9001acaa-992e-4fe1-9a20-8a7212e8333f · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-870/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16549-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.6; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bielskės, JÅ«ratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nuteistajam E. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteistas:

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. liepos 13–14 d.) – 9 mėnesių laisvės atėmimu; – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugpjūčio 17 d.) – 4 mėnesių laisvės atėmimu; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimu; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. vasario 7–9 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. balandžio 16–19 d.) – 10 mėnesių laisvės atėmimu; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.) – 1 metų laisvės atėmimu; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 4 d.) – 1 metų laisvės atėmimu; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. lapkričio 1–4 d.) – 1 metų laisvės atėmimu;

– pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ â€“ 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. C. laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. vasario 24 d.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš E. C. nukentėjusiajam K. L. 852,63 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam L. L. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. A. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d. 23.30 val.

– paros laikotarpyje iki I. L. kreipimosi pas gydytojus, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kietu buku daiktu I. L. į krÅ«tinės sritį, kuo padarė jai kairės pusės IX Å¡onkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia vienÄ kartÄ elektriniu virduliu trenkė I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio iÅ¡orinėje dalyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

3. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 28 d., apie 12.30 val., Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, tyčia tiksliau tyrimo metu nenustatytu bÅ«du sudavė du smÅ«gius kietu buku daiktu I. L. į kaktos sritį, tuo padarė jai dvi muÅ¡tines odos žaizdas kaktoje ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 9 d., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia metė virdulį I. L. į veidÄ , tuo padarė jai muÅ¡tinę plėštinę tarpuakio srities žaizdÄ ir taip tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

5. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo 2019 m. balandžio 16 d. 11.00 val. iki 2019 m. balandžio 19 d. 17.00 val., Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia sudavė tiksliau tyrimo metu nenustatytu bÅ«du ne mažiau kaip tris smÅ«gius nukentėjusiajai I. L. į veidÄ , kojas bei kitas kÅ«no vietas ir padarė kraujosruvÄ po deÅ¡ine akimi, kraujosruvÄ kairėje pėdoje, kraujosruvÄ deÅ¡inio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

6. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 5 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, sudavė stiprų vienÄ smÅ«gį kietu buku daiktu I. L. į krÅ«tinės sritį, taip padarė jai deÅ¡inės pusės VIII – X Å¡onkaulių lūžius, tuo jai tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

7. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kietu buku daiktu I. L. į kairės pusės Å¡onkaulių sritį, tuo padarė jai kairės pusės X Å¡onkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

8. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Kaune, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ I. L., kuriuo jai padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio nekomplikuotÄ pamato lūžį, kuris iÅ¡sivystė kieto buko daikto poveikyje, tuo nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

9. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ už tai, kad 2020 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, teritorijoje, esančioje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. ne mažiau kaip du smÅ«gius kietu, pailgos formos daiktu, galimai lazda, į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, smÅ«gius rankomis, kojomis, o taip pat tyčia užlipęs ar užšokęs ant nugaros, bendrai ne mažiau kaip trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoniais smÅ«giais I.

L. padarė sužalojimus, sukėlusius jos mirtį – abipusius daugybinius įvairiose anatominėse linijose išsidėsčiusius, vietomis dvigubus šonkaulių lūžius, taip pat daugybines įvairaus dydžio kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, nuo ko dėl patirtų daugybinių kūno sumušimų su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir I.

L. įvykio vietoje mirė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 10. Nuteistasis E. C. (toliau – ir apeliantas/nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendį ir jį išteisinti. a. Apelianto teigimu, jis nėra padaręs nė vienos nusikalstamos veikos, kuriomis yra kaltinamas. Dėl kaltinimo praskėlus I. L. antakį, E. C. paaiškino, kad matė, jog ant jos antakio buvo užklijuotas pleistriukas, tačiau kas nutiko, ji nepaaiškino.

Nuteistasis negali paaiÅ¡kinti, kas nutiko I. L. kojai (pėdai), kadangi, kai susitiko, I. L. sėdėjo ant Å¡akų krÅ«vos, sakė, jog negali paeiti, skauda kojÄ , kad neteisingai pastatė kojÄ ir nugriuvo. Kitų veikų apeliantas nepripažįsta, tvirtina, jog taip nebuvo, kad su I. L. vienas kitÄ mylėjo ir gerbė. b. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl I. L. padarytų nesunkių sveikatos sutrikdymų ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, rėmėsi nukentėjusiųjų K.

L., V. A., L. L., R. N. parodymais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, tačiau byloje surinkti medicininiai dokumentai tik patvirtina sužalojimų faktÄ , tačiau ne tai, jog tuos sužalojimus padarė bÅ«tent apeliantas. Tuo tarpu minėti nukentėjusiųjų (nurodo ir liudytojų) parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ie parodymai duoti po I. L. mirties, juos davė I. L. artimi žmonės, kurie jaučia neapykantÄ E. C. ir turėjo pagrindÄ jį apkalbėti. Pasak nuteistojo, liudytojo R.

T. (klaidingai nurodo T.) parodymai, kad daug kartų matė, kaip „duomenys neskelbtini“ jis daužė ir spardė I., yra melagingi. c. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad iš byloje surinktų įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, medicininių dokumentų) teismas negalėjo nustatyti, ar visų šių sužalojimų padarymo metu E. C. buvo su I. L.. d. Dėl nužudymo, nuteistasis skunde smulkiai nurodo 2020 m. balandžio 24 d. įvykius, kurių teisėjų kolegija detaliai nekartoja.

Pasak apelianto, apie 8.00 val., palikęs I. L. prie laužavietės, vienas ėjo į „duomenys neskelbtini“ nupirkti mineralinio vandens, tai turėjo būti užfiksuota vaizdo kameromis, priklausančiomis UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), kameromis prie įvažiavimo į „duomenys neskelbtini“, priklausančiomis saugos tarnybai „Jungtis“, bei kameromis, esančioms sandėlių ir „duomenys neskelbtini“ teritorijoje, tuo pačiu maršrutu grįžo, pakėlęs I.

L. sakė jai važiuoti namo, o pats 9.30 val. išėjo į darbÄ â€žduomenys neskelbtini“, dirbo iki 16.00 val. Apeliantas pažymi, kad grįžęs toje pačioje vietoje rado gulinčiÄ , apsidergusiÄ I. L., apiplaudamas ant jos nepastebėjo mėlynių ar sužalojimų, tačiau ji buvo vangi. Teigia, kad padėjo I. L. atsikelti, paėjus iki priekabų, ji susmuko, iÅ¡kviesti medikai pasakė, kad I. L. mirusi. e. Skunde nurodoma, kad, priimdamas nuosprendį dalyje dėl nužudymo, teismas, be kitų įrodymų, vadovavosi liudytojų A.

G., V. S., R. N. parodymais, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog R. N. yra I. L. sesuo, todėl jos parodymus reikia vertinti kritiškai, tuo tarpu A. G. ir V. S. yra asmenys, pastoviai vartojantys alkoholinius gėrimus, todėl šių asmenų parodymai, net nepriklausomai nuo jų valios, gali būti klaidingi. f. Pasak apelianto, liudytoja R. N. tvirtino, kad matė jį su I. L. prie „Girstučio“ stotelės 2020 m. balandžio 24 d. 15.00 val., liudytojas V. S. jį su I. L. matė 2020 m. balandžio 24 d. 15.00 val.

Elektrėnų g. 10E. Atkreipia dėmesį, kad tarp Å¡ių dviejų vietų yra labai didelis atstumas, todėl vienu metu ir skirtingose vietose matyti nuteistojo negalėjo. g. Apeliantas cituoja liudytojo A. G. parodymus, kad balandžio 24 d., apie 15.00 val., į jį kreipėsi E. C., praÅ¡ydamas padėti įkelti į kitÄ priekabÄ lauke gulinčiÄ I. L., tuo metu E. C. buvo labai girtas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad R. N., V. S., J. M., greitosios pagalbos brigados darbuotoja ir pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , sunkaus E. C. girtumo nepatvirtino. h.

Pasak nuteistojo, tas faktas, kad liudytojai jį matė balandžio 24 d. 15.00 val. turgaus teritorijoje, tik patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, jog balandžio 24 d. jis dirbo turguje ir mirtinai sužaloti I. L. negalėjo.

11. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo E. C. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. E. C. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (7 veikos) ir BK 140 straipsnio 1 dalį 13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

14. Apeliantas kaltės dėl I. L. padarytų sužalojimų nepripažįsta, todėl teisėjų kolegija aptars kiekvienÄ Ä¯vykį ir jį pagrindžiančius įrodymus atskirai, akcentuodama, kokie konkretÅ«s įrodymai patvirtina kiekvienÄ iÅ¡ paminėtų veikų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, liudytojų, tiesiogiai mačiusių, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis E. C. atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ I. L., nėra. Nepaisant to, nuteistojo kaltė įrodyta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų, kuriems I.

L. sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo bÅ«tent E. C., paaiÅ¡kinimais. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021).

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje ir įvertinus jų visumÄ , sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad E. C. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl I. L. sužalojimų pasitvirtino. Nuteistasis E. C. bando įtikinti, kad jam inkriminuojamų veiksmų neatliko, tačiau surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma paneigia Å¡iuos nuteistojo teiginius, o objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinime nurodytus veiksmus, kuriais nukentėjusiosios sveikata buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta, padarė bÅ«tent apeliantas.

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje surinkti įrodymai pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teisėjų kolegija remiasi Å¡iais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja minėtas faktines aplinkybes kaip įrodytas. Å ioje byloje teismo vidiniam įsitikinimui dėl E. C. kaltės formuotis padeda netiesioginiai įrodymai. Nustatyta, kad E. C. smurtinis elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu buvo ne vienkartinis, o sistemingas ir tęsėsi tam tikrÄ laiko tarpÄ . Nukentėjusieji K.

L. (sutuoktinis), L. L. (sÅ«nus), V. A. (dukra), R. N. (sesuo) nurodė, kad nuo tada, kai 2018 metų liepos mėnesį I. L. susipažino su E. C., ji nuolatos bÅ«davo sumuÅ¡ta, vaikščiodavo su kraujosruvomis ant veido, rankų, kojų, nors anksčiau prieÅ¡ jÄ niekada nebuvo naudojamas smurtas, iÅ¡gėrus negriuvinėdavo. Nukentėjusieji patvirtino, kad I. L. buvo sulaužyti Å¡onkauliai, lūžusi koja, ranka, prakirsta galva, sužalota kakta, antakis. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. S. (dukterėčia).

Pasak liudytojos, kai teta (I. L.) pradėjo bendrauti su E. C., dažnai bÅ«davo sumuÅ¡ta, teta jai pasakojo, kad E. C. jÄ muÅ¡a, tačiau ji stengdavosi pateisinti tokius jo veiksmus prisiimdama kaltę sau. Liudytoja nurodė, kad jai žinoma, jog E. C. I. L. buvo sulaužęs Å¡onkaulius, žinoma, kad nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę dėl kojos lūžio, visÄ laikÄ bÅ«davo su mėlynėmis. Liudytojos D. S. teigimu, I. L. jai yra ne kartÄ pasiskundusi, kad E. su ja elgiasi labai žiauriai, spardo kojomis, stumdo, jei pargriÅ«na, ne kartÄ yra Å¡okinėjęs ant jos pilvo ir nugaros, smurtaujama buvo nuolat.

Pasak liudytojos, tetai sakė, kada nors E. C. jÄ užmuÅ¡, nukentėjusioji atsakė, kad žino, jog taip ir bus (t. 3, b. l. 146–147; 149–150; t. 7, b. l. 11–13).

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl I. L. konstatuotų sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Bylos duomenimis, I. L. medikams tvirtino, kad susižalodavo pati, tačiau jos nurodytos versijos paneigtos tiek byloje esančiomis specialistų išvadomis, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas dėl nuteistojo kaltės. Nukentėjusieji betarpiškai nematė, kaip E. C. smurtavo prieš I. L., tačiau jų parodymai patvirtina buvus šiuos įvykius.

Visi Å¡ie asmenys apie E. C. smurto panaudojimÄ prieÅ¡ I. L. girdėjo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, nors ji ir stengėsi pateisinti tokius nuteistojo veiksmus. Be to, jie ir patys matė nukentėjusiosios sužalojimus, sužalojimai atsirado I. L. pradėjus bendrauti su apeliantu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampantys jau minėtų asmenų parodymai apie smurtavimÄ I. L. atžvilgiu yra svarbÅ«s ir apibÅ«dina bÅ«tent nuteistojo smurtinį elgesį prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tai yra jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ .

Nors dėl kai kurių įvykių (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 4 d.) nukentėjusieji tik bendrais teiginiais nurodė, kad prieÅ¡ I. L. apeliantas naudojo smurtÄ , apie jos patirtus sužalojimus, tačiau nėra pagrindo jais nesiremti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ apygardos teisme, papasakojo tas aplinkybes, kurias tiksliai atsiminė. Ä®vertinus tai, kad apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos pakankamai seniai – 2018–2019 metais, taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį – prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ sistemingai buvo naudojamas fizinis smurtas, logiÅ¡ka manyti, jog dėl praėjusio laiko kai kurių detalių nukentėjusieji parodyti negalėjo.

Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiųjų parodymus, teigiant, kad juos davė I. L. artimi žmonės (vyras, vaikai, sesuo), kurie jaučia neapykantÄ E. C. ir turėjo pagrindÄ jį apkalbėti, tačiau vien nukentėjusiųjų artimas ryÅ¡ys su I. L. savaime nenulemia Å¡ių asmenų parodymų nepatikimumo. Be to, tai, kad E. C. nuolatos smurtaudavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , patvirtina ir asmenys, nesusiję su nukentėjusiÄ ja giminystės ryÅ¡iais. Liudytojas R. T. pirmosios instancijos teisme teigė, kad E. C. muÅ¡davo I.

L. bazėje, jÄ spardydavo, yra matęs, kaip apeliantas mušė nukentėjusiÄ jÄ (t. 7, b. l. 101–102). Liudytoja R. U. apklausiama taip pat nurodė, kad kelis kartus yra mačiusi sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ , sakė, jog jÄ sumušė E.. Kai paskutinį kartÄ matė I. L., ji buvo labai sumuÅ¡ta, nukentėjusioji sakė, kad E. jÄ užmuÅ¡ (t. 7, b. l. 10–11 ). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo nesivadovauti tokiais parodymais, juo labiau, kad nurodytas esmines smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ aplinkybes patvirtina žemiau iÅ¡dėstyti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo E. C. kaltės. Apelianto smurtiniai veiksmai įrodyti jo kaltę pagrindžiančių bylos duomenų iÅ¡samia analize. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. liepos 13–14 d.

17. E. C. teigimu, tarp jo ir I. L. jokio konflikto nebuvo, atėjusi į bazę dėl sulaužyto Å¡onkaulio nesiskundė, jei skaudėtų, tikrai bÅ«tų pasakiusi, apie I. L. kreipimÄ si į gydymo įstaigÄ nežino. Nurodė, kad I. L. bÅ«davo 25 – mečio turguje, kur turėdavo konfliktų (t. 6, b. l. 106). Teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo pozicijÄ vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Spręsdama dėl faktinių aplinkybių, susijusių su nuteistajam pareikÅ¡tu kaltinimu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I.

L. konstatavimo, o būtent, kairės pusės IX šonkaulio lūžio, teisėjų kolegija analizuoja baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus bei asmenų parodymus. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, T. L. 2018 m. liepos 14 d. kreipėsi į skubios pagalbos skyrių, nurodydama, kad vakar buvo užpulta nepažįstamo asmens, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, aplinkybių neprisimena. Pacientės teigimu, buvo sumušta, trenkta į krūtinę, vėliau buvo seksualinė prievarta.

PareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė, teismo medicinos ekspertizės atsisakė. Diagnozė – kairiojo IX Å¡onkaulio lūžis (t. 1, b. l. 157–158). 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1311/2020 (02) konstatuota, kad I. L. neabejotinai apie paros laikotarpyje iki kreipimosi pas gydytojus buvo sulaužytas kairės pusės IX Å¡onkaulis. Å is sužalojimas padarytas vienu smÅ«giu, kietu buku daiktu. Å onkaulio lūžis vertinant atskirai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 155–156).

Nukentėjusysis L. L. nurodė, kad pirmÄ kartÄ mamÄ važiavo pasiimti iÅ¡ Raudonojo kryžiaus ligoninės, kai jai buvo lūžęs Å¡onkaulis, mama paaiÅ¡kino, jog jai trenkė ar spyrė E. C., pati kalta (t. 6, b. l. 139–140). Pasak nukentėjusiojo K. L., tai, kad I. buvo nustatytas Å¡onkaulio lūžis, jam pranešė sÅ«nus, paklausus jos, kas tai padarė, atsakė, kad E. C. (t. 6, b. l. 137). Nukentėjusioji V. A. paaiÅ¡kino, 2018 m. liepos mėnesį jai paskambino brolis ir pasakė, kad mama traumatologiniame, jai sulaužyti Å¡onkauliai.

KitÄ dienÄ nuvažiavo pas mamÄ , kuri pasakė, kad jÄ sužalojo E. C. (t. 6, b. l. 132). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Nors I. L. gydymo įstaigoje neįvardino, kad sužalojimus jai padarė apeliantas, tačiau tiek sutuoktiniui K. L., tiek vaikams L. L. ir A. A. nurodė, kad jÄ sužalojo bÅ«tent E. C.. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad bÅ«tent nuteistasis smurtavo prieÅ¡ I.

L.. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo tyčiniai nusikalstami veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – nukentėjusiajai dėl IX šonkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugpjūčio 17 d.

18. Dėl muÅ¡tinės žaizdos I. L. kairiojo antakio iÅ¡orinėje dalyje nuteistasis E. C. paaiÅ¡kino, jog atsimena, kad ant nukentėjusiosios antakio buvo užklijuotas pleistriukas, tačiau kaip ji buvo sužalota, nežino, virdulio į nukentėjusiÄ jÄ nemetė (t. 6, b. l. 106). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. rugpjūčio 17 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo duomenimis, skubios pagalbos skyriuje I. L. nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. 21.00 val. vonioje paslydo ir trenkėsi galva į duÅ¡o rankenÄ .

Objektyviai: kairiojo antakio lateralinėje srityje nedidelio pločio 3 cm. ilgio nepilno odos storio žaizda lygiais kraštais (t. 1, b. l. 171). Vis tik tokias nuteistojo bei I. L. versijas paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1312/2020 (02) konstatuota, kad I. L. muštinė odos žaizda kairiojo antakio išorinėje dalyje išsivystė nuo vieno poveikio kietu buku daiktu, keleto valandų bėgyje iki kreipimosi pas medikus, tai yra 2018 m. rugpjūčio 17 d. 23.10 val.

Sužalojimas turimais duomenimis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas smogiant į Å¡iÄ kÅ«no sritį kietu buku daiktu, galimai ir plastmasiniu virduliu (t. 1, b. l. 169–170). Anot nukentėjusiosios V. A., pamena įvykį, kai jai paskambino mama ir pasakė, kad yra Kauno klinikų priimamajame, jog jai prakirsta galva. Nuvažiavus matė, kad mamai prakirsta galva prie plaukų linijos, klausiant, kaip tai įvyko, mama paaiÅ¡kino, jog jai trenkė E. bei iÅ¡sitraukusi iÅ¡ turėto maiÅ¡o su daiktais plastikinį, elektrinį virdulį, nurodė, kad trenkė su juo (t. 6, b. l. 133).

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. nurodė, kad 2018 metais, tiksliau nepamena, bet buvo dar Å¡ilta, I. namo grįžo su prakirsta kakta, ties antakiu, ji prisipažino, kad jÄ sumušė E., trenkdamas virduliu, teigė, pati kalta (t. 3, b. l. 80–82). Taigi, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra bÅ«tent E. C. nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors I. L. gydymo įstaigoje tvirtino, kad susižalojo pati, tačiau Å¡eimos nariams paaiÅ¡kino, kad jÄ sužalojo bÅ«tent E. C..

Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. sausio 28 d.

19. Dėl dviejų muÅ¡tinių odos žaizdų I. L. kaktoje nuteistasis E. C. paaiÅ¡kino, jog taip tikrai nebuvo, 12.30 val. jis bÅ«na „duomenys neskelbtini“, tai yra, sužaloti nukentėjusiosios negalėjo (t. 6, b. l. 106). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. sausio 28 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. sausio 28 d. 13.50 val. Pacientės teigimu, Å¡iandien, apie 12.30 val., eidama lauke paslydo, nukrito, susitrenkė galvÄ , be sÄ monės nebuvo, nepykino, nevėmė, nesvaigsta galva, daugiau niekur nesusimušė.

ApžiÅ«ros metu užfiksuota, jog kaktoje stebimos 2 pavirÅ¡inės 1,5 ir 3 cm ilgio odos žaizdos (t. 1, b. l. 184–185). Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios I. L. versijÄ medikams, jog sužalojimai atsirado jai nukritus ir susitrenkus galvÄ , paneigia 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1306/2020 (02). Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad I. L. dvi odos žaizdos kaktoje padarytos dviem smÅ«giais kietu buku daiktu. Dvi atskiros muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, nesant aplinkoje odos nubrozdinimų ar kitų sužalojimų kaktoje ir veide, leidžia teigti, jog Å¡ie sužalojimai iÅ¡sivystė ne griÅ«nant (t. 1, b. l. 183).

Kaip minėta, nukentėjusioji artimiesiems sakė, kad prieÅ¡ jÄ smurtaudavo E. C., kitų asmenų, kurie galimai jai bÅ«tų padarę sužalojimus, I. L. nenurodė. Be to, teigdama, kad prieÅ¡ jÄ smurtaudavo nuteistasis, tuo pačiu bandydavo jį pateisinti, aiÅ¡kindama, jog susižalodavo pati. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesį teisinančių aplinkybių davimas, nukentėjusiosios pozicijos nenuoseklumas galimai buvo nulemtas baimės. Nagrinėjamos bylos kontekstas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io I.

L. padaryto sužalojimo kaltas nuteistasis E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. vasario 7–9 d.

20. Dėl I. L. padarytos muÅ¡tinės plėštinės tarpuakio srities žaizdos nuteistasis E. C. teigė, kad muÅ¡tynių (arbatinuko mėtymo) tarp jų nebuvo. I. L. apeliantui paaiÅ¡kino, kad „susikoliojo“ su moterimi, kuri davė jai bokalu per galvÄ (t. 6, b. l. 106). PrieÅ¡ingai nuteistojo teiginiams, jo kaltė dėl Å¡io įvykio įrodyta byloje esančiais įrodymais. Dėl Å¡io sužalojimo nukentėjusioji I. L. į medikus nesikreipė. Byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje nukentėjusiosios sÅ«nus L.

L. užfiksavo sužalojimo faktÄ (t. 1, b. l. 197). 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1308/2020 (02) konstatuota, kad nuotraukoje esančiai moteriai (I. L.) yra padaryta muÅ¡tinė plėštinė tarpuakio srities odos žaizda. Å is sužalojimas padarytas kietu, briaunÄ turinčiu daiktu ir jėgos poveikis buvo iÅ¡ priekio atgal ir iÅ¡ apačios į viršų. Trauma padaryta apie keletas, keliolika valandų iki fotografuojant. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu. Turimais duomenimis tokia odos žaizda nosyje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 199).

Anot nukentėjusiojo L. L., buvo toks atvejis, kai mamai buvo prakirsta nosis, sesei siuntė jos nuotraukÄ . Dėl Å¡io įvykio mama paaiÅ¡kino, kad E. C. metė į jÄ arbatinukÄ , kai jie gėrė ir susipyko E. C. tėvų buto rÅ«syje (t. 6, b. l. 139). Nukentėjusioji V. A. patvirtino, kad brolis atsiuntė mamos nuotraukÄ , kurioje matėsi kirstinė žaizda nosies virÅ¡uje, vėliau mama paaiÅ¡kino, jog visos žaizdos yra E. darbas (t. 6, b. l. 133). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad šį sužalojimÄ nukentėjusiajai padarė E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. balandžio 16–19 d.

21. Dėl kaltinime nurodytų I. L. padarytų kraujosruvų po deÅ¡ine akimi, kairėje pėdoje, deÅ¡inio kelio srityje ir kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžio, apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad su Å¡iuo įvykiu susijęs tiek, jog iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Matė pas nukentėjusiÄ jÄ mėlynę po akimi, paklausus iÅ¡ kur, I. L. liepė nesigilinti, sakė, gal buvo 25-mečio turguje ir gavo į „lempÄ â€œ. Dėl lūžusio pado paaiÅ¡kino, kad rado I.

L. sėdinčiÄ ant krÅ«vos žabarų, paklausus, kas nutiko, I. L. pasakė, jog prie „Pieno kombinato“ „susipynė“ kojos ir nuo bordiÅ«ro ar nuo laiptelių „nusivertė“ (t. 6, b. l. 106–107). Dėl Å¡io vienintelio įvykio buvo apklausta I. L., kuri teigė, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 20.30 val., eidama Taikos pr., ties 90 namu, Kaune prarado pusiausvyrÄ , nes lipdama nuo Å¡aligatvio bortelio blogai pastatė kojÄ ir parkrito. Tokius nuteistojo bei I. L. teiginius paneigia byloje apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, specialisto paaiÅ¡kinimas bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Baudžiamosios bylos duomenimis, I. L. greitosios medicinos pagalbos medikų buvo nuvežta į Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių“ kur jai buvo diagnozuotas kairės kojos padikaulio lūžimas. Dėl kitų sužalojimų paaiÅ¡kino, kad kairįjį žandÄ bei kairę rankÄ užsigavo namuose 2019 m. balandžio 16 d., apie 11.00 val., kai maudėsi vonioje ir paslydusi krito bei trenkėsi į duÅ¡o laikiklį. Jokia nusikalstama veika prieÅ¡ jÄ padaryta nebuvo, niekam pretenzijų dėl to neturi, nes susižalojo pati (t. 2, b. l. 13–15). 2019 m. balandžio 19 d.

Respublikinės Kauno ligoninės medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad pacientė I. L. kviečiama į apžiÅ«rÄ neatsiliepė, iÅ¡ gydymo įstaigos pasiÅ¡alino (t. 2, b. l. 27). Paciento pirminės apžiÅ«ros duomenimis, pacientė skundžiasi kairės kojos skausmais, nurodė, kad prieÅ¡ tris dienas namie konflikto metu buvo sumuÅ¡ta. Pacientės pirminės apžiÅ«ros PSPS metu užfiksuotos hematomos po deÅ¡ine akimi, kairėje pėdoje. 2019 m. balandžio 20 d. diagnozuotas kairės pėdos V padikaulio lūžis (t. 2, b. l. 33–36).

Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. gegužės 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1286/2019(02), I. L. nustatyta: kraujosruva po deÅ¡ine akimi, kraujosruva kairėje pėdoje, kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis, kraujosruva deÅ¡inio kelio srityje. Sužalojimų pobÅ«dis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti krentant bei atsitrenkiant į daiktÄ , sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Kairės pėdos V padikaulio tolimesnio galo lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 18–19).

Nukentėjusysis L. L. dėl padikaulio lūžio nurodė, kad mama sakė, jog E. C. jai spyrė, nors gydytojams tvirtino, kad pati užkliuvo ir nukrito (t. 6, b. l. 140). Nukentėjusiojo K. L. teigimu, kai I. L. buvo kojos lūžis, jis važiavo prie „Urmo bazės“, nes apsauginis sakė, jog rastas telefonas. Apsaugos darbuotojas jam papasakojo, kad matė, kaip I. L. bėgo. Nukentėjusysis K. L. nurodė, kad I. jam sakė, jog bėgo nuo E. C., jis jÄ vijosi (t. 6, b. l. 137). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme specialistas G.

A. C. paaiÅ¡kino, kad toks lūžis negali atsirasti žmogui einant, griÅ«nant, atsitrenkiant į daiktÄ . Tokio amžiaus žmogui ir tokioje vietoje lūžti Å¡is kaulas jokiu bÅ«du negali be paÅ¡alinės jėgos. Taip, kaip tiriamoji teigė, jog eidama griuvo, krito kur nors, jokiu bÅ«du negali lūžti, reikėjo iÅ¡orinio poveikio (t. 7, b. l. 112–113). Å iuo atveju, nuteistojo E. C. kaltės turinį patvirtina aukščiau iÅ¡vardinti įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo ir kurių pakanka daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. C. padarė ir Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 5 d.

22. Dėl I. L. padarytų deÅ¡inės pusės VIII – X Å¡onkaulių lūžių nuteistasis E. C. nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, tvirtino, kad dėl Å¡onkaulių lūžių nukentėjusioji nesiskundė, jis nieko nepastebėjo (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. liepos 7 d. dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. liepos 7 d. 12.40 val., nurodė, kad traumÄ patyrė 2019 m. liepos 5 d. vakare, paslydusi nukrito nuo laiptų (t. 2, b. l. 131–132). 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1309/2020(02) konstatuota, kad I.

L. dešinės pusės VIII – X šonkaulių lūžiai išsivystė nuo vieno gan didelės energijos smūgio kietu buku daiktu. Šonkaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo išsivystyti tiek griūnant, tiek ir stipriai smūgiuojant (pvz. spiriant) į krūtinę (t. 2, b. l. 129 – 130). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. L. teigė, kad 2019 metais I. kelis kartus buvo lūžę šonkauliai, datų tiksliai neatsimena, tačiau visais atvejais ji buvo pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių.

Kaip suprato iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimo, vėl jÄ suspardė ir sumušė E. (t. 3, b. l. 80–82). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡io įvykio nuteistojo E. C. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. rugsėjo 4 d.

23. Apie I. L. kairės pusės X šonkaulio lūžį nuteistasis E. C. tvirtina, kad nieko nežino (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. rugsėjo 5 d. dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. rugsėjo 5 d. 14.15 val. Pacientė nurodė, kad vakar krito ir susimušė krūtinę (t. 2, b. l. 145–146). 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1313/2020(02) konstatuota, jog I.

L. kairės pusės X Å¡onkaulio lūžis iÅ¡sivystė dėl tiesioginio smÅ«gio kietu buku daiktu į Å¡iÄ sritį. Trauma kelių parų bėgyje iki kreipimosi pas medikus, tiksliau spręsti apie Å¡onkaulio lūžio laikÄ nėra galimybės. Å onkaulio lūžis vertinamas nesunkiu kÅ«no sutrikdymu. KategoriÅ¡kai spręsti, ar Å¡onkaulis lūžo nuo tiesioginio smÅ«gio smÅ«giuojant į Å¡iÄ sritį ar griÅ«nant ir atsitrenkiant į kokį iÅ¡kilų pavirÅ¡ių Å¡iuo atveju negalima.

Labiau tikėtina, jog trauma ne griÅ«nant (t. 2, b. l. 143–144). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. L. nurodė, kad 2019 metais I. kelis kartus buvo lūžę Å¡onkauliai, datų neatsimena, tačiau visais atvejais ji buvo pristatyta į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Kaip suprato iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimo, vėl jÄ suspardė, sumušė E. (t. 3, b. l. 80–82). Aptarti įrodymai, smurto prieÅ¡ I. L. sistemiÅ¡kumas leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡iuos sužalojimus padarė nuteistasis E. C., veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. lapkričio 1–4 d.

24. Dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos delnakaulio pamato lūžio nuteistasis E. C. paaiÅ¡kino, kai I. L. atėjo pas jį į darbÄ , ant „mažiuko“ ar kurio kito pirÅ¡to buvo uždėta langetė ar gipsas, kas nutiko, nukentėjusioji nepasakojo, jis neklausinėjo (t. 6, b. l. 107). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2019 m. lapkričio 4 d. dokumento iÅ¡raÅ¡o/siuntimo duomenimis, I. L. į skubios pagalbos skyrių atvyko 2019 m. lapkričio 4 d. 7.43 val. Pacientė nurodė, kad prieÅ¡ kelias dienas, įlipant į vieÅ¡ojo transporto mikroautobusiukÄ , deÅ¡inę plaÅ¡takÄ prispaudė slankiojančiomis durimis (t. 2, b. l. 159–160).

Tokia nukentėjusiosios nurodoma sužalojimo versija paneigta 2020 m. birželio 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1314/2020(02), kurioje konstatuota, kad I. L. deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio nekomplikuotas pamato lūžis iÅ¡sivystė kieto buko daikto poveikyje. Toks lūžis bÅ«dingas ne tiesioginei traumai, o iÅ¡ilginiam delnakaulio apkrovimui esant sulenktam rieÅ¡ui. Delnakaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks delnakaulio lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas prispaudžiant plaÅ¡takÄ slankiojančiomis autobuso durimis (t. 2, b. l. 157–158).

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. teigė, kad buvo atvejis, jog I. L. buvo sulaužyta ranka ar plaÅ¡taka, ji paaiÅ¡kino, kad tai padarė E. (t. 3, b. l. 80–82). Nuteistasis savo kaltės ir dėl Å¡ios veikos nepripažino, I. L. tvirtino, kad vėlgi susižalojo pati, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius aptariamÄ nusikaltimÄ . Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl I. L. nužudymo 25. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-628/2022 konstatuota, kad nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-235-222/2016, Nr. 2K-316-1073/2018).

26. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad E. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė I. L. bendrai ne mažiau kaip 38 smūgius, tai yra I. L. padarė daugybinius sužalojimus, dėl ko ji mirė.

27. Kaip ir apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nuteistasis neigia nužudęs (smurtavęs) I. L.. Pirmosios instancijos teisme E. C. parodė, kad 2020 m. balandžio 23 – 24 d. smurto I. L. atžvilgiu nenaudojo. E. C. teigimu, 2020 m. balandžio 23 d., apie 12.00 – 13.00 val., nuėjo pas I. į namus, I. buvo neblaivi, nepastebėjo, kad ant jos bÅ«tų kokių vizualiai matomų sužalojimų. Vėliau jie nuvažiavo iki „Urmo bazės“, išėjus iÅ¡ bazės, praėjo iki Elektrėnų gatvės, kuriÄ perėjus ji susmuko.

Bandė pakelti, bet ji nesikėlė. Jis paplekÅ¡nojo jai per kairį žandÄ , per deÅ¡inį žandÄ , kad atsigautų, padėjo atsikelti. Toliau perėjo per geležinkelį, I. pradėjo svirduliuoti ir smarkiai nukrito ant plytų krÅ«vos, po to krito ant asfalto. Einant toliau, ji užkliuvo už pirmo geležinkelio bėgio ir stipriai trenkėsi į antrÄ , neatsimena Å¡onu ar ranka. Keliant sakė, kad skauda, jis jokių sužalojimų nematė. Nuėję iki priekabų gėrė, po ko jis I. L.

įkėlė į furgonÄ ir nuėjo miegoti. Prabudo atsidarius furgono durims. Pamatė lauke stovinčiÄ I., jÄ vėl įkėlė į furgonÄ , I. buvo girta. Ryte sakė I., kad eitų iki stotelės. Ji iÅ¡ lėto prislinko prie durų, apeliantas jÄ iÅ¡kėlė, matė, kad I. sunkiai eina, tada jÄ pasodino prie buvusios laužavietės, prie krÅ«mų. I. sakė, kad negali paeiti, jog paliktų jÄ Äia. 8.00 val. ar 8.30 val. apeliantas nuėjo į „duomenys neskelbtini“, nupirko mineralinio ir tuo pačiu keliu grįžo.

Davė jai atsigerti, siÅ«lė važiuoti namo, bet ji vangiai pasakė, kad pamiegos. Tada jis išėjo į darbÄ , kurį baigė apie 16.00 val., grįžęs rado I. gulinčiÄ toje pačioje vietoje. Pakėlė I., ji ėjo labai sunkiai, prie furgono susmuko. Priėjęs prie A. furgono paprašė jo padėti pakelti, jis (A.) atvertė I. ant Å¡ono ir pasakė, kad jos lÅ«pos pamėlusios, liepė kviesti pagalbÄ Apeliantas, pasiskolinęs iÅ¡ darbininkų telefonÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , atvažiavę medikai pasakė, kad I.

L. mirusi (t. 6, b. l. 104–113). Iš esmės analogiškas aplinkybes E. C. nurodė apklausiamas įtariamuoju 2020 m. balandžio 29 d., tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad E. C. aiškino, jog bazėje susitvarkęs reikalus, atgal link tos vietos, kur buvo palikęs I., grįžo apie 15.00 – 16.00 val. (t. 5, b. l. 13–16). 2021 m. sausio 11 d. įtariamasis E. C. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 22).

28. Taigi, E. C. tvirtina, jog prieÅ¡ I. L. smurto nenaudojo, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galimai atsirado jai griuvinėjant 2020 m. balandžio 23 d., tačiau pirmosios instancijos teismas tokiÄ versijÄ , vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai paneigė. Apygardos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės ir nustatydamas faktines aplinkybes, pagrįstai įvertino visus byloje surinktus įrodymus: specialistų iÅ¡vadas, apžiÅ«ros protokolÄ , liudytojų parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie visumoje leido konstatuoti, kad I. L. mirties priežastis yra nuteistojo nusikalstami veiksmai.

29. Atmestini nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado griuvinėjant, pirmiausia remiantis byloje surinktais objektyviais I. L. kūno sužalojimo tyrimo duomenimis. Smurtinis I. L. mirties pobūdis patvirtintas specialisto išvada Nr. M 387/2020(02) bei specialisto Ą. S. paaiškinimais. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. mirties priežastis yra daugybiniai kūno sumušimai su abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais. Šių sužalojimų pasėkoje išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas, moteris mirė per keliolika – keliasdešimt minučių po patirtų sužalojimų.

Be kita ko, specialisto išvadoje konstatuota, kad pagrindiniai sužalojimai, sukėlę mirtį, t. y. abipusiai daugybiniai įvairiose anatominėse linijose išsidėstę, vietomis dvigubi šonkaulių lūžiai. Šie šonkaulių lūžiai padaryti keliais poveikiais ir, labiausiai tikėtina, traumuojant ant pilvo gulintį žmogų iš nugaros pusės užlipant ar užšokant. Mažiausiai 2 smūgiai kietu pailgos formos daiktu suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę. Daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu, kuris atspindi tik bendrosios traumos kietu buku daiktu požymius, ir todėl tiksliau negalima detalizuoti žalojančių daiktų ar įrankių.

Neabejotina, jog sužalojimai krūtinėje, galūnėse padaryti prieš pat mirtį. Sužalojimų gausu: galvoje, kakle sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smūgių, krūtinėje ir juosmenyje, nugaroje – mažiausiai 7, galūnėse – mažiausiai 20. Išvadoje konstatuoti sužalojimai negalėjo išsivystyti nugriuvus ar net griuvinėjant (t. 3 b. l. 33–39).

30. Dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo specialistas Ą. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad kristi ant bėgių, akmenukų ir taip susižaloti krūtinę, šonkaulius nepavyktų. Savo ūgiu griūnant ant bėgio šonkaulis lūžti galėtų, tačiau, kad lūžtų masiškai keliose vietose, reikia žmogų numesti bent iš antro aukšto, kelis kartus kritus, toks rezultatas nėra įmanomas. Po šonkaulių lūžio žmogus labai greitai mirė, kadangi sužalojimų vietose nebuvo uždegiminių reakcijų.

Specialistas buvo kategoriÅ¡kas, kad einant griÅ«ti, keltis, vėl griÅ«ti ir taip susilaužyti įvairiose anatominėse linijose, pagal stuburÄ , priekyje, Å¡onkaulius Å¡onuose, tikrai negalima, tai yra I. L. tokių nustatytų sužalojimų negalėjo patirti nuteistojo nurodomu bÅ«du. Taip pat specialistas pažymėjo, kad tikrai negalėjo bÅ«ti, jog tie sužalojimai buvo prieÅ¡ parÄ , kuo bando įtikinti nuteistasis E. C. (t. 7, b. l. 113–114).

31. Papildomos įvykio vietos apžiūros 2020 m. balandžio 30 d. protokolo duomenimis, įvykio teritorijoje, kur buvo rastas I. L. lavonas, be kitų objektų rastas ir paimtas medinis pagalys (t. 3, b. l. 1–2; 3–9). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 29 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1252 (20), 11-1529 (20), 11-1561 (20) konstatuota, kad ant tirti pateikto medinio pagalio (lentelės) rasta juodos ir baltos spalvų poliesterinių pluoštų, vienodų su atitinkamais I. L. kelnių pluoštais (t. 3, b. l. 60–67). Remiantis minėta specialisto išvada, mažiausiai 2 smūgiai kietu pailgos formos daiktu suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę, daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, veide, lūpose, kaklo priekiniame paviršiuje, rankose, kojose, dešinėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu.

32. Taigi, nors tiksliau nedetalizuotas žalojantis daiktas ar įrankis, tačiau galimai nukentėjusioji buvo muÅ¡ama ir pagaliu. Svarbu yra ir tai, jog nustatyta, kad sužalojimai I. L. buvo padaryti ne mažiau kaip 38 smÅ«giais, todėl jau vien tai iÅ¡ esmės eliminuoja galimybę, jog nukentėjusioji taip bÅ«tų susižalojusi pati, kÄ akcentuoja nuteistasis. Smurtiniai veiksmai vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusioji nebÅ«tų mirusi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. L. galėjo bÅ«ti sužalota kitų asmenų. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo E. C. panaudotÄ fizinį smurtÄ .

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog nuteistasis E. C. „duomenys neskelbtini“ dirbo iki 16.00 val. (balandžio 24 d.), todėl mirtinai sužaloti I. L. negalėjo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus nusikaltimo padarymo laikas, jis nurodytas apytiksliai, tačiau faktinių aplinkybių seka patvirtina, jog veikos padarymo laikotarpiu (15.00–17.00 val.) apeliantas buvo kartu su nukentėjusiÄ ja.

34. Å iame kontekste svarbÅ«s R. N. ir V. S. parodymai, kurie betarpiÅ¡kai I. L. su E. C. matė 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val. Nukentėjusioji R. N. parodė, kad paskutinį kartÄ sesę (I. L.) matė balandžio 24 d., apie 15.00 val. Matė, kaip su E. C. iÅ¡lipo iÅ¡ troleibuso ir ėjo link „Girstupio“, sesuo ėjo sunkiai, apeliantas įsikabinęs į parankę vilko. Tuo momentu nepastebėjo kokių nors sužalojimų ant sesers, ant žando buvo spuogas, kaip didelis Å¡aÅ¡as (t. 6, b. l. 141–143).

Liudytojas V. S. nurodė, kad bÅ«nant Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi sandėlį, matė praeinančius kaltinamÄ jį su moteriÅ¡ke, patvirtino, kad tai buvo 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val. Liudytojas parodė, kad asmenis matė iÅ¡ 10–15 metrų, jie buvo neblaivÅ«s, moteris ėjo iÅ¡ paskos ir bandė įspirti apeliantui (t. 6, b. l. 189). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis tuo pačiu metu negalėjo bÅ«ti skirtingose vietose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuos parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje.

Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d., apie 15.00 val., I. L. buvo su E. C., nors nuteistasis tvirtino, jog I. L. ryte paliko gulėti prie laužavietės. Teisėjų kolegija nemato pagrindo atmesti Å¡ių asmenų nurodytas aplinkybes, kaip iÅ¡ esmės neteisingas. Liudytojas A. G. parodė, kad grįžo iÅ¡ darbo, nežino, kiek buvo valandų, kai atsidarius „fÅ«ros“ durims, įėjo iÅ¡gėręs E. C. ir paprašė jÄ (I. L.) padėti užkelti į kitÄ â€žfÅ«rÄ â€œ. Liudytojas nurodė, jog I.

L. gulėjo ant pilvo, atvertus, jos lÅ«pos buvo mėlynos, liepė nuteistajam kviesti greitÄ jÄ . Teigė, kad naktį I. pas jį atėjusi nebuvo. Be to, liudytojas pažymėjo, kad naktį prieÅ¡ mirtį girdėjo konfliktÄ , I. Å¡aukė „skauda man, nemuÅ¡k“ (t. 7, b. l. 13–15). Liudytojas J. M. teisme parodė, jog gali bÅ«ti, kad balandžio 24 d., apie 17.00 val., dirbo Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), kai nepažįstamas asmuo paprašė paskolinti telefonÄ , teigdamas, kad ėjo į darbÄ ir rado negyvÄ moteriÅ¡kę (t. 6, b. l. 178–179).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. 6 min. bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinėje sistemoje užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 13). 2020 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog buvo apžiÅ«rėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020 m. balandžio 24 d. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) garso įraÅ¡as, pavadinimu ,,2020_04_24_17-06-07-(duomenys neskelbtini).mp3“, kuriuo skambinantis asmuo, prisistatęs E. C., nurodė, kad ėjo į darbÄ ir pievose, krÅ«muose rado moters lavonÄ , lauks Elektrėnų g. 10, kokio amžiaus moters lavonas, operatorei atsakyti negalėjo (t. 3, b. l. 15–17).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 387/2020(02) matyti, kad I. L. mirtis iÅ¡tiko kelių valandų bėgyje iki greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atvykimo. Tai patvirtina GMP kvietimo kortelės įraÅ¡ai (kur, be kita ko, užfiksuota, kad GMP atvykimo į įvykio vietÄ laikas 17 val. 21 min., mirtis konstatuota 2020 m. balandžio 24 d. 17 val. 28 min.), nefiksuoti lavoniniai reiÅ¡kiniai, ant krÅ«tinės rasti elektrodai rodo, jog dar buvo mėginama registruoti Å¡irdies veiklÄ , tai patvirtina ir autopsijos duomenys (t. 3, b. l. 33–39).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. L. padarytų sužalojimų pasėkoje išsivystė trauminis šokas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas, moteris mirė per keliolika – keliasdešimt minučių po patirtų sužalojimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. C. inkriminuotas nusikaltimo padarymo laikas, t. y. nuo 15.00 val. iki 17.00 val., neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, specialisto išvadai, to nepaneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog 16.00 val. jis buvo darbe.

35. ReikÅ¡mingas teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui dėl nuteistojo kaltės nužudžius I. L. yra ir nuteistojo E. C. parodymų dėl atskirų aplinkybių, kaip antai, lavono aptikimo ir jo atpažinimo, nenuoseklumas. Kaip minėta, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu apeliantas nurodė, kad krÅ«muose rado moters lavonÄ , kokio amžiaus moters lavonas, operatorei atsakyti negalėjo. 2020 m. balandžio 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2020 m. balandžio 24 d., apie 17.12 val., gautas praneÅ¡imas apie tai, kad adresu Kaunas, Elektrėnų g. (duomenys neskelbtini), pievoje, krÅ«muose rastas nenustatytos tapatybės moters lavonas be iÅ¡orinių smurto žymių.

Atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ , pasitiko pranešėjas E. C., kuris paaiÅ¡kino, kad apleisto vilkiko viduje gyveno moteris, kurios vardo ar pavardės jis nežino, apie du metus moteriai į vilkikÄ , kuriame ji gyveno, atneÅ¡davo maisto. Å iandien, apie 14.00 val., ji vyriÅ¡kiui pasakė, jog paliktų jÄ vienÄ , kad jai skauda Å¡irdį. VyriÅ¡kiui grįžus po 3 valandų, moteris Å¡alia vilkiko gulėjo ant žolės, pamatavus pulsÄ jo neužčiuopė (t. 3, b. l. 19). Tokia E. C. pozicija suteikia pagrindÄ manymui, kad apeliantas siekė nuslėpti savo sÄ sajas su I.

L. ir jos nužudymu. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme (tai nurodo ir apeliaciniame skunde) nuteistasis aiÅ¡kino ne tik apie ilgalaikę pažintį su I. L., bet ir tai, kad juos siejo artimi santykiai, be to, tvirtino, kad grįžus į vietÄ , kur buvo palikęs miegoti nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo gyva.

36. Svarbu paminėti ir tai, kad smurtinis E. C. elgesys I. L. atžvilgiu 2020 m. balandžio 24 d. nebuvo atsitiktinis. Byloje nustatyta, kad apeliantas prieÅ¡ I. L. smurtaudavo sistemingai nuo jų susitikimo 2018 metais. I. L. Å¡eimos nariai, pažįstami patvirtino, kad I. L. nuo tada, kai pradėjo bendrauti su nuteistuoju, bÅ«davo sumuÅ¡ta (sužalojimo faktai užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, specialisto iÅ¡vadose). I. L. artimiesiems pripažino, kad prieÅ¡ jÄ smurtaudavo E. C..

37. Pažymėtina, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi bÅ«ti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Sprendžiant priežastinio ryÅ¡io buvimo ar nebuvimo klausimÄ , visų pirma atsižvelgtina į tai, kad Å¡is ryÅ¡ys turi bÅ«ti objektyvus, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininko padaryta veika sukėlė ir lėmė padarinių atsiradimÄ . Tinkamai nustatytas priežastinis ryÅ¡ys sujungia nusikalstamÄ veikÄ ir padarinius į bendrÄ visumÄ , kuri leidžia tiksliai parinkti jÄ atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo normÄ . Paprastai Å¡i aplinkybė nustatoma bÅ«tent remiantis teisės medicinos specialisto ar eksperto iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, kurios gretinamos su kitais bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2022).

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumos pakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad tiriamo įvykio dienÄ vienintelis asmuo, smurtavęs prieÅ¡ I. L., buvo E. C.. Nenustatyta kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios mirtį, iÅ¡skyrus apelianto prieÅ¡ I. L. panaudotÄ smurtÄ . Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad mirties priežastis yra daugybiniai kÅ«no sumuÅ¡imai su abipusiais daugybiniais Å¡onkaulių lūžiais.

Esant nustatytoms aplinkybėms, galima spręsti, kad tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Daugybiniai I. L. sužalojimai, jų padarymo mechanizmas rodo, kad nuteistojo veiksmai buvo sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Apeliantas, bÅ«damas suaugęs, turintis gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkius, bet ir mirtinus padarinius, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti.

E. C. nužudė I. L., veikdamas netiesiogine tyčia.

39. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas itin žiaurų nužudymo bÅ«dÄ , atsižvelgė į tai, kad I. L. kÅ«ne konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 38 poveikiais (galvoje, kakle sužalojimai padaryti mažiausiai 11 smÅ«gių, krÅ«tinėje ir juosmenyje, nugaroje – mažiausiai 7, galÅ«nėse – mažiausiai 20). Pagrindiniai sužalojimai sukėlę mirtį, t. y. abipusiai daugybiniai įvairiose anatominėse linijose iÅ¡sidėstę, vietomis dvigubi Å¡onkaulių lūžiai, labiausiai tikėtina, padaryti traumuojant ant pilvo gulintį žmogų iÅ¡ nugaros pusės užlipant ar užšokant.

Mažiausiai 2 smÅ«giai kietu pailgos formos daiktu, suduoti į kairio sėdmens ir kairę nugaros pusę. Daugybinės įvairaus dydžio kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, veide, lÅ«pose, kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, rankose, kojose, deÅ¡inėje juosmens pusėje, padaryti kietu buku daiktu. Dėl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų iÅ¡sivystė trauminis Å¡okas, progresavo kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumas ir nukentėjusioji mirė. Esant tokių aplinkybių visumai, toks itin žiaurus E. C. elgesys, kuris nukentėjusiajai sukėlė didelį skausmÄ ir kančias, peržengia paprasto nužudymo ribas bei pagal savo požymius atitinka kvalifikuojamojo požymio – nužudymo „itin žiauriai“ turinį, todėl E. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Tai, kad E. C. nebuvo patvirtintas konkretus girtumo laipsnis, veikos kvalifikacijos nekeičia. Liudytojas A. G. patvirtino, kad E. C., atėjęs praÅ¡yti įkelti gulinčiÄ I. L., buvo girtas. Tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ , E. C. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo apklausa nebuvo vykdoma (t. 3, b. l. 19–20). Apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio ir tai pripažino E. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo praÅ¡ymų (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu tokius praÅ¡ymus jis teikė ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui) iÅ¡reikalauti balandžio 23 d., 24 d. vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ „duomenys neskelbtini“, kur matosi, jog jis vaikÅ¡to vienas, kad su juo nukentėjusiosios nebuvo, bei apklausti kiemsargį, kuris gali paliudyti, jog 24 dienÄ , apie 16.00 val.

– 16.30 val., apeliantas su juo bendravo „duomenys neskelbtini“. Apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. protokoline nutartimi Å¡ių praÅ¡ymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad aplinkybė, jog nuteistasis vaikščiojo po „duomenys neskelbtini“ vienas, nėra įrodinėtina, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra kita. Dėl liudytojo kvietimo teismas pažymėjo, kad nėra aiÅ¡ku, kÄ kviesti, nenurodomas asmens vardas, pavardė, o vien faktas, jog apeliantas galimai buvo su kažkuo susitikęs „duomenys neskelbtini“, kaltinime nurodytų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia (t. 7, b. l. 60).

Nuteistasis ir jo gynėjas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo atlikti neprašė. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai pažymi, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės nėra esminės, sprendžiant E. C. kaltės klausimÄ . Teismai, spręsdami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Teismas turi teisę atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla.

Tuo tarpu, proceso dalyvių praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso Å¡alys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-17-976/2020). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2020 m. balandžio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, UAB ,,duomenys neskelbtini“, esančios adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), darbuotoja pateikė stebėjimo kameros vaizdo įraÅ¡Ä (t. 4, b. l. 21), kuriame 2020 m. balandžio 23 d. užfiksuoti E. C. ir I.

L.. Å iame įraÅ¡e tuo pačiu užfiksuota, kaip nuteistasis I. L. suduota 2 smÅ«gius į galvos sritį, ir Å¡ie duomenys, visų įrodymų kontekste, teismo buvo vertinti (t. 4, b. l. 22–23). Be to, praėjus laiko tarpui, gauti praÅ¡omo 2020 m. balandžio 24 d. vaizdo įraÅ¡o net nėra galimybės, nes įraÅ¡ai saugomi tik 72 val. Tai patvirtino ir informacija, gauta iÅ¡ „duomenys neskelbtini“ (t. 7, b. l. 139). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistojo praÅ¡ymų tenkinti nebuvo ir nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės, civilinių ieškinių 41. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėl paskirtos bausmės, išspręstų civilinių ieškinių jokių argumentų nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl E. C. paskirtos bausmės, civilinių ieškinių taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu E. C. paskirta subendrinta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra per griežta, todėl ji paliekama nepakeista.

Padaryto nusikaltimo sunkumas bei jo pavojingumas, pobÅ«dis, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina paskirtos galutinės bausmės griežtumÄ . Konstatuota, kad I. L. mirtis įvyko dėl E. C. neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, pasekmė. Nukentėjusiesiems priteistas turtinės bei neturtinės žalos dydis yra objektyvus ir teisingas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. C. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjos Aušra Bielskė Jūratė Jakubonienė Virginija Liudvinavičienė