čekių neturėjo, o jos investiciniai čekiai yra įgyti iki santuokos sudarymo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog jos investiciniai čekiai buvo įgyti iki santuokos su V. K. sudarymo, kitų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai 2/3 dalis ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį pripažinti palikimo, atsiradusio po V.

K. mirties dalimi, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Apeliaciniu skundu atsakovė Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteistų ieÅ¡kovei, dydį. Teigia, kad Å¡iame teismo sprendime nėra aptarta iÅ¡ ko susideda bylinėjimosi iÅ¡laidos, kas į jas įeina, kokio dydžio yra paskaičiuotas žyminis mokestis bei iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Apeliantė nurodo, jog byloje nėra pateikta advokato K. Č. juridinių žinių priėmimo – perdavimo akto, todėl komentuoti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra galimybės. Atsakovė nurodo, jog Å¡i byla nebuvo sudėtinga, o advokatas pagal teismo posėdžių protokolus sugaiÅ¡o tik 7 valanas 35 minutes. Taigi akivaizdu, kad teismas nesigilino ir nesiaiÅ¡kino Å¡ių aplinkybių. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-11-25 yra sudaryta su advokatu K. Č. teisinių paslaugų sutartis dėl 3200 Lt apmokėjimo ir 2008-12-01 yra sudaryta analogiÅ¡ka sutartis dėl 7000 Lt apmokėjimo už teisininko paslaugas, pradedant trečiÄ jÄ teismo posėdžio dienÄ mokėti po 1000 Lt už kiekvienÄ dienÄ .

Apeliantės nuomone, teismas nesiaiÅ¡kino kokiu pagrindu, kokiais teisiniais aktais vadovaujantis advokatas reikalauja tokių piniginių sumų. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad yra nesilaikoma LR Teisingumo ministro įsakymo reikalavimų dėl priteisto užmokesčio už advokato pagalbÄ civilinėje byloje ir Å¡i pinigų suma yra priteista nepagrįstai, nepaisant sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jai buvo pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas, o turtinis – atmestas.

Todėl atitinkamai turėtų bÅ«ti atliktas ir kitas žyminio mokesčio paskaičiavimas. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo, prisideda prie atsakovės notarės J. K. apeliacinio skundo. Tretysis asmuo palaiko bei sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teisiniais argumentais bei praÅ¡ymu panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteistų ieÅ¡kovei, dydžio. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A.

K. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nebuvo laikomasis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo reikalavimų. Teigia, kad byla buvo sudėtinga. Vien patikslinto ieÅ¡kinio parengimas iÅ¡ advokato K. Č. pareikalavo daugybės darbo valandų, kurių metu buvo analizuojami teisės aktai, teismų praktika, formuluojama ir grindžiama ieÅ¡kovės pozicija. Å ioje byloje ieÅ¡kovei teko pagrindinė įrodinėjimo naÅ¡ta, tad ir atstovavimas teismo posėdžiuose iÅ¡ advokato reikalavo iÅ¡ankstinio nuoseklaus pasiruoÅ¡imo kiekvienam posėdžiui, iÅ¡skirtinai aktyvaus, nuolatiniu argumentavimu ir atsikirtimais grindžiamo dalyvavimo kiekviename jų.

Tam buvo reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir didžiulės laiko sÄ naudos. Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad teismas, kuriame vyko posėdžiai, buvo kitoje vietovėje, nei advokato K. Č. darbo vieta, iÅ¡ advokato pareikalavo atitinkamai daugiau laiko ir finansinių sÄ naudų. Taigi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistos sumos atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo reikalavimus. Apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl priteistų iÅ¡ atsakovės notarės J.

K. bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Å ios teismo sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kadangi teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nėra teisinių prielaidų ir pagrindų konstatuoti byloje vieÅ¡Ä jį interesÄ bei pagrindÄ jį ginti (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentÄ , jog iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aiÅ¡ku, kokiu principu vadovaudamasis, teismas priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kokiÄ dalį iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sudarė žyminis mokestis, kokiÄ - iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.Principinės bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių nuostatos įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 ir 2 dalyse:

Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (atsakovams)- proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Å ie principai taikomi priteisiant bet kokio pobÅ«džio bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe- ir iÅ¡laidas už dalyvavusio byloje advokato pagalbÄ bei už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d.), tačiau Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. yra nustatyti papildomi kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, spręsdamas dėl priteistinų iÅ¡laidų už advokato paslaugas, dydžio, bÅ«tent: konkrečios bylos sudėtingumas, advokato darbo laiko sÄ naudos, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti didesnės, negu yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Vadinasi, sprendžiant, kokio dydžio iÅ¡laidos Å¡ios bylos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ kiekvieno atsakovo, aktualu nustatyti, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kinio reikalavimai buvo tam atsakovui reiÅ¡kiami, kokia proporcija tam atsakovui reikÅ¡ti reikalavimai yra patenkinti, taip pat, kokia iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas suma atitinka Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus bei kokiÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalį ieÅ¡kovei turi atlyginti kiekvienas iÅ¡ atsakovų.              Šioje byloje ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi tirs savarankiÅ¡kus ieÅ¡kinio reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise perka 0,0958 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini);

2) bendrosios jungtinės sutuoktinių V. K. ir A. K. nuosavybės teises į 0,0958 ha žemės sklypÄ Karaimų g. 31, Trakų rajono savivaldybėje, padalinti ieÅ¡kovei A. K. priteisinat 2/3 dalis Å¡io sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį sklypo pripažįstant palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, dalimi;

3) panaikinti servituto teisę į šį žemės sklypÄ kaip perteklinį.Tik pirmasis iÅ¡ trijų pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų (dėl sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia) gali bÅ«ti vertinamas kaip pareikÅ¡tas visiems trims atsakovams (tame tarpe ir apeliantei- notarei J. K. ). Å is ieÅ¡kinio reikalavimas, kÄ pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas 2009-02-06 nutartimi (1 t., b.l. 106-107) yra neturtinio pobÅ«džio ir žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 2 p., jį indeksuojant Civilinio proceso kodekso 82 str. nustatyta tvarka, taigi, žymis mokestis už šį reikalavimÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu buvo 124 Lt.

Reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo padalinimo po sutuoktinio mirties, su notarės teisėmis bei pareigomis niekaip nėra susijęs, kaip ir reikalavimas panaikinti servitutÄ , jis buvo pareikÅ¡tas kitiems dviems atsakovams- V. K. įpėdiniams, todėl už šį reikalavimÄ sumokėtas žyminis mokestis negali bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ atsakovės J. K. , nes jokia Å¡ių reikalavimų dalis konkrečiai Å¡ios atsakovės atžvilgiu nebuvo patenkinta.

Tai reiÅ¡kia, jog priteisiant žyminį mokestį, iÅ¡ atsakovės J. K. galėjo bÅ«ti priteista tik 1/3 dalis žyminio mokesčio, sumokėto už pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes jis buvo reiÅ¡kiamas visiems trims atsakovams ir buvo patenkintas pilnai, vadinasi, visi trys atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti Å¡io žyminio mokesčio iÅ¡laidas ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du, už pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ iÅ¡ atsakovų S. K. , J. K. ir J. K. turėjo bÅ«ti priteista po 41,33 Lt žyminio mokesčio (124: 3 = 41,33).

Reikalavimas dėl 2/3 dalių nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ pripažinimo ieÅ¡kovei buvo apmokestintas pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. nustatytas taisykles proporciniu žyminiu mokesčiu ir sudarė 5041 Lt (1 t., b.l. 106-107). Šį reikalavimÄ teismas patenkino iÅ¡ dalies: pripažino ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, taigi, už patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis (o tai yra 3780 Lt) turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų, kuriems Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas, t.y.

S. K. ir J. K. - po 1890 Lt. Tokiu būdu, iš atsakovės J. K. teismas turėjo priteisti ieškovei 41,33 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovų S. K. ir J. K. - po 1931,33 Lt žyminio mokesčio.Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iš viso sudarė 10200 Lt (7000Lt + 3200 Lt -1 tomas, b.l. 66,67). Dalyvaujantis byloje asmuo, sudarydamas su advokatu atstovavimo sutartį, turi teisę susitarti dėl tokio advokato užmokesčio dydžio, kuris nustatomas tos šalies ir advokato susitarimu, tačiau minėta, jog iš priešingos šalies gali būti priteisiamos tik tokios išlaidos, kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose, dydžių, be to, ne kiekvienu atveju priteisiamos maksimalaus dydžio, nustatyto minėtose rekomendacijose, išlaidos.

Civilinio kodekso 98 str. 2 d. nustatyti ir tokie kriterijai kaip bylos sudėtingumas, advokato darbo ir laiko sÄ naudos.              Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 punktas).

Už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatytas maksimalus dydis yra 3 MMA (8.2 punktas), tai sudarytų 2400 Lt.; už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ - 0,15 MMA (8.18. punktas)- iÅ¡ viso už 7 teismo posėdžių valandas- 840 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad buvo atlikti kokie nors papildomi veiksmai, už kuriuos pagal Rekomendacijų 8 punktÄ , bÅ«tų pagrindas priteisti advokato pagalbos iÅ¡laidas ieÅ¡kovei. Tokiu bÅ«du, maksimali ieÅ¡kovei priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma pirmosios instancijos teisme galėjo bÅ«ti 3240 Lt.

IeÅ¡kovės atstovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepagrįstai nurodoma, kad priteisiant iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus dydžiu, bet ir į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , bÅ«tinumÄ vykti į kitÄ vietovę. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas turi atsižvelgti, tačiau bÅ«tent visų jų visuma sudaro pagrindÄ teismui priteisti maksimalaus Rekomendacijų 8 punkte nustatyto dydžio atlyginimo sumÄ , o ne jÄ virÅ¡yti (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., Rekomendacijų 1, 2 punktai).

Aplinkybė, kad buvo rengiamas patikslintas ieÅ¡kinys, nesudaro pagrindo priteisti didesnį užmokestį negu už vieno ieÅ¡kinio parengimÄ nustatytas maksimalus dydis. Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų negali bÅ«ti priteista maksimali atstovavimo iÅ¡laidų suma, nustatyta Rekomendacijose. Kadangi buvo pareikÅ¡ti trys ieÅ¡kinio reikalavimai, iÅ¡ kurių du (neturtinio pobÅ«džio) buvo patenkinti visiÅ¡kai, o vienas- turtinio pobÅ«džio- patenkintas iÅ¡ dalies, nustatant patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijas, negalima vadovautis matematiniu paskaičiavimu, kadangi kai kurių reikalavimų įrodinėjimas, pagrindimas bei nagrinėjimas (kaip antai, dėl servituto panaikinimo), reikalauja mažiau laiko bei darbo sÄ naudų, negu pirmosios bei antrojo reikalavimo.

Atsižvelgdama į pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, jų reikÅ¡mingumÄ , darbo ir laiko sÄ naudas, juos pagrindžiant, teisėjų kolegija nustato tokiÄ patenkintų/ atmestų reikalavimų proporcijÄ : 2/3 ir 1/3. Taigi, ieÅ¡kovei priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma sudarytų 2160 Lt (t.y. 2/3 dalis nuo 3240 Lt).              Kadangi iÅ¡ atsakovų S. K. ir J. K. yra priteista po 2560,83 bylinėjimosi iÅ¡laidų, tame tarpe po 1931,33 Lt žyminio mokesčio, gaunama, kad iÅ¡ jų yra priteista po 629,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (2560,83- 1931,33).

Iš viso iš atsakovų J. K. ir S. K. priteista atstovavimo išlaidų suma sudaro 1259 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo didinti iš atsakovų S. K. ir J. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių, kadangi teismo sprendimas šioje dalyje nėra skundžiamas (Civilinio proceso kodekso 320 str.). Įvertinant tai, kad atsakovei J. K. iš trijų ieškinio reikalavimų buvo pareikštas tik vienas, į tai, jog teismo sprendimas dalyje dėl priteistų iš atsakovų J.

K. ir S. K. bylinėjimosi išlaidų dydžių (po 2560,83) nėra apskųstas, likusios atstovavimo išlaidų sumos (901 Lt) priteisimas iš atsakovės J. K. būtų neproporcingas jos atžvilgiu patenkintų reikalavimų daliai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš šios atsakovės, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. nustatytus kriterijus, priteistina 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidų suma, kartu su žyminiu mokesčiu- 541,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u t a r ė : Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje pakeisti.             PriteistÄ iÅ¡ atsakovės J. K. ieÅ¡kovei A. K. bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 541,33 Lt (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno lito ir 33 centų).             Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                        Petras Jaržemskis