2022-01-12 Nr. AB-1217-3-62-3-02110-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-83-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02110-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas), 14 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. gruodžio mėnesio jis buvo laikomas Kauno TI kamerose netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad ankštose kamerose jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, o kamerų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo patalpose kaupėsi nemalonus kvapas, buvo sunku užmigti. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas (izoliuotas) nuo gyvenamosios patalpos, todėl į patalpą sklido nemalonus kvapas, o vėdinimo sistema veikė nepakankamai, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kameroje Nr. 234 vėdinimo sistema įrengta netinkamai, nes veikė labai garsiai, minėtas aplinkybes patikrinimo metu nustatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamentas (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjas pažymėjo, kad netinkamos kalinimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė nepatogumus, išgyvenimus, nemigą ir įtampą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d.

6. Atsakovo atstovas pripažino, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus kameroje reikalavimas buvo pažeistas parą (pareiškėjui trūko 0,33 kv. m gyvenamojo ploto). Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,10 m aukščio metalinėmis sienelėmis, sanitariniai mazgai taip pat turi duris, vėdinimas ir oro patekimas yra užtikrinamas visose kamerose, o pareiškėjo skundai dėl kilusių kvapų yra nepagrįsti. Kauno TI kamerose įrengti langai atsidaro visiškai arba turi orlaides.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) nurodyta, jog patikrinimo metu Kauno TI kameroje Nr. 234 ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė – 45 dBA, tačiau pareiškėjas į Kauno TI atvyko tik 2017 m. rugpjūčio 25 d., t. y. jau po minėto patikrinimo, kai ventiliacija buvo sureguliuota. Pareiškėjas nei Kauno TI, nei NVSC nesiskundė, kad jo kameroje esanti ventiliacija veikia per garsiai.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino. Kauno TI pareigūnai su pareiškėju elgėsi tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių gyvenamojo ploto normos pažeidimu, vadovavosi byloje pateiktas duomenimis apie kamerų, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, plotą bei kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičiumi, taip pat teismas įvertino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes 2018 m. spalio 7–8 d. pareiškėjui kameroje Nr. 350 trūko 0,33 kv. m ploto, 2019 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 139 – 0,82 kv. m.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad dalį kamerų ploto užėmė baldai. Teismas pažymėjo, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų užimamas plotas, tačiau į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

12. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atviras, dėl ko patalpoje jautėsi nemalonus kvapas, o vėdinimo sistema veikė nepakankamai, teismas apžvelgė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, taip pat vertino aplinkybę, kad sanitariniai mazgai yra atskirti nuo patalpų 2,10 m aukščio sienelėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma, teismas padarė išvadą, kad, nenustačius, jog sanitarinių mazgų įrengimas kamerose prieštarautų teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais..

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad patalpos buvo nešvarios ir jose buvo nemalonus kvapas, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punktą ir nurodė, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Teismas pabrėžė, kad pareigūnai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės. Nenustatęs, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl nepakankamo kameros vėdinimo, teismas pareiškėjo argumentus dėl nurodytų aplinkybių atmetė.

14. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad vėdinimo sistema veikė labai garsiai, teismas citavo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) nuostatas (7 ir 8 p.), taip pat vadovavosi Departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI kameroje Nr. 234, kurioje NVSC 2017 m. birželio 8 d. nustatė pažeidimą dėl triukšmo lygio, nebuvo laikomas, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas patikrinimas buvo atliktas iki pareiškėjo atvykimo į Kauno TI. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo argumentais, jog pareiškėjui atvykus į Kauno TI, NVSC įpareigojimas buvo įvykdytas, t. y. vėdinimo sistemos skleidžiamas triukšmas buvo sutvarkytas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl netinkamo vėdinimo kamerose, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai.

15. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį ir susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Įvertinęs nustatytą pažeidimą, jo trukmę ir mastą, teismas padarė išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuotas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

16. Atsižvelgęs į tai, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žalos), teismas konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, nes kitose administracinėse bylose (Nr. I-2330-505/2015; Nr. I-3461-402/2018; I-7022-402/2019; Nr. I2-2936-423/2020) analogiški pažeidimai buvo pripažinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad su asmenimis, buvusiais pareiškėjais nurodytose bylose, jis bausmę atliko kartu vienose kamerose, tačiau jiems buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pareiškėjui – ne.

19. Pareiškėjas paaiškina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 234, neturi reikšmės, nes pareiškėjo nurodytose bylose jau buvo pripažinta, kad Kauno TI veikia vienas centrinis mechaninis ventiliacijos valdymas, o ne kiekvienoje kameroje yra atskira ventiliacija, todėl garsas sklinda po visą Kauno TI.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė su skundais į Kauno TI administraciją, nors pareiškėjas buvo daug kartų sakęs ir rašęs skundus, bet jam nuolat atsakydavo, kad nuteistieji patys kalti.

21. Pareiškėjas teigia, kad gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo užtikrinta daugiau nei 3 paras, pareiškėjui tekdavo kankintis. Pareiškėjas pažymi, kad visą laiką iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, nes jis nebuvo tinkamai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas, nes jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vertindamas objektyvius bylos duomenis, nustatė, jog pareiškėjas į Kauno TI atvyko vėliau, nei Departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) buvo nustatyti trūkumai ir Kauno TI juos ištaisė. Pareiškėjas klaidina, nurodydamas, jog nuolat skundėsi dėl ventiliacijos keliamo triukšmo, jis tokių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, o jų neturi ir Kauno TI. Aplinkybę, jog ventiliacija po nustatytų trūkumų buvo sureguliuota tinkamai ir pareiškėjas nejuto jos keliamo garso, patvirtina ir tai, jog pareiškėjas nesiskundė ne tik Kauno TI, tačiau ir NVSC. Atsakovo atstovas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 234.

24. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, kaip ir pažeidimų nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino. Pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, faktinių aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Bylos dalykas – 14 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 3 paras, o kitų pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Įvertinęs pažeidimo trukmę, mastą ir pobūdį, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neturtinės žalos), ir pareiškėjo skundą atmetė.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, nes kitose administracinėse bylose už analogiškus pažeidimus esant toms pačioms aplinkybėmis nuteistiesiems buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas pažymi, kad jam gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo užtikrinta daugiau nei 3 paras, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, be to, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kadangi jis nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

28. Teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), nes byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

29. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jam gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo užtikrinta daugiau nei 3 paras, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotą. Pažymėtina, kad šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjui 2018 m. spalio 7–8 d. ir 2019 m. liepos 13 d., Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes 2018 m. spalio 7–8 d. pareiškėjui kameroje Nr. 350 trūko 0,33 kv. m ploto, 2019 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 139 – 0,82 kv. m. Kitą laikotarpį minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pareiškėjo argumentus, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimas vyko ilgesnį laikotarpį, paneigia nurodyta bylos medžiaga.

30. Nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2211-438/2020; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas Kauno TI, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo, į bylą pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas Kauno TI kamerose įrengtas kaip atskira patalpa su durimis, sienelių aukštis – 2,10 m. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, Kauno TI nebuvo pažeista.

32. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios kameros ir dėl to kameroje buvo blogas kvapas, akcentuotina, jog byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas tinkamai, pats pareiškėjas teigė, kad kamerose veikė ventiliacija, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis dėl blogo kvapo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją, nepripažintini pagrįstais.

33. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl ventiliacijos garso, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje nėra duomenų, jog Departamentas būtų tikrinęs ventiliacijos skleidžiamą garsą kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau, įvertinus tai, kad Kauno TI mechaninė vėdinimo sistema veikia centralizuotai, darytina išvada, kad tiek tikrintoje kameroje Nr. 234, tiek kitose kamerose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, oro tiekimo–šalinimo sistemos (ventiliacijos) keliamo triukšmo ribiniai dydžiai turėjo būti vienodi, t. y. viršijo HN 33:2011 numatytas normas, kas yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad Kauno TI nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Departamento 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-716 (16.3.187.2.12) nustatytas pažeidimas būtų pašalintas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-141-822/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-579-438/2021). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį reikalavimą, pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

35. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

37. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

38. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad nustatyti pažeidimai (3 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, visą ginčo laikotarpį buvo pažeistos HN 33:2011 nuostatos (7 ir 8 p.)) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad Kauno TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo teiginiai, kad jis teikė skundus tiek raštu, tiek žodžiu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Vertinant, ar pareiškėjui turėtų būti atlyginta neturtinė žala pinigais dėl neužtikrinto minimalaus ploto, atsižvelgiama į tai, kad realiai pareiškėjui gyvenamojo ploto minimali norma nebuvo užtikrinta tik dalį laiko iš byloje nurodomų 3 parų, t. y. pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta nuo 2018 m. spalio 7 d. 20 val. iki 2018 m. spalio 8 d. 20 val., 2019 m. liepos 13 d. nuo 8 val. iki 20 val.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomose administracinėse bylose buvo nustatyti kiti pažeidimai (skiriasi pažeidimų pobūdis, trukmė, mastas), todėl pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nepripažintini pagrįstais.

40. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad nustatoma, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė